9759e688-afdb-4bc5-9b48-e53d4243af81 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1404-331/2010                                                                                                                   Proceso Nr. 3-61-3-00575-2010-3                                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :

      pareiÅ¡kėjas V. V. skundu (b. l. 2?4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities VPK ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ už priedus ir priemokas darbo užmokesčio dalį 273, 02 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Å eÅ¡tos kuopos Pirmo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti ribojimai valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio.

Be to, VTÄ® 25 straipsnyje bei 25 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategorijÄ , laipsnį ar tarnybinį rangÄ bei mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka, nevirÅ¡ijant 55 procentų pareiginės algos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nuo 2007-05-01 iki 2008-09-30 buvo neiÅ¡mokėta 273,02 Lt priemokų ir priedų.Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, jog valstybės tarnautojui, dirbančiam poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sÄ lygomis, atliekant įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, už atliekamÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę darbÄ bÅ«tų nemokamas atlyginimas ar Å¡is darbas bÅ«tų apmokamas neteisingai.

VTÄ® bei Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neiÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančių priemokų už darbÄ aukščiau minėtomis iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo rėžimo. Skirtingai nuo Darbo kodekse (toliau ? DK) įtvirtinto reguliavimo, VTÄ® 23 str. 2 d. apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Ir nors valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, pažymi, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

Remiasi 2009-12-11 Konstitucinio teismo nutarimu, pagal kurį VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad valstybės valdžiÄ Lietuvoje įgyvendina Seimas. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 str. 1 d., neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vyriausybės. Valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t.y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas.

Tai reiÅ¡kia, jog atsižvelgiant į CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms ? darbo užmokesčio nepriemokai. Tokios faktinės aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai apima visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas bei sudaro pagrindÄ valstybės civilinei atsakomybei kilti.Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovė Gema Zapasnykienė prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose (b. l. 14?16, 25?26) paaiÅ¡kino, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d. Teigė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamas Å¡io teisės akto nekonstitucingumu.

Laiko, kad atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pareiškėjui apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi būti taikomi tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Taigi, atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pažymėjo, kad Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu, praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad atsakovo sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų (Ä®statymo ir Statuto) nuostatas. Teigė, kad atsakovas pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl praÅ¡ymo patenkinimo atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vilniaus apskrities VPK nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje.

PareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina tik iÅ¡ Lietuvos valstybės. Tokia pozicija iÅ¡reikÅ¡ta ir LVAT 2010-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-61-10. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Vilniaus apskrities VPK skiriami asignavimai, tarp jų ? iÅ¡laidoms (atskirai darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti.

Vilniaus apskrities VPK bÅ«damas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį. LR biudžeto sandaros įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus apskrities VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskrities VPK, o Vyriausybės kompetencijai.

Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės. Tai, kad tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti traukiama atsakovu Lietuvos valstybė patvirtina ir LVAT 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009.Atkreipė dėmesį, kad 2010-01-07 Policijos departamentas raÅ¡tu Nr. 5-S-93informavo, kad „tol kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigosneturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų“, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimoatveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dardidesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties pareiÅ¡kėjo bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimųiÅ¡mokėjimo klausimÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus.Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti už 2006 m. 194,05 Lt. Å ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi į teismÄ kreipėsi tik 2010 m.Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s i š d a l i e s . Šioje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, viso – 273,02 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2008-09-30, kai atsakovas nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? Įstatymo) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. V. dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Å eÅ¡tos kuopos Pirmo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu ir laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėjo viso – 273,02 Lt (b. l. 5?10). Už 2007 m. gegužės mėn. – 43,85 Lt, už 2007 m. II ketv. – 18,40 Lt, už 2007 m. III ketv. – 16,72 Lt, už 2006 m. I ketv., kai nepriemoka susidarė 2008 m. rugsėjo mėn. ? 177,92 Lt, už 2006 m.

II ketv., kai nepriemoka susidarė 2008 m. rugsėjo mėn. ? 16,13 Lt.Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas jam buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.      Šiomis nuostatomis remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra pagrįsti.

Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpintÄ (l mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos ? nebuvimas darbo sutarties ir dviÅ¡alio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų ? nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferÄ . Taigi, valstybės tarnautojo reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas.Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti viso 273,02 Lt. Tačiau atsakovas nepripažįsta dalies lėšų, t. y. 194, 05 Lt sumos. Vilniaus apskrities VPK atsiliepime paaiÅ¡kino, kad 194,05 Lt buvo grÄ Å¾inti už 2006 m. pirmame bei antrame ketvirčiuose dirbtus virÅ¡valandžius, todėl Å¡ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismas su tokiu atsakovo argumentu nesutinka, kadangi iÅ¡analizavus suvestinį atsiskaitymo lapelį už 200801-200812 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bÅ«tent 2008 m. rugsėjo mėnesį susidarė 194, 05 Lt nepriemoka (b. l. 9).Byloje reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip minėta, yra ta sÄ lyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.PraÅ¡omas atlyginti periodas už 2007 m. ir 2008 m. nevirÅ¡ija 3 metų (Darbo kodekso 298 str.).

Ä®vertinęs teisės aktų normas ir nustatytas bylos aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundas tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui priteisiama už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo viso ? 273,02 Lt, iÅ¡ jo darbdavio – Vilniaus apskrities VPK.Skundas dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį praÅ¡o priteisti solidariai ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, netenkinamas: tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskrities VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, atitinkamai – nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti solidariai ir iÅ¡ valstybės.  Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde tokio reikalavimo – įpareigoti skirti reikalingus asignavimus – nepareiÅ¡kė, atitinkamai nėra jokio pagrindo dėl jo pasisakyti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ė :

V. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. V. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities VPK 273,02 Lt (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus ir du centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                               Henrikas Sadauskas