97582a06-9bae-4e89-ad0d-b0692ea7ca6e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-355-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38614-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.7.;3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2003 m. gruodžio 23 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį negaliojančia ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 41 994,90 Eur negrÄ Å¾intos paskolos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas yra buvęs ilgametis asociacijos darbuotojas – 1995 – 2014 m. jis buvo vyriausiasis finansininkas ir vienas iÅ¡ asociacijos administracijos vadovų. 2003 m. gruodžio 23 d. tarp asociacijos ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria asociacija įsipareigojo 15 metų terminui paskolinti atsakovui beprocentinę 86 886 Eur paskolÄ (300 000 Lt), o atsakovas įsipareigojo paskolintus pinigus grÄ Å¾inti.

Paskolos sutartimi sutartÄ pinigų sumÄ asociacija 2004 m. balandžio 30 d pervedė atsakovui. IeÅ¡kovė, įvertinusi, kad paskolos sutartis prieÅ¡tarauja jos veiklos tikslams, 2012 m. rugsėjo 24 d. pareikalavo grÄ Å¾inti visÄ sumÄ iki 2012 m. spalio 1 d. Po Å¡io raginimo atsakovas 2013 m. vasario 11 d., 2013 m. vasario 12 d., 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. rugsėjo 4 d. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 44 891,10 Eur (155 000 Lt) paskolos. Likusi paskolos suma negrÄ Å¾inta. Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus asociacijos veiklos už 2007 – 2011 metus mokesčių laikotarpio mokestinį patikrinimÄ buvo konstatuota, kad atsakovas, nemokėdamas palÅ«kanų už suteiktÄ paskolÄ , gavo pajamas natÅ«ra ir už 2010-2011 metus priskaičiavo asociacijai sumokėti už atsakovÄ 2 173,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 489,80 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 304,33 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iÅ¡ viso 7 968,02 Eur.

Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ginčo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 daliai. Nors paskolos sutarties data yra 2003 m. gruodžio 23 d., atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinės sutartis, todėl laikytina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2004 m. balandžio 30 d., kada buvo pervesta paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma. 2004 m. balandžio 30 d. jau galiojo imperatyvi AĮ 16 straipsnio 2 dalies norma, draudžianti asociacijai teikti paskolos, dėl ko paskola atsakovui negalėjo būti suteikta.

Pripažinus sutartį negaliojančia, taikytina restitucija ir įpareigojant atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei likusiÄ paskolos sumÄ â€“ 41 994,90 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2003 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir atsakovo A. D., įsigaliojusiÄ 2004 m. balandžio 30 d. nuo jos sudarymo momento; taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo A.

D. ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai 41 994,90 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 5 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2016 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 2 678,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 2003 m. gruodžio 23 d., o pinigai pervesti 2004 m. balandžio 30 d. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, teismas konstatavo, kad paskolos santykiai tarp Å¡alių susiklostė nuo 2004 m. balandžio 30 d., kada ieÅ¡kovė pervedė atsakovui 300 000,00 Lt.Paskolos sutarties sudarymo laikotarpiu, t. y. 2004 m. balandžio 30 d. galiojusi Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta norma numatė, kad asociacijai draudžiama teikti paskolas (įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2004 m. vasario 12 d.)Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovės įstatuose nėra nurodyta, kokia veikla asociacija negali užsiimti, tačiau yra nurodytas asociacijos įsteigimo tikslas, uždaviniai ir vykdytinos funkcijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis ir jame nėra numatyta galimybė teikti paskolas.Asociacija įsteigta siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sÄ lygas savarankiÅ¡kai vystyti ir plėtoti visų rÅ«Å¡ių pervežimus.

Atsakovas nėra asociacijos narys, sutartinių santykių sudarymo laikotarpiu nevykdė jokios su pervežimais susijusios veiklos. Todėl sudarytas sandoris – paskolos suteikimas atsakovui kaip ieškovės buvusiam darbuotojui prieštarauja ieškovės įstatuose numatytiems tikslams, uždaviniams, funkcijoms, t. y. juridinio asmens teisnumui, ir tokia veikla draudžiama Asociacijų įstatymo (16 straipsnio aktualios redakcijos 2 dalies 4 punktas). Todėl tarp šalių sudarytas sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina negrÄ Å¾intos paskolos suma – 41 994,90 Eur.   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdį. AntrÄ kartÄ procesiniai dokumentai vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du įteikti ne A. D., o A. D.. Be to, atsakovas pastaruoju metu ieÅ¡kinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jau nebegyvena, todėl ir nurodytu adresu jo ieÅ¡koti nėra pagrindo. Atsakovas Å¡iuo metu faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini), kur turi nuosavybėje gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iuo adresu jį ir galima rasti. Savo darbo pareigose atsakovas taip pat dirba tik pusę etato, todėl praneÅ¡imų apie Å¡iÄ bylÄ pristatymas nesutapdavo su atsakovo buvimu darbovietėje.

PraneÅ¡imai dėl registruotų siuntų atsakovo taip pat nepasiekdavo jo registruos gyvenamosios vietos adresu, nes tuo metu, kai praneÅ¡imai buvo pristatomi, atsakovo nebÅ«davo Neringoje, o nuvykus į paÅ¡tÄ , jie nebÅ«davo atsakovui įteikiami, nes bÅ«davo jau grÄ Å¾inti adresatui. IeÅ¡kovės atstovas atsakovÄ taip pat galėjo informuoti apie Å¡iÄ bylÄ kitoje tarp tų pačių Å¡alių nagrinėjamoje byloje. Teismas pripažino 2003 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį negaliojančia, bei priteisė 41 994,90 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, tačiau negrÄ Å¾inta paskola gali bÅ«ti priteista tik pagal paskolos sutartį, jei tokia sutartis pripažįstama ir ji yra vykdoma.

Jei nėra paskolos sutarties, tai neaiÅ¡ku kaip teismas galėjo priteisti ir negrÄ Å¾intÄ paskolÄ pagal minėtÄ sutartį.IeÅ¡kovė 2012 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu pareikalavo, kad atsakovas 2003 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį įvykdytų, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , taip ginčijamÄ sandorį patvirtino ir neteko teisės jį ginčyti, nes sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu bÅ«tinas teismo sprendimas, yra laikomas nuginčijamas sandoris.IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų trimis skirtingais adresais, visiÅ¡kai pagrįstai galėjo nuspręsti, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos.Skundo teiginiai, jog atsakovas faktiÅ¡kai gyvena kitoje vietoje, dirba puse etato, pavėluotai bandė iÅ¡ paÅ¡to įstaigos atsiimti paÅ¡to siuntÄ , apskritai yra neparemti jokiais įrodymais.Kitoje apeliaciniame skunde minimoje byloje atsakovas savo 2017 m. kovo 26 d. praÅ¡yme, t. y. parengtame po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nurodė tÄ patį adresÄ , kuriuo pirmosios instancijos teismas iÅ¡ pat pradžių ir bandė siųsti procesinius dokumentus, – (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartyje, pateiktoje nagrinėjamoje byloje su atsakovo atstovo praÅ¡ymu suteikti prieigÄ prie elektroninės bylos kortelės ir pasiraÅ¡ytoje paties atsakovo, jo gyvenamÄ jÄ vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), t. y. deklaruota gyvenamoji vieta, į kuriÄ pirmosios instancijos teismas taip pat siuntė dokumentus.Teismas pripažino paskolos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Teismas, kaip ir nurodyta pačiame skundžiamame sprendime, bÅ«tent ir taikė restitucijÄ natÅ«ra: atsakovas įpareigotas grÄ Å¾inti likusiÄ paskolos dalį. Tai, kad teismas įpareigotas grÄ Å¾inti lėšas įvardino paskolos dalimi, o ne piniginėmis lėšomis, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukelia.Asociacija niekada ir jokiais veiksmais Å¡io sandorio nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, 2012 m. ir 2016 m. asociacija pareikalavo iÅ¡ atsakovo nedelsiant grÄ Å¾inti pagal paskolos sutartį pervestas pinigines lėšas, nes sutartį laikė neteisėta, o atsakovas šį reikalavimÄ iÅ¡ dalies įvykdė.Paskolos sutartis buvo neatlygintinė (be palÅ«kanų), sudaryta net 15 metų terminui, todėl asociacija ne tik iÅ¡ jos negavo jokios naudos, bet ir patyrė nuostolių: atgauti pinigai dėl infliacijos jau bus nuvertėję, Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė asociacijai sumokėti už atsakovÄ 7 968,02 Eur dydžio mokesčius, nes neatlygintinę paskolÄ traktavo atsakovo pajamomis natÅ«ra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliantas A. D. nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu ir skundÄ grindžia iÅ¡ esmės trimis argumentais: pirma, kad jis tinkamai nebuvo informuotas apie bylÄ ir apie teismo posėdį, todėl teismo sprendimas turi bÅ«ti naikinamas CPK 329 straipsnio pagrindais; antra – teismas negalėjo priteisti negrÄ Å¾intos paskolos, kadangi pripažino sutartį negaliojančia, taikydamas restitucijÄ teismas galėjo priteisti tik pinigines lėšas; trečia – sutarties sudarymo metu sutartis buvo visiÅ¡kai teisėta, ieÅ¡kovas jÄ pripažino, vykdė, todėl ginčyti neturi teisės (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ ir apelianto skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog apelianto skundas nepagrįstas.Dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam įgyvendinimoTeisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad, tinkamai nepraneÅ¡us apie teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme vietÄ ir laikÄ , Å¡ioje byloje buvo pažeista apelianto teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, ieÅ¡kinys ir siÅ«lymas pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį apeliantui (atsakovui) pirmiausia buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

Vokas su teismo siųstais dokumentais grÄ Å¾intas teismui, nes apeliantas dokumentų neatsiėmė paÅ¡te per jų saugojimo laikÄ . Pažymėtina, kad šį į adresÄ kaip kontaktinį adresÄ apeliantas pats yra nurodęs ir ginčijamoje sutartyje. Nors apeliantas neigia, jog Å¡iuo adresu jis gyvena. IÅ¡ byloje esančios atsakovo su advokatu sudarytos teisinės pagalbos sutarties taip pat matyti, jos apeliantas šį adresÄ kaip kontaktinį adresÄ ir dabar nurodė savo advokatui. Nors apeliantas teigia, kad jis gyvena ir jį galima rasti adresu (duomenys neskelbtini), apeliantas savo gyvenamosios Å¡iuo adresu vietos nedeklaravo.

Kaip matyti iÅ¡ Liteko duomenų sistemos, Å¡iuo metu apeliantas gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu pirmosios instancijos teismas taip pat siuntė procesinius dokumentus apeliantui, bet jie vėlgi nebuvo įteikti apeliantui neatsiėmus jų paÅ¡te. Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios apeliantas gyvenamosios vietos apskritai nebuvo deklaravęs, byloje pateikta gyventojų registro pažymÄ patvirtina, jog paskutinė žinoma atsakovo gyvenama vieta 2005 m. buvo deklaruota adresu R(duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat patikrino SoDros duomenis apie darbo santykius ir, nustatęs, jog apeliantas dirba UAB „Yvetė“ ir iÅ¡siuntė procesinius dokumentus į atsakovo darbovietę. Dokumentai iÅ¡ atsakovo darbovietės teismui vėlgi buvo grÄ Å¾inti siuntos neatsiėmus paÅ¡te. CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Taip gali bÅ«ti įteikiami ieÅ¡kinio kopija atsakovui, teismo Å¡aukimai, praneÅ¡imai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog apelianto gyvenama vieta nėra žinoma, ir pagrįstai priėmė nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliantui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikÄ vienas iÅ¡ sutarties Å¡alių, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ nei antrai sutarties Å¡aliai, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl netenka teisės remtis Å¡iuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumÄ .

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neneigia gavęs paÅ¡to darbuotojų paliktus jam praneÅ¡imus apie tai, kad jam siunčiami dokumentai, tačiau nurodo neva nesuspėdavęs jų atsiimti. Teisėjų kolegija vertina, jog gavęs tokius praneÅ¡imus apeliantas apie jam iÅ¡keltas bylas neabejotinai galėjo pasidomėti teisme.Apeliantas nurodo, kad įteikdamas jam procesinius dokumentus, teismas nurodė ne tÄ asmenį. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto skundo argumentais, kadangi įteikiant ieÅ¡kinį ir teismo Å¡aukimÄ Ä¯ posėdį pirmosios instancijos teismo nutartyse buvo neteisingai nurodytas apelianto vardas – nurodyta ne Adolfas, o Alfonsas.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas galėjo save identifikuoti tiek pagal bylos Å¡alis, tiek pagal ginčo esmę. Atsižvelgdama į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas suklydimas nagrinėjamoje byloje nelėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo, todėl teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas laiku sužino apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimÄ ir pasinaudoja teise į apeliacijÄ , o apeliacinės instancijos teismas priima ir iÅ¡tiria visus jo pateiktus įrodymus, atsakovas įgyvendina savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B.

D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas laiku sužinojo apie teismo procesÄ , pasinaudojo teise į apeliacijÄ , o apeliacinės instancijos teismas priima ir nagrinėja bei vertina visus atsakovo pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus. Dėl bylos esmėsMinėta, jog 2003 m. gruodžio 23 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo penkiolikos metų laikotarpiui paskolinti apeliantui 300.000,00 Lt. Apeliantas neginčija, kad 2004 balandžio 30 d.

Å¡i suma iÅ¡ ieÅ¡kovo jam buvo pervesta. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad pagal Asociacijų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2004 m. vasario 14 d., 16 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ asociacijai draudžiama suteikti paskolas. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡alių sudarytas sandoris yra neatitinkantis asociacijos tikslų, uždavinių ir funkcijų, prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 3 dalimi Å¡alių sudarytas paskolos sandoris yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento.

CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡alys negali niekinio sandorio patvirtinti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas sandorį patvirtino. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai 41.994,90 Eur (kitÄ dalį sumos apeliantas ieÅ¡kovui jau buvo grÄ Å¾inęs) bei procesines palÅ«kanas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepadarė esminių proceso normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidosAtmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos už advokato paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Tačiau ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose rekomenduojamÄ maksimalų dydį, kuris Å¡iuo atveju sudaro 1.069,64 Eur.

Kadangi byla nėra didelės apimties, atsiliepimas taip pat, o teisinės problematikos naujumo joje neįžvelgiama, bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažinama iki kolegijos vertinimu Å¡iuo atveju pagrįstos 500,00 Eur sumos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (j. a. k. 121053434) naudai 500,00 Eur (penki Å¡imtai eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                Dainius Rinkevičius                                                                                                           Eglė Surgailienė                                                                                                        Jelena Šiškina