9754d2d5-1059-4707-9063-eaee6d565b60 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A–508/2013                                  Teismo proceso Nr. 1-40-1-00133-2012-8                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                    1.1.5.1.; 1.2.4.2.5.

                                                                                                                                                              LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta A.

G.,gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nukentėjusiųjų atstovams advokatams RamÅ«nui Dobrovolskiui, Jonui NekraÅ¡iui,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo T. B. ir nukentėjusiojo J. G. ir jo atstovo advokato Jono NekraÅ¡iaus apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamoji byla, kurioje A.

G. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nutraukta. Nukentėjusiųjų T. B., J. G. ir Valstybinės ligonių kasos civiliai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti bei atsisakyta priteisti nukentėjusiųjų T. B. ir J. G. atstovavimo iÅ¡laidas.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 12 d. apie 3.42 val., prie naktinio klubo „Martini“, esančio Å iaulių m., Draugystės g. 25, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia dÅ«rė peiliu ne mažiau kaip tris kartus T.

B. į kairės pusės krÅ«tinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam T. B. krÅ«tinės kairės pusės tris durtines-pjautines žaizdas: vienÄ â€“ kiaurinę su kairiojo plaučio pažeidimu ir dvi – nekiaurines, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatÄ . Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , A. G. 2012 m. balandžio 12 d., apie 3.45 val., Å iaulių m., prie Trakų g. 24 namo, tyčia dÅ«rė peiliu ne mažiau kaip keturis kartus J. G. į kairę pilvo ir juosmens pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam J.

G. dvi pilvo kairės pusės kiaurines, durtines-pjautines žaizdas, kepenų, tuščiosios žarnos pažeidimus, dvi juosmens kairės pusės durtines-pjautines žaizdas, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. G. sveikatÄ .Å iaulių apygardos teismas skundžiama 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G. buvo kaltinamas sunkiai sužalojęs du žmones (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nutraukė pripažinęs, kad A.

G. sunkius kÅ«no sužalojimus T. B. ir J. G. padarė įgyvendindamas savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad A. G. nukentėjusiesiems T. B. ir J. G. padaryta žala atitinka pavojingumo pobÅ«dį ir užpuolimo mastÄ , todėl jis neturi atsakyti už jam inkriminuojamos veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Atsižvelgus į tai, teismas paliko nenagrinėtus nukentėjusiųjų – T. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos ir J.

G. civilinį ieškinį dėl 33 155,47 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos 19 658,13 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo stacionare išlaidų atliginimo. Konstatavęs, kad A. G. nėra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti nukentėjusiųjų T. B. ir J. G. patirtas atstovavimo išlaidas. Nukentėjusysis J. G. ir jo atstovas Jonas Nekrašius apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir A.

G. priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti jį kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir skirti jam Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę;

2) nukentėjusiajam J. G. iÅ¡ A. G. priteisti – 28 900 Lt neturinei ir 1 155,47 Lt turtinei žalai atlyginti bei 6 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.  Skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų J. G. pavojingÄ , realų kėsinimÄ si prieÅ¡ A. G. ir jo draugus, todėl A. G. veiksmus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip įgyvendinančius jo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Kaip nepagrįsta prielaida skunde vertinama ir apygardos teismo teiginiai dėl A. S. įtakos jo veiksmams.

Tai, kad įvyki naktį naktiniame klube „Martini“ jis buvo kartu su A. S. ir T. B., nereiÅ¡kia, jog Å¡ie asmenys vienaip ar kitaip darė jam neigiamÄ Ä¯takÄ . Pažymima ir tai, jog J. G. nėra kaltinamas jokių fizinio smurto panaudojimu nei prie A. G., nei prieÅ¡ jo draugus, byloje nėra nustatyta jokių faktų apie tai, kad bÅ«tent jis – J. G. bÅ«tų sukėlęs konfliktÄ . Nukentėjusiojo ir jo gynėjo tvirtinimu, visiÅ¡kai neteisinga J. G. fizinius duomenis, kuriuos eilę metų jis lavino, kad pasiektų sportinių aukÅ¡tumų, ir amžių vertinti kaip faktorių, sukėlusį pavojingo kėsinimosi situacijÄ , nes jis jokio smurto nei prieÅ¡ A.

G., nei prieÅ¡ jo brolį A. A. nenaudojo. Nepaisant to, kad J. G. ir atrodė tvirtesnis už A. G. bei už jį vyresnis, Å¡ioje situacijoje A. G. pranaÅ¡umo suteikė turimas peilis, kuriuo padaryti sunkÅ«s sužalojimai ne tik J. G., bet ir T. B., patvirtina jo agresyvumÄ , veiksmų kryptingumÄ Â ir siekį pademonstruoti galiÄ . Skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato liudytojo apsaugos darbuotojo A. D. parodymus dėl J. G. agresyvumo, kadangi Å¡is liudytojas tik nurodo, jog J. G. ir A.

A. buvo susikibę, tačiau niekur nemini, jog J. G. bÅ«tų panaudojęs smurtinius veiksmus prieÅ¡ A. A.. PaaiÅ¡kina, jog tuo metu, kai J. G. ir A. A. buvo vienas nuo kito atskirti ir laikomi apsaugos darbuotojų, J. G., pajutęs aÅ¡trius dÅ«rius į kairę pilvo ir juosmens pusę, siekė iÅ¡trÅ«kti ir pereiti į saugesnę vietÄ , kadangi suprato, jog kėsinamasi į jo gyvybę, todėl agresyvumu J. G. kaltinamas nepagrįstai. Be to, pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai nurodė, kad A.

S. iÅ¡provokuotÄ ir T. B. pradėtÄ agresijÄ prieÅ¡ A. G. ir A. A. toliau tęsė J. G. ir A. S. bei vėliau prie jų prisijungę N. R. bei A. S., bei iÅ¡samiai iÅ¡dėsto, jų manymu, Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigiančiÄ Ä¯vykių sekÄ . Nukentėjusysis ir jo gynėjas teigia, jog tai, kad įvykio naktį J. G. buvo su T. B., dar nereiÅ¡kia, jog jis darė įtakÄ T. B. veiksmams. PaaiÅ¡kina, jog tuo metu, kai T. B. ketino eiti ar jau ėjo link A. G. ir jo draugų, J. G. Å¡alia „Martinio“ klubo laiptų stovėjo liudytoja S. P., ir tai patvirtina, jog J.

G. buvimas T. B. jokio įtakos nedarė. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl to, kad A. A. mušė <...> J. G., apeliantų tvirtinimu, paneigia ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2013 m. vasario 21 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo J. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-054-12. Skunde taip pat teigiama, jog A. G. dÅ«riai peiliu J. G. nepagrįstai buvo traktuojami kaip bÅ«tinoji gintis. Tvirtina, jog Å¡ie A. G. veiksmai buvo padaryti tyčia, nes jokios realios grėsmės iÅ¡ J.

G. pusės A. A. ir A. G. nebuvo. Pabrėžia, jog J. G. A. G. sužalojo tuomet, kai jis ir A. A. jau buvo atskirti vienas nuo kito apsaugos darbuotojų, todėl jokios bÅ«tinosios ginties situacijos A. G. savo veiksmais jis nesukėlė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į tai, jog nusikaltimo padarymo metu A. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to elgėsi iÅ¡Å¡aukiamai, o dėl gyvenimiÅ¡kos patirties stokos ir neatsakingumo, klaidingai suvokdamas situacijÄ ir susidariusias aplinkybes, veikė ne įgyvendindamas teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, o tyčia, iÅ¡ kerÅ¡to sužalojo nukentėjusiuosius: tyčia ne mažiau kaip tris kartus dÅ«rė peiliu T.

B., o praėjus vos 3 (trims) minutėms – J. G., abiems padarydamas sunkius sveikatos sutrikdymus. Taip pat skunde pabrėžiama, jog ypatingai neatsakingas A. G. elgesys sukėlęs pavojų, ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams. Apkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog A. G. savo kaltės neneigė, iÅ¡ dalies, J. G. sumokėdamas 1 100 Lt sumÄ , atlygino jo patirtÄ neturtinę žalÄ , siekė susitaikyti ir nukentėjusiesiems atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .                         Nukentėjusysis T.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – A. G. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitina bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nukentėjusysis skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėsto savo įvykio versijÄ bei tvirtina, jog demonstruodamas peilį A.

G. provokavo konfliktÄ , tuo siekdamas, kad konfliktas iÅ¡ žodinio peraugtų į fizinio smurto naudojimÄ ir jis turėtų galimybę panaudoti turimÄ peilį bei kovos menus, kuriuos nurodė mokantis. Pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent A. G., demonstruodamas priemones, kovinius veiksmus ir vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, buvo konflikto iniciatorius. Nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino A. G. grupės siekį pasitraukti iÅ¡ konfliktinės situacijos, kadangi pasitraukimo metu buvo vartojami įžeidžiantys, necenzÅ«riniai žodžiai prieÅ¡ kitÄ konfliktuojančiÄ grupę, tokiu bÅ«du provokuojant tolesnį konfliktÄ ir skatinant galimÄ fizinio smurto kilimÄ tarp grupių, ir be pagrindo nevertino kaip provokacinių veiksmų minėto A.

G. peilio demonstravimo, grasinimo „iÅ¡spardyti galvas“ bei prisistatymo karatistu, kadangi teismų praktikoje Å¡ie veiksmai pripažįstami konflikto provokavimu. Be to, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. S. pripažino konfliktinės situacijos provokatoriumi. Tvirtina, jog susidariusi situacija vertintina kaip muÅ¡tynės, kai abi konfliktuojančios pusės vadovaujasi agresyviais interesais ir noru pulti, o ne gintis. Tokių muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ ginti neatsiranda, nes jose nėra besiginančiųjų, juolab, kad situacija, kai jis, t.y.

T. B., priėjęs prie A. G. sudavė smÅ«gį ranka, nukentėjusiojo nuomone, negali bÅ«ti pripažinta pavojinga ir akivaizdi. Nustatyta, kad jis, T. B., prie A. G. grupės priėjo vienas, be specialių asmeniui žaloti pritaikytų priemonių, jie vienas prieÅ¡ kitÄ stovėjo tik dviese, netoli A. G. grupės, kuriÄ sudarė dar du jaunuoliai, todėl tiesioginis jėgų santykis buvo vienodas, galimos žalos vienam iÅ¡ jų apskritai nebuvo galimybės numatyti. Nukentėjusysis tvirtina, jog smogdamas jam peiliu A.

G. tęsė abipusį konfliktÄ ne gynybos, o puolimo tikslais, tokiu bÅ«du, realizuodamas iÅ¡sakytus ketinimu, siekė konfliktÄ užbaigti nugalėtoju. Nukentėjusysis, įvertinęs aplinkybę, jog A. G. peilį iÅ¡ draugo pasiėmė iÅ¡ anksto, konfliktinės situacijos vystimosi sekÄ , A. G. elgesį ir jo pasiruoÅ¡imÄ naudoti peilį bet kokio pobÅ«džio kėsinimosi metu, atsiskyrimÄ nuo grupės, siekiant vienam pasitikti jį – T. B., ir po pirmojo smÅ«gio ranka, net nelaukus tolimesnių jo veiksmų, ypatingai staiga sudavus smÅ«gius peiliu į kairės pusės krÅ«tinės sritį, taip pat nukentėjusiojo J.

G. žalojimo peiliu veiksmai rodo, kad A. G. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo padaryta nusikalstama veika negali bÅ«ti vertinama kaip padaryta bÅ«tinosios ginties situacijoje ar peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. Nukentėjusysis taip pat pažymi A. G. elgesį panaudojus peilį, bÅ«tent tai, kad jis vengė bÅ«ti sulaikytas, neprisipažino panaudojęs peilį, kaltės neigimÄ ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, melagingų parodymų davimÄ .          Asmuo kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta A.

G. atsikirtime į nukentėjusiųjų T. B. ir J. G. apeliacinius skundus pateikia nesutikimo su juose iÅ¡dėstytais motyvais argumentus, ir praÅ¡o nukentėjusiųjų apeliacinių skundų netenkinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų J. G. ir T. B. atstovai bei prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti pilnai juose iÅ¡dėstytais motyvais. Asmuo kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir jo gynėjas prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Nukentėjusiųjų J.

G. ir T. B. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliantai tvirtina, kad, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taikydamas A. G. atžvilgiu BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažindami, kad jo veiksmai konflikto su nukentėjusiaisiais metu atitiko bÅ«tinÄ jÄ gintį. Skunduose teigiama, kad A. G. susidariusioje konfliktinėje situacijoje be jokio reikalo ir priežasties panaudojo peilį, dėl ko sunkiai buvo sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, todėl jo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡samiai ir detaliai įvertino ar buvo susidariusi bÅ«tinosios gintie situacija pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Visi byloje surinkti įrodymai buvo iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti teismo posėdžiuose, įvertinti ir motyvuotai aptarti teismo nutartyje.BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å io BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.Ä®vertinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad fiziÅ¡kai stipresnių ir skaičiumi skaitlingesnė nukentėjusiųjų ir jų draugų grupė, lyginant su A. G. buvusių draugų grupe ir bÅ«tent nukentėjusiojo T. B. pradėtas fizinis smurtas prieÅ¡ A. G., rodė pavojingÄ kėsinimÄ si, kuris buvo realus ir akivaizdus. Apeliantai savo skunduose nesutinka su teismo nutartyje iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, tvirtindami, kad byloje nėra faktinių aplinkybių, kurie patvirtintų J.

G. pavojingÄ kėsinimÄ si A. G. ir jo draugų atžvilgiu, o situacijÄ T. B. atveju, kai pastarasis sudavė A. G. smÅ«gį kumščiu į galvÄ , vertina kaip abipuses muÅ¡tynes, kuomet abi pusės vadovaujasi agresyviais interesais ir noru pulti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ apeliantai vertino tik nukentėjusiųjų pozicijai naudingų įrodymų kontekste, tačiau neatsižvelgė į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , kÄ padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Pažymėtina, kad įrodymus teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų apeliacinių skundų teiginių, argumentai, kuriais jie neigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo, yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iš apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, šie argumentai jau buvo išsakyti ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos ir jų argumentai dėl A.

G. kaltės tyčia sunkiai sutrikdžius sveikatÄ dviem asmenims motyvuotai atmesti. Pirmosios instancijos teismas posėdyje iÅ¡tyrė ir nutartyje įvertino kaltinamojo A. G., nukentėjusiųjų J. G. ir T. B., tiesiogiai įvykyje dalyvavusių ar jį mačiusių A. A., D. U., A. D., A. S., D. S., G. Z., A. Č., N. R., A. S. ir kitų liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas bei kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad A. G. gynėsi nuo realaus pavojingo kėsinimosi ir nors jo veika formaliai ir atitinka BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau esant visoms bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, nuo baudžiamosios atsakomybės jis turi bÅ«ti atleistas.

Nukentėjusiųjų J. G. ir T. B. apeliaciniuose skunduose nemažai dėmesio skiriama konflikto naktiniame bare „Martini“ analizei ir apeliantams naudinga linkme interpretuojant byloje ištirtus įrodymus teigiama, kad A. G. su savo draugais išprovokavo vėliau įvykusias muštynes, todėl peilio panaudojimas tęsiantis konfliktui tarp abiejų asmenų grupių gatvėje, turėtų būti vertinamas pagal kilusias pasekmes. Su apeliacinių skundų teiginiais galima sutikti tik dalinai, t.y.. kad konfliktas tarp dviejų grupių galimai dėl menkavertės dingsties prasidėjo klubo patalpose.

Byloje nustatyta, kad konfliktas atsinaujino gatvėje, tačiau prieÅ¡ingai nei bando įrodyti apeliantai, muÅ¡tynių iniciatoriais buvo ne kaltinamasis A. G. ar A. A., o nukentėjusieji su savo draugais. Apie konflikto klube pradžiÄ parodymus davė liudytojas A. S., t.y. kad einant iÅ¡ rÅ«binės ir besibraunant pro žmones, jį pečiu kliudė A. A., su kuriuo susiginčijo, o vėliau į tarpusavio konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o A. G.. Išėjęs iÅ¡ klubo ir eidamas link Trakų gatvės pamatė, kaip A.

G. atsiskyrė nuo savo draugų ir nuėjo link T. B., tarp jų kilo muÅ¡tynės, po ko T. B. vietoje parklupo. Apie konfliktÄ klubo patalpose teismo posėdyje parodė ir liudytojas D. S., nors pastarasis ir nepatvirtino, kad jo brolis rÅ«binėje susistumdė bÅ«tent su A. A., o ne kitu asmeniu. Apie klubo patalpose kilusį žodinį konfliktÄ taip pat parodė liudytojai G. K., A. S. ir G. Z.. Liudytojas N. R. papildomai parodė, kad A. G. rankose laikė peilį ir tai jis suprato kaip pagrasinimÄ jam ir jo draugams.

A. G. Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir parodė, kad norėdami iÅ¡vengti konflikto tęsinio jis su draugais išėjo link Trakų gatvės, kur laukė taksi, tačiau buvo užpulti agresyviai nusiteikusių asmenų. Apibendrinant byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žodinio pobÅ«džio konfliktas naktinio klubo patalpose įvyko dėl agresyviai nusiteikusio A. S. santykių aiÅ¡kinimosi su vienu iÅ¡ A. G. pažįstamų, tačiau vertinant ar buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija, konflikto pradžia klubo patalpose neturėjo įtakos tolesniems A.

G. veiksmams, kadangi jis su draugais išėjo ir tuo pademonstravo, kad vengia tolesnio konflikto tęsinio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė argumentuotÄ iÅ¡vadÄ , jog konfliktas, peraugęs į muÅ¡tynes kilo tik dėl T. B. ir jo draugų neteisėtų veiksmų, dėl ko A. G., gindamas save ir A. A., panaudojo peilį.Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje dėl pareikÅ¡to kaltinimo A. G. davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad norėdami iÅ¡vengti konflikto, jis su draugais ėjo link Trakų gatvės ir laukė atvažiuojančio taksi, tačiau prie jų pribėgo tie patys jaunuoliai, kurie bandė sukelti muÅ¡tynes klube, sudavė smÅ«gį jam į veidÄ , po to dar smÅ«gius į kitas kÅ«no vietas.

Liudytojas A. Č. taip pat parodė, kad pasibaigus žodiniam konfliktui klube, jie išėjo į Trakų gatvę, tačiau šioje vietoje juos užpuolė tie patys klube buvę agresyviai nusiteikę jaunuoliai, kurie ir pradėjo muštynes. A. G. parodė, kad peilį jis išsitraukė tik po 4-5 jam suduotų smūgių ir pradėjo gintis mojuodamas peiliu į šalis. Šiuos A. G. parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusysis T. B., parodydamas, kad dėl klube kilusio konflikto kartu su A. S. ir J.

G. persekiojo gatvėje stovėjusį A. G. ir ranka sudavė jam smÅ«gį į galvÄ . Nukentėjusysis J. G. savo parodymuose tvirtino, kad nematė ar T. B. sudavė smÅ«gį A. G. į veidÄ , tačiau iÅ¡ tolesnių J. G. veiksmų matyti, kad nukentėjusieji ir juos palaikiusieji asmenys inicijavo konflikto tęsinį ir buvo agresyviai nusiteikę A. G. ir jo draugų atžvilgiu. Å i iÅ¡vada daroma įvertinus ir nukentėjusiojo J. G. veiksmus, nes pastebėjęs smurto iÅ¡sigandusį ir iÅ¡ muÅ¡tynių vietos nubėgantį A.

A., kartu su A. S. jį vijosi ir susigrÅ«mė. Nors J. G. ir neigia sudavęs smÅ«gius A. A., tačiau tokius parodymus teismas pagrįstai atmetė remdamasis liudytojų A. A., A. D., A. Č., G. K., iÅ¡ dalies – A. S. parodymais, kad jis vienÄ kartÄ spyrė A. A. į krÅ«tinę. PrieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiojo J. G. ir jo atstovo apeliaciniame skunde, teismo posėdyje liudytojas A. D. patvirtino, jog matė kaip tarp A. S. ir A. A. vyko muÅ¡tynės, dalyvaujant jose pastebėjo ir J. G.. AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir muÅ¡tynėse tiesiogiai dalyvavęs A.

S., bei liudytojas A. Č. t.y., jie parodė, kad N. R. su A. S. kojomis sudavė smÅ«gius A. A.. Kaip nustatyta iÅ¡ liudytojos G. K. parodymų, situacija buvo grėsminga, nes A. G. su A. A. užpuolė skaičiumi didesnė jaunuolių grupė, todėl ji kvietė policijos pareigÅ«nus. Å i aplinkybė patvirtina teismo iÅ¡vadas, kad A. G. ir A. A. gynėsi nuo juos užpuolusių asmenų, todėl vertinant kėsinimosi intensyvumÄ , užpuolikų ir besiginančiųjų kiekybinį santykį, galimÄ Å¾alÄ sveikatai, darytina iÅ¡vada, kad kėsinimasis buvo pavojingas.

A. G. ir A. A. parodymus apie tai, kad konfliktÄ prie naktinio klubo „Martini“ pradėjo nukentėjusieji su savo draugais, patvirtina skaitmeninė laikmena su vaizdo įraÅ¡u, kuri buvo iÅ¡tirta pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ä®raÅ¡e matyti, kad prie A. G. gatvėje prisiartino devynių asmenų grupė ir prasidėjo muÅ¡tynės.   Teismas pagrįstai atmetė liudytojo D. U. parodymus, kuriais remdamiesi apeliantai įrodinėja, kad niekas nemušė A. A., o A. G. nebuvo jokio reikalo savigynos tikslais panaudoti peilį.

Byloje nustatyta, kad D. U. dirbo klube apsaugos darbuotoju ir buvo pažįstamas su vienu iš konflikto iniciatorių A. S., todėl duodamas parodymus mėgino pateisinti nukentėjusiųjų ir jų draugų veiksmus. Teismas nutartyje pažymėjo, kad D. U. parodymams prieštarauja ne tik liudytojų A. A. bei A. S., tačiau ir paties A. S. parodymai, kad jis sudavė smūgį keliu A. A. į krūtinę. Kaip matyti iš įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių liudytojų parodymų, apsaugos darbuotojai D.

U. bei A. D. tik stebėjo muštynes, tačiau nesistengė jų nutraukti iki to momento, kol pribėgo A. G. ir gindamas A. A. nuo jį užpuolusių asmenų, peiliu sužalojo J. G.. Šie įrodymai patvirtina, kad kėsinimasis buvo realus ir neegzistavo tik besiginančiojo A. G. vaizduotėje, o besikėsinančiųjų į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas vertybes elgesys buvo išreikštas išoriškai, nes jį matė parodymus apie įvykį byloje davę liudytojai. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad A.

G. ir A. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasekoje A. G. atžvilgiu ir ne mažiau deÅ¡imties trauminių poveikių pasekoje A. A. atžvilgiu. Taip pat specialistai padarė iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ginantis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Å ios iÅ¡vados patvirtina A. G. parodymus ir paneigia nukentėjusiųjų ir jų atstovų skunduose bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kad ginti save ir kitÄ asmenį A.

G. nebuvo jokios bÅ«tinybės, o situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip muÅ¡tynės tarp dviejų asmenų grupių su atsiradusiomis pasekmėmis. Kadangi tiek A. G., tiek A. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad užpuolimas buvo akivaizdus ir A. G., reaguodamas į susidariusiÄ situacijÄ , bei gindamas save ir kitÄ asmenį, neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Teismų praktikoje sprendžiant klausimus ar buvo sÄ lygos bÅ«tinajai ginčiai, atsižvelgiama į tai, kad susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni, kaip nagrinėjamu atveju panaudojant peilį prieÅ¡ neginkluotus, tačiau aiÅ¡kiÄ fizinę persvarÄ turinčius nukentėjusiuosius ir konflikte jų pusėje dalyvavusius asmenis.

Nėra svarbu ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė už žalÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kokybės, nei kiekybės požiÅ«riu žala neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Nagrinėjamoje byloje T. B. ir J. G. buvo padaryta didesnė žala sveikatai nei besiginančiajam A. G., tačiau tuo atveju jei pastarasis, susidarius bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, nebÅ«tų gynęs savęs bei A. A. nuo pavojingo kėsinimosi, pasekmės jų sveikatai ar net gyvybei galėjo bÅ«ti sunkesnės. Tokia iÅ¡vada daroma į tai, kad pavojingas kėsinimasis A.

G. atveju nutrÅ«ko tik po to, kai jis sudavė jį užpuolusiam T. B. ne mažiau tris smÅ«gius peiliu į krÅ«tinės sritį. AnalogiÅ¡ka situacija susiklostė ir J. G. atveju. Byloje nustatyta, kad A. A. pasivijo ir fizinį smurtÄ jo atžvilgiu vartojo J. G. kartu su A. S., N. R. bei A. S., todėl esant kiekybinei besikėsinančiųjų persvarai, A. G. veiksmai visiÅ¡kai atitiko BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas. Nukentėjusysis J. G. ir jo atstovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

A. mušė J. G. ir savo teiginiams pagrįsti apeliantai remiasi Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. vasario 21 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas J. G. buvo nutrauktas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai remiasi prokuroro nutarimu, priimtu J. G. atžvilgiu, nes jame nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia teismo nutarties išvadų dėl būtinosios ginties situacijos susidarymo. Kaip matyti iš prokuroro nutarimo turinio, ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiami kiti klausimai - ar yra pagrindo J.

G. praneÅ¡ti apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nors jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro buvo nutrauktas, tačiau Å¡iuo metu galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Be to, A. S., N. R. ir A. S. praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, o tai yra tie patys asmenys, kurie dalyvavo muÅ¡tynėse ir padarė A. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Remdamasi iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Å iaulių apygardos teismo 2013m. gegužės 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jÄ panaikinti nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu buvo nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas pagrįstai paliko nenagrinėtais civilinių ieškovų byloje pareikštus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir nepriteisė nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,    n u t a r i a:           nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. ir jo atstovo advokato Jono Nekrašiaus bei nukentėjusiojo T.

B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas Teisėjai                                                                           Laima Garnelienė                                                                            Regina Gaudutienė        Â