2016-06-15 Nr. AB-12517-3-62-3-01773-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-06-15 Nr. AB-12517-3-62-3-01773-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-7, 35-37) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. spalio 22 d. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) sprendimo Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“ 3 punktą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-713-261/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01773-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 71
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-7, 35-37) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. spalio 22 d. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) sprendimo Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“ 3 punktą.
Nurodė ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir įregistravo 91 143,00 Lt mokestinę prievolę. Atsakovas pradėjo išieškojimo procedūras, o 2014 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Pareiškėjas nesutiko su priimtais Kauno teritorinės muitinės sprendimais, todėl juos apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2014 m. spalio 22 d. Kauno teritorinė muitinė priėmė sprendimą, kuriuo nuspendė sustabdyti pareiškėjui įregistruotos nurodytos mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą, tačiau nusprendė tęsti 5 994,00 Lt muito (A00) priverstinį išieškojimą. Šio sprendimo pagrindu buvo priimtas 2014 m. spalio 23 d. sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė sustabdyti pareiškėjui įregistruotos nurodytos mokestinės prievolės iš mokesčių mokėtojo turto vykdymą ir vykdyti 5 944,00 Lt muito priverstinį vykdymą.
Teigė, jog nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nesustabdytas ir 5 594,00 Lt muito mokesčio priverstinis išieškojimas. Pirmiausia, toks muito mokestinės prievolės dalies nesustabdymas kaip ir jo pritaikymas, yra nepagrįstas. Muito mokestis iš esmės mokamas už tai, kad prekė yra įvežama (išvežama ar vežama tranzitu) į šalies teritoriją. Tačiau iš 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovo sprendimo matyti, kad pareiškėjas nebuvo pripažintas asmeniu, dalyvavusiu neteisėtai įvežant prekes, kadangi nėra jokių duomenų, jog būtent jis būtų įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos teritoriją. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas tik disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau nėra duomenų, kad jis prekes įvežė į Lietuvos teritoriją. Visgi, pareiškėjas buvo pripažintas skolininku, nors apskritai nebuvo aiškinamasi ar analizuojama, kuo pasireiškė pareiškėjo žinojimas, kad šios prekės įvežtos neteisėtai.
Pabrėžė, jog muito mokesčio išieškojimas pareiškėjui sukeltų nepataisomą žalą, nes šiuo metu jis gauna minimalias pajamas, santaupų banke neturi, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nors yra išsituokęs, bet žmonai padeda išlaikyti nepilnametę dukrą. Pažymėjo, jog Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnyje nustatyta, kad muitinė visai ar iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad mokestinė nepriemoka pareiškėjui įregistruota už neapskaičiuotus nedeklaruotus importo mokesčius (akcizą, PVM), kurie buvo įregistruoti dėl neteisėtos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-319/2014 nustačius, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., Kauno mieste esančioje Šilainių turgavietėje, per keletą kartų iš nenustatytų asmenų, pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai įsigijo pakankamai didelį kiekį ne lietuviškomis banderolėmis pažymėtų cigarečių ir neteisėtai laikė jas.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodeksą, 244 straipsnis, kuris reglamentuoja muito mokesčio administravimą numato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Pareiškėjas nepateikė muitinei Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą bei dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas padarytų neatitaisomą žalą. Nebuvo pateikta įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Todėl darytina išvada, kad 5 594,00 Lt (A00) muito priverstinio išieškojimo priemonių taikymas pagrįstai nebuvo sustabdytas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatomis.
Atsakovo atstovė pažymėjo, jog pareiškėjo skundas dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 7775 dalies, kuria nesustabdytas 5 594,00 Lt muito mokesčio priverstinis išieškojimas, panaikinimo neteko prasmės Muitinės departamentui 2014 m. lapkričio 10 d. priėmus sprendimą Nr. 1A-578, kuriuo paliktas galioti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas dėl pareiškėjui įregistruotos mokestinės prievolės.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 98-104) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S pripažino pareiškėją D. B. skolininku muitinei; nustatė, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, neteisėtai laikytų Bendrijos muitų teritorijoje (202 str. prasme) cigarečių: „Minsk Super Slims 5“ muitinę vertę po 0,99 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (1 456 pakelių) – 451,44 Lt; „NZ Gold Super Slims“ muitinę vertę po 0,99 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (4 313 pakelių) – 4 269,87 Lt; „Winston Silver“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (210 pakelių) – 140,70 Lt; „Denim Red“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (420 pakelių) – 281,40 Lt; „Fest“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (4 248 pakelių) – 2 846,16 Lt; „Bond Street“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (308 pakelių) – 206,36 Lt; „Fest 7“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (960 pakelių) – 643,20 Lt; „Minsk Capital“ muitinę vertę po 0,99 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (500 pakelių) – 495,50 Lt; „Winston“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (55 pakelių) – 36,85 Lt; „Winston Blue“ muitinę vertę po 0,67 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (71 pakelio) – 47,57 Lt; „Compliment Super Slims 3“ muitinę vertę po 0,99 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (444 pakelių) – 439,56 Lt; „Compliment Super Slims 5“ muitinę vertę po 0,99 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (10 pakelių) – 9,90 Lt; „Lifa Original“ muitinę vertę po 0,99 Lt už 1 pakelį, iš viso kiekio (500 pakelių) – 495,00 Lt; įregistravo muitinėje pareiškėjui mokestinę prievolę: muitą (A00) – 5 994 Lt, akcizą (100) – 62 747 Lt, PVM (B00) – 16 617 Lt, akcizo delspinigius (846) – 4 574 Lt, PVM delspinigius (860) – 1 211 Lt, skolos atsiradimo datai – 2014 m. sausio 10 d.; įpareigojo pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti: muitą (A00) – 5 994 Lt, akcizą (100) – 62 747 Lt, PVM (B00) – 16 617 Lt, akcizo delspinigius (846) – 4 574 Lt, PVM delspinigius (860) – 1 211 Lt (b. l. 9-11).
Kauno teritorinė muitinė 2014 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“, kuriuo nusprendė sustabdyti mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014 m. rugsėjo 10 d.) priverstinį išieškojimą, kol bus išspręstas mokestinis ginčas ir tęsti D. B. 5 994,00 Lt muito (AOO), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014 m. rugsėjo 10 d.), priverstinį išieškojimą, nes pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės (b. l. 8). Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius, vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 221 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, įtraukė į apskaitą 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas bei pradėjo 91 143 Lt mokestinės prievolės išieškojimą iš skolininko D. B. (b. l. 43-45, 49-52, 55-58, 62, 63).
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 1A-578 „Dėl D. B. skundo“, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. spalio 16 d. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 4KM19/5-0661S, nusprendė patvirtinti Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 4KM19/5-0661S (b. l. 59-61).
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. S-20(7-249/2014) „Dėl D. B. skundo“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. gruodžio 8 d. skundą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 1A-578, nusprendė patvirtinti Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 1A-578 ir neatleisti pareiškėjo nuo 1 324 Eur akcizų delspinigių ir 350 Eur PVM delspinigių mokėjimo (b. l. 78-82).
Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-7880-426/2015 pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 4KM19/5-0661S, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 1A-578, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. S-20(7-249/2014) panaikinimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“, dalies (3 punktas), kuria buvo nuspręsta tęsti D. B. 5 994,00 Lt muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014 m. rugsėjo 10 d.), priverstinį išieškojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad muito mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo nenustabdymas, kaip ir jo pritaikymas, yra nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, kad būtent pareiškėjas šias prekes įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją, nebuvo analizuojama kuo pasireiškė pareiškėjo žinojimas.
Kaip jau nustatyta Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-319/2014 2014 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje pripažinta, kad pareiškėjas neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., Kauno mieste esančioje Šilainių turgavietėje, per keletą kartų iš nenustatytų asmenų, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.3, 3.2, 3.4 punktų nuostatas, neteisėtai įsigijo pakankamai didelį kiekį ne lietuviškomis banderolėmis pažymėtų cigarečių (akcizais apmokestinamas prekes) ir neteisėtai laikė jas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pats negabeno per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną cigarečių (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d.
a) p., 202 str. 3 d. 1 įtrauka), tačiau Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, skolininkais laikomi ir asmenys, dalyvavę įvežant tokias prekes, taip pat, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Minėtame baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnyje, ir paaiškino, kad Kaune, Šilainių turguje, iš nepažįstamų asmenų neteisėtai įgijo ir laikė nurodytą kiekį ir nurodytas rūšis cigarečių bei 5 (penkis) litrus denatūruoto etilo alkoholio.
Cigaretes jis laikė skirtingose vietose, t. y. jam nuosavybės teise priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), ir nuomojame garaže (duomenys neskelbtini). Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, dalyvauja neteisėtai įvežant prekes, muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad gabeno prekes, dalyvavo neteisėtai gabenant, įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.
Pažymėta, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti prekes. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo prekės buvo paženklintos įvairių šalių specialiais ženklais ir iš viso nepaženklintos (be banderolių), cigarečių kiekis buvo didelis, įvertinęs pareiškėjo veiksmus įsigyjant, transportuojant, laikant ginčo prekes, teismas sprendė, jog pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.
Taigi, pareiškėjo skundo argumentas dėl 2014 m. spalio 22 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“ 3 punkto, kuriuo buvo tęsiamas priverstinis muito išieškojimas, neteisėtumo yra nepagrįstas ir nepatvirtina Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio prasme rimto pagrindo manyti, kad Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 4KM19/5-0661S neatitinka muitų teisės aktų.
Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas), atliko mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo (administravimo) veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 4 punktas bei kiti mokesčių išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai.
Kaip jau minėta Kauno teritorinė muitinė 2014 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“, kuriuo nusprendė sustabdyti mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014-09-10) priverstinį išieškojimą, kol bus išspręstas mokestinis ginčas ir tęsti D. B. 5 994,00 Lt muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014 m. rugsėjo 10 d.), priverstinį išieškojimą, nes pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės (b. l. 8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad muito mokesčio išieškojimas pareiškėjui sukeltų nepataisomą žalą, nes šiuo metu jis gauna minimalias pajamas, santaupų banke neturi, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nors yra išsituokęs, bet žmonai padeda išlaikyti nepilnametę dukrą.
Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtosioms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje. Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnis nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
Pareiškėjas nepateikė Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės (muito mokesčio) prievolės įvykdymą, o pareiškėjo pateiktos UAB „Saugus automobilis“, kurios direktoriumi jis yra, pažymos apie gyventojui išmokėtas išmokas (b. l. 12, 14), UAB „Sidonas ir ko“ pažyma apie L. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 13), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 19KU-2914 po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo J. B. ir M. B., kurių uzufruktoriais įregistruoti L. B. ir D. B. (b. l. 15, 16), Valstybės įmonės „Regitra“ 2014 m. lapkričio 24 d. pažyma apie tai, kad pareiškėjas neturi įregistravęs transporto priemonių, duomenys apie L. B. darbingumo lygį (b. l. 70,71) nepatvirtina, kad 1 736 Eur (5 994 Lt) muito (A00) sumokėjimas padarytų jam neatitaisomą žalą ar toks garantijos pateikimas galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Šiuo nagrinėjamu atveju, sustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymą, nesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikytas proceso šalių interesų balansas, pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3027/2011). Dėl panašaus pobūdžio pažeidimų ir solidarios skolininkų atsakomybės ne kartą yra pasisakęs ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Europos Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C-414/02, 31 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1531/2013, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-261/2011, administracinės bylos Nr. A143-2570/2011, Nr. A261-1138/2011, Nr. A444-1193/2013).
III. Pareiškėjas D. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 108-112), kuriame prašo panaikinti 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti 2014 m. spalio 22 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės Nr. 7775 dalį, kuria nesustabdytas pareiškėjui įregistruoto 5 994,00 Lt muito (A00) mokesčio priverstinis išieškojimas.
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 118-119) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas D. B. 2016 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo (b. l. 122-123), kuriame prašo priimti jo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. A-713-261/2016 nutraukti.
Nurodo, kad atsisako nuo savo apeliacinio skundo dėl 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1899-505/2015, kadangi nori sudaryti sutartį su atsakovu – Kauno teritorine muitine, ir gera valia mokėti priskaičiuotus muito, akcizo mokesčius bei kitas priskaičiuotas mokestines prievoles. Taigi, ginčo dėl priskaičiuotų mokestinių prievolių bei jų mokėjimo neliko. Pažymi, kad jam žinoma ir išaiškinta, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi suteikta teisė apeliacinį skundą padavusiam asmeniui apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo, remdamasis ABTĮ 132 straipsniu, atsisakė nuo savo apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1899-505/2015, pažymėdamas, kad siekia sudaryti sutartį su atsakovu – Kauno teritorine muitine, ir gera valia mokėti priskaičiuotus muito, akcizo mokesčius bei kitas priskaičiuotas mokestines prievoles, todėl ginčo nebeliko ir prašo nutraukti apeliacinį procesą, pridurdamas, kad jams yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo apeliacinio skundo atsisakymą priimti.
Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė