9753d39e-ce46-4abb-bbd5-0755aedd0f95 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-919/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54303-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.1; 1.1.4.1; 2.4.7; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam R.

S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (Å¡eÅ¡ios nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ automobilio „Ford Fiesta“) - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ automobilio „Opel Zafira“) - 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ automobilio „Opel Meriva“) - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ automobilio „Opel Astra“) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ parduotuvės „E.M.“) - 20 parų areÅ¡to bausme; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas nukentėjusiosios L.

Z. atžvilgiu) - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš L. A.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš mažamečio A. J.) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. S. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime R. S. iÅ¡bÅ«tas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d., vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 20 parų areÅ¡to bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės - neatliktos 20 parų areÅ¡to bausmės dalį, areÅ¡to bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir paskirta subendrinta 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirta 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant Å¡velnesnę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

R. S., kaltintÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ automobilio „Opel Sintra“), iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolia – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiosios R. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ R. S. 200 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ R.

S. 205 eurus turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios R. L. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ R. S. 100 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios L. Z. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ R. S. 400 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo P. Å . pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ R. S. 180 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Kilminė“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R.

S. 7,79 eurus turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (Å¡eÅ¡ios nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iÅ¡dauždamas automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklÄ Ä¯sibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ P. Å . priklausantį turtÄ â€“ atidaręs automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kapotÄ pagrobė automobilio akumuliatorių, kurio vertė 80 eurų.

Viso pagrobė 80 eurų vertės P. Å . priklausantį turtÄ . 1.1. Be to, R. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iÅ¡dauždamas automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklÄ Ä¯sibrovė į automobilį ir pasikėsino į svetimÄ R. L. priklausantį turtÄ , o tiksliau – atidaręs automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kapotÄ kėsinosi pagrobti automobilio akumuliatorių, kurio vertė 80 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi akumuliatorius buvo pritvirtintas prie automobilio rėmo. 1.2.

Be to, R. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iÅ¡dauždamas automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklÄ Ä¯sibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ V. K. priklausantį turtÄ â€“ atidaręs automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kapotÄ pagrobė automobilio akumuliatorių, kurio vertė 95 eurai. Viso pagrobė 95 eurų vertės V. K. priklausantį turtÄ . 1.3. Be to, R. S. (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iÅ¡dauždamas automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklÄ Ä¯sibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ R.

K. priklausantį turtÄ â€“ atidaręs automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kapotÄ , pagrobė automobilio akumuliatorių, kurio vertė 100 eurų. Viso pagrobė 100 eurų vertės R. K. priklausantį turtÄ . 1.4. Be to, R. S. (duomenys neskelbtini) val. iÅ¡ parduotuvės „E.M.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė silkių filė „Bocmano“, 300 g – 1 vnt., 1,89 eurų vertės, burokėlių salotų – 1 vnt., 1,49 eurų vertės, karÅ¡tai rÅ«kytų sparnų tulpių – 1 vnt., 1,76 eurų vertės, alaus kokteilį „Radler“ 0,568 l – 1 vnt., 1,09 eurų vertės, traÅ¡kučių „Estrella“ 140 g – 1 vnt., 1,42 eurų vertės, nosinaičių „Ooops“ – 1 vnt., 0,14 eurų vertės. Viso atvirai pagrobė 7,79 eurų vertės UAB „K.“ priklausantį turtÄ . 1.5.

Be to, R. S. (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ : L. Z. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę, tuomet jÄ stipriai pastÅ«mė, nuo ko L. Z. nukrito ant žemės, jai gulint, griebė už rankinės, jÄ iÅ¡plėšė iÅ¡ rankos ir tokiu bÅ«du padarė L. Z. poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to srityje ir kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pagrobęs rankinę, kurios vertė 30 eurų, su joje buvusiais daiktais – rudos spalvos pinigine, 100 eurų vertės, 300 eurų grynaisiais, raktais, kurių vertė 50 eurų, mobilaus ryÅ¡io telefonu „Samsung Galaxy A3“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 eurų, kosmetine su turiniu, kurios vertė 25 eurai, pabėgo.

Tokiu bÅ«du L. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei 605 eurų vertės turtinę žalÄ . 1.6. Be to, R. S. (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu 4, iÅ¡ L. A., atvirai, pagrobė 30 eurų vertės rankinę, pribėgęs iÅ¡ nugaros griebė už rankinės ir nuplėšė jÄ nuo peties kartu su joje buvusiais daiktais: įvairiaspalve medžiagine kosmetine, 10 eurų vertės, mobilaus ryÅ¡io telefonu „LG“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės, rudos spalvos odine pinigine, 10 eurų vertės, ir joje buvusiais pinigais – 30 eurų.

Viso atvirai pagrobė 180 eurų vertės L. A. priklausantį turtÄ . 1.7. Be to, R. S. (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mažamečio A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., atvirai pagrobė 15 eurų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 225 black“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), privažiavęs „Opel“ markės automobiliu prie A. J., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio liepė atiduoti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , A. J. išėmus telefonÄ iÅ¡ savo kuprinės, jį pagrobė ir nuvažiavo.

Viso atvirai pagrobė 15 eurų vertės M. J. priklausantį turtÄ . 1.8. R. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio dureles įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ L. V. priklausantį turtÄ â€“ iÅ¡ automobilio „Opel Sintra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono pagrobė registratorių, kurio vertė 13,10 eurų, vibracinį Å¡lifuoklį „Elektra“, kurio vertė 15 eurų, pakraunamÄ suktukÄ , kurio vertė 20 eurų, suktuko pakrovėjÄ , kurio vertė 5 eurai, juodos spalvos pirÅ¡tinių porÄ , kurios vertė 5 eurai.

Viso pagrobė 58,10 eurų vertės L. V. priklausantį turtÄ . R. S. buvo kaltinamas nurodytais veiksmais padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir paskirti bausmę už padarytus nusikaltimus, nesusijusius su realiu laisvės atėmimu arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų pilnai pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis nuosekliai paaiÅ¡kino nusikaltimų įvykdymo aplinkybes ir dėl ko darė Å¡iuos nusikaltimus.

Nuteistasis praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į jo gyvenimÄ praeityje, gyvenimo sÄ lygas ir jaunÄ amžių. R. S. bÅ«damas labai jauno amžiaus buvo nuteistas užsienyje, neturėjo kitos galimybės, jog iÅ¡gyventų. Jam grįžus į LietuvÄ jo padėtis dar labiau pablogėjo - neturėjo kur gyventi, miegodavo automobilyje, valgydavo kas papuola ar kÄ rasdavo prie konteinerių. Nuteistasis pažymi, jog jis yra pasiruošęs spręsti praeityje padarytas problemas, yra numatęs konkrečius žingsnius, kurie padės jam dorai gyventi, yra pasiruošęs kuo greičiau įsidarbinti, kad galėtų atlyginti jam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir nuteistajam skirti Å¡velnesnę bausmę. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama R. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau skunde praÅ¡oma suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, todėl nuosprendis, kaip tÄ numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiÅ«rimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Sprendžiant klausimÄ dėl R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rÅ«Å¡is (laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ ), apylinkės teismas įvertino R. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ â€“ septynis baigtus apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti apysunkį nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 2 dalis), bei jo kaltės formÄ â€“ nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia.

Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir R. S. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei jis yra teisiamas trečiÄ kartÄ , Å¡iuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), ne kartÄ teistas už vagystes (duomenys neskelbtini), neturi Å¡eimos, nedirba, nėra susaistytas jokiais socialiniais ryÅ¡iais, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo bÅ«du.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vienÄ R. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pirmosios instancijos teismas R.

S. skyrė griežčiausias Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rÅ«Å¡is – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas artimesnį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį), bei areÅ¡tÄ (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį), o įvertinęs dar ir tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , atsižvelgdamas į R. S. prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam paskirtÄ bei subendrintÄ bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu.

Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmių rÅ«Å¡imis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, R. S. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo gyvenimo sÄ lygas, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti R. S. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtosios bausmės vykdymÄ ilgesniam, tai yra 3 metų laikotarpiui bei skiriant jam įpareigojimus.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu R. S. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, Å¡io asmens priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

8. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, Å¡is teistumas R. S. nėra pirmasis – praeityje už analogiÅ¡kų nusikalstamas veikų nuosavybei padarymÄ jis jau buvo teistas (duomenys neskelbtini) ir du kartus Lietuvoje. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už Å¡ių veikų padarymÄ praeityje jam buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (areÅ¡tas, laisvės apribojimas), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. S. įvykdė netrukus po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 20 parų areÅ¡to bausmę, be to, Å¡iuo nuosprendžiu nagrinėjamas nusikalstamas veikas R. S. padarė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo (Kauno apylinkės teismas Kauno rÅ«mai 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė), kas ne tik rodo, kad analizuojamu atveju jis nevertino teismo jai parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju R.

S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog aptariamų nusikaltimų darymas yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. S. nededa.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad praeityje R. S. buvo ne tik ne kartÄ teistas, bet ir už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio – smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės bÅ«du, padarymÄ buvo baustas ir administracine tvarka (per 5 metus baustas 22 kartus), tačiau informacijos apie baudų, R. S. skirtų už administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymÄ , sumokėjimÄ , nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Tačiau, nepaisydamas Å¡ios aplinkybės, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, kas įvertinus jo įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvÄ , teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas ir iÅ¡ jų gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis, jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo iÅ¡imtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro, nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

10. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi veikų padarymo metu) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sÄ lygos:

1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis);

2) paskirtos bausmės trukmė;

3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi R. S. asmenybę bei jo padarytų veikų pavojingumÄ , pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeičia dėl bausmės ir mano jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti taikant R. S. BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 metams, įpareigojant nuteistÄ jį be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (iÅ¡ Gyventojų registro matyti, kad R.

S. deklaruota gyvenamoji yra (duomenys neskelbtini)), per 1 metus, terminÄ skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 15 (penkiolikos) parų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant R. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė