2019-09-04 Nr. AB-17159-3-62-3-00665-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4702-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) 109 520 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 4 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyveno perpildytuose būriuose, kuriuose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Šių patalpų plotą dar labiau mažino jose įrengtų baldų užimamas plotas, be to, nebuvo poilsio kambario. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose baldai pasenę, nebuvo spintų drabužiams susidėti, stalo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus (11 būryje – 260 nuteistųjų) prie sanitarinių mazgų ir prausyklos susidarydavo eilės, sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas, todėl nebuvo sąlygų laikytis higienos. Prausykloje buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, o dušuose vandens maišytuvai sugedę, tekėjo tik šaltas arba tik karštas vanduo. Drabužius skalbėsi šaltame vandenyje, o džiovykla įrengta tik lauke. Gyvenamosios patalpos dezinfekuotos nepakankamai ir neefektyviai, patalpose veisėsi kenkėjai. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos ir inventorius nebuvo remontuojami, elektros instaliacija ir priešgaisrinė sistema susidėvėjusi. Pravieniškių PN-AK 11 būryje nebuvo šaldytuvo, o apšvietimas buvo nepakankamas, dėl ko silpo pareiškėjo regėjimas. Maisto kokybė, kaloringumas, porcijų dydis neatitiko nustatytų normų, maisto porcijos buvo per mažos. Kratos buvo atliekamos netinkamai, jų metu išmėtomi daiktai, sulaužomi baldai. Minėtos gyvenimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

3. Papildomai atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas buvo tęstinis, be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laikymo sąlygas, higienos normas, o pataisos namų bibliotekoje informacija buvo pasenusi. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovo atsiliepime pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą neatitiko tikrovės, kadangi ginčo laikotarpiu brigadose buvo laikoma daugiau asmenų, nei nurodyta atsiliepime, o miegamųjų vietų skaičius 11 būryje buvo sumažintas tik nuo 2016 m. liepos mėn. (sumažėjo nuo 20 iki 16 žmonių). Pareiškėjas pažymėjo, kad patalynė buvo keičiama ne kas savaitę, kaip nurodoma atsakovo atsiliepime, bet kas 10 dienų, o parazitų naikinimo darbai atliekami labai retai, bei mechaninio vėdinimo patalpose nebuvo. Pareiškėjas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir jo skundą tenkinti.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo, be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pataisos įstaigos 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Gyvenamosios patalpos buvo aprūpinamos inventoriumi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Normos). Atsakovas teigė, kad teisės aktai nenumatė karšto vandens tiekimo į kiekvieną būrį, tačiau dušinėje karštas vanduo buvo tiekiamas nuolat. Vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvieną kartą išduodama 30 g muilo.

Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur buvo galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kieme. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji galėjo skalbti dušinėje, kur karštas vanduo buvo nuolat. Būrio prausyklose buvo sumontuoti karšto vandens boileriai. Atsakovas nurodė, kad informacija apie paprastuosius remontus nekaupiama.

Valgiaraščiuose nurodyti patiekalų pavadinimai ir svoris gramais, dienos maisto davimo cheminė sudėtis ir energetinė vertė, atsakovo teigimu, buvo užtikrinama. Pataisos namai buvo sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Atsakovas paaiškino, kad nuteistieji buvo patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Duomenų apie neigiamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai nebuvo.

Atsakovo nuomone, byloje nebuvo jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos namų veikimo / neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negalėtų būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu (I t., b. l. 168–174) nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir D. M. iš atsakovo priteisti 7 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., buvo paskirtas į 11 būrio 2 brigadą, kurios plotas 31,89 kv. m, ir atsakovo teigimu, įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi, vadovaujantis šiais duomenimis, vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tektų 3,18 kv. m ploto. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių ir nurodė, jog iki 2016 m. liepos mėnesio 11 būrio 2 brigadoje gyveno 20 žmonių, o vėliau – 16. Atsakovas atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus nurodė, kad į bylą yra pateikti teisingi duomenys apie miegamųjų vietų skaičių 11 būrio 2 patalpoje ir šie duomenys parodė, kiek konkrečiu laikotarpiu patalpose daugiausiai galėjo gyventi nuteistųjų. Duomenų, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo laikoma gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu, atsakovo teigimu, nebuvo galimybės pateikti. Teismui pakartotinai pareikalavus pateikti tikslius duomenis apie 11 būrio 2 brigadoje kalėjusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu (I t., b. l. 157), atsakovas dar kartą pateikė (I t., b. l. 162) analogiškus duomenis, kuriuos buvo pateikęs atsiliepime į skundą. Išsamiau ir tiksliau šių aplinkybių nepaaiškino, nepaneigė pareiškėjo argumentų apie minėtoje patalpoje gyvenusių asmenų skaičių ir tai, jog šis skaičius ginčo laikotarpiu keitėsi.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimas. Taigi, būtent Pravieniškių PN-AK turėjo pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos teismo vertintos pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog jam Pravieniškių PN nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) numatyta minimalaus ploto norma. Padalijus 11 būrio 2 brigados miegamosios patalpos plotą iš pareiškėjo nurodomo joje gyvenusių asmenų skaičiaus iki 2016 m. liepos mėnesio (31,89 kv. m / 20), teismo buvo konstatuota, kad vienam asmeniui teko 1,59 kv. m ploto, o nuo 2016 m. liepos mėnesio – 1,99 kv. m (31,89 kv. m / 16). Teismo nustatyta, kad pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamo dydžio patalpose buvo pažeista viso ginčo laikotarpio metu (iš viso 1 096 paras). Pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių įrenginių ir baldų trūkumo teismas laikė neatsiejamai susijusiais su šioje byloje nustatytu ploto normos pažeidimu, kas neabejotinai sukėlė pareiškėjui papildomų nepatogumų.

9. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose. Nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismo vertinimu, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 5.8. punkte nurodyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, o iš atsakovo pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti, todėl šis pažeidimas pripažintas nustatytu.

11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą, tačiau nurodė, jog lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Drabužių džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kieme. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas, todėl pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl drabužių skalbimo šaltame vandenyje, neįrengtos drabužių džiovyklos ir drabužių džiovinimo koridoriuose, iš esmės buvo grindžiami deklaratyviais teiginiais.

12. Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo teismo buvo atmesti, kadangi nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje, teismo laikytos nepagrįstomis.

13. Teismas nustatė, kad pataisos namuose buvo periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis. Suteiktos paslaugos buvo registruojamos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų plitimo, taip pat nebuvo nustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi, plitimo, netinkamo jų naikinimo gyvenamosiose patalpose.

14. Teismas, vadovaudamasis maitinimo pataisos namuose organizavimą, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 5 d. Tyrimų protokolą Nr. 49888 bei Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016 m. kovo 15 d. cheminių tyrimų protokolą, nustatė, kad pareiškėjas neįrodė maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes patikrinimų metu buvo nustatyta, kad duodamo maisto davinio paros energetinė vertė atitiko fiziologines normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareigūnai kratas atlikdavo netinkamai, jų metu išmėtydavo daiktus, sulaužydavo baldus, daiktų kratas atlikdavo nedalyvaujant jų savininkui, buvo abstraktūs, kadangi pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada jo daiktai buvo sujaukti, sumaišyti, išmėtyti ar sulaužyti. Galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų pareiškėjui nesiskundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl galimo teisių pažeidimo, atsakovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius laikė neįrodytais.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjas teigdamas, kad pataisos namų administracija gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus neremontuoja, patalpose tamsu, nesutvarkyta elektros instaliacija, priešgaisrinė sistema, tik nurodė savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas nustatė, kad byloje nebuvo duomenų ir pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl, jo teigimu, netvarkingos elektros instaliacijos ar priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad dėl, pareiškėjo nuomone, netinkamo apšvietimo, kas, jo teigimu, gadina akis, jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus ir jam būtų diagnozuotas regėjimo sutrikimas. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė hipotetiniais samprotavimais, kurie nesudarė pagrindo neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

17. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

18. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, ginčui aktualiu laikotarpiu, iš viso 1 096 paras, neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (trūko nuo 1,11 kv. m iki 1,51 kv. m) ir neabejojo, kad dėl to, pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

19. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, teismas konstatavo, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Teismo vertinimu, kadangi laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, buvo atmesti. Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 7 900 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovo.

III. 20. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą bei pripažinus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 177–181)

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Atsakovas pažymi, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 vai. 30 min. iki 22 vai. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Atsakovas nurodo, kad kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Be to, nuteistieji gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Taigi, pareiškėjas, atsakovo teigimu, turėjo judėjimo laisvę, todėl nagrinėjamu atveju jam tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Atsakovas nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaringus duomenis apie kartu su juo ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis, pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, kuriuos teismas, siekdamas panaikinti abejones dėl miegamųjų vietų skaičiaus, būtų galėjęs apklausti, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose gyvenamosiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan. Be to, atsakovo teigimu, nėra pagrindo netikėti jo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius.

22. Atsakovo vertinimu, teismas pripažinęs, jog Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 11 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, turėjo vertinti ar dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų pasekmių. Tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, kitas institucijas, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atsakomybė negalima. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 1–3).

24. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais, tačiau nesutinka su priteista neturtine žala. Pareiškėjas nurodo, kad nuteistųjų skaičius gyvenantis gyvenamosiose patalpose nuolat kinta, tačiau buvo sudaromi budėjimo grafikai, kuriuose buvo nurodomos nuteistųjų pavardės ir atsakovas turėjo galimybę juos pateikti teismui, kaip įrodymą, tačiau juos nuslėpė ir teismui nepateikė, o teikė teismui tik melagingas pažymas. Pareiškėjo teigimu, kadangi buvo didelis nuteistųjų skaičius, nuolat kildavo konfliktai tarp nuteistųjų dėl per mažo gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas papildomai nurodo visų, kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvusių, asmenų vardus ir pavardes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. M. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmiausia atsakovo prašymu, taikė ieškinio senaties terminą ir apribojo ginčo laikotarpį, todėl pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 1 096 paras nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (pareiškėjui teko 1,59 ir 1,99 kv. m), taip pat nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti ir konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, priteisdamas 7 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Pravieniškių PN-AK, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, bei, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovas nurodo, kad teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Pravieniškių PN-AK neįrengė būryje, kuriame kalėjo pareiškėjas, laisvalaikio kambario, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems buvo suteikta galimybė nustatytu laiku laisvai judėti gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, kieme, dalyvauti įvairiose programose, renginiuose, dirbti.

31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Jei dėl pastatų konstrukcijos ypatumų tokios patalpos neįmanoma įrengti kiekvienam būriui, jis įrengiamas naudotis dviem būriams (6 p.). Laisvalaikio kambarys apibrėžiamas, kaip patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti (4 p.).

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą aktualų teisinį reguliavimą, į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas laisvalaikio (poilsio) kambarys, padarė išvadą, kad pareiškėjo aplinkybės dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikytinos nustatytomis. Kadangi atsakovas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai konstatuotas pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nėra priteistas dėl šio pažeidimo, t. y. nustatant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir priteisiant kompensaciją buvo įvertinti kiti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą.

33. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis atsakovo nurodytus teiginius, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą.

34. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju gyvenamosiose patalpose gyvenusių nuteistųjų skaičiaus ir jiems tenkančio ploto.

35. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, kuria buvo panaikintas šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovo atstovą pateikti tikslius duomenis apie miegamųjų vietų skaičių Pravieniškių PN-AK 11 būrio 2 brigadoje būtent ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d.), taip pat pateikti informaciją ar per šį laikotarpį miegamųjų vietų skaičius keitėsi ir jei keitėsi, kada tiksliai tai įvyko.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi (I t., b. l. 157) įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui tikslius duomenis apie miegamųjų vietų skaičių Pravieniškių PN-AK 11 būrio 2 brigadoje ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., taip pat pateikti informaciją ar per šį laikotarpį miegamųjų vietų skaičius keitėsi ir jei keitėsi, kada tiksliai tai įvyko. Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 18 d. rašte Nr. S-6227 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (I t., b. l. 162) ir kartu su raštu pateiktoje 2019 m. kovo 15 d. pažymoje Nr. 62-1080 „Dėl nuteistojo D.

M.“ (I t., b. l. 163) nurodė, kad „nuteistasis D. M., gim. 1973-03-13, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais Antrajame sektoriuje, nuo 2014-04-20 iki 2017-04-20 buvo paskirtas į šias gyvenamas vietas: Skyrimo į būrius įsakymo data 2011-07-05; Būrys 11; Brigada 2; Miegamųjų vietų skaičius 10“. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateikti minėtas raštas ir pažyma patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 11 būrio 2 brigadoje yra 10 miegamųjų vietų, tačiau taip ir lieka neaišku, ar ginčo laikotarpiu buvo tiek pat miegamųjų vietų šioje gyvenamojoje patalpoje, kiek tuo metu buvo nuteistųjų ir ar keitėsi per šį laikotarpį miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičius, o jeigu ir keitėsi, kada tiksliai tai įvyko.

Taigi, atsakovas, nors ir turėjo galimybę patikslinti ir pateikti teismui konkrečią ir išsamią informaciją apie nuteistųjų ir miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu, šia galimybe nepasinaudojo, kadangi pateikė tokią pačią informaciją, kuri jau buvo teikta kartu su atsiliepimu. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus ir informaciją šioje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino tikslios informacijos teismui pateikimo ir dėl to pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra vertinamos jo naudai, pripažįstant, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta Taisyklėse numatyta minimalaus ploto norma.

37. Teisėjų kolegija sutinka, kad 1 096 paras trukęs pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK periodas nepriimtinomis sąlygomis asmeninės erdvės gyvenamojoje patalpoje požiūriu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų veikęs taip, kaip nustato Taisyklių 111.1 punktas.

38. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendime byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13) yra nurodęs, kad jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Šiame sprendime EŽTT pripažino nepagrįstu Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentą, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė.

40. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius; į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 1 096 paras teko mažiau ploto nei priklauso pagal teisės aktų reikalavimus (mažiau nei 3,1 kv. m ploto). Pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko 1,59 kv. m ir 1,99 kv. m ploto (trūko 1,51 kv. m ir 1,11 kv. m). Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13). Tačiau nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, šios pataisos įstaigos specifiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 7 900 Eur – laikytina adekvačia atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė