Legislator Case Law & Legislation
974eaa69-3bcd-4c7c-99bb-7f260e6a841b AI generated

974eaa69-3bcd-4c7c-99bb-7f260e6a841b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 974eaa69-3bcd-4c7c-99bb-7f260e6a841b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimo,                                            n u s t a t ė :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarimu N. P. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-02-11 17.04 val., (duomenys neskelbtini) g. ties 6 namu, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A6 Limouosine“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį.

Legislator headnote

AI generated

974eaa69-3bcd-4c7c-99bb-7f260e6a841b · Klaipėdos apygardos teismas: Be to, N. P. nesislėpė ir atsakomybės nevengė. BÅ«tina įvertinti pažeidėjos asmenybę ir jos administracinių teisės pažeidimų istorijÄ . Ji jokių galiojančių nuobaudų neturi, o jos anksčiau padarytas venas pažeidimas (negaliojantis) yra nežymus ir nereikÅ¡mingas, susijęs su automobilio parkavimu. Todėl apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo bausti N. P. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimalia nuobauda, jai turėjo bÅ«ti taikomas ATPK 301 straipsnis, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ir Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, t. y. paskyrus mažesnio dydžio baudÄ , neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. ATP-321-361/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00624-2015-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S             2015 m. gegužės 21 d.          Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. P. atstovo advokato D.

C. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimo,                                            n u s t a t ė :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarimu N. P. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-02-11 17.04 val., (duomenys neskelbtini) g. ties 6 namu, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A6 Limouosine“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį.

Apie įvykį policijos neinformavo, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.             Apeliaciniame skunde N. P. atstovas advokatas D. C. nurodo, kad N. P. kitÄ dienÄ po eismo įvykio, tai yra 2015-02-12, pati atvyko į Klaipėdos AVPK KPB. Ji tai padarė iÅ¡ karto po to, kai pamatė apgadintÄ savo automobilį. Tai, kad jos automobilis AUDI A6 yra apgadintas, ji pamatė tik kitÄ dienÄ po eismo įvykio. Paties galimo kontakto savo automobiliu su automobiliu „Volkswagen Sharan“ ji nepajautė.

Nors byloje esančiose AUDI A6 fotonuotraukose užfiksuoti apgadinimai ant AUDI automobilio keleivio pusės durelių ir galinio sparno, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog N. P. negalėjo nepajusti (nesuprasti) buvus kontaktui su kita transporto priemone. Teismas skundžiamame nutarime Å¡iuo atveju vadovaujasi vien tik vidiniu įsitikinimu ir vertino tik AUDI patirtų pažeidimų apimtį, bet neįvertino pažeidimų (apgadinimų) pobÅ«džio. Automobilio AUDI deÅ¡inės pusės pažeidimai yra tokie negilÅ«s, jog galima daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo slysta tiesiog pavirÅ¡iumi, vos liečiant automobilį „Volkswagen Sharan“.

Todėl apelianto nuomone, N. P. kontakto su kitu automobiliu galėjo nepajusti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį AUDI A6 ji buvo išsinuomojusi vos prieš kelias dienas, automobilio gabaritai ir kitos savybės jai nebuvo įprastos, automobilio garso izoliacija yra didelė (automobilis praktiškai naujas – 2013 m. gamybos), automobilio „Volkswagen Sharan“ garso signalizacija nesuveikė (jog būtų suveikusi signalizacija nepatvirtino nė vienas liudytojas), atsižvelgiant į tai, kad N. P. nuvažiuoti iš eismo įvykio nebuvo jokios prasmės, nes jos nuomotas automobilis draustas KASKO draudimu ir žala būtų atlyginta bet kuriuo atveju (motyvo nebuvimas), apelianto įsitikinimu, yra pagrindas daryti išvadai, jog kontaktas tarp automobilių buvo menkas, N. P. kontakto galėjo nepajausti, todėl jos veiksmuose tyčios nebuvo.

Apelianto tvirtinimu, nėra pagrindo teigti, jog N. P. neinformavo policijos apie eismo įvykį. Byloje nustatyta, kad N. P. tÄ pačiÄ dienÄ , kai sužinojo įvykus eismo įvykiui, tai yra pamačiusi, kad buvo apgadintas jos turimas automobilis AUDI A6, kreipėsi į policijÄ . Teismo posėdyje policijos pareigÅ«nas M. B. patvirtino, kad N. P. į policijÄ atvyko savo noru, niekieno nekviesta. Å is liudytojas taip pat patvirtino, kad jeigu N. P. nebÅ«tų pati atvykusi į policijÄ , jos greičiausiai niekas nebÅ«tų nustatęs, tuo labiau, kad liudytojas A.

B., kuris matė eismo įvykį ir pranešė policijai, klaidingai nurodė AUDI automobilio valstybinius numerius. Teisme apklausta kaip liudytoja L. D. (automobilio „Volkswagen Sharan“ valdytoja) patvirtino, jog jai nebuvo žinoma, kas apgadino jos automobilį iki pat to momento, kol į policijÄ neatvyko N. P.. N. P. negalėjo žinoti, jog apie įvykį jau yra praneÅ¡ta policijai. Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad ji atvyko į policijÄ savo noru, niekieno neverčiama, taigi N. P. apie įvykį policijai pranešė.

Ji tai padarė nedelsiant po to, kai sužinojo įvykus eismo įvykiui, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas. Be to, apelianto teigimu, automobilis „Volkswagen Sharan“ buvo patrauktas iÅ¡ įvykio vietos, todėl jo vairuotojas pats pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles. N. P. atstovas nurodo, kad abiejų automobilių apgadinimai buvo fiksuojami atskirai ir tik Klaipėdos AVPK KPB kieme, buvo vadovaujamasi eismo įvykio schema, kuriÄ nubraižė liudytojas A.

B.. Å i schema neatitinka net minimalių reikalavimų keliamų tokioms schemoms. Pagal galiojančiÄ Patrulių veiklos instrukcijÄ ir patvirtintÄ autoavarijos vietos schemÄ , patys policijos patruliai turėjo atvykti į eismo įvykio vietÄ , tvarkingai sudaryti vietos schemÄ , užfiksuoti apgadinimus ir t. t. IÅ¡vada, jog automobiliai AUDI A6 ir „Volkswagen Sharan“ kontaktavo, padaryta remiantis prielaidomis ir neleistinais įrodymais. N. P. nevengė savo atsakomybės ir pati atvyko į policijÄ , o kai jai buvo praneÅ¡ta apie (duomenys neskelbtini) 6 namo kieme įvykusį įvykį, ji nurodė, jog galbÅ«t jos automobilis galėjo kliudyti automobilį „Volkswagen Sharan“, buvo pamatuoti abiejų automobilių apgadinimų aukščiai.

IÅ¡ esmės tai visi įrodymai, kuriais remiantis buvo padaryta iÅ¡vada, jog N. P. padarė eismo įvykį. Kiti įrodymai pripažintini kaip neleistini, nes surinkti pažeidžiant Patrulių veiklos instrukcijÄ . Apeliantas pažymi, kad Å¡ioje byloje analizuojama N. P. veika pripažintina kaip nepavojinga visuomenei ir kelių eismo dalyviams, N. P., įvertinus jos asmenybę ir vairavimo istorijÄ , taip pat nėra tas asmuo, kurį reikėtų „iÅ¡imti“ iÅ¡ kelių eismo apyvartos. Juk padaryta tik nežymi žala ir ne kelyje, o kieme, vienam iÅ¡ automobilių stovint, esant nedideliam greičiui, automobiliui „Volkswagen Sharan“ stovint faktiÅ¡kai posÅ«kyje.

Be to, N. P. nesislėpė ir atsakomybės nevengė. BÅ«tina įvertinti pažeidėjos asmenybę ir jos administracinių teisės pažeidimų istorijÄ . Ji jokių galiojančių nuobaudų neturi, o jos anksčiau padarytas venas pažeidimas (negaliojantis) yra nežymus ir nereikÅ¡mingas, susijęs su automobilio parkavimu. Todėl apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo bausti N. P. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimalia nuobauda, jai turėjo bÅ«ti taikomas ATPK 301 straipsnis, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ir Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, t. y. paskyrus mažesnio dydžio baudÄ , neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

             N. P. atstovas advokatas D. C. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ pakeisti, administracinio teisės pažeidimo bylÄ N. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro virÅ¡ininkas R. Å ideikis teigia, kad apylinkės teismas visas įvykio aplinkybes įvertino tinkamai, N. P. atstovo advokato D. C. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti.             Apeliacinis skundas atmestinas.

             Apeliaciniame skunde neginčijamas nutarimas dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad N. P. tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013).             Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M.

B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2015-02-11 17.04 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“ su latviÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Buvo apžiÅ«rėtas automobilis „Volkswagen Sharan“ ir nustatyta, kad apgadintas automobilio galinis bamperis ir galinis deÅ¡inės pusės sparnas. 2015-02-13 N. P. atvyko į Kelių policijos biurÄ , nurodė, kad rado apgadintÄ automobilį „Audi A6“.

Buvo apgadintos automobilio abi deÅ¡inės pusės durelės, deÅ¡inės pusės veidrodėlis ir galinis deÅ¡inės pusės sparnas. Pagal padarytus sugadinimus buvo nustatyta, kad N. P. vairuotas automobilis kontaktavo su stovėjusiu automobiliu „Volkswagen Sharan“. N. P. patvirtino, kad buvo atvykusi minėtu adresu, kad kliudė automobilį, tačiau to nepajautė, su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 4).             PaaiÅ¡kinime A. B. nurodė, kad įvykio dienÄ , (duomenys neskelbtini), prie 6 namo, jis pastebėjo kaip tamsios spalvos automobilis „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas deÅ¡ine puse kliudė stovinčio automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inę galinę dalį. Automobilis „Audi“ pavažiavęs sustojo, pastovėjęs kelias sekundes, nuvažiavo. Apie eismo įvykį jis pranešė policijai (b. l. 13).             Savo paaiÅ¡kinime N. P. nurodė, kad 2015-02-12 ryte, stovėjimo aikÅ¡telėje ji pamatė, jog jos automobilis apgadintas, todėl nuvyko į policijÄ užregistruoti įvykį.

N. P. patvirtino, kad 2015-02-11, apie 17 val., ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. 6 namo kieme, tačiau neprisiminė, kad bÅ«tų kliudžiusi kitÄ automobilį, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Sutiko su prielaida, kad ji galėjo kliudyti kitÄ automobilį, tačiau tyčia iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino (b. l. 12).             Teismo posėdyje Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B. apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad N. P. ryte atvyko į Kelių policijos biurÄ , ji pasakė, kad tik ryte rado apgadintÄ automobilį „Audi“, prisipažino, kad 2015-02-11 įvykio vietoje automobiliu važiavo.

Automobiliai buvo apžiÅ«rėti ir nufotografuoti, iÅ¡matuoti ant jų padaryti apgadinimų aukščiai. Pažeidėjai buvo parodyti iÅ¡matuotų ant automobilių padarytų pažeidimų aukščiai, kurie sutapo. Pažeidėja pripažino, jog galėjo įvykti eismo įvykis. Eismo įvykio schemÄ nubraižė liudytojas, tačiau pažeidimas buvo nustatytas pagal atitinkančius abiejų automobilių apgadinimo aukščius. Liudytojas buvo nurodęs netikslius automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius, todėl, liudytojo nuomone, pažeidėjo jie bÅ«tų neradę.

M. B. parodė, kad visas automobilio šonas buvo perbrėžtas – nuo priekio iki galo, todėl V. P. tokio kontakto nejusti negalėjo (b. l. 39–40).              N. P. pripažino, kad įvykio metu ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. 6 namo kieme. Kad N. P. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Volkswagen Sharan“, matė liudytojas A. B., todėl ta aplinkybė, kad nesuveikė automobilio signalizacija nepaneigia paties sukelto eismo įvykio fakto. Liudytojas A. B. parodė, kad po susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Sharan“, automobilio „Audi A6 Limouosine“ vairuotoja sustojo ir kelias sekundes pastovėjo, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo.

Å is faktas nepaneigia aplinkybės, kad N. P. pajuto, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį, tačiau tik dėl jai žinomų priežasčių iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse, nepranešė. Aplinkybę, kad po įvykio ant automobilio atsiradusius sugadinimus ji pamatė tik kitÄ rytÄ , paneigia ant automobilio „Audi A6 Limouosine“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai, kurie užfiksuoti ne tik prie papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 20), kurie, apelianto nuomone, buvo užfiksuoti pažeidžiant Patrulių veiklos instrukcijÄ , bet ir nuotraukose (b. l. 8,9).

Liudytojas M. B. patvirtino, kad pažeidimas buvo nustatytas pagal atitinkančius abiejų automobilių apgadinimo aukščius. Teismo posėdyje liudytoja L. D. patvirtino, kad eismo įvykio schemoje nubraižyta jos automobilio stovėjimo vieta teisingai (b. l. 33). Kad apgadinimai buvę ant „Audi A6 Limouosine“ ir „Volkswagen Sharan“ sutapo, neginčijo ir pažeidėja. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamo nutarimo motyvu, kad N. P. atvyko į policijos komisariatÄ dėl to, jog reikėjo pateisinti nuomotojui ant nuomoto automobilio padarytus apgadinimus.

             Tarnybiniame praneÅ¡ime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B. nurodė, kad pagal liudytojo nurodytÄ ir patikrintÄ automobilio valstybinį numerį, buvo nustatyta, jog valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) užregistruotas kitas automobilis, tačiau iÅ¡samesnis tyrimas dar net nebuvo pradėtas. Tai, kad liudytojas A. B. neteisingai nurodė eismo įvykį sukėlusio automobilio „Audi A6 Limouosine“ valstybinio numerio pirmÄ jį skaičių, nereiÅ¡kia, kad atlikus iÅ¡samų tyrimÄ , eismo įvykį sukėlęs vairuotojas nebÅ«tų buvęs surastas.

             Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, abejoti tuo, kad N. P. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kitÄ automobilį, tuo padarė žalÄ ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino bei įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė. N. P. ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaudė teisėtai ir pagrįstai.

             Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

             ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

             Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).             Eismo įvykio metu N. P. apgadino automobilį „Volkswagen Sharan“ ir taip padarė 304 eurų be PVM turtinę žalÄ (b. l. 33), kuri nelaikytina kaip nežymi, bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. N. P. kitÄ rytÄ po eismo įvykio į Kelių policijos biurÄ atvyko ne dėl to, jog prisipažintų sukėlusi eismo įvykį, bet norėdama praneÅ¡ti, kad neva ji ryte rado apgadintÄ savo automobilį.

N. P. pripažino, kad galėjo sukelti eismo įvykį tik verčiama byloje surinktų įrodymų visuma. Nors N. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 18), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir jos atsakomybę švelninančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas taikyti N. P. ATPK 301 straipsnio nuostatas nenurodė.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apylinkės teismo N. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam terminui nėra neproporcinga nuobauda padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl nelaikytina per griežta.Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , N. P. atstovo advokato D. C. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                        Dalius Jocys