2013-05-22 Nr. AB-1948-2-06-3-05193-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-463/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05193-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui Metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijai „Venta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, procesinių palūkanų ir išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė iš atsakovo Metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“ (toliau – ir Bendrija „Venta“) priteisti 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir turėtas duomenų gavimo išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punkto pagrindu – pareiškėjui atsisakius prašymo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovas atsisakė prašymo. Atsisakymą grindė tuo, kad atsakovui buvo leista deklaruoti komunalinių atliekų kiekį už ginčo laikotarpį, už kurį apskaičiuotą 7 875,00 Lt atsakovas Bendrija „Venta“ yra sumokėjęs. Atsakovo atstovas pripažįsta, kad pareiškėjui leidus deklaravo komunalinių atliekų kiekį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas užskaitė iki ginčo teisme iškėlimo bendrijos sumokėtas įmokas. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti prašymo (ABTĮ 52 str.). Iš pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimų bei pareiškėjo parengtos pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matyti, kad ginčas išspręstas. Atsisakymas nuo prašymo priimtinas, nes nepažeidžiamos kieno nors teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Atsakovas Bendrija „Venta“ 2013 m. vasario 26 d. paduotu teismui prašymu prašė priteisti iš pareiškėjo Centro turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Atsakovas prašė priteisti 1 936 Lt turėtų išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir atstovavimą teisme.

Pareiškėjas atsiliepimu nesutiko su atsakovo prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo 181,50 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme, atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo iš esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teigė, kad atsisakė reikalavimų dėl to, kad Bendrija „Venta“ 2013 m. vasario 15 d. pateikė komunalinių atliekų deklaracijas už 2008-2010 m., nors tai turėjo padaryti iki UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi patenkino atsakovo Bendrijos „Venta“ prašymą dėl turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo priteisimo, priteisė iš pareiškėjo Centro 1 936 Lt atsakovui Bendrijai „Venta“ turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, ir nepatenkino pareiškėjo Centro prašymo dėl 181,50 Lt išlaidų priteisimo.

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, ABTĮ egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildoma taikant įstatymo analogiją. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, tai yra skundo netenkinimui.

Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, o pareiškėjas dėl tapačių reikalavimų nebeturės teisės kreiptis į teismą. Atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas, kai pareiškėjas atsisako skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju jo nepatenkina. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 ir kt. ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovo 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo teisės mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą pagal deklaruojamus atliekų kiekius ir 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria nutraukta administracinė byla, konstatuota, kad pareiškėjas atsisakymą grindė tuo, jog jam leidus atsakovas deklaravo komunalinių atliekų kiekį už ginčo laikotarpį (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.), už kurį apskaičiuota 7 875 Lt vietinė rinkliava, ir pareiškėjas šią sumą užskaitė pagal atsakovo iki ginčo teisme iškėlimo sumokėtas įmokas. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, negalima daryti išvados, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkino geruoju, pripažindamas savo veiksmų neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai - leidimas deklaruoti atliekų kiekius už ginčo laikotarpį, lėmė tai, kad atsakovas deklaravo atliekų kiekius, o apskaičiuota rinkliava pareiškėjo valia užskaityta pagal iki ginčo teisme iškėlimo sumokėtas įmokas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo susiklosčiusios situacijos vertinti kaip atitinkančios ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias pareiškėjui teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovo Bendrijos „Venta“ 181,50 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme, atlyginimą netenkintinas.

Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis, kuria nutraukta administracinė byla, iš esmės prilyginama teismo sprendimui priimtam atsakovo naudai, tai yra skundo netenkinimui, nes pareiškėjas atsisakė reikalavimo priteisti 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos ir naujai apskaičiuotą 7 875,00 Lt sumą užskaitė pagal atsakovo iki ginčo teisme iškėlimo sumokėtas įmokas, todėl atsakovas turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Atsakovo prašoma priteisti 1 936 Lt suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) punktuose numatytos galimos priteisti maksimalios išlaidų atlyginimo sumos, todėl priteistina.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį ir iš atsakovo priteisti 181,50 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjas atsisakė savo prašymo, nes atsakovas 2013 m. vasario 15 d. pareiškėjui pateikė komunalinių atliekų deklaracijas, sudariusias pagrindą perskaičiuoti atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą ir taip išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pareiškėjas prašymo atsisakė, nes atsakovas jį geruoju patenkino pateikdamas komunalinių atliekų deklaracijas, sudariusias teisinį pagrindą pareiškėjui atlikti perskaičiavimą. Atsakovui nepateikus komunalinių atliekų deklaracijų, kilęs ginčas būtų buvęs toliau nagrinėjamas pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, nes rinkliavos apskaičiavimas pagal deklaruotų atliekų kiekius priklauso išimtinai nuo to, ar atsakovas gali deklaruoti atliekas ir ar jis tokią užpildytą deklaraciją pateikia pareiškėjui (2010 m. lapkričio 25 d.

Nr. T2-331, 2009 m. liepos 23 d. Nr. T2-300, 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. T2-390 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai). Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad spręsta situacija yra analogiška išnagrinėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. AS143-375/2008, nes nagrinėta situacija, kai pareiškėjas skundo atsisako ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino. Šioje byloje yra susiklosčiusi visiškai kita teisinė situacija. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kiti teisės aktai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia, todėl turi būti vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, nes atsakovas jau po to, kai pareiškėjas 2011 m. balandžio 19 d. pareiškė reikalavimus teisme, 2013 m. vasario 15 d. pateikė pareiškėjui komunalinių atliekų deklaracijas už 2008 m., 2009 m., ir 2010 m., buvusias pagrindu atsakovui deklaruoti komunalinių atliekų kiekius.

Taigi pareiškėjas prašymo atsisakė ne todėl, kad jis buvo nepagrįstas, o todėl, kad atsakovas tik 2013 m. vasario 15 d. pateikė pareiškėjui komunalinių atliekų deklaracijas. Ieškinio teismui pateikimo metu atsakovui jau buvo suėję vietinės rinkliavos mokėjimo terminai, nesumokėtą vietinę rinkliavą atsakovas mokėjo ir bylos nagrinėjimo metu. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą, o atsakovas prieštaravimais dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. preliminaraus sprendimo (bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, civilinės bylos Nr. 2-6937-794/2011) nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes atliekas turi garažų savininkai, o bendrija atliekų neturi, todėl vietinės rinkliavos mokėtojais turėtų būti garažų savininkai, o ne Bendrija „Venta“.

Pareiškėjas ieškinį teismui pateikė vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas dėl vietinės rinkliavos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturėjo teisės pareikšti tokio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjas atsisakė reikalavimų dėl to, kad atsakovas 2013 m. vasario 15 d. pateikė komunalinių atliekų deklaracijas už 2008-2010 m., kai tokią pareigą jam teisės aktai numatė įvykdyti dar iki ieškovo ieškinio pareiškimo bendrosios kompetencijos teisme ir tokio veiksmo atlikimas (deklaracijų pateikimas) priklausė išimtinai tik nuo paties atsakovo valinių veiksmų.

Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjui byloje sumokėtas žyminis mokestis yra grąžintas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi. Atstovavimo išlaidos pagal bylojęs esamą (civilinės bylos Nr. 2-6937-794/2011 dokumentai) apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą pareiškėjo atstovui yra apmokėtos už procesinių dokumentų suruošimą, duomenų surinkimą, bylos vedimą dėl rinkliavos priteisimo.

Atsižvelgiant į kriterijus nustatytus Rekomendacijose laikytina, kad pareiškėjo atstovui apmokėtos 181,50 Lt išlaidos šioje byloje atitinka minėtus kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo, nurodė, jog bylą nagrinėjęs teismas nevertino atsakovo teisės mokėti pareiškėjo prašomą priteisti rinkliavą už atliekų tvarkymą pagal deklaruojamus atliekų kiekius, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. O pareiškėjui leidus atsakovui deklaruoti komunalinių atliekų kiekį už ginčo laikotarpį, buvo apskaičiuota rinkliava, kurią atsakovas faktiškai pareiškėjui jau buvo sumokėjęs iki ginčo teisme iškėlimo, todėl pareiškėjas reikalavimų atsisakė ir byla buvo nutraukta. Teise į teisminę gynybą šalys turi naudotis sąžiningai, kaip kraštutine priemone siekiant apginti savo teises, išnaudojus visas kitas protingas priemones ne teismo būdu išspręsti iškilusius ginčus. Atsakovas visiškai sutinka su teismo nutarties išvadomis, jog, įvertinus bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, negalima daryti išvados, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkino geruoju, pripažindamas savo veiksmų neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis iš esmės prilygintina teismo sprendimui atsakovo naudai, tai yra skundo netenkinimui, todėl ginčijamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė atsakovą turint teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą bei pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas iš atsakovo, ir šių sprendimų keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria patenkintas atsakovo Bendrijos „Venta“ prašymas dėl turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, ir nepatenkintas pareiškėjo Centro prašymas dėl 181,50 Lt išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu kelia procesinio pobūdžio klausimą dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas buvimo ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu (kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog taikant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pagrindinė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tai būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis kitomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą metu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo Metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“ priteisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo minėto prašymo todėl, kad atsakovas 2013 m. vasario 15 d. pareiškėjui pateikė komunalinių atliekų deklaracijas už 2008-2010 m., sudariusias pagrindą perskaičiuoti atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą ir taip išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjui leidus atsakovas deklaravo komunalinių atliekų kiekį už ginčo laikotarpį ir pareiškėjas užskaitė iki ginčo teisme iškėlimo atsakovo sumokėtas įmokas. Pažymėtina, kad atsakovas byloje pateikė prieštaravimus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nurodydamas, jog pareiškėjo prašymas pareikštas netinkamam atsakovui, nes atliekas turi garažų savininkai, o Bendrija „Venta“ atliekų neturi, todėl vietinės rinkliavos mokėtojais turėtų būti garažų savininkai, o ne Bendrija „Venta“. Taigi atsakovas apskritai nepripažino, kad jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsižvelgusi į aptartas faktines aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą. Šiuo atveju pabrėžtina, kad atsakovas aktyvių veiksmų dėl neteisėtos situacijos išsprendimo ėmėsi tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Atsakovas tik 2013 m. vasario 15 d. pateikė pareiškėjui komunalinių atliekų deklaracijas už 2008 m., 2009 m. ir 2010 m., buvusias pagrindu atsakovui deklaruoti komunalinių atliekų kiekiu (2 t., b. l. 3-5). Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, komunalinių atliekų deklaracijų už 2008-2010 m. pateikimas priklausė išimtinai tik nuo paties atsakovo valinių veiksmų.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nepagrįstai nusprendė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis, kuria nutraukta administracinė byla, iš esmės prilyginama teismo sprendimui priimtam atsakovo naudai ir pareiškėjas neturi teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, atsisakydamas prašymo, įgijo teisę į atstovavimo išlaidas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir protingumo principais, negrąžindama klausimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vertina pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti 181,50 Lt dydžio atstovavimo išlaidų pagrįstumą.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi (atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka) ir Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi (šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio) byloje taikytinos Rekomendacijos.

Už prašymo surašymą pareiškėjui maksimaliai nagrinėjamoje byloje priteistina suma yra 2 400 litų (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, 800 litų minimali mėnesinė alga (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), padauginta iš koeficiento 3). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo advokatui Artūrui Jaskelevičiui sumokėta 181,50 Lt suma, kurios sumokėjimą patvirtina PVM sąskaita-faktūra, yra žymiai mažesnė ir neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios priteistinos sumos dydžio. Ši nedidelė už prašymo parengimą prašoma priteisti suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsižvelgiant į išvardytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo Centro 1 936 Lt atsakovui Bendrijai „Venta“ turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“ 181,50 Lt atstovavimo išlaidų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovavimo išlaidų išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų patenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo Metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“ 181,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir 50 ct) atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius