9746bfb6-9e33-4541-8aeb-4bbafd410c43 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. I-1027-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00067-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.; 21.2.; 22.7.; 37.6.; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiškėjui – J.

V. ,pareiÅ¡kėjo atstovės – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei D. D. ,  atsakovo – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atstovei E. Å . , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.          Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 16 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymÄ Nr. P – 209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. V. “. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-11) nurodė, taip pat jis ir jo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžių metu nurodė, kad tariamo nusižengimo padarymo metu – 2016 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjas vykdė Apsaugos, priežiÅ«ros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas. Ginčijamu įsakymu buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 25 str. 2 d. nuostatų, nevykdė valstybės tarnautojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTÄ®) 15 str. 1 d. 1, 4 punktuose, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiÅ«ros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo (toliau - Pareigybės apraÅ¡ymas), patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2015 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. 1 - 45, 7.1, 7.2, 7.14 papunkčiuose, taip pat nesilaikė Vyresniojo prižiÅ«rėtojo (prižiÅ«rėtojo), vykdančio tarnybÄ kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 darbo instrukcijos, patvirtintos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-43 „Dėl jaunesniųjų pareigÅ«nų, vykdančių tarnybÄ postuose darbo instrukcijų patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija) 7 punkte numatytų pareigų. Paminėtu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 71 punktas įtvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimÄ padariusio pataisos pareigÅ«no veikslo vertinimas.

Taisyklių 72 punktas numato, kad konstatavus, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tyrimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ir laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai ir t.t.. Pabrėžė, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, jog pareiÅ¡kėjas sklende neužsklendė Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 (toliau - KPP-2) praėjimo iÅ¡ nuteistųjų bÅ«rio Nr. 1 lauko teritorijos į KPP-2 prieigas metalinių durų.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė tarnybÄ , nes nesilaikė Instrukcijos 7 p. nuostatų. Visos kitos teisės normos, kurių pažeidimas inkriminuotas pareiÅ¡kėjui, laikytinos iÅ¡vestinėmis. Instrukcijos 7 p. numatyta, kad KPP-2 dirbantis pareigÅ«nas privalo „pastoviai laikyti visas praėjimo duris uždarytas“. Atsižvelgiant paties žodžio „uždarytas“ reikÅ¡mę, tikruosius Instrukcijos rengimo tikslus ir paties KPP-2 iÅ¡dėstymÄ bei nekintančiÄ tarnybos KPP-2 vykdymo eigÄ , matyti, kad paminėtos durys niekada nerakinamos.

Dėl šių priežasčių Tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta ir skundžiamas įsakymas naikintinas, kaip neteisėtas. Žodžių „uždaryti“ ir „užklęsti“ reikšmes dabartinės lietuvių kalbos žodynas iš esmės aiškina skirtingai ir nesutiekia jiems vienodų reikšmių - t.y. negalima teigti, kad durų užsklendimas ir uždarymas reiškia analogiškus veiksmus. Laikydamas šias duris tik uždarytas, bet ne užsklęstas (užrakintas), pareiškėjas tinkamai laikėsi Instrukcijos nuostatų.

Kad Instrukcijoje tikslingai panaudotas žodis „uždaryti“, o ne „užsklęsti“, įrodo ir 2011 m. kovo 8 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-43 patvirtinta „Vyresniojo prižiÅ«rėtojo (prižiÅ«rėtojo) vykdančio tarnybÄ kontrolės ir praleidimo punkte darbo instrukcija“. Å ios instrukcijos 7 p., prieÅ¡ingai nei mano atveju aktualioje Instrukcijoje, yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad viena iÅ¡ Å¡iame punkte dirbančių pareigÅ«nų funkcijų yra „užtikrinti, kad kontrolės ir praleidimo punkto įėjimo ir išėjimo koridoriaus durys bÅ«tų užsklęstos ir atidaromos tik įleidžiant ar iÅ¡leidžiant asmenis, nustatyta tvarka patikrinti jų asmens, nustatyta tvarka patikrinti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus“.

Taigi, tuo pačiu Kauno NTI - PN direktoriaus įsakymu patvirtintos abiejų KPP (KPP-1 ir KPP-2) Instrukcijos iÅ¡ esmės suponuoja skirtingÄ vieno ir kito KPP apsaugos lygį ir juose esančių praėjimų paskirtį bei durų uždarymo ir praėjimo ribojimo lygius. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad KPP-2 yra atskiras priestatas prie pagrindinio pastato, pro kurį nuteistieji ir darbuotojai gali patekti į/iÅ¡ paprastÄ jÄ grupę (1 bÅ«rys), į/iÅ¡ lengvÄ jÄ grupę (2 bÅ«rys), pereiti tarp grupių, praleisti nuteistuosius ir nurodytų grupių į valgyklÄ , pas medikus ar administracijos darbuotojus bei paskambinti.

Be to, ir pačioje IÅ¡vadoje yra konstatuojama, kad KPP- 2 - patekimas į priežiÅ«ros postus neprivalo bÅ«ti saugomas. Be to, nuo 22 valandos, kai KPP-2 postÄ palieka pareigÅ«nas, KPP-2 durys, skirtos perėjimui tarp grupių, laikomos neužrakintomis.Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 40-43) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžių metu, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ motyvuoja tuo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, jo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta, neteisėta ir pažeidžianti teisės aktų nuostatas.Pabrėžė, kad tarnybinis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2016 m. spalio 3 d..

Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos tarnybinį tyrimÄ sÄ lygojusios aplinkybės, kuriomis vadovaujantis ir buvo suraÅ¡yta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. TT-21. Joje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas KPP-2 prižiÅ«rėtojo pareigas, turėjo vadovautis PrižiÅ«rėtojo, vykdančio tarnybÄ kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 darbo instrukcijos, patvirtintos Kauno NT1 - PN direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-43 (toliau - KPP-2 instrukcija) 7 punkto reikalavimu ir pastoviai laikyti visas parėjimo duris uždarytas, tačiau dėl aplaidumo (nors nenumatė, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti to nepadarė - t.y. neuždarė (neužsklendė) KPP-2 posto durų ir tokiais veiksmais (neveikimu) sudarė sÄ lygas grupei nuteistųjų nekliudomai patekti į KPP-2 posto prieigÄ , įeiti į posto patalpÄ , užpulti pareiÅ¡kėjÄ ir pabėgti iÅ¡ pataisos namų.

Tokie reikalavimų nevykdymo veiksmai kilo dėl pareiÅ¡kėjo kaltės - veiksmų (neveikimo), pasireiÅ¡kusių aplaidumu. PareiÅ¡kėjas neužtikrino laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinės elgesio kontrolės ir sudarė sÄ lygas jiems pabėgti. IÅ¡ pateiktos Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. TT-21 turinio aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė ne tik bendro pobÅ«džio įstatymo nuostatas, bet ir specialiuosius norminius teisės aktus - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. 1-45 „Dėl pareigybių apraÅ¡ymų tvirtinimo“ 7.1, 7.2, 7.14 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas bei KPP-2 darbo instrukcijos 7 punkte nustatytÄ pareigÄ pastoviai laikyti visas praėjimo duris uždarytas. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. TT-21, kuri yra teisinis bei faktinis pagrindas pripažinti atitinkamus pareiÅ¡kėjo veiksmus kaip tarnybinį nusižengimÄ , nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡kiai (tiek tiriamojoje dalyje, tiek iÅ¡vadoje) iÅ¡dėstyta. Tiksliai įvardinta, kokius konkrečius pažeidimus padarė pareiÅ¡kėjas ir kokius konkrečius teisės aktus bei jų normas jis pažeidė.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. TT-21 detaliai ir iÅ¡samiai yra iÅ¡dėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas, taip pat nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiÅ¡kėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Kauno N TI - PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. Ä®sakymu Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. V. “ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas savo darbo funkcijas, turėjo užkardyti asmenų, laikomų įstaigoje, pabėgimus ir neteisėtus jų išėjimus per kontrolės ir praleidimo punktÄ - uždarydamas duris.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. TT-21 nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis – pareiÅ¡kėjas dėl aplaidumo savo veikimu (neveikimu) neuždarė KPP-2 posto durų ir sudarė sÄ lygas nuteistiesiems pabėgti. Tarnybinio patikinimo iÅ¡vada Nr. TT-21 pagrįsta bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų normomis.

Tuo remiantis paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.          PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas visiÅ¡kai.             Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2016-10-01 pareiÅ¡kėjas vykdė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Apsaugos, priežiÅ«ros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas. Remiantis 2016-09-30 PriežiÅ«ros paros žiniaraščio Nr. PN-2763 duomenimis pareiÅ¡kėjas nuo 2016-10-01 (iki 22 val.) tarnybÄ vykdė KPP-2.

Pagal žiniaraščio duomenis nuo 22 valandos pareiÅ¡kėjas turėjo budėti ne KPP-2 patalpose, o gyvenamojo zonoje. Ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nekilo. 2016-11-15 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. TT-21 (b.l. 45-65) duomenys patvirtina, kad 2016-10-01 apie 20 val. 40 min. iÅ¡ Kauno NTI-PN pabėgo 3 nuteistieji. Jie iÅ¡ bÅ«rio Nr. 1 kiemo pro neužrakintas duris pateko į praėjimÄ , kuriame yra įrengta KPP-2 patalpa. Durys į KPP-2 patalpÄ neturi bÅ«ti rakinamos. Nuteistieji įėjo į KPP-2 patalpas ir paprašė pas pareiÅ¡kėjÄ , kuris budėjo Å¡iame poste, leidimo paskambinti telefonu.

Kol pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kojo žurnale apie turinčių teisę skambinti duomenis, nuteistieji užpuolė pareiÅ¡kėjÄ , sudavė jam eilę smÅ«gių nuo kurių pareiÅ¡kėjas prarado orientacijÄ . Po to nuteistieji nuspaudė durų, vedančių į administracines patalpas atidarymo mygtukÄ , kuris buvo KPP-2 patalpoje, pateko prie KPP-1 (įėjimo į teritorijÄ durys) patalpų ir, atidarę duris, pabėgo iÅ¡ pataisos namų teritorijos.         Teismui pateiktų duomenų analizė taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo pagrinde paskirta už tai, kad jis laikė neužsklęstas (neužrakintas) duris, kurios veda iÅ¡ nuteistų bÅ«rio Nr. 1 kiemo į praėjimÄ , kuriame įrengtos KPP-2 patalpos.

Pareiškėjui buvo inkriminuoti Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.14 papunkčių (b.l. 69-71) bei Instrukcijos 7 punkto (b.l.

66) pažeidimai. Apibendrinant pareiÅ¡kėjui inkriminuoto pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę, galima konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad pareiÅ¡kėjas, budėdamas KPP-2, neužsklendė (neužrakino) metalinių durų, vedančių iÅ¡ nuteistųjų bÅ«rio Nr. 1 teritorijos į KPP-2 patalpos prieigas (pro paminėtas duris patenkama į koridorių, kuriame atskiroje patalpoje įrengtas KPP-2, taip pat įrengta keletas durų, vedančių į administracijos ir kitokios paskirties patalpas, pro kurias galima patekti prie KPP-1).

         Ginčo kontekste svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas, laikydamas paminėtas duris neužrakintas (neužsklęstas), tinkamai vykdė Instrukcijos 7 punkto, kuris įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ laikyti visas praėjimo duris uždarytas, reikalavimus. Dėl kitų paminėtame praėjime esančių durų padėties fiksavimo Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjui pretenzijų atsisakoma. Teismas taip pat pabrėžia, kad siekiant patikrinti paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumÄ , pirmiausia bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjas pažeidė Instrukcijos 7 punkto reikalavimus, nes kitų teisės normų (įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų) pažeidimų inkriminavimas yra iÅ¡vestinis (ir, tuo pačiu, papildomas).

Å iÄ aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės pripažino tiek pats pareiÅ¡kėjas, tiek ir atsakovas bei jo atstovė. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo veiksmų teisėtumÄ Instrukcijos 7 punkto reikalavimo kontekste, nėra tikslinga analizuoti jo veiksmų teisėtumo (arba neteisėtumo) likusių Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir ginčijamame įsakyme nurodytų teisės normų atžvilgiu (ABTÄ® 56 str.).                              Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos teisinius pagrindus, pareigÅ«nų teisinę padėtį, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius pagrinde reglamentuoja 2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu Nr.VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintos Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės)(teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , vadovaujasi Statuto ir Taisyklių redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo metu). Statuto 29 straipsnis reglamentuoja pareigÅ«nų skatinimÄ ir tarnybinę atsakomybę.

Å io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintos už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena jų – papeikimas (2 p.).             Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.

– TIS Liteko duomenys).             Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma Tyrimo iÅ¡vada, kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Tyrimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siÅ«lymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos (Taisyklių 72 punktas).             Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT 2010-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (neatskiriama) dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ ir jos pasirinkimÄ nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, spręsdamas nuobaudos teisėtumo klausimÄ , teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje (LVAT 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012, 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos ginčų bylas, taip pat ne kartÄ konstatavo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iÅ¡ svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu.

Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje (LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Nepakanka iÅ¡vadoje tik formaliai įvardyti nusižengimÄ ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. BÅ«tina tokį nusižengimÄ dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (LVAT 2004-07-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004 ir kt.).             Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-15 Tarnybinio tyrimo iÅ¡vados Nr. TT-21 (b.l. 45-65) duomenimis.

Apibendrinant atlikto tarnybinio patikrinimo duomenis galima konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas nustatė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė (iš esmės – nevykdė) Instrukcijos 7 punkto (b.l.

66) reikalavimus – neužrakino (neužsklendė) praėjimo iÅ¡ nuteistųjų bÅ«rio Nr. 1 durų ir Å¡is neveikimas tiesiogiai įtakojo 3 nuteistųjų pabėgimÄ iÅ¡ pataisos namų teritorijos. Atsakovas teigė, kad Instrukcijos 7 p. pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigojo pastoviai laikyti visas praėjimo duris uždarytas. PareiÅ¡kėjas su tokia iÅ¡vada nesutiko ir parodė, kad paminėtos durys visÄ laikÄ laikomos tik uždarytos. Jos niekada nerakinamos ar kitaip užsklendžiamos. Savo argumentams pagrįsti jis paaiÅ¡kino, kad KPP-1 Instrukcijos 7 p. (b.l.

67) apibrėžia, kad Å¡io praleidimo punkto durys visÄ laikÄ turi bÅ«ti ne uždarytos, bet užsklęstos. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad abiejose instrukcijose Kauno TI – PN direktorius sÄ moningai nurodė skirtingÄ KPP-1 ir KPP-2 durų apsaugos lygį. KPP-2 yra vidinis postas ir nuo 22 valandos jame aplamai niekas nebudi, o KPP-1 yra pagrindinis postas, nes pro jį patenkama ir iÅ¡einama iÅ¡ įstaigos teritorijos. Teismas konstatuoja, kad atsakovo patvirtintų Instrukcijų turinio analizė patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus dėl skirtingų sÄ vokų dėl durų apsaugos laipsnio apibrėžimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad Priežiūros paros žiniaraštyje numatyta, kad nuo 22 valandos pareiškėjas privalėjo budėti gyvenamojoje zonoje – t.y. palikti KPP-2 patalpas. Atsakovo administracijos atstovai, apklausti liudytojais teisme, parodė, kad jie dalyvavo rengiant KPP-1 ir KPP-2 Instrukcijų projektus, kurie vėliau buvo patvirtinti direktoriaus įsakymu. Liudytojai pabrėžė, kad KPP-2 – tai vidinis teritorijos postas, todėl durys, vedančios iš nuteistųjų būrio Nr. 1 teritorijos, turi būti laikomas tik uždarytos, o KPP-1 – išorinis postas ir jo durys turi būti laikomos užsklęstos (arba užrakintos).

              Teismas, įvertinęs Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada iÅ¡ dalies neatitinka Taisyklių 72 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo atliktas neiÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingos aplinkybės bei tarnybinis nusižengimas (konkrečiai – jo objektyvinė pusė) nepagrįstas pakankamu pagrindu įrodymų (ABTÄ® 56 str.).

             Kaip jau buvo paminėta, KPP-I ir KPP-2 Instrukcijose, apibrėžiant durų saugumo lygį, Kauno NTI-PN direktorius įsakymu nustatė, kad vidinio posto durys turi bÅ«ti laikomos uždarytomis, o iÅ¡orinio posto – užsklęstomis. Teismas pabrėžia, kad abi Instrukcijos buvo patvirtintos tÄ pačiÄ dienÄ ir tuo pačiu įsakymu bei to paties pareigÅ«no. Teismo posėdžio metu liudytojai, rengę Instrukcijų projektus, patvirtino, jog prie KPP-2 esančios durys neturi bÅ«ti ir Å¡iuo metu nėra rakinamos.

Atsakovas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyviomis nuostatomis. Kauno NTI – PN direktoriaus priimti įsakymai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suprantami, jų turinys negali bÅ«ti dviprasmiÅ¡kas. Taigi, akivaizdu, kad Kauno NTI – PN direktorius, patvirtindamas Instrukcijas, sÄ moningai panaudojo sÄ vokas ,,uždarytos“ ir ,,užskęstos“. Teismas pritaria pareiÅ¡kėjo, jo atstovės ir liudytojų nurodytoms aplinkybėms, kad KPP-1 Instrukcijos 7 punktas reiÅ¡kia, jog durys, vedančios į nuteistųjų bÅ«rio Nr. 1 teritorijÄ , turi bÅ«ti tik uždarytos ir atidaromos nenaudojant jokių raktų, sklendžių ir pan..

Tai patvirtino ir administracijos pareigÅ«nas – Direktoriaus budintysis padėjėjas (liudytojas M. K. ), kuris budėjimo metu bÅ«na atsakingas už visų pataisos namų apsaugÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas neturėjo jokios galimybės ir pareigos KPP-2 Instrukcijos 7 punktÄ interpretuoti kitaip (laikyti duris užsklęstas, užrakintas ar pan.) negu Instrukcijoje nurodė Kauno NTI-PN direktorius. Teismas taip pat pabrėžia, kad visi Å¡ie Instrukcijos teksto neaiÅ¡kumai (dviprasmybės) turi bÅ«ti vertinamos ne atsakovo, o pareiÅ¡kėjo (darbuotojo) naudai.

Pateikti duomenys patvirtina, kad tarnybinį tyrimÄ atliko ne atsakovo - Kauno NTI-PN direktoriaus įgaliotas asmuo (komisija), o centrinis administravimo subjektas - Kalėjimų departamentas. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tik konstatuota aplinkybė, kad KPP-2 durys turi bÅ«ti užrakintos (užsklęstos) saugumo prasme, bet Å¡ios bendro pobÅ«džio iÅ¡vados nepatvirtina KPP-2 Instrukcijos 7 punktas. Taigi, Å¡i Kalėjimų departamento iÅ¡vada turi bÅ«ti taikoma pareigÅ«nui, patvirtinusiam InstrukcijÄ , bet ne pareiÅ¡kėjui, kuris jÄ tik vykdo.

Tai lemia, kad nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo sudėtis nėra tinkamai suformuluota ir aiÅ¡kiai suprantama, o tai savo ruožtu sÄ lygoja, jog tuo yra ribojama pareiÅ¡kėjo teisė žinoti jam pareikÅ¡to kaltinimo apimtį ir nuo jo tinkamai gintis.              Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

IÅ¡dėstyti argumentai įrodo, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingų aplinkybių (pagrinde – objektyviosios ir, tuo pačiu, subjektyviosios tarnybinio nusižengimo pusių – esminių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų). Teismui nebuvo pateikta neginčijamo pagrindo duomenų, pareiÅ¡kėjas kaltais veiksmais netinkamai vykdė tarnybines funkcijas KPP-2. Taisyklėse įtvirtintos procedÅ«ros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , todėl Å¡ių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti (ABTÄ® 91 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų ginčijamas individualus administracinis aktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl panaikintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).          Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, jo atstovės tiek ir atsakovo bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

          Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.Panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymÄ Nr. P – 209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. V. “, kuriuo pareiÅ¡kėjui J. V. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

   Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius