2024-01-29 Nr. BB-454-1-01-1-23209-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-174/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23209-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. gynėjo advokato Lino Kontrimo kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas L. Kontrimas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl V. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, nesant šių nusikalstamų veikų sudėties, arba atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė į gynybą, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tinkamai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, tik formaliai pritarė jo išvadoms.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. V. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstos, padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus, nesilaikant in dubio pro reo principo.

Gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų ir nėra nustatyta, kad V. V. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Remiantis bylos aplinkybėmis, negalima paneigti, kad duodamas parodymus teisme jis sąžiningai klydo, manydamas, kad davė P. Ž. naudoti įmonės automobilį būtent tą dieną, kai šis buvo užfiksuotas viršijęs greitį. Taigi išvada dėl V. V. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką grindžiama ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, o subjektyvia nuomone.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos kasatorius pažymi, kad, be nukentėjusiosios parodymų, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. V., smaugdamas ir suduodamas nukentėjusiajai į krūtinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Išvados dėl šių aplinkybių grindžiamos prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, keisdamas kaltinimą iš esmės skirtingomis aplinkybėmis (t. y. į jį įtraukdamas naują epizodą – tyčinį sudavimą nukentėjusiajai į krūtinę), nesilaikė BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes apie faktinių aplinkybių pakeitimą ir teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai kaltinamajam ir jo gynėjui nepranešė, taip pažeisdamas kaltinamojo teisė į gynybą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. V. gynėjo L. Kontrimo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Tačiau klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl baudžiamojo įstatymo – BK 37 straipsnio taikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo buvo keliami nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo V. V. gynėjas L. Kontrimas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl BK 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos nepripažinimo mažareikšme, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimai. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinimo pirmosios instancijos teisme keitimu ir jo teisių į gynybą pažeidimu, visų pirma pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, iš inkriminuotos veikos aprašymo pašalindamas aplinkybę, jog V. V. tyčia suėmęs nukentėjusiąją už dešinės rankos ir ją suspaudęs patempė, dėl to nežymiai ją sužalojo, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje, ir aplinkybes, kad V. V., suėmęs už kaklo, pastūmė nukentėjusiąją, dėl to ši dešinės rankos plaštaka atsitrenkė į šalia buvusį metalinį šuns voljerą ir patyrė fizinį skausmą, nuteistojo nusikalstamų veiksmų apimtį susiaurino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad dėl pasikeitusių aplinkybių gynyba galėjo būti kitokia ir tai pripažinti V. V. teisę į gynybą varžančiu kaltinimo pakeitimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, o ne suėmė nukentėjusiajai už kaklo ir ją pastūmė, nustatė ištyręs paties nuteistojo pateiktą vaizdo įrašą, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva patikslindamas kaltinime nurodytas veikos padarymo aplinkybes, jokio procesinio netikėtumo, apie kurį būtų privalėjęs iš anksto pranešti, neįtvirtino. Dėl minėtos aplinkybės konstatavimo nepasikeitė nei nuteistojo padarytos nusikaltimo kvalifikavimas, nei jam skiriama bausmė. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryti BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatų pažeidimai. Nuteistojo V. V. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, jo teisinė padėtis nebuvo pabloginta.

Kasatorius dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų taip pat nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų. Subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. gynėjo advokato Lino Kontrimo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckiemė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas