973fff8a-8a9d-49cd-aa39-1ffdcac7f5b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3858-484/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos atstovei I. R., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, BUAB „Freshtravel“ (bankroto administratorius UAB „VALDSITA“)). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja L. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 870,09 Eur turtinę žalÄ ;

2) nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas (el. byla, tomas I puslapiai 1-5) .

PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad ji ir R. A. 2014-10-16 per internetinį portalÄ www.beta.lt iÅ¡ UAB „Chery Media LT“ įsigijo kuponus, kurių kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2014-10-17 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelionės į FuerteventÅ«rÄ . Sutartyje kelionės iÅ¡vykimo data buvo numatyta 2014-12-20. Už kelionę sumokėjo 3198 Lt (926,20 Eur), tačiau kelionė neįvyko, UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai.

Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) 2014-11-16 pateikė praÅ¡ymÄ dėl pinigų grÄ Å¾inimo už neįvykusiÄ kelionę. Pagal Valstybinio turizmo departamento 2015-09-15 nurodymÄ buvo grÄ Å¾inta 45,91 Eur suma. NegrÄ Å¾inta 3039,48 Lt (880,29 Eur). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014-05-22 iki 2014-12-31) yra nurodyta, jog direktyva yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kelionių agentÅ«ros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui. Pažymėjo, kad Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentÅ«ros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų), buvo nepakankamos.

Å ios faktinės aplinkybės rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis) aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė Å¡iuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja, teigdama jog Valstybė į nacionalinę teisę - Lietuvos Respublikos turizmo įstatymÄ (toliau – Turizmo įstatymas) – neteisingai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, siekia įrodyti, kad Turizmo įstatyme nustatytas reglamentavimas buvo ekonomiÅ¡kai ir politiÅ¡kai netikslingas ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas.

Tuo pačiu pareiÅ¡kėja kvestionuoja ir Seimo veiksmus priimant minėtÄ Ä¯statymÄ ir siekia, kad teismas iÅ¡tirtų Seimo veiklÄ priimant Turizmo įstatymÄ , nors ABTÄ® 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Seimo, taip pat Seimo narių veiklos. Pažymėjo ir tai, kad teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos SÄ jungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos SÄ jungos sutartis (įskaitant dėl Europos SÄ jungos direktyvų vykdymo), todėl pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, jog valstybė, kaip Europos SÄ jungos narė, neįvykdė nustatytos pareigos visiÅ¡kai apsaugoti turisto teises, negali bÅ«ti laikoma teisėtu pagrindu tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 258 straipsnyje nustatyta, kad jei Europos Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokio nors pareigos pagal Europos SÄ jungos sutartis, ji Å¡iuo reikalu pareiÅ¡kia pagrįstÄ nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę iÅ¡dėstyti savo pastabas, o jeigu atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytÄ laikÄ neatsižvelgia į tÄ nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalÄ svarstyti Europos SÄ jungos Teisingumo Teismui. Sutarties 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas nustato, kad valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Europos SÄ jungos sutartis, reikalaujama, kad ta valstybė narė imtųsi bÅ«tinų priemonių Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad Komisija valstybei bÅ«tų pateikusi pagrįstÄ nuomonę apie tai, kad valstybė bÅ«tų neįvykdžiusi kokios nors pareigos pagal Europos SÄ jungos sutartis, įskaitant Direktyvos vykdymÄ . Be to, byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas bÅ«tų nustatęs, kad valstybė bÅ«tų neįvykdžiusi kokios nors pareigos pagal Europos SÄ jungos sutartis (įskaitant Direktyvos vykdymÄ ), ir bÅ«tų reikalaujama tokį sprendimÄ Ä¯vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad valstybė, kaip Europos SÄ jungos narė, neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos užtikrinti visiÅ¡kÄ turisto patirtų nuostolių atlyginimÄ , tokiu bÅ«du padarydama Europos SÄ jungos teisės pažeidimÄ , už kurį valstybei galėtų kilti atsakomybė ir pareiÅ¡kėjo naudai priteisiama turtinė žala. Vadovaudamasi ABTÄ® 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 23 straipsnio 1 dalimi, atsakovės atstovė mano, kad teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas pripažinti, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, dėl ko pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ , kadangi toks reikalavimas yra susijęs su tam tikro fakto pripažinimu ir jo teisinis vertinimas nėra administracinių teismų tikslas ir savaime nesukelia ABTÄ® numatytų teismo sprendimo pasekmių, t.y. neapgina į teismÄ pasikreipusio asmens tariamai pažeistų teisių arba įstatymo saugomų interesų.

Ūkio ministerijos įsitikinimu, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjai patirtÄ turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, ir procesines palÅ«kanas. Remdamasi ABTÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad administraciniam teismui jokiais teisės aktais nėra nustatyta kompetencija nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės tariamai netinkamo Europos SÄ jungos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.

Ūkio ministerijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus. Teigia, kad spręsti ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Europos Komisija arba Teisingumo Teismas. Tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Europos Komisija arba Teisingumo Teismas bÅ«tų konstatavę, kad valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas.

Pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimÄ , finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ , taip pat už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui.

Palyginusi su Direktyvos 7 straipsnio nuostatomis aukščiau nurodytÄ Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, atsakovės atstovė daro iÅ¡vadÄ , kad Direktyvos 7 straipsnis į nacionalinę teisę yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iÅ¡ esmės pažodžiui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjai žala dėl kelionių organizatoriaus nemokumo atsirado dėl to, kad valstybė netinkamai į Turizmo įstatymÄ perkėlė DirektyvÄ . PareiÅ¡kėja nenurodė, kokia konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieÅ¡tarauja.

Mano, kad pareiÅ¡kėja žalÄ galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų ir iÅ¡ jo turi reikalauti žalos atlyginimo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-478-653/2015) UAB „Freshtravel“ iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje pareiÅ¡kėja turi teisę reikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl kelionių organizatoriaus nemokumo. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalÄ .

Nurodo, kad pateikta paslaugų sutartis nėra pasiraÅ¡yta nei vienos iÅ¡ Å¡ioje sutartyje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma sudaryta. IÅ¡ pateikto mokėjimo nurodymo nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu buvo pervesta 926,20 Eur (3198 Lt) suma. Pinigų gavėjas Cherry Media LT, UAB nėra paslaugų sutarties Å¡alis. Be to, pinigai pervesti anksčiau, nei sudaryta paslaugų sutartis su UAB „Freshtravel“. Atmetus pagrindinį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, Ūkio ministerijos įsitikinimu, turi bÅ«ti atmestas ir papildomas reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo (el. byla, tomas I puslapiai 52-60, 74-82).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Turizmo įstatyme (8 str. 3 d. 2 ir 3 p.) nustatyta, jog kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi bÅ«ti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimų nėra, todėl kelionių organizatorius, bÅ«damas atsakingu verslo subjektu gali ir privalo pats įvertinti galimÄ veiklos rizikÄ ir turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumÄ .

Å i suma turi bÅ«ti apskaičiuojama taip, kad vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju bÅ«tų galima užtikrinti turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ bei už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja skunde remiasi neaktualios Turizmo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014-11-01, 8 straipsnio nuostatomis.

Be to, pareiÅ¡kėjos nurodomos 8 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatos yra nesusijusios su ginčo dalyku, kadangi reglamentuoja kelionių agentÅ«rų ir kelionių agentų prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , o UAB „Freshtravel“ sutarties sudarymo metu veikė kaip kelionių organizatorius, todėl jos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui yra aktualios Turizmo įstatymo nuostatos, reguliuojančios kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėja žalos atlyginimo turi reikalauti ne iÅ¡ valstybės, o iÅ¡ kelionių organizatoriaus, reikÅ¡dama kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.

Dėl turtinės žalos dydžio Turizmo departamentas pateikė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovės atstovė Ūkio ministerija, todėl jų teismas nekartoja (el. byla, tomas I puslapiai 13-18, 84-89). Teismo posėdyje atsakovės atstovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Ūkio ministerijos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo argumentais. Skundas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad tarp L. A. (kelionės užsakovė), ir UAB „Freshtravel“ 2014-10-17 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionei į FuerteventÅ«rÄ .

Sutartyje nurodyta, jog į kelionę kartu su L. A. 2014-12-20 vyks ir R. A. (el. byla, tomas I puslapiai 6-8). L. A. 2014-10-16 mokėjimo nurodymu Nr. 62 į UAB „Cherry Media Lt“ sÄ skaitÄ pervedė 3198,00 Lt sumÄ . Mokėjimo paskirtyje nurodė: „beta.lt order#(413979111)“ (el. byla, tomas I, puslapis 9). Ergo Insuranse SE Lietuvos filialas 2015-09-09 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-135435 į L. A. sÄ skaitÄ pervedė 45,91 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė: „Draudimo iÅ¡moka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų“ (el. byla, tomas I, puslapis 10).

Valstybinis turizmo departamentas 2014-11-14 įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ (el. byla, tomas I puslapis 22). Valstybinio turizmo departamento direktorius 2014-11-28 įsakymu Nr. V-274 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ nuo 2014-11-29 (el. byla, tomas I puslapis 23).

Valstybinis turizmo departamentas 2014-11-14 raÅ¡tu Nr. SD-1600 „Dėl galimai neteisėtos UAB „Freshtravel“ veiklos“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos (el. byla, tomas I, puslapiai 24-25). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos Europos SÄ jungos kompetencijÄ , institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Europos Bendrijų steigimo sutarties 249 straipsnyje įtvirtinta, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus. Kaip pažymima nuoseklioje Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų bÅ«tinų atitinkamos direktyvos veiksmingumÄ užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamÄ tikslÄ (Å¡iuo aspektu žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1984-04-10 sprendimo byloje von Colson ir Kamann, 14/83, 15 punktÄ , 2008-04-15 sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40 punktÄ ).

Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvÄ pasiekti joje numatytÄ rezultatÄ ir pagal Europos SÄ jungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti Å¡ios pareigos įvykdymÄ privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetencijÄ (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 punktÄ ). BÅ«tent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugÄ , jiems suteiktÄ pagal Europos SÄ jungos teisės nuostatas, ir visiÅ¡kÄ Å¡ių nuostatų veiksmingumÄ (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 punktÄ ).

Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi jÄ aiÅ¡kinti kuo daugiau atsižvelgdami į direktyvos tekstÄ ir į jos tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip bÅ«tų laikomasi Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (Å¡iuo aspektu žr. jau minėto sprendimo von Colson ir Kamann 26 punktÄ ; Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1990-11-13 sprendimo byloje Marleasing, C-106/89, 8 punktÄ , 2004-10-05 sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt., C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, 113 punktÄ ).

Reikalavimas aiÅ¡kinti nacionalinę teisę Europos SÄ jungos teisę atitinkančia prasme iÅ¡plaukia iÅ¡ pačios Sutarties sistemos, kadangi toks aiÅ¡kinimas leidžia bylÄ nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetencijÄ užtikrinti visiÅ¡kÄ SÄ jungos teisės veiksmingumÄ (Å¡iuo klausimu žr. jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 114 punktÄ ). Be to, iÅ¡ nusistovėjusios Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikos aiÅ¡ku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besÄ lygiÅ¡kos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieÅ¡ valstybę, jei per nurodytÄ laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar jÄ perkėlė neteisingai (žr.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1991-11-19 sprendimo sujungtose bylose Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, 11 punktÄ , 2002-07-11 sprendimo Marks & Spencer, C-62/00, 25 p., jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 punktÄ ). Jeigu nacionalinės teisės negalima aiÅ¡kinti ir taikyti pagal Europos SÄ jungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visÄ SÄ jungos teisę ir ginti pagal jÄ suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieÅ¡taraujančios nacionalinės teisės nuostatos (žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2010-11-25 sprendimo byloje Fuß, C-429/09, 40 punktÄ ).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad L. A. su kelionės organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį.

Kelionių organizatorius tapo nemokus ir dėl to kelionės nesuorganizavo. PareiÅ¡kėjai buvo grÄ Å¾inta ne visa už įsigytÄ kelionės paketÄ sumokėta suma, ji patyrė nuostolių. Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas Å¡ios direktyvos taikymo srityje.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), aiÅ¡kindamas direktyvos nuostatas, nurodė, kad pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes Å¡ių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotojÄ nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu (žr. 1996-10-08 sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau – Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus).

Be to, Direktyvos 7 straipsnyje numatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotÄ sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ ir repatriacijÄ kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat tai, kad Å¡ia garantija vartotojas bus apsaugotas nuo nemokumo, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, padarinių (1999 m. birželio 15 d. ESTT sprendimo Rechberger ir kt., C?140/97, EU:C:1999:306, 74 p.). Tokį Direktyvos 7 straipsnio aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir ja siekiamas tikslas – užtikrinti aukÅ¡tÄ vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto ESTT sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 p.).

Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nei Direktyvos konstatuojamosiose dalyse, nei 7 straipsnio tekste nenumatyta, kad įmanoma apriboti Å¡iame straipsnyje numatytÄ garantijÄ . Be to, minėtame 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu bÅ«du jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. minėto ESTT sprendimo Rechberger ir kt., 63, 64 p.).

Nagrinėdamas situacijÄ , kai tik dalis apeliantų pagrindinėje byloje sumokėtų pinigų buvo grÄ Å¾inti remiantis Direktyvos 90/314 7 straipsnyje numatyta garantija, Teisingumo Teismas yra aiÅ¡kiai nurodęs, kad praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas, kuris vienintelis kompetentingas aiÅ¡kinti ir taikyti nacionalinę teisę, turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečiÄ garantijos dydžio apskaičiavimo tvarkÄ , tokia padėtis susiklostė dėl nacionalinės teisės aktų leidėjo įtvirtintos sistemos, pagal kuriÄ numatytas nepakankamas vartotojo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir galimo repatrijavimo iÅ¡laidų padengimas tiek, kiek pagal Å¡ios sistemos struktÅ«rÄ neįmanoma atsižvelgti į įvykius nagrinėjamame ekonominiame sektoriuje.

Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis aiÅ¡kintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieÅ¡ QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

Direktyva kartu su kitais Europos SÄ jungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimÄ , Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1496 priedo 1 p.). Pažymėtina, kad valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas Direktyvos taikymo srityje (Direktyvos 8 str.). Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos Turizmo įstatymo (2011 m. birželio 22 d.

įstatymo Nr. XI-1496 redakcija) 8 straipsnis, reglamentuojantis kelionių organizatoriaus, kelionių agentÅ«ros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , be kita ko, nustatė, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (Turizmo įstatymo 8 str. 1 d.); Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija.

Kelionių organizatoriai privalo individualiai pasiraÅ¡yti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kuriÄ draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo (Turizmo įstatymo 8 str. 3 d.); kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų;

2) kai pasiraÅ¡omų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas (Turizmo įstatymo 8 str. 4 d.). Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija), be kita ko, nustatė: kelionių organizatorius, siÅ«lantis parduoti organizuotÄ turistinę kelionę, turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (Turizmo įstatymo 8 str. 1 d.); Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija.

Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasiraÅ¡ytÄ prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantijÄ , pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamÄ pagrįstÄ sumÄ turistų nuostoliams kompensuoti, nevirÅ¡ijančiÄ atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių (Turizmo įstatymo 8 str. 2 d.); kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir iÅ¡vykstamojo turizmo veiklÄ , prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis Å¡io straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 str. 3 d.); Valstybinis turizmo departamentas tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal Å¡iame straipsnyje iÅ¡dėstytus reikalavimus (Turizmo įstatymo 8 str. 7 d.); kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Turizmo įstatymo 8 str. 8 d.).

Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Ä®statymo papildymo 4-1 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-873 18 straipsnio 5 dalis nustato, kad kelionių organizatoriai Turizmo įstatymo 8 straipsnyje (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija) nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimÄ privalo įsigyti iki 2014 m. lapkričio 1 d.

Kelionių organizatoriui, neįsigijusiam Turizmo įstatymo 8 straipsnyje (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija) nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo, kyla Turizmo įstatymo 4 straipsnyje (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija) nustatytos pasekmės. Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d. galiojusios redakcijos Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 (2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija) (toliau – ir ApraÅ¡as), nustatantis kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimu tvarkÄ , draudimo objektÄ , draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, draudimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo tvarkÄ , draudimo sutarties terminÄ , draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymÄ ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ , kelionių organizatoriaus, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, draudiko teises ir pareigas, laidavimo draudimo sutarties nutraukimo tvarkÄ , be kita ko, numatė: laidavimo draudimo objektas yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatoriaus prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu, dėl draudžiamųjų įvykių, įvykusių laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo sutarties (toliau – laidavimo draudimo sutartis) galiojimo laikotarpiu (ApraÅ¡o 7 p.);

ApraÅ¡e draudžiamuoju įvykiu laikomas kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymas dėl bent vienos iÅ¡ Å¡ių priežasčių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu: kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo; kelionių organizatoriaus nemokumo; bankroto bylos kelionių organizatoriui iÅ¡kėlimo, bankroto proceso neteismine tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedÅ«ros, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pradėjimo; kelionių organizatoriaus, sudariusio turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių organizavimo paslaugų nesuteikimo ir už turizmo paslaugų teikimo sutartį sumokėtos sumos negrÄ Å¾inimo (ApraÅ¡o 8–8.4. p.); laidavimo draudimo suma turi atitikti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus (ApraÅ¡o 10 p.); pasikeitus duomenims, pateiktiems apskaičiuojant laidavimo draudimo sumÄ , kelionių organizatorius privalo kreiptis į draudikÄ , siÅ«lydamas patikslinti laidavimo draudimo sumÄ (ApraÅ¡o 11 p.); turistas per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos dėl laidavimo draudimo iÅ¡mokos turi kreiptis į Turizmo departamentÄ .

Teisę reikalauti laidavimo draudimo iÅ¡mokos turi laidavimo draudimo sutarties naudos gavėjas – Turizmo departamentas (ApraÅ¡o 28 p.); įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakingas laidavimo draudimo draudikas, nevirÅ¡ydamas draudimo sumos, atlygina: turisto grÄ Å¾inimo į pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ iÅ¡laidas ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimo turistui iÅ¡laidas, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; visas dokumentais pagrįstas turisto apgyvendinimo, maitinimo iÅ¡laidas ir (ar) savarankiÅ¡ko sugrįžimo į pradinę turisto iÅ¡vykimo vietÄ , nurodytÄ turizmo paslaugų teikimo sutartyje, iÅ¡laidas, taip pat negautų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį apmokėtų paslaugų vertę; už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu turistui priteistus turtinius nuostolius, susidariusius dėl to, kad kelionių organizatorius neįvykdė ar negalėjo įvykdyti savo prievolių (ApraÅ¡o 29–29.4. p.); laidavimo draudimo iÅ¡moka mokama pagal naudos gavėjo – Turizmo departamento – raÅ¡ytinį reikalavimÄ jame nurodytiems asmenims (turistui, Turizmo departamentui ar jo įgaliotam asmeniui) (ApraÅ¡o 30 p.); jeigu bendra turistų pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytÄ laidavimo draudimo sumÄ ar jos likutį, laidavimo draudimo iÅ¡moka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiÅ¡kai grįžti į Lietuvos RespublikÄ turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į iÅ¡vykimo vietÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡laidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas iÅ¡laidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikÅ¡tų reikalavimų dydžiui (ApraÅ¡o 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti) (ApraÅ¡o 33 p.);

Turizmo departamentas vykdo kelionių organizatoriaus pareigos apsidrausti laidavimo draudimu pagal ApraÅ¡o nuostatas priežiÅ«rÄ (ApraÅ¡o 50 p.); Turizmo departamentas privalo patikrinti, kad laidavimo draudimo sutartyje nurodyta laidavimo draudimo suma apskaičiuota pagal ApraÅ¡o reikalavimus ir yra pakankama kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymui užtikrinti; pareikalauti iÅ¡ kelionių organizatoriaus sudaryti papildomÄ laidavimo draudimo sutartį arba padidinti laidavimo draudimo sumÄ , jeigu buvo apskaičiuota per maža laidavimo draudimo suma (ApraÅ¡o 51–51.2. p.);

Turizmo departamentas turi teisę gauti iÅ¡ kelionių organizatoriaus ApraÅ¡o 15 punkte nurodytus dokumentus, prireikus – ir papildomÄ informacijÄ (ApraÅ¡o 52 p.). Nagrinėjamu atveju Turizmo departamentas įvykdė kompensavimo draudimo lėšomis procedÅ«rÄ . Tokiu bÅ«du L. A. (kelionės užsakovė) buvo kompensuota dalis jos sumokėtos už neįvykusiÄ kelionę sumos - 45,91 Eur. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po ApraÅ¡o 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 90/314 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ savo veiklÄ buvo apdraudęs bendrai 202 734 eurų sumai dviejose bendrovėse (el. byla, tomas I puslapiai 20-21). Turizmo departamentas neteigia, o byloje nėra duomenų, kad tokio dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimas neatitiko Turizmo įstatymo 8 straipsnyje (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija) nustatytų reikalavimų, todėl atmestinas atsakovo atsiliepimo argumentas, kad pareiÅ¡kėja galėjo patirti žalÄ tik dėl UAB „Freshtravel“ veiksmų, t. y. dėl to, kad Å¡is kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimÄ , laidavimo draudimÄ ar garantijÄ .

Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylÄ dėl nuostolių, turisto patirtų kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ tapus nemokiu, kompensavimo (Nr. eA-990-502/2017), 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad „<...> nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiÅ¡kėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos <...>“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, „<...> kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. <...>“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 priimtoje 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje, įvertinęs sÄ lygų, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimÄ (1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose Brasserie du P?cheur SA prieÅ¡ Bundesrepublik Deutschland ir The Queen prieÅ¡ Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt., C-46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79) konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos:

i) pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; ii) pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; iii) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos, ir konstatavęs visų trijų valstybės atsakomybės už žalÄ pažeidus Europos SÄ jungos teisę kilimo sÄ lygų buvimÄ , apibendrindamas nurodė, kad „<...> nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos 90/314 garantuojamas turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius (<...> Eur), kuriuos valstybė turi atlyginti <...>“.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje ginčui aktualios faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos, taip pat yra teisinis pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos) teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga. Atsakovo teiginys, kad Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų ar Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę perkėlė DirektyvÄ , teismo nuomone, negali bÅ«ti laikoma tinkamo Direktyvos 90/314 perkėlimo į nacionalinę teisę patvirtinimo pagrindu.

Taigi, valstybė narė Å¡iuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2060-624/2017). Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalÄ pažeidus Europos SÄ jungos teisę praktikÄ suformavo 1991-11-19 sprendime sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos.

Å ioje byloje Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas nurodė, kad atsakomybė už privatiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ dėl Bendrijos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis. Valstybių narių pareiga atlyginti žalÄ taip pat grindžiama Europos Bendrijos sutarties 5 straipsniu (Europos SÄ jungos sutarties 4 straipsnio), pagal kurį valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų pagal Bendrijos teisę vykdymÄ .

Viena iÅ¡ tokių pareigų yra panaikinti neteisėtas Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes. Å i praktika toliau buvo iÅ¡plėtota 1996-03-05 Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie byloje buvo praÅ¡oma Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo konkrečiai nurodyti sÄ lygas, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimÄ .

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareigÄ nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėja patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti. Atsakovės atstovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas bankroto byloje, taip pat yra nepagrįsta.

Minėta, kad bÅ«tent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ , ir atlyginti žalÄ už Direktyvos neįgyvendinimÄ (žr. Teisingumo Teismo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos; 1996 m. kovo 5 d. sprendimÄ sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte:

Factortame Ltd ir kt. Brasserie). Å iuo atveju akivaizdu, kad tokiÄ pareigÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat Å¡iuo atveju nėra svarbÅ«s kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Å iuo klausimu 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotÄ Ä¯mokėtų lėšų kompensavimÄ ir repatriacijÄ kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad Å¡ia garantija siekiama apsaugoti vartotojÄ nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių.

Remdamasis Å¡iais samprotavimais Teisingumo Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokios aplinkybės, kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas, negali bÅ«ti kliÅ«tis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotojÄ pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiÅ¡kinimÄ patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukÅ¡tÄ vartotojų apsaugos lygį (žr.

Teisingumo Teismo 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94 ir C-l88/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845 39 punktÄ ). Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų. Atsakovės atstovė, vertindama turtinės žalos atsiradimo pagrįstumÄ , atsiliepime į skundÄ nurodo, jog tarp L. A. ir UAB „Freshtravel“ sudaryta 2014-10-17 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasiraÅ¡yta nei vienos iÅ¡ Å¡ioje sutartyje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad sutartis tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Freshtravel“ apskritai buvo sudaryta.

IÅ¡ į bylÄ pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 62 matyti, kad pareiÅ¡kėja 3198 Lt (926,20 Eur) pervedė į UAB „Cherry Media Lt“, kuri nėra turizmo paslaugų sutarties Å¡alis, banko sÄ skaitÄ , todėl atsakovei nėra aiÅ¡kus pinigų pervedimo pagrindas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp L. A. (užsakovas) ir UAB „Freshtravel“ 2014-10-17 sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionei į FuerteventÅ«rÄ . PareiÅ¡kėja sutartyje nurodyta kaip vienas iÅ¡ į kelionę vykstančių asmenų (el. byla, tomas I puslapis 6).

Ä® bylÄ pateikta sutartis nepasiraÅ¡yta, tačiau pareiÅ¡kėja mokėjimo nurodymu Nr. 62 2014-10-16 į UAB UAB „Cherry Media Lt“ sÄ skaitÄ pervedė 3198 Lt sumÄ . Mokėjimo paskirtyje nurodė: „beta.lt order#(413979111)“ (el. byla, tomas I, puslapis 9). Ergo Insuranse SE Lietuvos filialas 2015-09-09 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-135435 į L. A. (užsakovo) banko sÄ skaitÄ pervedė 45,91 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Draudimo iÅ¡moka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų“ (el. byla, tomas I puslapis 10).

Taigi, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog Ergo Insurance SE Lietuvos filialui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, buvo pripažinta, kad 2014-10-17 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp L. A. ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta, o draudimo iÅ¡moka pervesta į paslaugos užsakovės sÄ skaitÄ . Be to, L. A. 2014-10-16 mokėjimo nurodymo Nr. 62 mokėjimo paskirtyje nurodė: „beta.lt order#(413979111)“ (el. byla, tomas puslapis 9).

Remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, UAB „Chery Media Lt“ yra internetinio portalo www.beta.lt valdytoja. Kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėja skunde, per šį internetinį portalÄ buvo įsigytas kuponas poilsinei kelionei, kuriam suteiktas individualus registracijos numeris, kuris ir buvo nurodytas pareiÅ¡kėjos mokėjimo nurodyme Nr.

62. Dėl pasirinkto kelionės įsigijimo bÅ«do (įsigyjant kuponÄ internetiniame portale) mokėjimas už kelionę buvo atliktas anksčiau, nei sudaryta paslaugų sutartis su kelionių organizatoriumi. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiÅ¡kėja 2014-10-16 mokėjimo nurodymu Nr. 62 pervedė 3198 Lt sumÄ Ä¯ UAB „Chery Media Lt“ sÄ skaitÄ kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale www.beta.lt L. A. užsakytÄ kelionę į FuerteventÅ«rÄ .

Teismas įvertinęs sumÄ , sumokėtÄ už kelionę, ir iÅ¡mokėtos kompensacijos dydį, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nebuvo grÄ Å¾inta didžioji dalis patirtų iÅ¡laidų už įsigytÄ kelionės paketÄ . Liko negrÄ Å¾inta 880,29 Eur (926,20 Eur - 45,91 Eur). TokiÄ pačiÄ sumÄ pareiÅ¡kėja nurodė ir skundo apraÅ¡omojoje dalyje, tačiau formuluodama reikalavimÄ teismui dėl žalos atlyginimo nurodė mažesnę sumÄ â€“ 870,09 Eur. Tai teismas vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja siekia prisiteisti 880,29 Eur dydžio žalÄ .

Teismui konstatavus faktÄ , kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas Å¡iÄ sumÄ kaip turtinės žalos atlyginimÄ priteisti pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017-06-07, todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . PareiÅ¡kėjos reikalavimas pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, dėl ko ji patyrė turtinę žalÄ , yra iÅ¡vestinis reikalavimas ir neatsiejamai susijęs su pareiÅ¡kėjos reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas atskirai dėl Å¡io reikalavimo nepasisako. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos L. A. skundÄ tenkinti. Priteisti L. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 880,29 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų ir dvideÅ¡imt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017-06-07 dienos.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė