973ee2ee-b4ed-4650-974f-75f33259ff2b · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-3615-949/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02614-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.2; 2.5.1.3.6.; 2.5.10.5.2.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d.Å iauliai          Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Ripinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Armetlina“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 469,46 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 133,17 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 84,70 iÅ¡laidas raÅ¡tams parengti ir duomenims gauti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas draudėjui UAB „Armetlina“ iÅ¡davė transporto priemonių parko draudimo liudijimÄ Nr. PZULT 1406873, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-04-30 buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-01-31 (duomenys neskelbtini) ne dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, t.y., nurodyta transporto priemonė, vairuojama S. R., įvažiavo į nepažymėtÄ duobę, dėl ko buvo padaryta žala transporto priemonei.

IeÅ¡kovas atlygindamas padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėjo UAB „Armetlina“ 469,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ subrogacijos tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo, kadangi atsakovas yra vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių (taip pat ir Tilžės gatvės) savininkas Å iaulių mieste, kuriam pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ pavesta vykdyti vietinės reikÅ¡mės kelių taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , motyvuodamas tuo, kad 2013-03-28 siuntė atsakovui pretenzijÄ ir tikėjosi, kad žala bus atlyginta gera valia. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl to, kad atsakovas sudarė pagrįstÄ Ä¯spÅ«dį, jog žala bus atlyginta. Be to, terminas buvo praleistas nežymiai, ieÅ¡kovo skaičiavimu, vos pusantro mėnesio.Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (42-43, 66 b. l.).

IeÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).Atsakovas Å iaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad kelyje buvo duobė, kokie buvo jos iÅ¡matavimai, iÅ¡ ko bÅ«tų galima spręsti, ar automobilio apgadinimai galėjo atsirasti kaip pasekmė įvažiavus į duobę.

Be to, Tilžės gatvė yra pagrindinė miesto gatvė, todėl galimai vairuotojas ja nuolat važiuoja ir žino apie gatvėje esančias duobes ir turėjo elgtis atsakingai ir atsargiai, vairuodamas transporto priemonę, praneÅ¡ti atitinkamoms institucijoms apie atsiradusiÄ duobę. Kadangi eismo įvykis įvyko žiemÄ , tai duobė galėjo atsirasti ir dėl pakitusių oro sÄ lygų. Teigė, kad reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas yra nepagrįstas, nes savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (36-38 b. l.). Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi praleistas senaties terminas ir ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad savivaldybė negavo ieÅ¡kovo siųstos pretenzijos, ji nėra registruota dokumentų apskaitos sistemoje, ir atsakovas neturėjo galimybių reaguoti į pretenzijÄ ir iÅ¡spręsti žalos atlyginimo klausimÄ ne teisme. Be to, ieÅ¡kovas nesidomėjo, ar savivaldybė gavo pretenzijÄ , neprašė į jÄ reaguoti, pakartotinai nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui.

Taigi atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie eismo įvykį. Mano, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nesvarbios, todėl prašo ieškinio senaties termino neatnaujinti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio vietoje buvo duobė, jei ji buvo – nežinomi jos išmatavimai, nėra duobės nuotraukų. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo procesines 6 procentų dydžio palūkanas, nes savivaldybė yra viešas juridinis asmuo.

PaaiÅ¡kino, kad eismo įvykio metu nebuvo sudaryta sutartis su kelių priežiÅ«rÄ atliekančia įmone, tai tuo metu niekas netikrino gatvių bÅ«klės. Atsakovo duomenimis UAB „Šiaulių plentas“ negali pateikti duomenų apie tai, kurioje vietoje buvo užtaisyta duobė, tačiau gali pateikti duomenis apie tai, koks yra sutvarkytų gatvių plotas (kv. m). Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Armetlina“ atsiliepime nurodė, kad 2013-01-31 įmonės vairuotojas S. R. po eismo įvykio kreipėsi į policijÄ .

Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos Å iaulių AVPK KPB 2013-01-31 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte Nr. 72, 213-01-31 pažymoje Nr. 72 ir Å iaulių AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio specialisto Ginto Jurevičiaus 2013-02-21 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurios trečiasis asmuo pateikė kartu su atsiliepimu. Teismo posėdyje įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas ir turintis aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ (CPK 55 str., 56 str. 2 d., 57 str. 1 d.) trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, atvykęs įmonės darbuotojas S. R. apklaustas kaip liudytojas.

Byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, nes jis tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ negautas, byloje pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį (CPK 247 str. 2 d.).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo eismo įvykio metu (2013-01-31) nebuvo sudarę Å iaulių miesto gatvių priežiÅ«ros ir taisymo darbų sutarties (2009-11-10 sutarties galiojimas pasibaigė po trijų metų, o nauja sutartis buvo sudaryta tik 2013-02-12).

Taigi tik atsakovas eismo įvykio dienÄ buvo atsakingas už gatvių priežiÅ«rÄ ir remontÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).IeÅ¡kinys atmestinas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvus kriterijus). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikÅ¡ti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.

IeÅ¡kinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieÅ¡kinio senaties terminui, jeigu Å¡io termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 str.), nutraukta (CK 1.130 str.) arba įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 str. 1 d., 1.125 str. 2 ir 11 d., 1.127 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 str. 1 d.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 str. 1 d.), tačiau ieÅ¡kinio senaties terminas draudikui pradedamas skaičiuoti kitÄ dienÄ nuo žalos trečiajam asmeniui padarymo momento (CK 1.118 str. 1 d., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-3-46/2009). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog žala draudėjui atsirado 2013-01-31, taigi ir ieÅ¡kinio senatis prasidėjo 2013-02-01, t. y. kitÄ dienÄ po draudiminio įvykio.

IeÅ¡kinys teisme gautas 2016-03-22. IÅ¡ nurodyto konstatuotina, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas praleidus sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga - 2016-02-01). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Ä®statymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų bÅ«ti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu per įstatyme nustatytÄ senaties terminÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ motyvuodamas tuo, jog pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas atlygins padarytÄ Å¾alÄ , nes jam siuntė pretenzijÄ ir tuo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nežymiai.Atsakovas praÅ¡o nepripažinti ieÅ¡kovo nurodytas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, kadangi atsakovas pretenzijos negavo, ieÅ¡kovas nesidomėjo, ar pretenzija gauta, pakartotinai neinformavo apie eismo įvykį.

Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-03-28 pretenzijÄ Nr. 23/10-26356 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė, o atsakovas jÄ gavo. Atsakovas Å¡iÄ aplinkybę neigia, nurodydamas, kad buvo patikrinti duomenys savivaldybės sistemoje ir ieÅ¡kovo pretenzija nebuvo registruota. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus tenka tai Å¡aliai, kuri remiasi nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ ir kad atsakovas jÄ gavo, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovas aplinkybės, jog siuntė atsakovui pretenzijÄ neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas, nurodydamas jog iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovui, po to nesiėmė jokių veiksmų siekdamas įsitikinti, ar atsakovas gavo pretenzijÄ , nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo pozicijos dėl galimybės iÅ¡spręsti ginÄÄ neteisminiu keliu.

Vien tai, kad pretenzija galimai buvo siųsta vieÅ¡ajam juridiniam asmeniui, atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, nėra absoliutus pagrindas tikėtis, kad Å¡iÄ pretenzijÄ vieÅ¡asis juridinis asmuo gavo ir žala bus atlyginta. Nesulaukdamas atsakymo į pretenzijÄ , ieÅ¡kovas turėjo galimybę iÅ¡siųsti pakartotinę pretenzijÄ , susisiekti su savivaldybės atstovais, siekdamas žalos atlyginimo, tačiau Å¡ių veiksmų pagal byloje pateiktÄ medžiagÄ neatliko. IeÅ¡kovas, bÅ«damas savo srities profesionalas, turėdamas ilgametę patirtį sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turėjo realiÄ galimybę imtis aktyvių veiksmų, siekdamas kad bÅ«tų atlyginta padaryta žala, tačiau elgėsi nepateisinamai pasyviai ir dėl to turi prisiimti dėl savo nepateisinamo pasyvumo kylančias pasekmes.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad ieÅ¡kovas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Paminėtina, kad žalos dydis nustatytas 2013-02-13, t.y., ieÅ¡kovui buvo žinomas tikslus žalos dydis jau 2013-02-13, papildomi tyrimai ar ekspertizės dėl žalos dydžio nustatymo neskirti, o žala nukentėjusiajam asmeniui atlyginta 2013-03-06. Taigi ieÅ¡kovui teisė kreiptis į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atsirado 2013-03-06, tačiau dėl savo galimai pažeistų teisių ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (per 3 metus nuo 2013-02-01).

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinys atmestinas ieÅ¡kovui praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Dėl žalos atlyginimo.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad draudėjas (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų) UAB „Armetlina“ su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ (ieÅ¡kovas ADB „Gjensidige“ yra jo teisių perėmėjas) sudarė transporto priemonių parko draudimo sutartį, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-04-30 be kitų transporto priemonių buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Iš Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro 2013-01-31 pažymos Nr. 72, Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro 2013-02-25 informacijos apie eismo įvykį Nr. 07-13-7316318, Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio Rolando Bagdžiūno 2013-01-31 tarnybinio pranešimo, S. R. 2013-01-31 paaiškinimo Šiaulių AVPK KPB viršininkui, Šiaulių AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio specialisto Gito Jurevičiaus 2013-02-21 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad 2013-01-31 apie 20.35 val. ties (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Mercedes Benz“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama S. R., kuris buvo blaivus, įvažiavo į nepažymėtÄ specialiais kelio ženklais duobę, dėl ko buvo apgadintas transporto priemonės deÅ¡inės pusės priekinis ratas ir padanga, kiti eismo dalyviai nenukentėjo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Apie eismo įvykį draudikui UAB „Ametrina“ atstovas pranešė 2013-02-01. Transporto priemonei padaryti apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiÅ«ros – defektų akte ir prie jo pridėtose nuotraukose. 2013-01-31 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte Nr. 72, iÅ¡ kurių matyti, kad apgadinti transporto priemonės ratas ir padanga.

IÅ¡ 2013-02-13 remonto sÄ matos Nr. 1706 ir 2013-02-19 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros VN Nr. 4920 matyti, kad už transporto priemonės remonto darbus ir detales mokėtina suma yra 1961,36 Lt (1620,96 Lt ir 340,40 Lt PVM). IÅ¡ 2013-03-04 praneÅ¡imo dėl žalos atlyginimo Nr. S04-206023, 2013-03-04 draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažymos, bylos Nr. 2013/020544 ir 2013-03-06 vietinio lėšų pervedimo, dokumento Nr. 125640 matyti, kad draudėjas pervedė UAB „Armetlina“ 1620,96 Lt (469,46 Eur) žalos atlyginimÄ , kurį kartu su procesinėmis palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo, dėl civilinės atsakomybės subjekto ir procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ savivaldybės pagrįstumo.CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.

Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (2 dalis).

ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ , kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

AiÅ¡kindamas aptariamos normos reglamentavimÄ kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

VÄ® „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui.

Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014).Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad savivaldybė yra Tilžės gatvės, esančios Šiauliuose, ir jos atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta ir atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, jog 2013-01-31 atsakovas nebuvo sudaręs gatvių priežiūros ir eksploatavimo sutarties. Iš trečiojo asmens, byloje nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimo matyti, kad savivaldybė ir įmonė 2009-11-10 buvo sudarę Šiaulių miesto gatvių priežiūros ir taisymo darbų sutartį Nr. SŽ-1179, kuri galiojo 3 metus, t.y., eismo įvykio metu sutartis nebegaliojo.

KitÄ sutartį dėl Å iaulių miesto gatvių, Å¡aligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbų savivaldybė ir įmonė sudarė tik 2013-02-12 (sutarties Nr. SŽ-165). Iki pastarosios sutarties sudarymo savivaldybė nepateikė įmonei jokių pretenzijų dėl netinkamos kelių priežiÅ«ros ar remonto. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija reglamentuojama vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, juo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, kurio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar savivaldybė buvo sudariusi sutartį su trečiuoju asmeniu dėl kelio priežiÅ«ros ir remonto, konstatuotina, kad savivaldybė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi teisės aktai numato jai pozityvias pareigas kelių priežiÅ«ros ir remonto srityje. Nagrinėjant klausimÄ , ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos, kuri galimai atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trÅ«kumų, t. y. statinio trÅ«kumų, todėl atsakomybė už netinkamÄ statinio bÅ«klę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.Atsižvelgiant į nurodyta, taip pat į tai, jog laikotarpiu nuo 2012-11-11 iki 2013-02-11 kelių remonto ir priežiÅ«ros funkcijos nebuvo pavestos trečiajam asmeniui, taip pat į aukščiau nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai vykdyti jos valdomų kelių, taip pat ir Tilžės gatvės, priežiÅ«rÄ ir remontÄ , o Å¡ių pareigų nevykdydama ar vykdydama jas netinkamai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). Atsakovas teigia, kad byloje nėra įrodymų apie kelyje buvusiÄ duobę, dėl kurios įvyko eismo įvykis ir trečiajam asmeniui buvo galimai padaryta žala, bei kad nėra įrodymų, jog eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo kaltės ar besikeičiančių oro sÄ lygų.

Tačiau byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad 2013-01-31 ties (duomenys neskelbtini) buvo nepažymėta jokiais specialiais ženklais duobė, kuri buvo nematoma, apsemta vandens. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos matyti, kad duobė buvo beveik per vidurį kelio, 2,9 m nuo kelkraščio, duobės iÅ¡matavimai: apie 0,4 m pločio ir 0,9 m ilgio. Dar daugiau, raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padaryta žala (skilo transporto priemonės deÅ¡inės pusės priekinis ratas, buvo apgadinta padanga), o bÅ«tent iÅ¡ transporto priemonės vairuotojo paaiÅ¡kinimo matyti, kad vairuotojas negalėjo iÅ¡vengti duobės, jÄ apvažiuoti ar laiku sustabdyti transporto priemonę, nes važiavo tamsiu paros metu, duobė buvo apsemta vandens ir nematoma, antrÄ ja juosta Å¡alia važiavo kita transporto priemonė, transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡kart po eismo įvykio.

Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas transporto priemonės vairuotojas S. R. Be to, liudytojas nurodė, kad duobės gylis buvo apie 10 cm ir kad jis nurodytu keliu nevažinėja kasdien, t.y., jam kelias ir jame buvusios kliÅ«tys (duobė) buvo nežinomos. Vairavimo sÄ lygos buvo ganėtinai sudėtingos dėl prastų oro sÄ lygų, todėl jis vairavo pakankamai atsargiai, laikėsi Kelių eismo taisyklių, buvo blaivus, kitoje eismo juostoje buvo transporto priemonių, todėl keisti važiavimo juostos negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog 2013-01-31 ties (duomenys neskelbtini) buvo nepažymėta jokiais specialiais ženklais duobė, kuri buvo vienintelė eismo įvykio priežastis, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ sustiprina nustatyta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsakovo nurodyti argumentai, kad vairuotojas galėjo/ turėjo žinoti apie duobę, jeigu tokia duobė buvo, todėl turėjo elgtis atsakingai ir atsargiai vairuodamas automobilį, prieštarauja tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek teisiniam reguliavimui, pagal kurį būtent atsakovas turi užtikrinti, kad kelio būklė būtų tokia, kad vairuotojai galėtų saugiai vairuoti. Ta aplinkybė, kad vairuotojui galėjo būti žinoma apie duobę kelyje, nes vairuotojas galimai šia gatve nuolat važinėjo yra pagrįsta prielaidomis.

Be to, net ir nustačius tokiÄ aplinkybę, kad apie duobę vairuotojui galėjo bÅ«ti žinoma, ši aplinkybė patvirtintų ne vairuotojo kaltę, o netinkamÄ atsakovo pareigų atlikimÄ atsakovui nesiimant jokių veiksmų, kad duobės kelyje nebebÅ«tų ar bent jau jÄ pažymėti. Be to, vien tai, jog eismo įvykis įvyko žiemos metu nepatvirtina atsakovo teiginio, kad galimai duobė atsirado dėl nenugalimos jėgos. Paminėtina tai, kad pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį nenugalima jėga yra neiÅ¡vengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaÅ¡alinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti numatytos.

CK 6.212 straipsnio 1 dalis nenugalimÄ jėgÄ apibrėžia dar plačiau, nes nenugalima jėga laikomos ir tokios aplinkybės, kurių Å¡alis negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu (nagrinėjamu atveju – eismo įvykio metu) ir negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Paminėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad oro sÄ lygos iki eismo įvykio buvo kažkuo ypatingos, neįprastos Å¡ioje klimato zonoje ir kad dėl buvusių oro sÄ lygų ir specialios kelio sudėties ar reljefo ypatumų kelias eismo įvykio vietoje netikėtai suiro ir atsirado duobė.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas nepripažįsta besikeičiančių oro sÄ lygų nenugalima jėga.Kadangi atsakovas žalos dydžio ir paskaičiavimo neginčija, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t.y., neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neveikimo. Nustačius, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, atlygino žalÄ , padarytÄ trečiajam asmeniui, jis subrogacijos tvarka, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti žalÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai pagrįstas.Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas kildinamas iÅ¡ CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimÄ pagal CK 6.266 straipsnį ir tampa ieÅ¡kovo skolininku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už termino praleidimÄ mokamos, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys.

Taigi įstatymas iÅ¡skiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems Å¡i norma taikoma, – verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sÄ voka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi Å«kine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus. O vieÅ¡ieji juridiniai asmenys yra įsteigti tam, kad tenkintų vieÅ¡uosius interesus (CK 2.34 str. 2 d.).

Taigi viešieji juridiniai asmenys nėra nurodyti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, savivaldybėms taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas, nes viešieji juridiniai asmenys nėra nei verslininkai, nei privatūs juridiniai asmenys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose ir yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.).

Tačiau atsakovas yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, kuris pagal CK 2.34 str. 2 d. apibrėžiamas kaip nesiekiantis sau naudos, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti vieÅ¡uosius interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovo argumentai dėl procesinių palÅ«kanų dydžio yra pagrįsti.Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad iÅ¡ dalies pagrįstas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas ieÅ¡kovui praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmestas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Kadangi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ suma nevirÅ¡ija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.266 str., 6.1015 str., bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                Rima Gudienė