A-442-2835-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2835/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00756-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 35.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą ir joje nustatyta tvarka paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“ vietinėje spaudoje.

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421, kuriuo patvirtinti Kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatai, turi būti paskelbtas vietinėje spaudoje. Pareiškėjas 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. 3-46 paprašė atsakovo pateikti informaciją apie šio teisės akto paskelbimą vietinėje spaudoje. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento 2012 m. vasario 8 d. rašto Nr. A51-7640(3.3.2.3-EM4) nustatyta, kad minėtas teisės aktas vietinėje spaudoje paskelbtas nebuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad įsakymas yra viešai skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, bei nurodė, kad 2011 m. kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo iš Savivaldybės lėšų konkursas buvo paskelbtas 2011 m. kovo 26 d. dienraštyje „Vilniaus diena“ ir savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt., 2012 metų kultūros ir sporto projektų finansavimo iš Savivaldybes lėšų konkursas du kartus buvo skelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 14 d. skelbimuose apie šio konkurso paskelbimą yra nurodytas jį reglamentuojantis teisės aktas, t. y. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymas Nr. 30-421, ir pateikiama nuoroda, kur jį galima rasti. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo nurodyta informacija nėra susijusi su norminio akto paskelbimu vietinėje spaudoje kaip tai numato Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nei viename skelbime apie konkursą nėra numatyti visi Įstatyme nustatyti reikalavimai, turintys įtakos įsakymo įsigaliojimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai informaciniame skelbime nėra nurodoma tikslaus priimto sprendimo pavadinimo ir interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adreso, negalima pripažinti, jog prašomas ištirti teisės aktas, yra paskelbtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

Tinkamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas, griežtai laikantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams. Nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neįgyvendino Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, pareiškėjas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pateikė reikalavimą administracijos direktoriui, kuris jį turėjo apsvarstyti per 7 dienas. 2012 m. kovo 7 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2012 m. kovo 6 d. raštas Nr. A51-13502(3.3.2.3-EM4), kurio turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas vykdomas nebus.

Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad byloje visų pirma turi būti nustatyta, ar administracijos direktoriui teisės aktais suteikta pareiga per nustatytą terminą paskelbti priimtus norminius teisės aktus. Teigė, kad teisės akto paskelbimas yra viešojo administravimo subjekto valios dėl teisės akto įsigaliojimo išraiška, todėl Įstatyme ar kituose teisės aktuose nenustačius imperatyvaus įpareigojimo per nustatytą terminą paskelbti priimtą teisės aktą, administracijos direktorius negali būti įpareigotas prieš savo valią skelbti norminį teisės aktą.

Vyriausybės atstovas neturi teisės reikalauti nedelsiant paskelbti norminį teisės aktą, nes tokiu būdu jam faktiškai būtų suteikta teisė nustatyti akto įsigaliojimo datą. Jokie teisės aktai nesuteikia pareiškėjui reikalavimo teisės įpareigoti skelbti norminius teisės aktus, todėl pareiškėjo 2012 m. vasario 20 d. reikalavimas Nr. 1R-9 viršija Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme Vyriausybės atstovui nustatytą kompetenciją. Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 12 straipsnį viso teisės akto paskelbimas vietinėje spaudoje yra tik vienas iš teisės aktų paskelbimo būdų ir jis nėra privalomas aktą skelbiančiam subjektui.

Pareiškėjui buvo pranešta, kad administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, taip pat 2011 m. kovo 26 d. dienraštyje „Vilniaus diena“, du kartus dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ (2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 14 d.). Informacija taip pat patalpinta ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Todėl pareiškėjo išvados, kad administracijos direktorius neįgyvendino Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra nepagrįstos.

Tvirtino, kad skelbimai dienraščiuose atitinka Įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Manė, kad sistemiškai aiškinant Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, jog informaciniame pranešime teisės akto esmė turi būti išdėstoma tik tuomet, kai tokia yra. Priešingu atveju, reikalavimas informaciniame pranešime išdėstyti priimto sprendimo esmę prilygtų viso teisės akto paskelbimui vietos spaudoje, o tai prieštarauja galimybės teisės aktus skelbti informaciniu pranešimui esmei. Teigė, kad pateikta medžiaga patvirtina, jog administracijos direktorius įvykdė Įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, nes 2011 m. kovo 24 d. norminis aktas buvo paskelbtas vietos spaudos laikraščiuose, visas ginčijamas aktas patalpintas interneto tinklalapyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą ir joje nustatyta tvarka paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“ vietinėje spaudoje.

Teismas rėmėsi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsniais bei nurodė, kad nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjektas nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, Vyriausybės atstovas turi teisę Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauti, kad savivaldybės administravimo subjektas įgyvendintų įstatymus. Tinkamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas, griežtai laikantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto norminio akto paskelbimas neatitinka Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu jam suteiktais įgaliojimais, turi teisę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti savivaldybės administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą. Pažymėjo, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du alternatyvūs savivaldybės administravimo subjekto norminių teisės aktų paskelbimo būdai, t. y. akto paskelbimas vietinėje spaudoje arba oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimas atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Pasirinkus pastarąjį akto paskelbimo būdą, turi būti įvykdytos dvi neatsiejamos sąlygos, t. y. vietinėje spaudoje turi būti skelbiamas nustatytos formos informacinis pranešimas, o visas teisės akto tekstas skelbiamas atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Vietinėje spaudoje skelbiamas informacinis pranešimas turi atitikti imperatyvius tokiam pranešimui įstatymo keliamus reikalavimus. Informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą turi būti nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

Įvertinęs pateiktų konkursų dėl 2011 m. ir 2012 m. kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš savivaldybių biudžeto lėšų skelbimus, teismas darė išvadą, kad minėti skelbimai negali būti prilyginami informaciniams pranešimams apie savivaldybės administravimo subjekto priimtą norminį teisės aktą. Vien ta aplinkybė, kad šiuose skelbimuose pateikiama informacija, jog kūno kultūros ir sporto projektų rėmimą reglamentuoja administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“ bei pateikiama nuoroda į savivaldybės interneto tinklalapį, nereiškia, kad tai laikytina informaciniu pranešimu Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme.

Šio straipsnio nuostatos imperatyviai įpareigoja, skelbiant apie priimtą norminį teisės aktą informaciniu pranešimu, jame taip pat nurodyti ir priimto sprendimo esmę. Pateiktuose skelbimuose apie organizuojamus konkursus nurodytos bendro pobūdžio konkurso sąlygos, tačiau nėra pateikiama administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 30-421 ir juo patvirtintų Kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų esmė. Pažymėjo, kad nustačius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija vietinėje spaudoje nepaskelbė informacinio pranešimo apie administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymo Nr. 30-421 priėmimą, vien paties akto teksto paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje negali būti pripažintas atitinkančiu Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą įgyvendinti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą yra pagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalies nuostata, jog informaciniame pranešime nurodoma teisės akto „antraštė, jei yra, išdėstoma teisės akto esmė“, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė administracijos direktoriaus prievolės skelbti 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421, taip pat nenustatė, kad buvo pažeistas terminas, per kurį privaloma skelbti priimtus norminius teisės aktus. Todėl teismas įpareigojo administracijos direktorių atlikti veiksmus, kurių teisės aktai nereglamentuoja ir kurie yra neprivalomi savivaldybės administracijos direktoriui. Įstatymas ir kiti teisės aktai nenustato nei termino, per kurį turėtų būti paskelbtas norminis teisės aktas, nei imperatyviai įpareigoja savivaldybių institucijas skelbti teisės aktus.

Jeigu laikoma, kad teisės aktas nepaskelbtas, tokios veikos teisinės pasekmės yra nustatytos pačioje Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje – toks teisės aktas laikomas negaliojančiu. Todėl savivaldybės institucija negali būti laikoma pažeidusia norminio teisės akto skelbimo terminus ir negali būti reiškiamas reikalavimas nedelsiant paskelbti norminį teisės aktą. Tokiu būdu pareiškėjui faktiškai būtų suteikiama teisė nustatyti norminio administracinio akto įsigaliojimo datą. Tvirtina, kad pareiškėjo prašymas yra neteisėtas, nes pažeidžia Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarką.

Remiantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsniu, Vyriausybės atstovo teisės ir jų įgyvendinimo pradžia siejama su konstatuotu Konstitucijos pažeidimu, įstatymų nevykdymu, Vyriausybės nutarimų neįgyvendinimu. Tuo tarpu Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nenustatyta pareiga administracijos direktoriui skelbti teisės aktus, todėl teisės aktų pažeidimo nėra. Tvirtina, kad pateiktuose skelbimuose apie organizuojamus konkursus 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 30-421 esmė yra nurodyta ir įsakymo turinys yra atskleistas, nes 2011 m. kovo 24 d.

įsakymo Nr. 30-421 esmė yra patvirtinti kultūros ir sporto projektų rėmimo iš savivaldybės biudžeto lėšų nuostatas, t. y. įsakymu reglamentuoti kultūros ir sporto projektų rėmimą savivaldybės biudžeto lėšomis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, neanalizavo sąvokos „teisės akto esmė“ turinio ir nenustatė, kokio turinio tekstas turėjo būti nurodytas skelbimuose. Nurodo, kad iš Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra aišku, ar informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą turi būti nurodoma teisės akto esmė, jei ji yra, ar antraštė, jei ji yra, nors norminis administracinis aktas turi turėti tiek antraštę, tiek esmę.

Be to, nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, kas laikytina teisės akto esme, kokie viešojo administravimo subjektai turi teisę nustatyti teisės akto esmę. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata yra dviprasmiška, iš normos turinio neaiškus oficialaus informacinio pranešimo turinys, savivaldybių institucijos negali būti tikros, ar jų paskelbtas oficialus informacinis pranešimas bus pripažintas tinkamo turinio ir ar priimti aktai bus laikomi įsigalioję. Todėl prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, jog informaciniame pranešime nurodoma teisės akto „antraštė, jei yra, išdėstomas teisės akto esmė“, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 ir visas jo turinys yra skelbiamas Vilniaus miesto interneto svetainėje www.vilnius.lt, jį galima rasti duomenų bazėje tarp galiojančių savivaldybės teisės aktų. Be to, vadovaujantis šiuo įsakymu jau buvo skelbti ne mažiau kaip 3 konkursai, susiję su kultūros ir sporto projektų finansavimu iš savivaldybės biudžeto lėšų. Taigi atsakovas šį aktą laiko galiojančiu. Teigia, kad 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 yra norminio pobūdžio teisės aktas, taikomas neapibrėžtai subjektų grupei ir nukreiptas taikyti daug kartų į ateitį.

Tačiau šis norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus. Konstitucijos 7 straipsnis įtvirtina pamatinę normą, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Todėl negali tokia situacija, kai administravimo subjektas, pažeisdamas Konstitucijos garantuojamą teisinį principą, praktikoje taiko negaliojantį teisės aktą. Nurodo Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2154/2011 ir tvirtina, kad iš teismų praktikos akivaizdu, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad neturi pareigos skelbti priimtų norminių teisės aktų.

Pabrėžia, kad atvejai, kai neįsigalioję teisės aktai yra taikomi praktikoje, neatitinka teisinės valstybės principo ir yra netoleruotini, todėl nustačius tokį pažeidimą, pareiškėjas privalėjo į tai reaguoti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 Įstatymo nustatyta tvarka vietinėje spaudoje paskelbtas nebuvo. Nurodyti skelbimai dienraščiuose yra susiję su konkursų skelbimais ir nėra informaciniai pranešimai (skelbimai) vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą pagal Įstatymo keliamus reikalavimus.

Nei vienas skelbimas apie konkursą negali būti kartu prilyginamas įsakymo paskelbimui pagal Įstatymą, nes nei viename pranešime nėra nurodyti visi Įstatyme nustatyti reikalavimai, turintys įtakos įstatymo įsigaliojimui. T. y. 2011 m. kovo 26 d. dienraštyje „Vilniaus diena“ pateiktame skelbime apie konkursą nėra nurodyta nei įsakymo antraštė, nei internetinės svetainės adresas, o 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 14 d. dienraščių „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ skelbimuose nėra nurodyta nei įsakymo antraštė, nei tinkamas akto numeris.

Su atsakovo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą nesutinka, pažymėdamas, kad 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 turi antraštę, o reikalavimas „jei ji yra“ taikomas antraštei, o ne, kaip teigia atsakovas, priimto sprendimo esmei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nurodytas teisės aktas nebuvo paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių paskelbti 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio antrojoje dalyje yra nurodyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

Aiškindamas šią Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „paskelbti“ reiškia ir tai, kad įstatymai turi būti paskelbti viešai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas baigiamoji norminių teisės aktų priėmimo proceso stadija. Tokių teisės aktų oficialus paskelbimas yra būtina jų įsigaliojimo sąlyga.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog 2011 m. kovo 24 d. atsakovo įsakymas Nr. 30-421 nustatyta tvarka paskelbtas nebuvo. Atsakovo argumentai, jog 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-421 buvo paskelbtas 2011 m. kovo 26 d. dienraštyje „Vilniaus diena“, du kartus dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ (2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 14 d.) bei savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, nepagrįsti. Pažymėtina, kad konkurso dėl 2011 m. kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš savivaldybės biudžeto lėšų viešas paskelbimas spaudoje, nurodant, kad tokį rėmimą reglamentuoja 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. 30-421 patvirtinti Kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatai, negalėtų būti laikomas oficialiu informaciniu pranešimu, kuriuo skelbiama būtent apie teisės akto priėmimą, atitinkančiu Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų paskelbimo oficialumo ir viešumo reikalavimus. Be to, iš pateiktų konkursų dėl 2011 ir 2012 metų kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš savivaldybių biudžeto lėšų skelbimų dienraščiuose (b. l. 8, 9, 10, 42, 43, 44) matyti, kad tik dvejuose skelbimuose nurodytas būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymas Nr. 30-421 (b. l. 10, 42), tuo tarpu kituose nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-1872. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentuoja, kokia informacija turi būti pateikta oficialiame informaciniame pranešime vietinėje spaudoje. Šiuo atveju minėtuose dviejuose skelbimuose nurodyta įsakymo priėmimo data, numeris, įsakymu patvirtintų nuostatų pavadinimas, tačiau priimto sprendimo esmė neišdėstyta, taip pat nenurodytas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

Pažymėtina, kad tai, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą turi būti nurodoma ir teisės akto antraštė, jei ji yra, ir priimto sprendimo esmė, reiškia, jog vien teisės akto pavadinimo, nenurodant sprendimo esmės, paskelbimas nėra pakankama. Todėl darytina išvada, jog oficialus informacinis pranešimas apie minėto įsakymo priėmimą paskelbtas nebuvo.

Taigi atsakovas nustatyta tvarka nepaskelbė 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“. Pareiškėjas, nustatęs šią aplinkybę, taip pat tai, jog atsakovas, remdamasis šiuo įsakymu patvirtintais Kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatais bei 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 pakeitusiu atsakovo 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-1872 skelbė konkursus dėl 2011 m. ir 2012 m. kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš savivaldybės biudžeto lėšų, atitinkamai turėjo teisę kreiptis į savivaldybę ir pateikti su tuo susijusius reikalavimus, o atsakovui reikalavimo neįvykdžius – kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikštus pagrindinius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šią administracinę bylą, nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties konstituciniams teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkina (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo įstatymu Nr. IX-1270, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., šis įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant jo pavadinimą į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, nors rėmėsi aktualia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcija, tačiau nurodė senos redakcijos, t. y. iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusį įstatymo pavadinimą – Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovas įpareigotas paskelbti 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“ Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, keistina, nurodant, kad atsakovas įpareigojamas paskelbti minėtą įsakymą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo skundą tenkinti.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-421 „Dėl kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatų tvirtinimo“ vietinėje spaudoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė