973dcd75-9f90-4ff8-b8ed-0e34ca2d4382 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-186-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00579-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.38; 2.6.8.8.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2-583-657/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo AB DNB bankas dėl netesybų priteisimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės iÅ¡mokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 75 117,46 Eur (259 365,56 Lt) delspinigių, 0,05 dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė koncesijos sutartį Nr. 1717, tačiau atsakovė pažeidė 2005 n, rugpjūčio 1 d. tarp Å¡alių sudarytos koncesijos sutarties Nr. 1717 sÄ lygas, nes sutarties 39 punkte nustatyta tvarka ir laiku nemokėjo einamųjų koncesijos mokėjimų už 2012 m.

II – IV ketvirčius ir 2013 m. I – III ketvirčius. Kadangi dalis mokėjimų buvo iÅ¡ieÅ¡koti pagal vykdomuosius raÅ¡tus, dalį atsakovė yra sumokėjusi gražiuoju pavėluotai, tai ji privalo mokėti sutartyje nustatytus 0,05 proc. delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ . IeÅ¡kovė taip pat prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigių priteisimui, nes jis praleistas dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimus atsakovei mokėti ne tik pagrindinę prievolę, bet ir delspinigius už laiku nesumokėtas pinigų sumas ir Å¡iuos savo reikalavimus dėstė praÅ¡ymuose iÅ¡duoti vykdomuosius raÅ¡tus, kuriuos pateikė Kauno apygardos teismui, nes pagrįstai manė, kad netesybos Å¡iuo atveju privalo bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos vadovaujantis taikos sutartimi ir jame įtvirtintam Å¡alių susitarimui.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad reikalavimams dėl netesybų turi būti pateikiami nauji ieškiniai, o vykdomojo rašto tokiais atvejais nėra galima išduoti. Ieškovė nurodė galėjusi pagrįstai manyti, kad netesybos ieškovei jau yra priteistos ir privalo būti išieškotos pagal taikos sutartį, nes tokius jos prašymus nagrinėjęs Kauno apygardos teismas tenkino ir išdavė vykdomuosius raštus ir į netesybas, paskaičiuotas nuo einamųjų koncesijos mokėjimų.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nesutikdama su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir pareiškė priešieškinį, kuriame patikslinusi reikalavimus prašė:pripažinti, kad ieškovės priskaičiuoti mokesčiai už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį, 2013 m. III ketvirtį, 2013 m. IV ketvirtį yra apskaičiuoti pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d.

Koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti koncesijos mokesčio dydį už šį laikotarpį;nustačius koncesijos mokesčio dydžius už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį ir 2013 m. III ketvirtį priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai susidariusiÄ permokÄ už Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡ieÅ¡kotus ir sumokėtus koncesijos mokesčius už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m.

IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį ir 2013 m. III ketvirtį;nustatyti, jog Koncesijos mokesčio už 2013 m. IV ketvirtį dydis yra lygus 0 Lt;pripažinti, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje KAM Nr. 005482 nurodyta Vienkartinė metinė iÅ¡moka dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus yra apskaičiuota pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydį dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus; nustačius Vienkartinės metinės iÅ¡mokos dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus dydį, priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai susidariusiÄ permokÄ ;pripažinti, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje KAM Nr. 00607 nurodyta vienkartinė metinė iÅ¡moka dėl padidintos eksploatacijos už 2013 metus yra apskaičiuota pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydį dėl padidintos eksploatacijos už 2013 metus lygų 0 Lt; nustačius koncesijos mokesčio dydžius už 2012 m.

II, III ir IV ketvirčius bei vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydį už 2012 m., atsižvelgiant į Koncesijos mokesčio dydžio už 2012 m. II, III ir IV bei vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydžio už 2012 metus sumažinimÄ bei susidariusias permokas proporcingai priteisti iÅ¡ UAB „Kamesta” Kauno miesto savivaldybės administracijai padarytÄ Å¾alÄ skaičiuojant nuo 53 329,53 Lt sumos, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo sumokėti; priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo; po 0,05 proc. delspinigius: nuo 494 095,57 Lt sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2013-03-27; nuo 839.142,62 Lt (366727,68 + 472414,94) sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2013-09-10; nuo 366.741,61 Lt sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2014-01-09; nuo 430.840,32 Lt sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2013-12-29; nuo 470.809,44 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo 2014-02-21 kol Å¡ie pinigai bus grÄ Å¾inti Kauno miesto savivaldybės administracijai.Atsakovė nurodė, jog koncesijos sutarties 6 priedas „Mokėjimų tvarka“ Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas neturint privalomo Kauno miesto tarybos pritarimo, todėl Å¡io priedo negalima laikyti galiojančia koncesijos sutarties dalimi.

Be to, Å¡alims nesutariant dėl koncesijos mokesčio skaičiavimo tvarkos kompleksiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami visi sutarties dokumentai – ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas, derybų protokolai, kur numatyta, jog maksimalus apmokestinamas per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičius bÅ«tų 9 125 000 vnt. ir, kad už vienÄ transporto mazgu pravažiavusį automobilį atsakovė mokės po 0,26 Lt. Koncesijos sutarties 6 priede „Mokėjimų tvarka“ numatyta, jog tiek koncesijos mokesčio, tiek ketvirtinių iÅ¡mokų koncesininkui dydis apskaičiuojamas pagal joje nurodytas formules.

Tvarkoje taip pat numatytos pastabos dėl transporto priemonių, pravažiavusių transporto mazgu per ketvirtį, skaičiaus (1 pastaba), maksimalaus neapmokestinamų tais metais pravažiuojančių automobilių skaičiaus (2 pastaba), vienkartinės metinės iÅ¡mokos dėl padidėjusių eksploatacijos iÅ¡laidų mokėjimo (3 pastaba). Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtinta taikos sutartis nepakeitė jokių koncesijos sutarties sÄ lygų, tačiau Å¡alys įsipareigojo peržiÅ«rėti mokėjimų tvarkÄ , ko ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ nesutiko padaryti.

Mano, jog ieškovė UAB „Kamesta“ neteisingai skaičiavo koncesijos mokestį už 2012 m. II – IV ketvirčius ir 2013 m. I – IV ketvirčius, nes rėmėsi UAB „Saugaus eismas“ pateiktais netiksliais duomenimis, kuriuos fiksuoja „CarCount“ prietaisas be metrologinės patikros, dalis indukcinių daviklių Loop, esančių Veiverių g. – Minkovskių g. sankryžoje, yra pastatyti ne koncesijos ruože, kuris pagal koncesijos sutartį buvo suteiktas, ir kurio ieškovė nestatė, nerekonstravo, neįrengė.

Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai priskaičiuoja vienkartines metines iÅ¡mokas už 2012 m. ir 2013 m., nes netinkamai aiÅ¡kina mokėjimų tvarkoje numatytų pastabų nuostatas, vienaÅ¡aliÅ¡kai jas pakeisdama ir taip pažeisdama kitas mokėjimų tvarkos ir koncesijos sutarties nuostatas. Nesutikdama su ieÅ¡kiniu atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovei buvo žinoma mokėjimų tvarka, koncesijos sutarties nuostatos, taikos sutarties sÄ lygos ir delspinigių dydis bei jų skaičiavimo tvarka, todėl nurodytos priežastys termino atnaujinimui negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu:ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies;priteisė iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kovei UAB „Kamesta“ 10 783,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10 783,59 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (nuo 2014-11-19) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; pripažino, kad ieÅ¡kovės priskaičiuoti mokesčiai už 2012 m.

II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį, 2013 m. III ketvirtį, 2013 m. IV ketvirtį yra apskaičiuoti pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 ir 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ nuostatas; nustatė, jog atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, mokėtinas koncesijos mokesčio dydis už 2012 m. II ketvirtį yra 103 193,99 Eur su PVM, už 2012 m.

III ketvirtį – 89 452,72 Eur su PVM, už 2012 m. IV ketvirtį – 88 407,18 Eur su PVM, už 2013 m. I ketvirtį – 89 153,99 Eur su PVM, už 2013 m. II ketvirtį – 89 407,91 Eur su PVM, už 2013 m. III ketvirtį – 89 617,01 Eur su PVM, už 2013 m. IV ketvirtį – 91 603,52 Eur su PVM. pripažino, jog vienkartinė metinė iÅ¡moka dėl padidintos eksploatacijos už 2012 m. ir 2013 metus yra apskaičiuota pažeidžiant Å¡alių 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 ir 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ nuostatas, ir nustatė, kad vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydis dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus ir 2013 metus yra lygus 0 Eur;priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Kamesta“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijos be pagrindo įgytus 251 474,67 Eur, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (251 474,67 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (nuo 2014-11-19) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei po 13,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė koncesijos sutartį Nr. 200-2-1717, kurios 2 paragrafe numatyta, kad sutarties dalykas – koncesininko vykdoma Å«kinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiÅ«rint Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ , kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusiÄ rizikÄ ir atitinkamas teises ir pareigas už sutartyje nustatytÄ koncesijos mokestį (t. 1, b. l. 11-41).

Å ios sutarties 37 paragrafe nustatyta, jog koncesijos mokestis mokamas nuo statybos darbų pabaigos dienos, nurodytos 26 paragrafe (t.y. koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo data (26.2 p.)), ir apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 153-156). Teismas taip pat nustatė, kad už 2012 m. II ketvirtį apmokėjimui buvo pateikta 2012 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija KAM Nr. 005049 bendrai 494 095,57 Lt sumai; 2012 m. III ketvirtį apmokėjimui buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 28 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra KAM Nr. 005251 bendrai 366 727,68 Lt sumai; 2012 m. IV ketvirtį apmokėjimui buvo pateikta 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra KAM Nr. 005482 bendrai 472 414,94 Lt sumai; 2013 m. I ketvirtį apmokėjimui buvo pateikta 2013 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra KAM Nr. 005548 bendrai 366 741,61 Lt sumai; 2013 m. II ketvirtį apmokėjimui buvo pateikta 2013 m. birželio 28 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra KAM Nr. 005735 bendrai 430 840,32 Lt sumai; 2013 m. III ketvirtį apmokėjimui buvo pateikta 2013 m. rugsėjo 30 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra KAM Nr. 0055925 bendrai 470 809,44 Lt sumai (t. 1, b. l. 67-73). Teismas taip pat nustatė, kad kilo Å¡alių ginčas dėl priskaičiuotų ir mokėtinų koncesijos mokesčių už 2012 m. II, III, IV ketvirčių, 2013 m. I – IV ketvirčių ir vienkartinės metinės iÅ¡mokos už 2012 m. dydžio, bei netesybų mokėjimo. Kadangi skaičiuotinų ir mokėtinų delspinigių dydis priklauso nuo koncesijos įmokų dydžio, kuriuos ginčija atsakovė, tai teismas pirmiausiai pasisakė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų – dėl koncesijos sutarties 6 priede nustatytos mokėjimų tvarkos ir koncesijos mokesčio skaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo ir jo dydžio.

Dėl mokėjimų tvarkosTeismas nustatė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su koncesijos mokesčio dydžiu, nurodė, kad priskaičiuoti mokesčiai už 2012 m. II – IV ketvirčius ir 2013 m. I – IV ketvirčius pažeidžia 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priede Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ (toliau – ir mokėjimo tvarka) nustatytÄ tvarkÄ . Teismas taip pat nustatė, kad koncesijos sutarties 37.2 punkte nurodyta, jog koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka.

Mokėjimų tvarka nustatyta koncesijos sutarties 39 paragrafe. Koncesijos davėjas ir koncesijos gavėjas 2005 m. liepos 4 d. ir 2005 m. gruodžio 5 d. pasitarimuose susitarė dėl įkainio dydžio, maksimalaus automobilių skaičiaus, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Mokėjimų tvarka Å¡alių nebuvo pakeista, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog nustatyta mokėjimų tvarka neatitiko tikrosios koncesijos sutarties Å¡alių valios, kad mokėjimų tvarka bus reglamentuota kitaip, nei Å¡ios sutarties 6 priede nustatyta tvarka.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktÄ Å¡alys įsipareigojo iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisijÄ (tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei įtraukiant DNB bankÄ ) koncesijos sutartyje Nr. 1717 nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiÅ«rėti ir nustatyti iÅ¡ naujo taip, kad bÅ«tų priimtina ir aiÅ¡ki abiems sutarties Å¡alims. Å alims nesusitarus dėl siÅ«lomos koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos.

Å alys bendru sutarimu privalo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie pateiktų savo siÅ«lymus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Å alims sprendžiant klausimÄ dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo Å¡iuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas koncesijos sutartyje Nr. 1717 nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 42-45). Sutarties 6 priede „Mokėjimų tvarka“ nustatyta, kad mokėjimai apskaičiuojami pagal formulę ID = SK + EK + FK, kur ID – suminis iÅ¡mokos koncesininkui dydis (Lt), SK – statybos kaÅ¡tai (Lt), EK – eksploataciniai kaÅ¡tai (Lt), FK – finansiniai kaÅ¡tai (Lt).

Atitinkami formulės dėmenys apskaičiuojami pagal atskiras formules, taikant atitinkamus koeficientus ksk = 0,3772, kek = 0,1749, kfk = 0,4479, kurių kiekvienas atskirai dauginamas iÅ¡ projekto vertės – PV. Projekto vertė apskaičiuojama pagal formulę PV = ASmax x IK x T, kur ASmax – maksimalus automobilių skaičius, pravažiavęs transporto apskaitos vietas (apskaitytas) per metus ir pagal 2005 m. liepos 4 d. derybų protokolÄ Nr. 3 yra lygus 9 125 000 vnt. per metus; IK – įkainis už vienÄ per apskaitos vietas pravažiavusį ir apskaitytÄ automobilį (Lt) ir pagal 2005 m. liepos 4 d. derybų protokolÄ yra lygus 0,26 Lt už vienÄ automobilį;

T – koncesijos trukmės laikas (metais pagal koncesininko pasiÅ«lymÄ ), lygus 25 metams. Teismas nustatė, jog bendra projekto vertė (PV) pagal skaičiavimus yra 59 312 500,00 Lt ir lygi suminiam iÅ¡mokos koncesininkui dydžiui (ID), bei patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-367 „Dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiÅ«ros ir eksploatavimo koncesijos bÅ«du sutarties“ (t. 6, b. l. 49). Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad bÅ«tent Å¡ios sumos atsakovė neturi virÅ¡yti mokėdama einamuosius mokėjimus koncesininkui per 25 metus.

IÅ¡ sutarties 6 priede nustatytos mokėjimų tvarkos teismas nustatė, jog einamieji mokėjimai apskaičiuojami pagal formulę IDein. = {(Assk x IK) – (PF : MS)} x [ ksk + kek x kpik + kfk x kpkk], kur Assk – pravažiuojančių per ketvirtį automobilių skaičius, PF – pradinis finansavimas (nekintantis dydis), nustatytas koncesijos sutarties 36.1 punkte ir lygus 6 900 000,00 Lt (1 998 378,13 Eur); IK – įkainis už vienÄ per apskaitos vietas pravažiavusį ir apskaitytÄ automobilį (nekintantis dydis) ir pagal 2005 m. liepos 4 d. derybų protokolÄ yra lygus 0,26 Lt (0,075 Eur) už vienÄ automobilį;

MS – likęs mokėjimų koncesininkui skaičius (lygus 91 (nekintantis dydis) – ketvirčių skaičius sutarties galiojimo metu koncesijos ruožo įvedimo į eksploatacijÄ ); kpik – paslaugų įkainių koeficientas (Å¡alių pripažinimu lygus vienetui); kpkk – pinigų kainos koeficientas (EURIBOR indekso santykis tarp einamojo mokėjimo ir pasiÅ«lymo pateikimo metu buvusio dydžio). Mokėjimų tvarkoje, paskolos teikėjo DNB banko reikalavimu, nustatytos trys papildomos privalomos sÄ lygos suteikiant kreditÄ :

1) jei pagal aukščiau nurodytÄ formulę pravažiuojančių per ketvirtį automobilių skaičius (Assk) yra mažesnis nei 2 275 154 vnt., tai skaičiuojant einamÄ jÄ Ä¯mokÄ Assk yra lygus 2 275 154 vnt.;

2) jei metinis maksimalus automobilių skaičius, pravažiavęs transporto apskaitos vietas (apskaitytas) per metus (ASmax) viršija 9 125 000 vnt., tai už automobilių skaičių viršijantį ASmax iki 10 proc. (t.y. iki 10 037 500 vnt. per metus) atsakovė nemoka iki ataskaitinių metų pabaigos;

3) jei metinis maksimalus automobilių skaičius, pravažiavęs transporto apskaitos vietas (apskaitytas) per metus (ASmax) virÅ¡ija nustatytÄ automobilių skaičių daugiau nei iki 10 proc. (t.y. daugiau nei 10 037 500 vnt. per metus) atsakovė moka vienkartinę metinę iÅ¡mokÄ (VID) apskaičiuojamÄ metų gale pagal nurodytÄ formulę VID=i=Iketv.IVketv.ID'ein- i=Iketv.IVketv.IDein, kur i=Iketv.IVketv.ID'ein = (Assk x IK) – (PF : MS)} x [ ksk +kek x kpikx K + kfk x kpkk], o K = ASmetinis : ASmax. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – Koncesijos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalį bet kokie mokėjimai koncesininkui už paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, ir jų atlikimo tvarka numatoma ar aptariama koncesijos sutartyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais.

Teismas nustatęs, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡alys bÅ«tų įvykdę taikos sutarties sÄ lygÄ ir pakeitę ar nustatę kitokiÄ mokesčio skaičiavimo tvarkÄ , konstatavo, kad visi koncesijos mokesčio mokėjimai turi bÅ«ti skaičiuojami pagal koncesijos sutarties 6 priede Å¡alių nustatytÄ mokėjimų tvarkÄ . Dėl pravažiavusių automobilių skaičiavimo pagrįstumoTeismas nustatė, kad kilo Å¡alių ginčas, ar Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g.

Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, priskirtinas koncesijos sutarties objektui.Teismas nustatė, kad pravažiuojančius automobilius skaičiuoja UAB „Saugus eismas“ įrengti indukciniai davikliai, kurie naudojami Å¡viesoforų reguliavimo projektuose ir kurių duomenys iÅ¡lieka įrenginio „CarCount“ atmintyje (t. 3, b. l. 110). IÅ¡ UAB „Saugus eismas“ 2014 m. spalio 27 d. raÅ¡to teismas nustatė, jog prietaisÄ pagamino UAB „Siemens“ specialistai ieÅ¡kovės užsakymu (t. 3, b. l. 110), gaminiai atitinka nustatytus reikalavimus, kÄ , teismo vertinimu, patvirtina 2008 m. lapkričio 20 d. atitikties deklaracija (t. 3, b. l. 118), gamintojo sertifikatai (t. 3, b. l. 119121), bei naudojimo instrukcija (t. 3, b. l. 122-124).

Nors atsakovės atstovų teigimu skaičiavimo įrenginiai nėra patikimi, tačiau teismas pažymėjo, kad savo argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovės pateiktame Valstybinės metrologijos tarnybos 2014 m. birželio 25 d. rašte Nr. S-470-(1.11) nurodyta, jog nei sistema „CarCount“, nei jos sudedamosios dalys nėra teisinės metrologijos objektai, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 15 straipsnio prasme, matavimo priemonės, kurioms galėtų būti taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, nes jos neturi matavimo paklaidos.

Teismo vertinimu, byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad skaičiavimo sistema „CarCount“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieÅ¡kovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis, kurie turi įtakos mokėtino koncesijos mokesčio dydžiui pagal minėtÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ mokėjimų tvarkÄ .  Teismas iÅ¡ pateiktos skaičiavimo daviklių iÅ¡dėstymo schemos (t. 8, b. l.

62) bei UAB „Saugus eismas“ pateiktų autotransporto skaičiavimo duomenų išklotinių (t. 3, b. l. 111-116) nustatė, jog Veiverių – Marvelės g. sankryžoje yra įrengti davikliai Loop1, Loop2, Loop3 ir Loop4, Minkovskių g. – Veiverių g. sankryžoje įrengti davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė nepagrįstai skaičiuoja transporto priemones pravažiavusias per Minkovskių g.

– Veiverių g. sankryÅ¾Ä , kurias fiksuoja įrengti davikliai Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6 ir Marvelės g. sankryÅ¾Ä , kurias apskaito įrengti davikliai Loop3 ir Loop4, nes jie yra įrengti ne koncesijos ruože.IeÅ¡kovės UAB „Kamesta“ atstovų teigimu, jiems pagal koncesijos sutartį buvo suteiktas ne tik Å¡is 2,7525 ha žemės sklypas, bet ir kelias – gatvė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, plane pažymėtas 3-8, kÄ patvirtina Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodytas juridinis faktas, jog sudaryta koncesijos sutartis (t. 8, b. l. 146-147).

Teismas su tokiais ieÅ¡kovės argumentais nesutiko, nes ieÅ¡kovė Å¡iam faktui pagrįsti be nurodyto iÅ¡raÅ¡o nepateikė jokių kitų patikimų įrodymų. Be to, teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014 įpareigojo VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ iÅ¡registruoti UAB „Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) bei H. ir O Minkovskių gatvę, Kaune (unikalus Nr. 4400-2005-2362).

Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-2540-428/2014). Teismas pažymėjo, kad bylÄ dėl nuosavybės teisių nagrinėję teismai nėra pasisakę apie iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ juridinį faktÄ , kad nei koncesijos sutartyje, nei kituose dokumentuose nėra duomenų apie Å¡io objekto perdavimÄ ieÅ¡kovei UAB „Kamesta“, todėl teismas konstatavo, kad nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu (administracinio akto, teismo sprendimo, kt.) Å¡is įraÅ¡as padarytas.

Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 44/410846 esančių dokumentų teismas nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-97 „Dėl teritorijos prie Aleksoto tilto transporto mazgui statyti detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 3 ha prie Aleksoto tilto detalusis planas. Iš žemės sklypo plano (plotas 27525 kv.

m) teismas nustatė, jog žemės sklypo ribos yra apribotos gretimybių taÅ¡kais 3-4-5-6-7-8 Minkovskių g. 4, 8-9 – valstybės žemė, 9-10-11 Veiverių g. 32, 36 (t. 6, b. l. 67). Žemės sklypas Veiverių g. (unikalus Nr. 4400-0605-4826, kadastrinis Nr. 1901/7001:5) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu 2005 m. gegužės 31 d., o Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu 2005 m. rugsėjo 2 d. atitinkamos žemės sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje (sklypo Nr. 5, t. 8, b. l. 110).  Teismas pažymėjo, kad Å¡alių 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasiraÅ¡ytos koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 dalykas – koncesininko vykdoma Å«kinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiÅ«rint Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ , kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusiÄ rizikÄ ir atitinkamas teises ir pareigas už sutartyje nustatytÄ koncesijos mokestį (sutarties 2 paragrafas, t. 1, b. l. 11-41).

Teismas taip pat akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 8 sprendimu Nr. T-428 „Dėl žemės sklypo, skirto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgui įrengti, perdavimo nuomos teise koncesininkei UAB „Kamesta“ buvo nuspręsta tik šį 2,7525 ha žemės sklypÄ Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-0605-4826, kadastrinis Nr. 1901/7001:5) (kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 5; T. 8, b.l. 110) iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei 25 metams. BÅ«tent Å¡iam žemės sklypui 2005 m. rugsėjo 30 d. sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 2005-09-30/01 (t. 8, b. l. 34-37).

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. SprendimÄ dėl turto perdavimo kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba (1 ir 3 dalys). Tačiau ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pagal koncesijos sutartį pastatė (įrengė, rekonstravo ar pan.) keliÄ â€“ gatvę Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km (kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 13; t. 8, b. l. 110) (CPK 178 straipsnis).

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų – tarybos sprendimo, kito administracinio akto, sutarties ir kt. – apie tai, jog kelias – gatvė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km buvo perduotas ieÅ¡kovei. Teismas, sulyginęs pateiktÄ skaičiavimo daviklių iÅ¡dėstymo schemÄ (t. 8, b. l.

62) ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-97 patvirtintÄ teritorijos prie Aleksoto tilto transporto mazgui statyti detalųjį planÄ (t. 6, b. l. 66-67; taip pat esantį Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/410846), kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ (t. 8, b. l. 110), žemės nuomos sutartį (t. 8, b. l. 34-37), koncesijos sutartį (t. 1, b. l. 11-41) bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) padarė iÅ¡vadÄ , jog davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per Minkovskių g.

– Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiuojančių automobilių skaičių yra įrengti ne ieÅ¡kovei UAB „Kamesta“ pagal koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaityti Å¡iuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras už per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius.Dėl per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių skaičiaus ir ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčių dydžio už 2012 m.

II – III ketvirčius ir 2013 m. I – III ketvirčiusTeismas pažymėjo, kad Å¡alys susitarė, kad pagal koncesijos sutartį (37.2 p.) koncesijos mokestis apskaičiuojamas pagal 6 priede „Mokėjimų tvarka“ nurodytas (aukščiau paminėtas formules). Teismas konstatavęs, jog ieÅ¡kovė pagrįstai reikalavo iÅ¡ atsakovės koncesijos mokesčio už per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius, taip pat nenustatęs, jog įrengti indukciniai davikliai, skaičiavimo sistema „CarCount“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka nustatytų reikalavimų, atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų apie, jos manymu, teisingÄ automobilių skaičių, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Saugus eismas“ pateikti autotransporto skaičiavimo duomenys (Marvelės g. sankryža) neatitinka tikrovės. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji neturėtų mokėti koncesijos mokesčio už 2012 m.

II ketvirtį, kai koncesijos sutartis buvo nutraukta, nes Å¡alių patvirtintoje sutartyje Å¡alys įsipareigojo vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis (t. 1, b. l. 43), todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog mokestis už ginčo laikotarpį neturėjo bÅ«ti skaičiuojamas. Teismo vertinimu, mokesčio skaičiavimui pagal formulę IDein. = {(Assk x IK) – (PF : MS)} x [ksk + kek x kpik + kfk x kpkk] reikÅ¡mingi yra Å¡ie duomenys:keli nekintantys dydžiai:

įkainis už vienÄ pravažiavusį automobilį (IK), kuris lygus 0,26 Lt, pradinis avansinis mokėjimas (PF) lygus 6 900 000,00 Lt, likusių mokėti ketvirčių skaičius (MS) lygus 91, koeficientai: ksk, kuris lygus 0,3772, kek, kuris lygus 0,1749, kfk, kuris lygus 0,4479, kpik, kuris lygus 1;kintantys dydžiai Assk lygus pravažiuojančių per ketvirtį automobilių skaičiui ir koeficientas kpkk lygus EURIBOR indekso santykis tarp einamojo mokėjimo ir pasiÅ«lymo pateikimo metu buvusio dydžio (pradinis pasiÅ«lymo metu buvęs dydis yra 2,1).Teismas pažymėjo ir tai, kad koncesijos sutarties 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ 1 pastaba nustatė, jog jeigu per ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154, tai priimama, kad formulėje nurodytas kintamasis Assk yra lygus 2 275 154 vnt. automobilių.Teismas iÅ¡ mokėjimui pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų ir prie jų pridėtų UAB „Saugus eismas“ pateiktų autotransporto skaičiavimo duomenų (Marvelės g. sankryža) bei ieÅ¡kovės atsakovei pateiktų l.e.p. direktoriaus ir vyriausiosios buhalterės pasiraÅ¡ytų koncesijos mokesčio skaičiavimui reikÅ¡mingų kintamųjų duomenų ir mokesčio apskaičiavimo pagal Koncesijos sutarties 39 paragrafÄ , nustatė, jog: 2012 m.

II ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 1 043 884 automobiliai, tame tarpe 433 897 automobiliai 2012 m. balandžio mėn. (t. 2, b. l. 7), 341 087 automobiliai 2012 m. gegužės mėn. (t. 2, b. l. 10), 268 900 automobilių 2012 m. birželio mėn. (T.2, b.l.

11) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154; 2012 m. birželio 29 d. Euribor buvo 0,653 (T.2, b.l. 6), tokiu bÅ«du atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2012 m. II ketvirtį sudaro 103 193,99 Eur (356 308.21 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,653 : 2,1)]; 2012 m. III ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 796 784 automobiliai, tame tarpe 335 118 automobiliai 2012 m. liepos mėn. (T.2, b.l. 27), 156 476 automobiliai 2012 m. rugpjūčio mėn. (T.2, b.l. 22), 305 190 automobilių 2012 m. rugsėjo mėn. (T.2, b.l.

24) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154; 2012 m. rugsėjo 28 d. Euribor buvo 0,220 (T.2, b.l. 21), tokiu bÅ«du atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2012 m. III ketvirtį sudaro 89 452,72 Eur (308 862,34 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,220 : 2,1)]; 2013 m. I ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 964 486 automobiliai, tame tarpe 304 552 automobiliai 2013 m. sausio mėn. (T.2, b.l. 56), 320 951 automobilis 2013 n. vasario mėn. (T.2, b.l. 57), 338 983 automobiliai 2013 m. kovo mėn. (T.2, b.l.

59) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154; 2013 m. kovo 29 d. Euribor buvo 0,211 (T.2, b.l. 54), tokiu bÅ«du atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2013 m. I ketvirtį sudaro 89 153,99 Eur (307 830, 90 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,211 : 2,1)]; 2013 m. II ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 1 142 507 automobiliai, tame tarpe 331 065 automobiliai 2013 m. balandžio mėn. (T.2, b.l. 71), 412 764 automobiliai 2013 m. gegužės mėn. (T.2, b.l. 73), 398 678 automobiliai 2013 m. birželio mėn. (T.2, b.l.

75) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154; 2013 m. birželio 28 d. Euribor buvo 0,218 (T.2, b.l. 70), tokiu bÅ«du atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2013 m. II ketvirtį sudaro 89 407,91 Eur (308 707,62 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,218 : 2,1)]; 2013 m. III ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 1 353 979 automobiliai, tame tarpe 470 994 automobiliai 2012 m. liepos mėn. (T.2, b.l. 90), 345 853 automobiliai 2013 m. rugpjūčio mėn. (T.2, b.l. 89), 537 182 automobiliai 2013 m. rugsėjo mėn. (T.2, b.l. 86); 2012 m. rugsėjo 30 d. Euribor buvo 0,225 (T.2, b.l.

85) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154, tokiu bÅ«du atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2013 m. III ketvirtį sudaro 89 617,01 Eur (309 429,62 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,225 : 2,1)]. Dėl per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių skaičiaus ir ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčių dydžio už 2012 m.

IV ketvirtį ir 2013 m. IV ketvirtįTeismas iÅ¡ l.e.p. direktoriaus ir vyriausiosios buhalterės pasiraÅ¡ytų koncesijos mokesčio skaičiavimui reikÅ¡mingų kintamųjų duomenų ir mokesčio apskaičiavimo pagal Koncesijos sutarties 39 paragrafÄ , nustatė, kad apskaičiuojant mokėtinÄ koncesijos mokesčio įmokÄ už IV ketvirtį prie faktiÅ¡kai pravažiavusių automobilių skaičiaus buvo pridedamas papildomas automobilių skaičius, kad visų per metus (per keturis ketvirčius) pravažiavusių automobilių suma (pridėjus trÅ«kstamÄ automobilių skaičių) sudarytų 9 125 000 vnt. (T.2, b.l. 37;

T.4, b.l. 118). Tokį skaičiavimÄ ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ grindė Koncesijos sutarties 39 paragrafu ir sutarties 6 priedu Mokėjimo tvarka. Teismas su tokia mokesčio už ketvirtÄ metų ketvirtį skaičiavimo tvarka nesutiko. Teismas iÅ¡ 2005 m. liepos 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 3 nustatė, jog pasitarime nutarta, kad už vienÄ automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus apmokestinamas per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičius bÅ«tų 9 125 000 vnt. (t. 1, b. l. 149). 2005 m. gruodžio 5 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr.

4) galutinai patvirtinta, jog už vienÄ automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus pravažiuojančių automobilių skaičius, už kurį apmokama yra 9 125 000 vnt. (t. 1, b. l. 152). Teismas, įvertinęs Å¡iuos protokolus bei mokėjimų tvarkos nuostatas apibrėžiančias kintamÄ jį ASmax, sprendė, jog Å¡alys susitarė dėl maksimalaus apmokestinamo per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičiaus, tačiau nei pasitarimų protokoluose nei mokėjimų tvarkoje nebuvo numatyta, kad atsakovė (koncesijos davėjas) turės papildomai sumokėti už trÅ«kstamÄ automobilių skaičių, jeigu per metus pravažiavusių automobilių skaičius bus mažesnis nei numatytas maksimalus dydis.

Teismas akcentavo, kad toks kintamasis, kaip trÅ«kstamas automobilių skaičius, nėra numatytas nei koncesijos sutarties 39 paragrafe, nei mokėjimų tvarkoje ir joje nurodytose formulėse, nei pasitarimų protokoluose. Teismas akcentavo, kad mokėjimų tvarkoje taip pat nėra numatyta iÅ¡lygų dėl mokesčio už ketvirtÄ ketvirtį skaičiavimo tvarkos. Teismas papildomai pažymėjo, kad mokėjimų tvarkos 1 pastaboje nustatyta, jog jeigu per ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154, tai priimama, kad formulėje nurodytas kintamasis Assk yra lygus 2 275 154 vnt. automobilių (t. 1, b. l. 155), kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog Å¡alys sutarė, jog minimalus pravažiavusių automobilių skaičius per ketvirtį turėtų bÅ«ti 2 275 154 vnt., kas teismui leido teigti, jog bendras minimalus apmokestinamas per metus pravažiavusių automobilių skaičius yra 9 100 616 vnt.Teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Å¡ias mokėjimų tvarkos ir 2005 m. liepos 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 3 bei 2005 m. gruodžio 5 d. pasitarimo protokolo Nr. 4 nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad koncesijos mokesčio įmoka už ketvirtÄ ketvirtį turėjo bÅ«ti skaičiuojama pagal mokėjimų tvarkoje nurodytÄ formulę IDein. = {(Assk x IK) – (PF :

MS)} x [ ksk + kek x kpik + kfk x kpkk]. Dėl to mokesčius už 2012 m. IV ketvirtį ir 2013 m. IV ketvirtį apskaičiavo taip:2012 m. IV ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 1 268 641 automobilis, tame tarpe 484 828 automobiliai 2012 m. spalio mėn. (T.2, b.l. 41), 369 501 automobilis 2012 m. lapkričio mėn. (T.2, b.l. 44), 414 312 automobiliai 2012 m. gruodžio mėn. (T.2, b.l.

40) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154; 2012 m. gruodžio 31 d. Euribor buvo 0,187 (T.2, b.l. 37), taigi, atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2012 m. IV ketvirtį sudaro 88 407,18 Eur (305 252,32 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,187 : 2,1)]; 2013 m. IV ketvirtį per Marvelės sankryÅ¾Ä iÅ¡ viso pravažiavo 1 040 977 automobiliai, tame tarpe 398 830 automobilių 2013 m. spalio mėn. (T.4, b.l. 121), 271 218 automobiliai 2013 m. lapkričio mėn. (T.4, b.l. 122), 370 929 automobiliai 2013 m. gruodžio mėn. (T.4, b.l. 124) ir tai yra mažiau nei mokėjimų tvarkos 1 pastaboje numatytas automobilių skaičius, todėl apskaičiuojant mokestį skaičiuojama, jog Assk yra lygus 2 275 154; 2013 m. gruodžio 31 d.

Euribor buvo 0,287 (T.4, b.l. 118), tokiu būdu atsakovės mokėtinas koncesijos mokestis už 2013 m. IV ketvirtį sudaro 91 603,52 Eur (316 288,65 Lt) su PVM (2 275 154 x 0,26 – 6 900 000 : 91 x [0,3772 + 0,1749 x 1 + 0,4479 x (0,287 : 2,1)]. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus sprendė, jog priešieškinio reikalavimas – pripažinti, kad ieškovės priskaičiuoti mokesčiai už 2012 m. II – IV ketvirčius ir 2013 m. I – IV ketvirčius yra apskaičiuoti pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas – tenkintinas.

Taip pat, teismo vertinimu, nustatytina, kad atsakovės mokėtinas koncesijos mokesčio dydis už 2012 m. II ketvirtį yra 103 193,99 Eur (356 308.21 Lt) su PVM, už 2012 m. III ketvirtį – 89 452,72 Eur (308 862,34 Lt) su PVM, už 2012 m. IV ketvirtį – 88 407,18 Eur (305 252,32 Lt) su PVM, už 2013 m. I ketvirtį – 89 153,99 Eur (307 830, 90 Lt) su PVM, už 2013 m. II ketvirtį – 89 407,91 Eur (308 707,62 Lt) su PVM, už 2013 m. III ketvirtį – 89 617,01 Eur (309 429,62 Lt) su PVM, už 2013 m.

IV ketvirtį - 91 603,52 Eur (316 288,65 Lt) su PVM. Dėl vienkartinės metinės iÅ¡mokos už 2012 m. ir 2013 m.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat prašė nustatyti, jog vienkartinė metinė iÅ¡moka yra apskaičiuota neteisingai ir nustatyti, jog ji tiek už 2012 m., tiek už 2013 m. yra lygi nuliui. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė į 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005482, kurios bendra suma 472 414,94 Lt yra įtraukusi ir vienkartinės metinės iÅ¡mokos dėl padidintos eksploatacijos už 2012 m. sumÄ (t. 1, b. l. 36).

Taip pat į 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 006097, kurios bendra suma 479 341,82 Lt yra įtraukusi ir vienkartinės metinės iÅ¡mokos dėl padidintos eksploatacijos už 2013 m. sumÄ (t. 4, b. l. 117).    Teismas iÅ¡ mokėjimų tvarkos 3 pastabos nustatė, jog vienkartinė metinė iÅ¡moka yra mokama tik tuo atveju, jeigu ataskaitinių metų eigoje apskaitos prietaisų apskaitytas transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičius ASmetinis yra daugiau nei 10 proc. didesnis už ASmax, kuris yra lygus 9 125 000 vnt.

Teismas, nustatęs, jog tiek per 2012 m., tiek per 2013 m. apskaitos prietaisų apskaitytas transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 9 125 000 vnt., padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalavo iÅ¡ atsakovės vienkartinės metinės iÅ¡mokos ir už 2012 m., ir už 2013 m. Dėl teisės skaičiuoti delspinigiusTeismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 75 117,46 Eur (259 365,56 Lt) delspinigių dėl laiku pagal koncesijos sutartį nesumokėtų einamųjų ketvirtinių įmokų už 2012 m.

II – IV ketvirčių ir 2013 m. I-III ketvirčių laikotarpį; atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismas pažymėjo, kad koncesijos sutarties 39 paragrafe (39.1 – 39.3 p.) nustatyta, jog koncesijos mokestis, nepaisant Å¡alių ginčų dėl koncesijos mokesčio dydžio, mokamas už praėjusį ketvirtį per 30 dienų, koncesininkui (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei) pateikus sÄ skaitÄ suteikiančiajai organizacijai (nagrinėjamu atveju atsakovei), nurodant koncesininko apskaičiuotÄ koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių kiekį ir mokėtinÄ koncesijos mokesčio sumÄ .

Sutartyje taip pat numatyta, jog už nesavalaikį finansinių įsipareigojimų vykdymÄ koncesininkas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo pavėluotai vykdomų finansinių įsipareigojimų sumos (39.3 p.). Kadangi Å¡alys koncesijos sutartyje susitarė dėl delspinigių už netinkamÄ sutarties finansinių įsipareigojimų vykdymÄ ir jų dydžio (0,05 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ ), o atsakovė pavėluotai sumokėjo mokėtinas ketvirtines koncesijos mokesčio įmokas, tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės teisė skaičiuoti delspinigius yra visiÅ¡kai pagrįsta.

Dėl senaties terminoTeismas pažymėjo, kad netesybų skaičiavimui svarbÅ«s du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali bÅ«ti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek Å¡alių sutartimi. Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Delspinigius priteisti galima tik už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo.Netesyboms (Å¡iuo atveju delspinigiams) taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Teismas akcentavo, kad bylos Å¡alys neginčija aplinkybės, jog koncesijos mokesčio einamieji mokėjimai nebuvo sumokėti laiku, tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti delspinigius už pavėluotÄ atsiskaitymÄ pagal 2012 m. birželio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005049 bendrai 494 095,57 Lt sumai; pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005251 bendrai 366 727,68 Lt sumai; pagal 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005482 bendrai 472 414,94 Lt sumai; pagal 2013 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005548 bendrai 366 741,61 Lt sumai. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ , nurodė, jog terminas yra praleistas dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių, t. y. ieÅ¡kovė pagrįstai manė, jog delspinigiai turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti vadovaujantis Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartimi ir joje įtvirtintam Å¡alių susitarimui dėl tolesnio koncesijos sutarties vykdymo, juolab, kad ir Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs iÅ¡duoti vykdomuosius raÅ¡tus į nurodytas delspinigių sumas.

Apie tai, jog delspinigiams turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas atskiras ieÅ¡kinys, ieÅ¡kovė sužinojo tik gavus Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.Teismo vertinimu, Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. IeÅ¡kovė yra profesionali verslo dalyvė, veikianti rinkoje jau ilgÄ laikÄ , vykdanti Å«kinę veiklÄ , turinti ilgametę patirtį, sudaranti didelės vertės sandorius, todėl jai, kaip verslo įmonei, keliami didesni rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo žinoti teisinį reglamentavimÄ dėl delspinigių skaičiavimo ir priteisimo tvarkos, arba bent tuo pasidomėti.IÅ¡ bylos duomenų (o bÅ«tent iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos Å¡alių taikos sutarties, t. 1, b. l. 42-45) teismas nustatė, kad tarp Å¡alių jau buvo kilęs ginčas dėl koncesijos sutarties vykdymo – atsiskaitymo už darbus, koncesijos mokesčio mokėjimo, delspinigių ir palÅ«kanų, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad reikalavimams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas.

Ieškovei visuose teisiniuose santykiuose su atsakove dėl taikos sutarties ir koncesijos sutarties vykdymo atstovavo profesionalūs teisininkai advokatai, kuriems yra žinomos ir suprantamos teisės aktų nuostatos dėl sutrumpintų ieškinio senaties terminų. Teismas pažymėjo ir tai, jog advokatams turėjo būti puikiai suprantama ir žinoma, jog vienas ginčas tarp šalių buvo išspręstas taikos sutartimi ir vykdomieji raštai gali būti išduoti tik dėl taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, dėl kurių ginčas jau yra pasibaigęs. Būtent dėl to ir pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje.

Teismas akcentavo, kad ginčas dėl mokėjimų už kitus laikotarpius pagal koncesijos sutartį dydžio ir delspinigių skaičiavimo yra naujas Å¡alių ginčas, todėl sprendė, kad taikos sutartis jo iÅ¡sprendimui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Netinkamas kreipimasis dėl vykdomojo raÅ¡to delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡davimo, netinkamai pasirinktas savo pažeistų teisių gynybos bÅ«das, teismo vertinimu, negali bÅ«ti pateisinama priežastimi atnaujinti senaties terminÄ .

Juolab, kad ieÅ¡kovė Å¡iame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kia reikalavimus priteisti delspinigius nuo laiku nesumokėtų ketvirtinių koncesijos mokesčio įmokų, IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė skaičiuoja delspinigius už pavėluotÄ ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčio įmokų už 2012 m. II-IV ketvirčius ir 2013 m. I – III ketvirčius sumokėjimÄ , o ne nuo pagal taikos sutarties 4 punkte nurodytų sumų pavėluoto sumokėjimo. Teismas akcentavo, kad reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir jų paskaičiavimo pagal taikos sutartį mokėtinas sumas byloje nėra pareikÅ¡ta.Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡sireikalauti delspinigius pagal koncesijos sutarties 39.3 punktÄ , nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų ir reikalavimų dėl delspinigių už praleistÄ laikotarpį sumokėjimo, o ir į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. vasario 13 d.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laiko tarpÄ nesiėmė visų galimų veiksmų dėl delspinigių prisiteisimo. Toks ieÅ¡kovės elgesys, nepagrįstai ilgÄ laikÄ delsiant kreiptis į teismÄ dėl delspinigių priteisimo, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali bÅ«ti perkeliamos atsakovei.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už pavėluotÄ koncesijos mokesčio sumokėjimÄ už 2012 m.

II-IV ketvirčius ir 2013 m. I ketvirtį pagal 2012 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005049; pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005251; pagal 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005482; pagal 2013 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005548, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti delspinigius už pavėluotÄ Ä¯sipareigojimų pagal Å¡ias sÄ skaitas įvykdymÄ atmetė.Kadangi ieÅ¡kovė nėra praleidus termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pagal 2013 m. birželio 28 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005735 už 2013 m. II ketvirtį ir pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra KAM Nr. 0055925 už 2013 m. III ketvirtį, tai teismas sprendė, kad ji turi teisę į netesybų atlyginimÄ . Dėl mokėtinų delspinigių dydžioTeismas iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės nustatė, kad atsakovė ketvirtinę įmokÄ už 2013 m. II ketvirtį sumokėjo 2013 m. gruodžio 29 d., praleidusi nustatytÄ terminÄ 146 d. Teismas, nustatęs, jog mokėtina ketvirtinė koncesijos mokesčio įmoka už 2013 m.

II ketvirtį yra 89 407,91 Eur, sprendė, kad mokėtina delspinigių suma yra 6 526,78 Eur (89 407,91 Eur x 0,05 proc. x 146 dienų).Teismas iÅ¡ delspinigių paskaičiavimo lentelės taip pat nustatė, jog atsakovė ketvirtinę įmokÄ už 2013 m. III ketvirtį iki ieÅ¡kinio parengimo dienos pavėlavo sumokėti 95 dienas. Teismas, nustatęs, jog mokėtina ketvirtinė koncesijos mokesčio įmoka už 2013 m. III ketvirtį yra 89 617,01 Eur, sprendė, kad mokėtina delspinigių suma yra 4 256,81 Eur (89 617,01 Eur x 0,05 proc. x 95 dienų).Teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡ viso priteisė 10 783,59 Eur (6 526,78 + 4 256,81) delspinigių.Dėl permokos grÄ Å¾inimoTeismas iÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų ir teismo nutarčių dėl vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo nustatė, jog antstolė S. V. 2013 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡ieÅ¡kojo koncesijos mokesčio įsiskolinimus už 2012 m.

II – IV ketvirčius pagal teismo iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus: už 2012 m. II ketvirtį pagal 2012 m. birželio 29 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005049 bendrai 494 095,57 Lt sumai, už 2012 m. III ketvirtį pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005251 bendrai 366 727,68 Lt sumai ir už 2012 m. IV ketvirtį pagal 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005482 bendrai 472 414,94 Lt sumai (t. 1, b. l. 49-59; 63-66; 75; t. 8, b. l. 68). Teismas iÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatė, jog atsakovė savanoriÅ¡kai sumokėjo: 2014 m. sausio 9 d. koncesijos mokestį už 2013 m.

I ketvirtį pagal 2013 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005548 bendrai 366 741,61 Lt sumai (t. 1, b. l. 77; t. 8, b. l. 71); 2013 m. gruodžio 30 d. koncesijos mokestį už 2013 m. II ketvirtį pagal 2013 m. birželio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 005735 bendrai 430 840,32 Lt sumai sumokėjo (t. 1, b. l. 78; t. 8, b. l. 72); 2014 m. vasario 21 d. koncesijos mokestį už 2013 m. III ketvirtį pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAM Nr. 0055925 bendrai 470 809,44 Lt sumai (T. 8, b.l. 73).

Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovei yra sumokėjusi 892 310,99 Eur (494 095,57 + 366 727,68 + 472 414,94 + 366 741,61 + 430 840,32 + 470 809,44 + 479 341,82 = 3 080 971,38 Lt; 3 080 971,38 : 3,4528). Teismas nustatė, jog už ginčo laikotarpį (2012 m. II ketvirtis – 2013 m. IV ketvirtis) atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei 640 836,32 Eur (103 193,99 + 89 452,72 + 88 407,18 + 89 153,99 + 89 407,91 + 89 617,01 + 91 603,52). Dėl to teismas sprendė, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija už ginčo laikotarpį yra permokėjusi ieÅ¡kovei UAB „Kamesta“ 251 474,67 Eur (892 310,99 – 640 836,32) koncesijos mokesčio įmokų.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ gavo 251 474,67 Eur be teisėto pagrindo ir dėl to nepagrįstai praturtėjo, sprendė, kad jai atsirado pareiga grÄ Å¾inti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai permokėtÄ sumÄ â€“ 251 474,67 Eur (CK 6.237, 6.242 straipsniai).Dėl palÅ«kanųTeismas tenkino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)Dėl atlyginimo už antstolės darbÄ Atsakovė ieÅ¡kinyje reikalavo, jog nustačius koncesijos mokesčio dydį, iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų priteista nuo 53 329,53 Lt proporcingai paskaičiuota suma už antstolės darbÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovė laiku nemokėjo ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčio įmokų, laiku ir tinkamai nevykdė taikos sutarties sÄ lygų, todėl buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal teismo iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė gražiuoju sumokėjo ketvirtines įmokas už ginčo laikotarpį, jog Å¡ios 53 329,53 Lt vykdymo iÅ¡laidos yra iÅ¡imtinai susijusios su Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo dalyku, o ne su iÅ¡ieÅ¡kojimu pagal teismo iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, todėl netenkino Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo.  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeismas, atsižvelgdamas į sprendimo rezultatÄ , į tai, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinti iÅ¡ dalies, Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė (CPK 93, 98 straipsnis).Teismas, nagrinėdamas bylÄ , turėjo 27,42 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies, Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteisė iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės UAB „Kamesta“ reikalavimas priteisti netesybas, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti UAB „Kamesta“ 15 585,70 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palÅ«kanų, taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas Kauno miesto savivaldybės administracijos prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl pravažiavusių automobilių skaičiavimo pagrįstumo Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog kelias – gatvė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400­19870958), kurio ilgis 0,37 km buvo perduotas ieÅ¡kovei, todėl nepagrįstai konstatavo, kad davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiuojančių automobilių skaičių yra įrengti ne ieÅ¡kovei pagal koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože ir, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaityti Å¡iuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras už per Minkovskių g.

– Veiverių g. (toliau ­ Veiverių g. sankryža) sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė motyvu, kad su UAB ,,Kamesta“ nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl 2,7525 ha sklypo, turinčio unikalų Nr. 44000605­4826, o dėl kelio – gatvės Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g. Kaune, unikaliu Nr. 4400­1987­0958 nuomos sutartis nesudaryta ir nėra jokio kito jo perdavimo dokumento, be to Kauno administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I­2540428/2014 įpareigojo VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ iÅ¡registruoti UAB ,,Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į Veiverių g.

Kaune, unikaliu Nr. 4400­1987­0958. BylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vados, jog davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6 yra įrengti ne ieÅ¡kovei UAB ,,Kamesta“ pagal koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, yra neteisėti ir nepagrįsti. Å ie teismo argumentai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams bei yra neteisėti, nes koncesijos ruožo teisėtumas nebuvo ginčijamas, ir nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymo pripažinti, kad ieÅ¡kovė koncesijos ruoÅ¾Ä , ar jo dalį valdo neteisėtai, neprašė panaikinti vieÅ¡ame registre esančių duomenų teisėtumo, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo revizuoti koncesijos ruožo valdymo teisėtumo.

Minimi davikliai yra teisėtai ir pagrįstai įrengti ieÅ¡kovei perduotame koncesijos ruože.Pirma, byloje pateiktas VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (t. 8, b. l. 146­147) įraÅ¡yta, kad kelias(gatvė) – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, Kaunas, Veiverių g., unikalus Nr. 4400­1987­0958, ilgis 0,37 km. Žymose ,,Juridiniai faktai“ įraÅ¡yta, kad dėl Å¡io nekilnojamojo daikto yra sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartis. Koncesijos sutarties 2 paragrafo „Sutarties dalykas“ 2.1 punkte nurodyta, kad suteikiančioji institucija Å¡ia sutartimi ,,suteikia Koncesininkui leidimÄ vykdyti Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Statybos, Eksploatacijos ir PriežiÅ«ros darbus“.

Atsižvelgiant į tai, kad 0,37 km ilgio Veiverių gatvės, pažymėtos unikaliu Nr. 4400­1987­0958 dalis yra priskirta Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgui, todėl ji ir buvo perduota ieÅ¡kovei. Minimame nekilnojamojo daikto iÅ¡raÅ¡o žymos ,,Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 10.4 punkte padarytas įraÅ¡as, kad Veiverių kelias (gatvė) ­ suformuotas naujas daiktas, vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Minimame akte (t. 1, b. l. 165) nurodyta, kad komisija nustatė, jog UAB ,,Kamesta“ įvykdė statybÄ pagal projektÄ Nr. 6367­00­TPGK, kurį parengė UAB ,,Kelprojektas“, UAB ,,Hidroprojektas“ ir UAB ,,Patvanka“ ir ,,pripažįsta, kad Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti“.

Byloje taip pat yra pateiktas akte minimas UAB ,,Kelprojektas“ parengtas projektas (t. 8, b. l. 62), iÅ¡ kurio matyti, jog Veiverių gatvė įeina į koncesijos ruoÅ¾Ä . Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra galiojantis ir nėra nuginčytas. Antra. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes įraÅ¡yti nekilnojamojo turto kadastro duomenys pripažįstami teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

VieÅ¡ame registre įraÅ¡yti duomenys, kad dėl Veiverių gatvės yra sudaryta koncesijos sutartis ir jos statyba, kuriÄ vykdė UAB ,,Kamesta“ pripažinta tinkama, padaryta atitinkama kadastro žyma – nenuginčyti, o tai reiÅ¡kia, kad jie teisingi, iÅ¡samÅ«s ir jais turi bÅ«ti vadovaujamasi, todėl jokių abejonių dėl to, kad UAB ,,Kamesta“ pagrįstai teisėtai Å¡ioje gatvėje įrengė pravažiuojančių automobilių skaičiavimo daviklius bei vykdo Å¡ioje gatvėje kitus koncesininko įsipareigojimus, negali bÅ«ti.

Trečia. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamoje byloje Veiverių gatvės perdavimo ir jos statybos teisėtumo klausimas nebuvo ginčijamas ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ketvirta. Tarp ieškovės ir atsakovės jau buvo kilęs ginčas dėl ieškovės įrengto koncesijos ruožo, įskaitant ir Veiverių gatvę, teisėtumo. Atsakovė 2009 m. spalio 29 d. raštu vienašališkai buvo nutraukusi koncesijos sutartį, vienu iš motyvų nurodydama, kad dalį koncesijos ruožo ieškovė įrengė neteisėtai.

Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡ko koncesijos ruožo pripažinimo nepagrįstu, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi pavedė UAB ,,Valstybinė projektų ir sÄ matų ekspertizė“ atlikti teismo statybos ekspertizę, kuriai suformulavo klausimus, tiek dėl koncesijos ruožo įrengimo teisėtumo, tiek dėl statybos sÄ naudų pagrįstumo. Ekspertizę atlikę specialistai įvertino visÄ projektinę techninę dokumentacijÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovė vykdė statybos darbus bei juos pridavė ir darbų rezultatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertizės akto, jo nepaminėjo sprendime.

IÅ¡vadas dėl Veiverių g. įrengimo teisėtumo teismas padarė neturėdamas Å¡ios gatvės projektinės techninės dokumentacijos, ir nesant atsakovės reikalavimo nuginčyti Veiverių gatvės vieÅ¡ame registre esančius duomenis, dėl kurių teisėtumo pasisakyta ekspertizės akte.Penkta. Koncesijos sutarties sudarymo metu galiojusios Koncesijų įstatymo redakcijos 3 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad ,,Pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali bÅ«ti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės turtas, įskaitant turtÄ , kuris pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei, tai yra žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai“.

Taip pat Å¡ioje nuostatoje nurodyta, kad ,,Jeigu koncesijos, kuri suteikiama atviro vieÅ¡o konkurso bÅ«du, projektui įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir tai numato konkurso sÄ lygos, teisės į Å¡ios žemės sklypus koncesininkui gali bÅ«ti suteikiamos be aukciono, sudarant su juo nuomos ar kitas įstatymų numatytas sutartis“. Å ioje Koncesijų įstatymo nuostatoje yra iÅ¡vardinti objektai, kurie gali bÅ«ti perduoti pagal Koncesijos sutartį. Kelias taip pat yra priskiriamas prie tokių objektų.

Todėl aplinkybė, kad atsakovė ir ieškovė sudarė nuomos sutartį tik dėl 2,7525 ha žemės sklypo unikaliu Nr. 4400­0605­4826, koncesijos ruožui įrengti, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovei nebuvo perduota ir 0,37 km ilgio Veiverių gatvė, unikaliu Nr. 4400­1987­0958. Šiuo atveju, reikšminga yra aplinkybė, kad nekilnojamas daiktas, kuris teismo nuomone, neva nebuvo perduotas ieškovei yra kelias (gatvė), unikaliu Nr. 4400­1987­0958, o ne žemės sklypas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje yra išvardinti nekilnojamojo turto objektai, t. y.

žemės sklypai, statiniai, patalpos ir kt. Vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas kelias yra laikomas inžineriniu statiniu, skirtu transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (6.2.1. p. ir 9.1. p.). Pagal VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Veiverių gatvė įregistruota kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas – kelias (gatvė), turintis atskirÄ unikalų numerį, o vadovaujantis nurodyta Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kelių perdavimui yra visiÅ¡kai pakankama tokį perdavimÄ numatyti koncesijos sutartyje.

Koncesijos sutarties 6.1 punkte numatyta, kad ,,Koncesijos ruožas apima visas kelių ir tiltų dalis, Nemuno krantinę, kitus statinius ir įrenginius, numatytus Žemės sklype ir nurodytus Konkurso dokumentuose ir/ar projektinėje dokumentacijoje“. Koncesijos sutarties 1.18 punkte numatyta, kad ,,projektinė dokumentacija“ ­ koncesijos ruožo brėžiniai, specifikacijos, žiniaraščiai, taip pat jų pakeitimai bei papildymai. Pagal koncesijos sutartį atsakovė užtikrino, kad turi visas teises ir įgaliojimus bei yra gavusi visus reikalingus sutikimus suteikti koncesijÄ (8.1.1 punktas) bei perduoda visÄ Å¡iÄ dokumentacijÄ koncesininkui (9.1.1. punktas).

Todėl iÅ¡ prie koncesijos sutarties pateiktų projektinių dokumentų matyti, kad Veiverių gatvė, unikaliu Nr. 4400­1987­0958 taip pat patenka į Aleksoto transporto mazgo užstatymo teritorijÄ , kas patvirtina tiek jos priklausymÄ koncesijos ruožui, tiek ieÅ¡kovės veiksmų teisėtumÄ Å¡iÄ gatvę statant, eksploatuojant ir prižiÅ«rint. Å eÅ¡ta. Tai, kad Kauno administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I­2540­428/2014 pagrindu VÄ® Registrų centro Kauno filialas iÅ¡registravo UAB ,,Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į Veiverių gatvę Kaune, unikaliu Nr. 4400­19870958, nepaneigia, kad Å¡iÄ gatvę ieÅ¡kovė valdė ir įrenginius jame, įskaitant ir automobilių skaičiavimo daviklius, įrengė teisėtai.

Minimu teismo sprendimu nebuvo konstatuota, jog ieÅ¡kovė nurodomÄ koncesijos ruožo dalį valdytų neteisėtai. Teismas tik padarė iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis teisės aktais vietinės reikÅ¡mės keliai (gatvės) nuosavybės teise iÅ¡imtinai gali priklausyti tik savivaldybėms, dėl to ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti įregistruota nuosavybės teisė į Veiverių g. Taip pat teismo sprendime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokie keliai gali bÅ«ti perduoti valdyti tretiesiems asmenims koncesijos sutarčių pagrindu.

Todėl atsižvelgiant į šį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovei į Å¡iÄ gatvę buvo iÅ¡registruotos tik nuosavybės teisės, tačiau koncesijos sutartis, kaip juridinis faktas patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė į Å¡iÄ gatvę turi teises pagal koncesijos sutartį nebuvo panaikintas. Be to, yra galiojantis ir įraÅ¡as, kad Å¡i gatvė yra naujai suformuota pagal 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktÄ (iÅ¡raÅ¡o 10.4. p., t 8, b. l. 147). Vadinasi, minimas administracinio teismo sprendimas ne paneigia faktÄ , jog Veiverių g. unikaliu Nr. 4400­1987­0958 ieÅ¡kovei nebuvo perduota, o tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė jÄ valdo ne nuosavybės teise, o koncesijos sutarties pagrindu.Septinta.

Byloje Å¡alys pateikė įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė, ar jos atsakingos institucijos jau ne kartÄ kreipėsi į teisėsaugos institucijas tiek dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, siekdama įrodyti, jog dėl pareigÅ«nų korupcinių veiksmų, ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningų veiksmų ir pan., dalis koncesijos ruožo, įskaitant ir Veiverių gatvę perduoti ieÅ¡kovei neteisėtai. Tačiau visais atvejais atsakovės praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas minimus įrodymus turėjo vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius, tiek koncesijos sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo, įskaitant ir Veiverių gatvės statybÄ , teisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė vykdė tokius darbus, kuriuos ji buvo įsipareigojusi įvykdyti pagal koncesijos sutartį, pagal pačios atsakovės suformuluotÄ užduotį ­ pateiktus projektinius dokumentus. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuota, kad ieÅ¡kovei perduoti projektiniai dokumentai yra su trÅ«kumais, atsakomybė tokius trÅ«kumus negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovei.

Pagal koncesijos sutartį už koncesijos projektinių dokumentų, įskaitant ir koncesijos ruožo perdavimo dokumentus, parengimÄ yra atsakinga atsakovė (sutarties 8.1.1, 9.1.1, 12.1. p. kt.). Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė koncesijos ruožo perdavimo dokumentus bÅ«tų parengusi su trÅ«kumais, ji turėtų iÅ¡taisyti savo klaidas, o ne remdamasi savo įsipareigojimų pažeidimu, atsisakyti įvykdyti prievolę sÄ Å¾iningai Å¡aliai.AÅ¡tunta. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi (t. 1, b. l. 42­45) jau buvo iÅ¡spręstas klausimas ir dėl ieÅ¡kovės tinkamo koncesijos sutarties 27.1.2 punktu prisiimto įsipareigojimo ­ pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo bei teisingų duomenų pateikimo, taip pat atliktų statybos darbų, įskaitant ir Veiverių gatvę, teisėtumo.

IeÅ¡kovė minimoje byloje atsisakė savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu suformuluotų reikalavimų ­ pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus, kuriuose buvo įtraukti ir Veiverių gatvės įrengimo darbai, bei jų sÄ matinius skaičiavimus. Å iuos reikalavimus atsakovė grindė tais pačiais argumentais kaip ir Å¡ioje byloje ­ kad ieÅ¡kovė statybos darbus dalyje koncesijos ruožo, įskaitant ir Veiverių gatvę, vykdė savavaliÅ¡kai. Tačiau gavus, jau minėtos 2012 m. vasario 6 d. teismo paskirtos ekspertizės (t. 6, b. l. 146­196) iÅ¡vadas, kurios patvirtino visų ieÅ¡kovės atliktų statybos darbų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , savo reikalavimų atsakovė atsisakė.

Atsisakydama reikalavimo panaikinti atliktų darbų aktus dėl to, kad jie atlikti neteisėtai, atsakovė pripažino Å¡ių darbų atlikimo teisėtumÄ ir prarado teisę jų teisėtumÄ ginčyti iÅ¡ naujo. Todėl klausimo dėl dalies koncesijos ruožo statybos teisėtumo nagrinėjimas Å¡ioje byloje laikytinas kitoje byloje jau iÅ¡spręsto klausimo pakartotinu iÅ¡nagrinėjimu. Todėl ginčyti iÅ¡ naujo statybos darbų teisėtumÄ atsakovė Å¡ioje byloje nebegalėjo. Devinta. Atsakovė pati pripažino, kad Veiverių gatvę ieÅ¡kovė pastatė ir įrengė teisėtai.

Atsakovė kontroliavo, kad Å¡i koncesijos ruožo dalis bÅ«tų tinkamai eksploatuojama ir prižiÅ«rima, duodavo nurodymus ieÅ¡kovei dėl atliktinų Å¡iame ruože darbų. IeÅ¡kovė savo ir skolintomis lėšomis atliko Veiverių gatvės statybos ir įrengimo darbus, atsakovė priėmė Å¡iuos darbus ir reikalavo bei kontroliavo, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis tinkamai prižiÅ«rėtų Å¡iÄ koncesijos ruožo dalį, todėl atsakovės argumentai, kad Veiverių gatvė nebuvo perduota ieÅ¡kovei ir įrengta neteisėtai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir neteisingi.Dėl koncesijos mokesčių skaičiavimo BylÄ nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilių skaičiavimo davikliai įrengti ne koncesijos ruože, nepagrįstai eliminavo automobilių, pravažiavusių per Minkovskių g.

­ Veiverių g. sankryÅ¾Ä skaičių iÅ¡ koncesijos mokėjimų apskaičiavimo, todėl vien dėl to teismo padaryti skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi.Klausimas, tiek dėl mokėjimų tvarkos teisėtumo, tiek ja remiantis UAB ,,Kamesta“ atliktų koncesijos mokesčių skaičiavimų pagrįstumo jau buvo iÅ¡spręsti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Byloje pateiktos UAB ,,Kamesta“ sÄ skaitos faktÅ«ros ir koncesijos mokesčių skaičiavimo pagrindimai už 2012­2013 metų laikotarpį (t. 2, b. l. 4­91? t. 1, b. l. 36? t. 4 b. l. 117) taip pat ir sÄ skaitos faktÅ«ros bei skaičiavimo pagrindimai, kurie buvo pateikti byloje užbaigtoje taikos sutartimi, už ankstesnį laikotarpį (dalis sÄ skaitų t. 6, b. l. 122­141, 196).

IÅ¡ koncesijos mokesčių skaičiavimų pagrindimų matyti, kad tiek koncesijos mokėjimai už 2012-2013 metus, tiek skaičiavimai, kuriuos Å¡alys pripažino taikos sutartimi buvo atlikti taikant tas pačias skaičiavimo taisykles, taip pat skaičiuojant koncesijos mokestį buvo įtrauktas automobilių, pravažiavusių ir per Veiverių g. sankryÅ¾Ä , ir per Marvelės g. sankryÅ¾Ä , skaičius. Å i aplinkybė patvirtina, kad Å¡alims koncesijos mokesčių skaičiavimo taisyklės buvo aiÅ¡kios ir vienodai suprantamos, taip pat jos pripažino, kad į koncesijos mokesčio apskaičiavimÄ pagrįstai įtraukti ir per Veiverių g. pravažiavę apskaityti automobiliai.

IÅ¡ esmės tiek teismas, tiek ieÅ¡kovė vienodai aiÅ¡kina mokėjimo tvarkos nuostatų turinį. Tačiau tik dėl to, kad teismas į koncesijos mokesčius už einamuosius ketvirčius skaičiavo tik per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius ir nepagrįstai neskaičiavo per Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių, teismo suskaičiuoti einamieji koncesijos mokėjimai yra akivaizdžiai neteisingi, taip pat padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad vienkartinė metinė iÅ¡moka 2012 ir 2013 metais yra lygi nuliui.IeÅ¡kovė teismui pateikė 2015 m. balandžio 22 d. teismo eksperto L.

U. ekspertizės aktÄ dėl mokėjimo tvarkos aiÅ¡kinimo (t. 6, b. l. 146­163), tačiau teismas ne tik nepasisakė dėl jo vertinimo, tačiau jo net nepaminėjo. Ekspertizės akte pateikta detali koncesijos mokesčių skaičiavimÄ nustatančių taisyklių turinio analizė, padarytas 2012­2013 metų kiekvieno ketvirčio bei vienkartinių metinių iÅ¡mokų skaičiavimo pagrindimas. Eksperto atlikti skaičiavimai patvirtina UAB ,,Kamesta“ už 2012­2013 metus iÅ¡raÅ¡ytos koncesijos mokėjimų sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomų sumų teisingumÄ .

Taip pat ekspertizės akte atlikta atsakovės raÅ¡tų ir pretenzijų analizė ir pateiktos eksperto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimai, kad Å¡iuose raÅ¡tuose ir pretenzijose nurodomas atsakovės siÅ«lomas koncesijos mokesčių skaičiavimas yra nepagrįstas.Aplinkybė, jog teismas nepagrįstai neįskaitė į koncesijos mokesčius Veiverių gatve pravažiavusių automobilių ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai sumažino einamuosius koncesijos mokėjimus, o taip pat lygiomis nuliui pripažino vienkartines metines koncesijos iÅ¡mokas už 2012­2013 metus, patvirtina ir faktÄ , kad atsakovei priteista koncesijos permokos suma 251 474,67 Eur yra taip pat neteisėta ir nepagrįsta.IeÅ¡kovė teisėtai atliko Veiverių gatvės statybos darbus ir įrengė joje automobilių skaičiavimo daviklius, todėl pagrįstai į koncesijos mokestį įskaičiavo ir Å¡ios gatvės sankryÅ¾Ä pravažiavusių apskaitytų automobilių skaičių.

Teismas mokėjimo tvarkos nuostatų turinį aiÅ¡kino taip pat kaip ir ieÅ¡kovė. Vadinasi, ieÅ¡kovės suskaičiuoti ginčo koncesijos mokesčiai teisingi ir pagrįsti. Pripažinus ieÅ¡kovės koncesijos mokesčius teisingais, jokia permoka negalėjo susidaryti, ir jokia permoka atsakovei nepriteistina.Dėl delspinigių dydžio Teismas, nepagrįstai sumažinęs koncesijos mokesčius už 2013 m. II ir III ketvirčius, nepagrįstai sumažino ir netesybas. Dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų ir kitų proceso teisės normų pažeidimoBylÄ nagrinėjęs teismas nevertino dalies byloje pateiktų reikÅ¡mingų įrodymų, jų nepaminėjo sprendime: 1) 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2) 2012 m. vasario 6 d.

UAB ,,Valstybinės projektų ir sÄ matų ekspertizė“ ekspertų komisijos atliktos ekspertizės akto; 3) 2011 m. liepos 18 d. Žemės Å«kio ministerijos UAB ,,Valstybinės projektų ir sÄ matų ekspertizė“ direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos apžiÅ«ros akto; 4) 2015 m. balandžio 22 d. teismo eksperto L. U. ekspertizės akto dėl mokėjimo tvarkos aiÅ¡kinimo, 5) 2005 m. liepos 4 d. AB banko NORD/LB Lietuva 2005 m. liepos 4 d. koncesijos mokesčio pagrindimo, kuriame pasisakoma dėl koncesijos mokesčių nustatymo principų, Å¡io mokesčio pagrindimo;

6) teismų procesinių sprendimų, turinčių res judicata galiÄ ir privalomumo požymį, kuriuose buvo konstatuoti prejudiciniai faktai, kurių nebebuvo reikalinga įrodinėti Å¡ioje byloje;

7) UAB ,,Kelprojektas“ parengto techninio projekto Nr. 6367­00­TP­GK, kuriame Veiverių gatvė numatyta kaip koncesijos ruožo dalis. Teismas iÅ¡vadas grindė ne teisės aktais, o savo nepagrįstais samprotavimais ir prielaidomis. Todėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatÄ , turinčiÄ užtikrinti tinkamÄ teismo sprendimo motyvavimÄ .Neįvertinus visų įrodymų ir nemotyvavus tinkamai sprendimo, buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai, pažeisti rungimosi, dispozityvumo principai ir teisės į teisminę gynybÄ esmė.

Dėl vienkartinės iÅ¡mokosPirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetęs ieÅ¡kovės argumentus dėl koncesijos ruožo, nepagrįstai atmetė ir reikalavimÄ priteisti vienkartines iÅ¡mokas už 2012 – 2013 metus.Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis buvo netenkinta, o ieÅ¡kinio dalis - tenkinta, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi, o prieÅ¡ieÅ¡kinį bei 2014 m. liepos 2 d. ieÅ¡kinį dėl koncesijos mokesčio už 2013 m.

IV ketv. dydžio ir mokėjimo tvarkos tenkinti visa apimtimi, t. y.:

1) pripažinti, jog UAB „Kamesta“ priskaičiuoti mokėjimui koncesijos mokesčiai už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį ir 2013 m. III ketvirtį yra apskaičiuoti pažeidžiant 2005 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti koncesijos mokesčio dydį už 2012 m. II ketvirtį (39 164,55 Eur), 2012 m. III ketvirtį (22 785,12 Eur), 2012 m. IV ketvirtį (53 558,22 Eur), 2013 m. I ketvirtį (30 253,12 Eur), 2013 m. II ketvirtį (38 353,47 Eur) ir 2013 m. III ketvirtį (47 997,63 Eur);

2) nustačius koncesijos mokesčio dydžius už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį ir 2013 m. III ketvirtį priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai susidariusiÄ permokÄ už Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡ieÅ¡kotus ir sumokėtus Koncesijos mokesčius už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. II ketvirtį ir 2013 m. III ketvirtį, lygiÄ 625 592,43 Eur;

3) pripažinti, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje KAM Nr. 005482 nurodyta vienkartinė metinė iÅ¡moka dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus nustatytÄ koncesijos mokestį yra apskaičiuota pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydį dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus (0 Eur);

4) nustačius vienkartinės metinės iÅ¡mokos dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus dydį priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai susidariusiÄ permokÄ ;

5) nustačius koncesijos mokesčio dydžius už 2012 m. II, III ir IV ketvirčius bei vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydį už 2012 m., atsižvelgiant į koncesijos mokesčio dydžio už 2012 m. II, III ir IV bei vienkartinės metinės iÅ¡mokos dydžio už 2012 metus sumažinimÄ bei susidariusias permokas proporcingai priteisti iÅ¡ UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai padarytÄ Å¾alÄ skaičiuojant nuo 53 329,53 Lt sumos, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo sumokėti antstolei S. V. nuo iÅ¡ieÅ¡kotos UAB „Kamesta“ priskaičiuotos 1 333 238,19 Lt (484 095,57 (koncesijos mokestis už 2012 m. II ketvirtį) + 366 727,68 Lt (koncesijos mokestis už 2012 m. III ketvirtį) + 472 414,94 Lt (koncesijos mokestis už 2012 m. II ketvirtį bei vienkartinė metinė iÅ¡moka dėl padidintos eksploatacijos už 2012 metus)) sumos, t. y. 10 824,97 Eur;

6) pripažinti, jog UAB „Kamesta“ priskaičiuotas mokėjimui koncesijos mokestis už 2013 m. IV ketvirtį yra apskaičiuotas pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti koncesijos mokesčio už 2013 m. IV ketvirtį dydį lygų 0 Lt;

7) pripažinti, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje KAM Nr. 006097 nurodyta vienkartinė metinė iÅ¡moka dėl padidintos eksploatacijos už 2013 metus nustatytÄ koncesijos mokestį yra apskaičiuota pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti vienkartinės metinės iÅ¡mokos už 2013 m. dydį lygų 0 Lt. Taip pat atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB „Kamesta“ 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo; paskirti statybų techninę ekspertizę; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl koncesijos mokesčio skaičiavimo pagal mokėjimų tvarkÄ Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėjimų tvarka buvo Å¡alių sutarta ir pasiraÅ¡yta kaip koncesijos sutarties 6 priedas ir yra koncesijos sutarties dalis, ji nuo pat jos pasiraÅ¡ymo dienos nebuvo pakeista, tad vadovaujantis sutarties laisvės principu bei byloje nesant pateikta įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kamesta“ bÅ«tų įvykdžiusios Taikos sutarties 6 punkto įsipareigojimus ir pakeitę bei nustatę kitokiÄ mokesčio skaičiavimo tvarkÄ , kad nėra pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovė neturi teisės skaičiuodama koncesijos mokestį minėtÄ ja mokėjimų tvarka vadovautis.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė neįvertinęs tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teiktuose raÅ¡ytiniuose bei žodiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių bei neatsižvelgęs į konkrečias įstatymų nuostatas, kurios 6 priedo pastabas, pagal kurias skaičiuojamas koncesijos mokestis, daro niekinėmis bei negaliojančiomis. Dėl mokėjimų tvarkos 1, 2 ir 3 pastabų teisėtumo atsakovė pasisakė tiek žodžiu teismo posėdžių metu, tiek teiktais raÅ¡ytiniais 2016 m. vasario 24 d. paaiÅ¡kinimais „Dėl Koncesijos sutarties Nr. 1717 priedo Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ pastabų absoliutaus negaliojimo ir neteisėto taikymo apskaičiuojant koncesijos mokestį“.

Minėtuose paaiÅ¡kinimuose buvo atskleista Å¡ių pastabų esmė bei jų neteisėtumas. Å ios nurodytos mokėjimų tvarkos pastabos yra niekinės ir negaliojančios vadovaujantis CK 1.80 straipsniu kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl to jomis teismas negalėjo vadovautis nustatydamas teisingÄ koncesijos mokestį. Atsižvelgiant į mokėjimų tvarkos 1 pastabos turinio esmę matyti, kad koncesininko UAB „Kamesta“ prisiimama rizika yra beveik nebeegzistuojanti, nes net ir tuo atveju, jeigu koncesijos ruožu visai nepravažiuotų jokių automobilių arba jų pravažiuotų itin minimaliai, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija vis tiek turėtų mokėti koncesijos mokestį už 9,1 mln automobilių per metus, kas yra vos 0,27 proc. mažiau nei galimas maksimalus apmokestinamas automobilių skaičius, lygus 9,125 mln. per metus.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė taip visiÅ¡kai iÅ¡vengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos, o toks susitarimas prieÅ¡tarauja pačiai koncesijos esmei bei jos turiniui, kuo akivaizdžiai pažeidžiama Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata. Kauno apygardos teismas Å¡ių aplinkybių absoliučiai nevertino ir neanalizavo, taip padarydamas ne tik materialiosios teisės pažeidimÄ , bet ir proceso teisės nuostatų pažeidimÄ .IÅ¡ Koncesijų įstatymo nuostatų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog koncesijos sutarties Nr. 1717 ir mokėjimų tvarkos sudarymo ir pasiraÅ¡ymo metu įstatymų leidėjas buvo (ir Å¡iuo metu tebėra) imperatyviai numatęs, jog a) suteikiančioji institucija ir koncesininkas negali koncesijos sutartyje susitarti dėl kitokių sÄ lygų, nei buvo numatyta konkurso sÄ lygose, b) koncesininko įpareigojantis pasiÅ«lymas privalo atitikti suteikiančiosios institucijos pateiktose konkurso sÄ lygose nurodytus vertinimo kriterijus, reikalavimus ir sÄ lygas, c) derybų metu Å¡alys negali susitarti, jog bus įgyvendinamos kitokios technines, finansines ir komercines sÄ lygas, nei tos, kurios iÅ¡dėstytos konkurso sÄ lygose.

Siekdama pagrįsti savo pozicijÄ dėl visų trijų mokėjimų tvarkos pastabų absoliutaus negaliojimo, atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ pažymėjo, jog Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kauno mieste statybos, priežiÅ«ros, eksploatacijos koncesijos suteikimo atviro konkurso dokumentuose, 2005 m. vasario 17 d. patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. B. (toliau – Konkurso dokumentai), Suteikiančioji institucija aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog Koncesininkas privalo pateikti įpareigojančius pasiÅ«lymus, kuriuose numatytų, kiek Suteikiančiajai institucijai kainuos vienas pravažiavęs automobilis (8.4.1. punktas), taip pat kiek turi pravažiuoti automobilių, kad visų likusiųjų pravažiavimas tais metais bÅ«tų nemokamas (8.4.2. punktas).

Paminėtina, jog Å¡ie rodikliai buvo vieni iÅ¡ pagrindinių potencialių koncesininkų pateiktų įpareigojančių pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai. Atsižvelgdama į konkurso dokumentuose pateiktas konkurso sÄ lygas, koncesininkė UAB „Kamesta“ pateikė įpareigojantį pasiÅ«lymÄ (UAB „Kamesta“ 2005 m. gegužės 16 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kauno mieste, statybos, priežiÅ«ros, eksploatacijos koncesijos suteikimo atviro konkurso dokumentų 2 priedas), kuriame nurodė, jog jos siÅ«loma vieno automobilio, pravažiavusio prietilčio transporto mazgo apskaitos vietÄ , važiavimo kaina yra 0,27 Lt, o skaičius automobilių, kuriems pravažiavus prietilčio transporto mazgo apskaitos vietÄ , likę automobiliai tais metais važiuoja neapmokestinami – 10 319 000 vienetų per metus.

Tas pat buvo nurodyta ir koncesininko pasiÅ«lymo finansinėje dalyje (konkrečiai - 3.3.1.1. ir 3.3.1.2. punktai). Vadinasi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Koncesijų įstatymo nuostatomis, tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudaryta koncesijos sutartimi neturėjo teisės nustatyti sÄ lygų, kurios bÅ«tų prastesnės, nei Å¡ios paties koncesininko nurodytosios. Derybų tarp koncesininko ir suteikiančiosios institucijos metu abiejų Å¡alių buvo sutarta, jog maksimalus pravažiuojančių apmokestinamų automobilių skaičius bus 9 125 000 vnt. per metus, kas reiÅ¡kia, jog bet koks Å¡ių sutartų sÄ lygų tolesnis pakeitimas yra prieÅ¡taraujantis imperatyvioms Koncesijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Mokėjimų tvarkos pastabose buvo nurodyta, jog koncesininkas neapmokestins ne visus pravažiuojančius automobilius, virÅ¡ijančius 9 125 000 vnt. per metus, bet tik tuos, kurie iki 10 proc. virÅ¡ija nustatytÄ maksimalų jų kiekį, t. y. minėtus 9 125 000 vnt. (2 pastaba), kas sudaro tik tÄ automobilių kiekį, kuris yra didesnis nei 9 125 000 vnt., bet mažesnis nei 10 037 000 vnt. Tuo tarpu pravažiuojančių automobilių kiekiui virÅ¡ijus minėtÄ 10 037 000 vnt. kiekį, vadovaujantis mokėjimų tvarkos 3 pastaba, suteikiančioji organizacija turi mokėti vienkartinę metinę iÅ¡mokÄ , kuri nei konkurso sÄ lygose, nei koncesininko pateiktame įpareigojančiame pasiÅ«lyme visiÅ¡kai nebuvo paminėta ir nurodyta.

Atsakovės įsitikinimu, tai yra Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų imperatyvių Koncesijų įstatymo nuostatų Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, todėl darytina iÅ¡vada, jog mokėjimų tvarkoje nurodytos trys papildomos pastabos, kurios buvo įvestos kaip privalomos paskolos tiekėjo sÄ lygos suteikiant kreditÄ koncesininkui, yra absoliučiai negaliojančios CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jomis neturi ir negali bÅ«ti vadovaujamasi nustatant mokėtino koncesijos mokesčio dydį bei vienkartinės metinės iÅ¡mokos už padidėjusiÄ eksploatacijÄ .

Kauno apygardos teismas nurodytų imperatyvių įstatymo nuostatų, kurioms akivaizdžiai prieštarauja nurodytos mokėjimo tvarkos pastabos, nevertino ir neanalizavo, taip pažeisdamas tiek nurodytas materialiosios teisės nuostatas, tiek procesinės teisės nuostatas.Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir fakto, jog mokėjimų tvarkos pastabos yra absoliučiai niekinės ir negaliojančio dar ir dėl to, kad mokėjimų tvarkos įregistravimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje metu, vadovaujantis Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39 punktu, sprendimus dėl koncesijų atlyginimo dydžių nustatymo įstatymo leidėjas imperatyviai bei expressis verbis paskyrė savivaldybių tarybų kompetencijai.

Kadangi Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 43 punkte imperatyviai nurodyta, jog savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarkÄ ir nustato, kokios sutartys negali bÅ«ti sudaromos be iÅ¡ankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, atsakovės įsitikinimu, yra akivaizdu, jog savivaldybės administracijos direktoriui pasiraÅ¡ius 6 priedÄ kartu su visomis trimis jame nurodytomis pastabomis be tarybos pritarimo Å¡iam priedui bei jo patvirtinimo ir taip pažeidžiant minėtÄ sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarkos 2.10 punktÄ , yra pažeidžiama ir imperatyvi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 43 punkto nuostata.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog 6 priedas bei jame nurodytos 3 pastabos, vadovaujantis CK 1.80 straispnio 1 dalimi, kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas, yra pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo pat jo sudarymo pradžios, dėl to darytina iÅ¡vada, jog UAB „Kamesta“ apskaičiuodama koncesijos mokestį apskritai neturi teisės tokia mokėjimų tvarka bei jos pastabomis vadovautis. Šių nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė ir neanalizavo, sprendime neužsiminė, kodėl atmeta tokiÄ atsakovės pozicijÄ dėl mokėjimų tvarkos pastabų absoliutaus negaliojimo, dėl ko ne tik pažeidė nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas, bet ir neatskleidė bylos esmės dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo, teismo sprendimo dalis dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo pagal mokėjimų tvarkÄ buvo nemotyvuota, o tai yra pagrindas panaikinti nurodytÄ sprendimo dalį ne tik dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (CPK 330 straipsnis) bei įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų CPK 176, 177, 185 straipsniuose, netinkamo taikymo bei pažeidimo, bet ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra be motyvų) pagrindu. Dėl pravažiavusių automobilių skaičiavimo pagrįstumo Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog nustatant einamojo koncesijos mokesčio dydį UAB „Kamesta“ naudoja tariamos automobilių skaičiavimo sistemos „CarCount“, kurios metrologinės patikros dokumentų UAB „Kamesta“ iki Å¡iol nėra pateikusi, duomenis.

UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai tik 2012 m. rugpjūčio 17 d. pateikė dokumentų kopijas apie įrengtÄ automobilių skaičiavimo sistemÄ â€žCarCount“, tačiau atsakovei tokių matavimo priemonių nepavyko rasti teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sÄ raÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, atsakovė kreipėsi į Valstybinę metrologijos tarnybÄ su praÅ¡ymu informuoti, ar UAB „Kamesta“ įrengtoje automobilių skaičiavimo sistemoje „CarCount“ naudojamos matavimo priemonės metrologiÅ¡kai įteisintos ir pripažintinos tinkamomis naudoti Lietuvoje.

Valstybinė metrologijos tarnyba byloje pateiktu ir teismo sprendime (5 lapas) paminėtu 2014 m. birželio 25 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijai pranešė, jog „išnagrinėjus [Kauno miesto savivaldybės administracijos] atsiųstus Aleksoto tilto transporto mazgo automobilių skaičiavimo sistemos „CarCount“ ir jos sudedamųjų dalių pateiktus dokumentus, darytina išvada, jog nei sistema „CarCount“, nei jos sudedamosios dalys nėra teisinės metrologijos objektai, kuriems galėtų būti taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas.

Taigi, iÅ¡ minėto Valstybinės metrologijos tarnybos raÅ¡to matyti, jog tariama automobilių skaičiavimo sistema „CarCount“, kuriÄ naudojo ir naudoja UAB „Kamesta“ pravažiavusių automobilių kiekiui nustatyti, negali bÅ«ti laikoma „skaičiavimo sistema“ kaip matavimo priemonė Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti, t. y. teikiamų paslaugų kiekiui ir kainai apskaičiuoti. Tačiau teismas į visus Å¡iuos argumentus skundžiamame sprendime neatsižvelgė, nurodyto Valstybinės metrologijos inspekcijos 2016 m. brželio 25 d. raÅ¡to Nr. S-470-(1.11) neanalizavo ir nenurodė, kodėl jį atmeta kaip įrodymÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada dėl aplinkybių yra nepagrįsta, ji teismo prieita tik formaliai iÅ¡vardijus keletÄ Å¡alių pateiktų dokumentų, tačiau visiÅ¡kai neiÅ¡analizavus pačios ginčo dėl sistemos tinkamumo esmės, neatlikus byloje pateiktų įrodymų ir duomenų analizės taip pažeidžiant CPK nurodytas įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai pritaikius Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatÄ (CPK 330 straipsnis). Nurodyta teismo sprendimo dalis dėl tariamo automobilių skaičiavimo sistemos pagrindu surinktų pravažiavusių automobilių kiekio duomenų, skirtu koncesijos mokesčiui apskaičiuoti, tinkamumo yra nepagrįsta bei naikintina. Dėl koncesijos mokesčio už 2012 m.

II ketv. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje (7 lapas, 3 pastraipa) nurodo, jog tariamai atmestini atsakovės argumentai dėl nesančios pareigos mokėti koncesijos mokestį už 2012 m. II ketv., kadangi, teismo nuomone, Å¡alių patvirtintoje taikos sutartyje Å¡alys įsipareigojo vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis. Nesutikdama su tokia teismo pozicija atsakovė nurodo, kad pagal taikos sutartį Å¡alys susitarė toliau vykdyti koncesijos sutartį nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos.

O koncesijos mokestis už 2012 m. II ketv. buvo priskaičiuotas už laikotarpį iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, be to, taikos sutartyje šalys susitarė dėl atsakovės įsiskolinimo tik iki 2012 m. kovo 31 dienos. Be to, kaip nurodė atsakovė savo 2014 m. kovo 10 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį, akivaizdu, jog koncesijos sutartis po jos nutraukimo buvo vėl pradėta vykdyti tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai.

IÅ¡ to seka, jog visÄ 2012 m. II ketv. koncesijos sutartis buvo nutraukta ir nevykdoma. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje už 2012 m. II ketv. nurodyta koncesijos mokesčio suma yra nepagrįsta ir paskaičiuota nesant tam teisinio pagrindo. Vadinasi, nuo Å¡ios sumos negali bÅ«ti skaičiuojami ir delspinigiai. Papildomai pastebėtina, kad tokiÄ atsakovės pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1275/2012, kurioje numatyta, kad koncesijos sutarties nutraukimas atleido abi Å¡alis nuo koncesijos sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), o kol tarp Å¡alių vyko ginčas dėl koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pareigÄ rÅ«pintis koncesijos sutarties priežiÅ«ra ir užtikrinti saugų eismÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nepagrįstai konstatavo, jog yra atmestini Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai dėl nesančios pareigos mokėti koncesijos mokesčio už 2012 m. II ketv. Skundžiama teismo sprendimo dalis sudaro prielaidas ieÅ¡kovei neteisėtai praturtėti atsakovės sÄ skaita, kadangi visos Å¡alių tarpusavio prievolės, įskaitant visus iÅ¡ koncesijos sutarties kylančius mokėjimus, atsiradusios iki taikos sutarties sudarymo buvo galutinai iÅ¡spręstos taikos sutartimi.

Teismui pakartotinai pripažinus ieÅ¡kovės teisę gauti mokėjimus už laikotarpį iki taikos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė du kartus gauna atlyginimÄ už tÄ patį laikotarpį, kas yra nepagrįsta ir neteisėta.  Dėl UAB „Kamesta“ nustatyto 0,26 Lt už vienÄ pravažiavusį automobilį įkainio dydžio ir statybos techninės ekspertizės (ne)skyrimo Kauno apygardos teismas skundžiamame sprendime taip pat nepasisakė ir dėl atsakovės teismo proceso metu tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu teiktų paaiÅ¡kinimu bei argumentų, susijusių su vieno koncesijos ruožu pravažiavusio automobilio įkainio, lygaus 0,26 Lt, kuris yra viena iÅ¡ esminių koncesijos mokesčio sudedamųjų dalių.

Atsakovė teismo posėdžių metu, taip pat 2016 m. vasario 24 d. paaÅ¡kinimais „Dėl UAB „Kamesta“ nustatyto 0,26 Lt už vienÄ pravažiavusį automobilį įkainio dydžio“ (toliau - paaiÅ¡kinimai) pateikė teismui argumentacijÄ , kodėl Å¡is įkainis yra nepagrįstas ir kodėl nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti tikrÄ jį mokėtinÄ koncesijos mokesčio dydį, yra bÅ«tina pasitelkiant statybos techninę ekspertizę iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks minėtas įkainis turėtų bÅ«ti iÅ¡ tikrųjų. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų yra žinoma, kad 2005 m. vasario 17 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G. B. patvirtino Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kauno mieste, statybos, priežiÅ«ros, eksploatacijos koncesijos suteikimo atvirojo konkurso dokumentus (PasiÅ«lymų 1 priedas) (toliau - Konkurso sÄ lygos), kuriais buvo nustatytos koncesijos suteikimo atvirojo vieÅ¡ojo konkurso sÄ lygos: koncesijos sutarties dalykas ir koncesijos projekto apibÅ«dinimas, konkurso dalyvių kvalifikacijos reikalavimai, pasiÅ«lymų parengimas ir pateikimas, pasiÅ«lymų vertinimas ir kt.

Å ių konkurso sÄ lygų 5.1.3 punktas nustatė, kad pasiÅ«lymo finansinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta suteikiančios institucijos mokamo koncesijos mokesčio koncesininkui dydis ir jo paskaičiavimo pagrindimas, mokesčio už tiltu pravažiuojantį statistinį automobilį dydis ir jo apskaičiavimo tvarka. Be to, kaip vienas iÅ¡ pagrindinių dalyvių pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų konkurso sÄ lygų 8.4.2. punkte buvo numatytas kriterijus, kiek turi pravažiuoti automobilių, kad visų likusiųjų pravažiavimas tais metais bÅ«tų nemokamas.

Vadovaujantis konkurso sÄ lygų 9.10 punktu suteikiančios institucijos ir konkurso dalyvio derybų metu pasiektas susitarimas tvirtinamas Kauno miesto savivaldybės tarybos. 2005 m. gegužės 16 d. UAB „Kamesta“ pateikė pasiÅ«lymÄ (pasiÅ«lymas pateiktas byloje kartu su paaiÅ¡kinimais kaip 2 priedas), kuriuo nustatė 0,23 Lt ir 0,04 Lt PVM, iÅ¡ viso 0,27 Lt, už vienÄ pravažiavusį automobilį dydžio įkainį ir 10 319 000 automobilių, kuriems pravažiavus likę automobiliai tais metais važiuoja neapmokestinami. Įvertinus kartu su UAB „Kamesta“ pasiÅ«lymu pateiktus pasiÅ«lymÄ pagrindžiančius dokumentus darytina iÅ¡vada, kad vieno pravažiavusio automobilio įkainio dydį, t. y., minėtus 0,27 Lt, UAB „Kamesta“ apskaičiavo atsižvelgdama į jos pasiÅ«lyme nurodytus „projekto kaÅ¡tus“, UAB „Kamesta“ teigimu sudarančius 59,044 mln.

Lt (žr. pasiÅ«lymo 86 p., 94 p. ir 98 p.). BÅ«tent prie Å¡ių kaÅ¡tų dar pridėjusi papildomus koncesijos ruožo eksploatacijai ir valdymui numatytus apie 5 mln. Lt, UAB „Kamesta“ pasiÅ«lyme nurodė, kad jo numatomų per visÄ koncesijos laikotarpį (25 metus) kaÅ¡tų suma sudarys 64,079 mln Lt arba atitinkamai 2 786 130 Lt per metus (64,079 mln Lt / 23 metų = 2 786 0043 Lt (žr. pasiÅ«lymo 99 punktÄ ). IÅ¡ UAB „Kamesta“ pasiÅ«lymo pateiktų duomenų matyti (žr. pasiÅ«lymo „1.

Ä®vadas“.), kad minėtus „projekto kaÅ¡tus“, t.y. 59,044 mln Lt, kuriuos UAB „Kamesta“ panaudojo įkainiui už vienÄ pravažiavusį automobilį dydžiui pagrįsti ir apskaičiuoti, sudaro Å¡ie rekonstrukcijos darbai: Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimas, keturių eismo juostų gatvės (2,3 km) su inžineriniais tinklais įrengimas ir transporto mazgo (0,8 km) su upės prietilčio krantine, Å¡viesoforine eismo reguliavimo sistema ir inžineriniais tinklais įrengimas. Vadovaujantis tarp Å¡alių sudaryta koncesijos sutartimi koncesijos ruožas apėmė tik paskutinę dalį iÅ¡ nurodytų rekonstrukcijos darbų, t. y., tik transporto mazgo, kurio ilgis apie 0,8 km, su upės prietilčio krantine, Å¡viesoforine eismo reguliavimo sistema ir inžineriniais tinklais įrengimas (tačiau nei Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimas, nei keturių eismo juostų gatvės (2,3 km) su inžineriniais tinklais įrengimas, į koncesijos ruoÅ¾Ä neįėjo ir neįeina).

Vadinasi, įkainio už vienÄ pravažiavusį automobilį dydžiui apskaičiuoti UAB „Kamesta“ nepagrįstai panaudojo visai naujos Marvelės gatvės statybai, Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimui ir transporto mazgo statybai reikalingus statybos kaÅ¡tus, nors koncesijos sutartimi UAB "Kamesta" įsipareigojo pastatyti tik nedidelę dalį viso objekto - tik apie 369-395 metrus Marvelės gatvės ir nedidelę dalį krantinės, tiesa, iÅ¡ esmės už tuos pačius pasiÅ«lyme nurodytus vienam pravažiavusiam automobiliui numatytus 0,27 Lt (vėliau Å¡is įkainis derybų metu buvo sumažintas iki 0,26 Lt už vienÄ pravažiavusį automobilį).

Atsižvelgiant į tai, kad įkainio už vienÄ pravažiavusį automobilį dydžiui apskaičiuoti UAB „Kamesta“ panaudojo visiÅ¡kai kitokiam nei koncesijos ruožas objektui pastatyti numatytus statybos kaÅ¡tus, UAB „Kamesta“ nustatytas įkainis, atsakovo manymu, aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teismo proceso metu nurodė, kad nurodytai aplinkybei pagrįsti yra bÅ«tina nustatyti tikruosius koncesijos ruožo statybos ir eksploatacijos kaÅ¡tus ir pagal gautus rezultatus teismo tvarka atitinkamai pakoreguoti koncesijos sutarties 6 priede numatytÄ vienam pravažiavusiam automobiliui nustatytÄ Ä¯kainį (IK), atitinkamai nustatant tokį atsakovės ieÅ¡kovei mokėtinÄ koncesijos mokesčio dydį, kad jis atitiktų protingumo kriterijus.

Tai padaryti nagrinėjamoje byloje buvo galima tik teismui skiriant statybų techninę ekspertizę, kurios pagalba bÅ«tų buvę galima nustatyti koncesijos ruožo projektavimo darbų ir statybos darbų vidutinę rinkos kainÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ji atitinka UAB "Kamesta" nurodytai, ir to pasėkoje nustatyti, koks bÅ«tų tikrasis vieno pravažiuojančio automobilio įkainis, bei kiek jis skiriasi nuo ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pateikto 0,26 Lt dydžio. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu tokį atsakovės praÅ¡ymÄ jau buvo tenkinęs ir specialiai paskyręs teismo posėdį (2016 m. kovo 10 d. datai), kurio metu turėjo bÅ«ti suderinti Å¡alių klausimai ekspertui.

Vis dėlto atėjus numatytam teismo posėdžiui teismas nurodė, kad ekspertizės skirti visgi pagrindo tariamai nėra, nes, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pakanka vien tik matematinio mokėjimų tvarkoje nurodytų formulių peržiÅ«rėjimo. Å itaip, atsakovės nuomone, buvo užkirstas kelias esminio klausimo iÅ¡nagrinėjimui, kuris bÅ«tų galėjęs iÅ¡spręsti tarp Å¡alių daugybę metų kylančius teisminius ginčus dėl koncesijos mokesčio nustatymo bei užkirsti jiems keliÄ ateityje.Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų, kurie bÅ«tų turėję esminės reikÅ¡mės bylos baigčiai.

Tuo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pažeidė ne tik CPK nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, bet ir CPK 4 straipsnio 3 punktÄ , dėl ko skundžiama sprendimo dalis yra naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto pagrindais. Paskyrus statybos techninę ekspertizę, kurios dėka nustačius tikruosius statybos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiavus ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ Ä¯kainį siekiant nustatyti teisingÄ koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių įkainį, bÅ«tų galima nustatyti, koks iÅ¡ tikrųjų yra atsakovės mokėtinas teisingas koncesijos mokestis už ginčo ketvirčius.

Pažymėtina, kad tik iÅ¡siaiÅ¡kinus tokį dydį, koncesijos mokestį bÅ«tų galima perskaičiuoti pagal teisingÄ Ä¯kainį už vienÄ automobilį analogiÅ¡kai koncesijos mokesčio skaičiavimams, kurie pateikiami kitame skyrelyje „Dėl per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių skaičiaus ir ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčių dydžių“. Dėl per Mervelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių skaičiaus ir ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčių dydžių Kaip buvo nurodyta pateikiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, Kauno apygardos teismas, apskaičiuodamas mokėtinÄ koncesijos mokestį ginčo ketvirčiais už Marvelės sankryža pravažiavusius automobilius, nurodė, jog atsižvelgiant į Mokėjimų tvarkos 1 pastabÄ (jeigu per ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154, tai priimama, kad formulėje nurodytas kintamasis Assk yra lygus 2 275 154 automobilių), laikytina, kad už kiekvienÄ ketvirtį, nepaisant to, jog Marvelės sankryža pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154 vnt., vis tiek apskaitomas bÅ«tent toks skaičius automobilių, dėl ko teismas atliko atsakovės mokėtino koncesijos mokesčio apskaičiavimus.

Atsakovė nesutinka su tokia teismo pozicija ir mano, jog ji yra nepagrįsta bei prieÅ¡taraujanti paties teismo sprendime konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Kaip sprendime nurodo teismas, iÅ¡ 2005 m. liepos 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 3 nustatyta, jog pasitarime nutarta, kad už vienÄ automobilį buvo mokama 0,26 Lt, o maksimalus apmokestinamas per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičius bÅ«tų 9 125 000 vnt. 2005 m. gruodžio 5 d. pasitarime (protokolas Nr.

4) patvirtinta, jog už vienÄ automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus pravažiuojančių automobilių skaičius, už kurį apmokama, yra 9 125 000 vnt. Toliau teismas konstatuoja, jog įvertinus Å¡iuos protokolus bei mokėjimų tvarkos nuostatas, apibrėžiančias kintamÄ jį ASmax, spręstina, kad Å¡alys susitarė dėl maksimalaus apmokestinamo per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičiaus, tačiau nei pasitarimų protokoluose, nei mokėjimų tvarkoje nebuvo numatyta, kad atsakovė turės papildomai sumokėti už trÅ«kstamÄ automobilių skaičių, jeigu per metus pravažiavusių automobilių skaičius bus mažesnis nei numatytas maksimalus dydis.

Pagal tokias teismo nurodytas aplinkybes yra darytina iÅ¡vada, kad per metus koncesijos ruožu pravažiavus mažiau nei 9 125 000 vnt. automobilių, atsakovė turėtų mokėti koncesijos mokestį tik už faktinį pravažiavusių automobilių skaičių. Vis dėlto, dėl logiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas koncesijos mokestį už 2012 m. II-III ketv., 2013 m. I-III ketv., taip pat už 2012 m. IV ketv. bei 2013 m. IV ketv., nurodė, kad, atsižvelgiant į Mokėjimų tvarkos 1 pastabÄ , laikytina, jog jeigu per ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154, tai priimama, kad formulėje nurodytas kintamasis Assk yra lygus 2 275 154 vnt., t. y. teismas padarė prieÅ¡ingÄ savo paties aukščiau nurodytajai iÅ¡vadÄ , jog atsakovė privalo per metus iÅ¡ viso mokėti mažiausiai už 9 100 616 vnt. koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių.

Tokia teismo pozicija yra neteisinga, nes Å¡alys susitarė koncesijos mokestį mokėti tik už faktiÅ¡kai koncesijos ruožu pravažiuojančius automobilius. Taigi skundžiamu sprendimu atsakovei buvo nustatyta nepagrįsta prievolė mokėti koncesijos mokestį už faktiÅ¡kai koncesijos ruožu iÅ¡ viso net nepravažiavusių automobilių skaičių. Be to, atsakovė koncesijos mokestį turėtų mokėti vien tik už faktiÅ¡kai pravažiavusių automobilių skaičių dar ir dėl to, jog nustatant minimalų metinį apmokestinamÄ pravažiuojančių automobilių skaičių, kuris yra vos 24 384 vnt. mažesnis, yra nukrypstama nuo pačios koncesijos esmės, t. y.

UAB „Kamesta“ taip visiškai išvengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos, o toks susitarimas prieštarauja pačiai koncesijos esmei bei jos turiniui, kuo akivaizdžiai pažeidžiama Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, be to, toks susitarimas yra esminis koncesininko pateikto įpareigojančio pasiūlymo pakeitimas, kuris, vadovaujantis Koncesijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, yra negalimas ir neteisėtas. Vadinasi, teismas, net ir tuo atveju, jeigu nustatytų, kad koncesijos mokestis yra skaičiuojamas pagal mokėjimų tvarkoje numatytas formules, skaičiuodamas koncesijos mokestį už einamuosius ketvirčius ir imdamas faktiškai koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių turėjo nustatyti, jog koncesijos mokestis už 2012 m.

II ketv. turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 1 043 884 automobilių, už 2012 m. III ketv. - nuo 796 784 vnt., už 2012 m. IV ketv. - nuo 1 268 641 vnt., už 2013 m. I ketv., - nuo 964 486 vnt., už 2013 m. II ketv. - nuo 1 142 507 vnt., už 2013 m. III ketv. - nuo 1 353 979 vnt., o už 2013 m. IV ketv. - nuo 1 040 977 vnt.IÅ¡ viso už ginčo ketvirčius koncesijos mokesčio atsakovei turėjo bÅ«ti priskaičiuota 266 718,56 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog koncesijos mokesčio už Å¡iuos laikotarpius UAB „Kamesta“ buvo viso priskaičiavusi 892 310,99 Eur, matyti, jog susidariusi koncesijos mokesčio permoka, kuriÄ UAB „Kamesta“ privalo grÄ Å¾inti atsakovei, sudaro ne 251 474,67 Eur, kaip skundžiamu sprendimu nustatė teismas, bet 625 592,43 Eur (892 310,99 - 266 718,56), t. y. net 374 117,76 Eur daugiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Dėl ieÅ¡kovės teisės reikalauti delspinigių Tikroji koncesijos sutarties pažeidėja, nustačiusi atsakovei nepagrįstÄ ir neteisėtai apskaičiuotÄ koncesijos mokestį, yra ieÅ¡kovė, o ne atsakovė.

Koncesijos mokestis negali bÅ«ti skaičiuojamas pagal niekines bei negaliojančias mokėjimo tvarkos pastabas, taip pat negali bÅ«ti skaičiuojamas atsižvelgiant į automobilių, kurie nevažiavo koncesijos ruožu, skaičių, be to, jų kiekio skaičiavimui koncesininkė naudojo metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ sistemÄ â€žCarCount“. Vadovaujantis visuotiniu teisės principu, jog iÅ¡ neteisės negali kilti teisė, yra akivaizdu, jog, nenustačius tikrojo ir teisėto mokėtino koncesijos mokesčio, atsakovė neturėjo ir neturi jokios prievolės mokėti delspinigių ieÅ¡kovei, dėl ko Å¡i teismo sprendimo dalis yra keistina nustatant, jog ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ginčo delspinigius yra atmestinas pilna apimtimi.  Dėl atlyginimo už antstolės darbÄ Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai padarytÄ Å¾alÄ , skaičiuojant nuo 53 329,53 Lt sumos, kuriÄ atsakovė turėjo sumokėti antstolei S. V. nuo iÅ¡ieÅ¡kotos priskaičiuotos 1 333 238 Lt sumos.

Iš apeliantės antstolės S. V. UAB „Kamesta“ naudai išieškota 1 333 238 Lt suma susidarė iš 484 095,57 Lt koncesijos mokesčio už 2012 II ketv., 366 727,68 Lt koncesijos mokesčio už 2012 m. III ketv. bei 472 414,94 Lt koncesijos mokesčio už 2012 m. IV ketv. bei vienkartinės metinės išmokos, t.y., už tuos laikotarpius, už kuriuos pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog koncesijos mokestis buvo paskaičiuotas neteisingai bei pažeidžiant koncesijos sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog atsakovė buvo teisi, nesutikdama su priskaičiuotu koncesijos mokesčio dydžiu bei jo mokėti nesutiko pagrįstai.

Vadinasi, ieÅ¡kovė į Kauno apygardos teismÄ dėl vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo už minėtus metų ketvirčius kreipėsi nepagrįstai ir neteisėtai, siekdama pasipelnyti. UAB „Kamesta“ piktavaliÅ¡ki veiksmai lėmė, jog antstolei įvykdžius nurodytų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovė taip pat buvo priversta sumokėti ir 53 329,53 Lt antstolės vykdymo iÅ¡laidas, t. y., atsakovė dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų patyrė Å¡iai sumai lygiÄ Å¾alÄ , kuri yra priteistina iÅ¡ UAB „Kamesta“ proporcingai apskaičiuotam tikrajam koncesijos mokesčio dydžiui.

Kadangi koncesijos mokestis už 2012 m. II-IV ketv. sudaro 398 825,64 Lt (115 507,88 Eur) sumÄ , laikytina, jog atsakovės naudai iÅ¡ UAB ieÅ¡kovės yra priteistina 10 824,97 Eur (37 376,46 Lt).  Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ praÅ¡o Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti UAB ,,Kamesta“ apeliacinį skundÄ ; Kauno miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymo paskirti statybos techninę ekspertizę netenkinti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl koncesijos mokesčių mokėjimo pagal mokėjimų tvarkÄ Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad koncesijos sutarties 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ nuostatos yra absoliučiai negaliojančios ir bylÄ nagrinėjęs teismas negalėjo jomis vadovautis yra atmestinas. Koncesijos sutarties 37.2. punkte nurodyta, kad koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka. Sutarties priedas „Mokėjimų tvarka“ Å¡alių buvo suderintas ir pasiraÅ¡ytas, nepakeistas ir nenuginčytas, Å¡io priedo teisėtumo klausimas jau ne kartÄ Ä¯vertintas visų instancijų teismuose.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje neformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančia mokėjimo tvarkÄ , ar kurias nors jos sÄ lygas, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti Å¡io koncesijos sutarties priedo teisėtumo klausimo, juo labiau, kad Å¡io priedo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Pirma. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389173/2012, kurioje UAB „Kamesta“ ginčijo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 29 d. atliktÄ vienaÅ¡alį koncesijos sutarties nutraukimÄ , o pastaroji pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekė pripažinti negaliojančiu sutarties 6 priedÄ , patvirtino 2012 m. gegužės 29 d. Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisakė savo reikalavimo pripažinti negaliojančia mokėjimų tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė buvo taikos sutartimi užbaigtos bylos dalyvaujančiais asmenimis, pripažintina, jog Å¡ia nutartimi patvirtintos sÄ lygos yra privalomos abiem Å¡alims, ir jomis galima remtis kaip savo atsikirtimų pagrindu, Å¡iuo atveju, paneigiančiu atsakovės argumentus, kad mokėjimų tvarkos sÄ lygos yra neteisėtos ir negaliojančios bei, kad bylÄ nagrinėjęs teismas ex officio turėjo spręsti mokėjimų tvarkos teisėtumo klausimÄ .Antra. Nepaisant to, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama taikos sutartį pripažino mokėjimų tvarkos teisėtumÄ , ji ne kartÄ teikė praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi užbaigtoje byloje.

Be to, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ , kuriais buvo siekiama iÅ¡spręsti mokėjimų tvarkos teisėtumo klausimÄ buvo grindžiami tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovė nurodo ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, įskaitant ir apeliacinį skundÄ .Pagrindinis atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kuriuo ji grindžia mokėjimų tvarkos neteisėtumÄ - tai, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivivaldos įstatymas) 17 straipsnio 39 punktÄ .

Mokėjimų tvarka nebuvo suderinta ir patvirtinta Kauno miesto savivaldybės taryboje, todėl savivaldybės administracijos direktorius be tarybos pritarimo net negalėjo pasiraÅ¡yti Å¡io koncesijos sutarties priedo. Mokėjimų tvarkos ir taikos sutarties sudarymo teisėtumas atsakovės kvestionuojamas ne pirmÄ kartÄ . Trijų instancijų teismai, nagrinėję Å¡iuos atsakovės argumentus praÅ¡ymuose atnaujinti procesÄ , nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog minėtos sutartys buvo sudarytos be savivaldybės pritarimo, pažeidžiant administracijos direktoriaus suteiktus įgaliojimus.Trečia.

Atsakovė Kauno apygardos teismui buvo įteikusi ir savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriuo ginčijo koncesijos sutarties 6 priedÄ mokėjimų tvarkÄ . MinimÄ atsakovės ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti, konstatavus, kad atsakovės įteikto ieÅ¡kinio pagrindas sutampa su prieÅ¡ieÅ¡kinio, įteikto taikos sutartimi užbaigtoje byloje byloje. Teismų iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinių tapatumo buvo motyvuojama tuo, kad taikos sutartimi užbaigtoje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus atsakovė grindė analogiÅ¡komis aplinkybėmis: kad priedas Nr. 6 pasiraÅ¡ytas negavus Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39, 43 punktai); kad pagal mokėjimų tvarkÄ UAB „Kamesta“ iÅ¡vengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindÄ neracionaliam savivaldybės lėšų panaudojimui ar pasisavinimui, t. y. vieÅ¡ojo intereso pažeidimui; kad mokėjimo tvarkoje numatytas nepagrįstas mokesčio skaičiavimas padidėjus automobilių eksploatacijai transporto mazge.

Atsižvelgiant į tai, kad ir apeliaciniame skunde mokėjimo tvarkos teisėtumas atsakovės kvestionuojamas remiantis tapačiomis aplinkybės, kurios sudarė taikos sutartimi užbaigtoje byloje pareikÅ¡to atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ , todėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, negalėjo jų iÅ¡ naujo ex officio nagrinėti ir vertinti. Dėl pravažiavusių automobilių skaičiavimo pagrįstumo Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog pravažiuojančių transporto mazgu automobilių skaičiavimo sistema yra įrengta netinkamai taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

Pirma. Automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo klausimas buvo iÅ¡spręstas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje, kurioje atsakovė ta pačia aplinkybe grindė ginčijamÄ koncesijos sutarties nutraukimo pagrįstumÄ . PasiraÅ¡ydama taikos sutartį atsakovė pripažino, kad jos pretenzijos dėl automobilių skaičiavimo sistemos yra nepagrįstos. Antra. Atsakovė nėra nurodžiusi jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius, kad automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų bei, kad teikiami automobilių fiksavimo duomenys neatitinka tikrovės. Nurodomo pažeidimo egzistavimÄ atsakovė grindžia prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymo sampratÄ atitinkančiais faktiniais duomenimis.

Automobilių skaičiavimus atlieka UAB ,,Saugus eismas“ pagal su ieÅ¡kove 2008 m. gegužės 18 d. pasiraÅ¡ytÄ darbų rangos sutartį. Byloje pateiktas UAB ,,Saugus eismas“ 2014 m. spalio 27 d. raÅ¡tas, kuriuo detaliai paaiÅ¡kintas automobilių skaičiavimo sistemos veikimo principas bei duomenų iÅ¡saugojimo mechanizmas. Automobilių skaičiavimo sistemos įrengimo dokumentacija, įskaitant ir jos eksploatacijos instrukcijÄ , atsakovei buvo įteikta 2008 metais. Skaičiavimo sistemÄ sudaro tiksli automatizuota technologinių procesų sistema SIMATIC S-7.

Prie skaičiavimo sistemos instrukcijos pridėti sistemos atitikties deklaracija bei sertifikatai patvirtina jos atitikimÄ ES standartams, sistema yra pažymėta.Koncesijos ruožu pravažiuojančias transporto priemones galima tik matematiÅ¡kai suskaičiuoti, o ne pamatuoti Metrologijos įstatyme nurodomais matavimo vienetaisValstybinė metrologijos tarnyba taip pat ne kartÄ savo raÅ¡tais 2014 m. birželio 25 d., 2015 m. balandžio 2 d., 2015 m. liepos 15 d. iÅ¡aiÅ¡kino, kad pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistema nėra teisinės metrologijos reguliavimo objektu ir atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. 4-523 patvirtintÄ Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sÄ raÅ¡Ä nėra įraÅ¡ytos pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemos. Todėl minėtos sistemos nepriskirtos teisinei metrologijai ir joms neatliekama metrologinė patikra. Kas patvirtina ir aplinkybę, kad atsakovės argumentas, jog įrengta automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstas.Dėl koncesijos mokesčio už 2012 m.

II ketvirtį Atsakovės argumentai dėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmusio teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė pagrįstai apskaičiavo koncesijos mokestį už 2012 m. II ketvirtį, t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 31 d. iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos 2012 m. birželio 13 d., pagrįstumo, yra atmestini. Kaip teisingai pažymėjo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Å¡alys susitarė toliau vykdyti pasiraÅ¡ytÄ koncesijos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis (Sutarties 6 p.), todėl nėra pagrindo teigti, kad mokestis už ginčo laikotarpį neturi bÅ«ti skaičiuojamas.

Å iuo punktu Å¡alys taip pat numatė, kad sprendžiant klausimÄ dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo Å¡iuo klausimu, Koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Vadinasi Å¡iuo susitarimu Å¡alys aptarė ir sÄ lygÄ kaip yra skaičiuojami ir mokami koncesijos mokesčiai laikotarpiu kol bus sprendžiami Å¡alių ginčai. Net ir tuo atveju, jeigu, sutikti su atsakovės argumentu, jog taikos sutartis nereguliuoja Å¡alių santykių iki Å¡ios sutarties patvirtinimo, ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡rašė sÄ skaitÄ už 2012 m.

II ketvirtį, nes tuo laikotarpiu faktiÅ¡kai vykdė koncesijos sutartį. Be to, koncesijos sutarties 47.6. punktas numato, kad kilus bet kokiam ginčui ar nesutarimui ,,Å alys susitaria ginčo sprendimo laikotarpiu toliau vykdyti darbus pagal Å¡iÄ sutartį“. Å i sutarties nuostata įpareigojo ieÅ¡kovę vykdyti sutartį. Pagal mokėjimų tvarkos nuostatas koncesijos mokestis koncesininkui mokamas vienÄ kartÄ per ketvirtį, pateikus duomenis apie apskaitos prietaisuose užfiksuotÄ pravažiavusių per tÄ ketvirtį automobilių skaičių.

PasiraÅ¡ant taikos sutartį, 2012 metų antrasis ketvirtis dar nebuvo pasibaigęs, todėl nebuvo pagrindo apskaičiuoti už šį ketvirtį mokėtino koncesijos mokesčio. Pagrindas iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ koncesijos mokėjimui už 2012 m. II ketvirtį atsirado, kai taikos sutartis tarp Å¡alių jau buvo patvirtinta ir įsigaliojusi, todėl ji iÅ¡raÅ¡yta buvo pagrįstai. Atsakovė neteisingai interpretuoja ir apeliacinės instancijos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1275/2010.

Å ioje nutartyje teismas tik pacitavo CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad sutarties nutraukimas atleidžia Å¡alis nuo sutarties vykdymo bei iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neprivalo vykdyti sutarties, ir ieÅ¡kovei sutarties nevykdant, koncesijos ruožo peržiÅ«ros darbus turėtų atlikti atsakovė, t. y. minimoje teismo nutartyje taip pat pripažinta, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vykdė koncesijos sutartį ir tik iÅ¡aiÅ¡kino kaip reikėtų elgtis, jeigu ieÅ¡kovė sutarties nevykdytų.

Atsakovė, neigdama pareigÄ sumokėti koncesijos mokestį už 2012 m. II ketvirtį nesÄ Å¾iningai siekia iÅ¡vengti sumokėti ieÅ¡kovei už koncesijos sutarties vykdymÄ , todėl jos argumentai atmestini. Dėl UAB ,,Kamesta“ nustatyto 0,26 Lt už vienÄ pravažiavusį automobilį įkainio dydžio ir statybos techninės ekspertizės Atsakovės argumentai, kad neva nepagrįstai yra nustatytas 0,26 Lt už vienÄ koncesijos ruožu pravažiavusį automobilį, taip pat, kad koncesijos ruožas yra pastatytas ne pagal projektinę dokumentacijÄ , kad netinkamai panaudoti statybos kaÅ¡tai, ir iÅ¡ viso, kad net pats UAB ,,Kamesta“ pasiÅ«lymas dalyvaujant konkurse yra ydingas bei prieÅ¡tarauja konkurso sÄ lygoms, yra atmestini.

Pirma. Atsakovės versija dėl UAB ,,Kamesta“ pasiÅ«lymo dalyvaujant atvirame konkurse ydingumo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis pačios suteikiančiosios institucijos parengtomis ir 2005 m. vasario 17 d. patvirtintomis konkurso sÄ lygomis. Kaip numatyta konkurso sÄ lygų 9.10 punkte, Å¡alių derybų metu pasiektas susitarimas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T367, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Antra. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės jau buvo kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovės įrengto koncesijos ruožo teisėtumo ir statybos kaÅ¡tų panaudojimo pagrįstumo.

Jau minėtoje Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi užbaigtoje byloje, koncesijos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ atsakovė grindė ir aplinkybe, kad koncesijos ruoÅ¾Ä ieÅ¡kovė įrengė neteisėtai, taip pat Å¡ioje byloje įteiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijo ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytus atliktų koncesijos ruožo darbų aktus bei sÄ matinius skaičiavimus. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡ko koncesijos ruožo pripažinimo nepagrįstu, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi pavedė UAB ,,Valstybinė projektų ir sÄ matų ekspertizė“ atlikti teismo statybos ekspertizę, kuriai suformulavo klausimus, tiek dėl koncesijos ruožo įrengimo teisėtumo, tiek dėl statybos sÄ naudų pagrįstumo. 2012 m. vasario 6 d. buvo suraÅ¡ytas ,,Linijino inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas.

Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė statinio ekspertizės aktas“ (t. 6, b. l. 146-196). Teismo paskirtos 2012 m. vasario 6 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad visus koncesijos ruožo įrengimo darbus ieÅ¡kovė atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pagal projektÄ , faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekiai atitinka sÄ matinius skaičiavimus ir įkainius. Todėl atsakovės teiginiai, kad dalis koncesijos ruožo įrengimo darbų atlikti nepagrįstai ir, kad netinkamai panaudoti kaÅ¡tai, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės ir vertintini tik kaip nepagrįstas atsakovės siekis tęsti nepagrįstÄ bylinėjimÄ si ir taip iÅ¡vengti prisiimtų pagal koncesijos sutartį įsipareigojimų vykdymo.

Trečia. IÅ¡keldama įkainio už pravažiavusį transporto mazgu automobilių pagrįstumo klausimÄ , statybos darbų teisėtumo ir statybos kaÅ¡tų pagrįstumo klausimÄ atsakovė iÅ¡ esmės dar kartÄ kvestionuoja klausimus, kurie yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Dėl to ginčyti iÅ¡ naujo statybos darbų teisėtumÄ atsakovė Å¡ioje byloje nebegalėjo.Ketvirta. Atsakovės praÅ¡ymas paskirti statybos techninę ekspertizę yra atmestinas. Atsakovė ekspertizę praÅ¡o paskirti dėl to, kad bÅ«tų galima nustatyti koncesijos ruožo statybos kaÅ¡tus ir remiantis tuo nustatyti ieÅ¡kovės, dalyvaujant konkurse, pateiktame pasiÅ«lyme nurodyto vieno pravažiavusio automobilio įkainio pagrįstumÄ .

Byloje jau yra pateiktas 2012 m. vasario 6 d. teismo paskirtos ekspertizės aktas, kuriame yra pasisakyta tiek dėl statybos darbų teisėtumo, tiek dėl statybos kaÅ¡tų. Atsakovė nepateikia argumentų, kodėl reikalinga dar viena statybos techninė ekspertizė, nors neneigia esančiame ekspertizės akte pateiktų ekspertų iÅ¡vadų. Be to, darbų teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl nagrinėjamoje byloje iÅ¡ naujo nebegali bÅ«ti vertinamas. Koncesijos sutartis pasiraÅ¡yta ne pagal ieÅ¡kovės pateikto pasiÅ«lymo dalyvauti konkurse sÄ lygas, o pagal suteikiančiosios institucijos derybų metu pasiekto su ieÅ¡kove susitarimo sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo ir jo sÄ lygų įvertinimas neturės jokio teisinio reikÅ¡mingumo.

Dėl per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių skaičiaus ir ketvirtinių einamų jų koncesijos mokesčių dydžio Atsakovės argumentai dėl koncesijos mokesčių skaičiavimo taisyklių yra atmestini, nes jais atsakovė iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo kvestionuoja mokėjimų tvarkos nuostatų teisėtumÄ ir siÅ«lo, kad mokėjimo tvarkos nuostatos bÅ«tų aiÅ¡kinamos ir taikomos pagal atsakovės nepagrįstas ir iÅ¡kreipiančias mokėjimų tvarkos nuostatų turinį interpretacijas.Klausimai tiek dėl mokėjimų tvarkos teisėtumo, tiek dėl UAB ,,Kamesta“ atliktų koncesijos mokesčių skaičiavimų pagrįstumo jau buvo iÅ¡spręsti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, taip pat Å¡ie klausimai buvo keliami ir kituose atsakovės teismui teiktuose praÅ¡ymuose ir bylose.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, remdamasi tapačiais kaip ir kitose bylose argumentais, siÅ«lo pakeisti mokėjimų tvarkos nuostatų turinį ir jį iÅ¡kreipti taip, kad bÅ«tų naudingas atsakovei ir sudarytų sÄ lygas iÅ¡vengti koncesijos mokesčio mokėjimų ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atnaujinti procesÄ taikos sutartimi užbaigtoje byloje, tiek naujÄ atsakovės ieÅ¡kinį priimti, buvo atsisakyta konstatavus, kad atsakovės įteikto ieÅ¡kinio pagrindas sutampa su prieÅ¡ieÅ¡kinio, įteikto taikos sutartimi užbaigtoje byloje, t. y. pripažinus, kad atsakovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės jau įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tos pačios aplinkybės iÅ¡ naujo (pakartotinai) nebevertintinos ir nebeįrodinėtinos ir nagrinėjamoje byloje.

BylÄ nagrinėjęs teismas mokėjimų tvarkos nuostatų turinį aiÅ¡kino lygiai taip pat kaip ir ieÅ¡kovė, ir Å¡is aiÅ¡kinimas skiriasi nuo atsakovės mokėjimo tvarkos interpretacijų. Tačiau tik dėl to, kad teismas į koncesijos mokesčius už einamuosius ketvirčius skaičiavo tik per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius ir nepagrįstai neskaičiavo per Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių, teismo suskaičiuoti einamieji koncesijos mokėjimai yra neteisingi.

Byloje yra pateiktas ir 2015 m. balandžio 22 d. teismo eksperto L. U. ekspertizės aktas dėl mokėjimo tvarkos aiÅ¡kinimo (T 6, b. l. 146-163). Ekspertizės akte pateikta detali koncesijos mokesčių skaičiavimÄ nustatančių taisyklių turinio analizė, padarytas 2012-2013 metų kiekvieno ketvirčio bei vienkartinių metinių iÅ¡mokų skaičiavimo pagrindimas. Eksperto atlikti skaičiavimai patvirtina UAB ,,Kamesta“ už 2012-2013 metus iÅ¡raÅ¡ytos koncesijos mokėjimų sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomų sumų teisingumÄ .

Taip pat ekspertizės akte atlikta atsakovės raÅ¡tų ir pretenzijų analizė ir pateiktos eksperto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimai, kad Å¡iuose raÅ¡tuose ir pretenzijose nurodomas atsakovės siÅ«lomas koncesijos mokesčių skaičiavimas yra nepagrįstas. Atsakovė koncesijos mokesčius siÅ«lo skaičiuoti ne pagal mokėjimų tvarkÄ , kuri yra koncesijos sutarties dalimi ir Å¡alims privaloma, o pagal atsakovės dėstomas Å¡alių atstovų pasitarimų protokoluose esančios informacijos interpretacijas.

Todėl vien Å¡i aplinkybė patvirtina atsakovės skaičiavimų nepagrįstumÄ .Dėl delspinigių skaičiavimo Atsakovė sutinka, kad prievolės neįvykdžiusiai Å¡aliai kyla pareiga mokėti netesybas, tačiau praÅ¡o jų nepriteisti, nes ieÅ¡kovė neteisėtai, pagal negaliojančias mokėjimų tvarkos nuostatas apskaičiavo ir pateikė atsakovei sumokėti nepagrįstas koncesijos mokesčių sumas. Atsakovės argumentai atmestini, nes mokėjimų tvarka yra galiojanti ir koncesijos mokesčius ieÅ¡kovė suskaičiavo pagrįstai ir teisingai, todėl turi teisę reikalauti ir netesybų sumokėjimo.

Dėl atlyginimo už antstolės darbÄ Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidas antstolės atlyginimui sumokėti. Kadangi pinigų sumos ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡ieÅ¡kotos pagal teismo procesinio sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , tai pripažintina, kad pinigų sumos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotos teisėtai ir pagrįstai. IÅ¡ teisėtai antstolės atliktų veiksmų žala negali atsirasti nei antstolei, nei iÅ¡ieÅ¡kotojai.

IÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡ieÅ¡kotos teisingai ir pagrįstai apskaičiuotos koncesijos mokesčių sumos, o atsakovės daromi skaičiavimai yra neteisingi. Atsakovė koncesijos mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi pačios sugalvotais ir neatitinkančiais tikrovės skaičiavimais, o faktiÅ¡kai jokios nepagrįstai sumokėtos ieÅ¡kovei sumos neegzistuoja.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl pravažiavusių automobilių skaičiaus pagrįstumoPirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Veverių g. sankryžos neįėjimo į koncesijos ruoÅ¾Ä ir tuo pačiu Å¡ioje sankryžoje esančių daviklių rodmenų neįtraukimo į koncesijos mokesčio apskaičiavimÄ buvo teisus bei tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus.Nesutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, jog teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, Veiverių gatvės priklausymas koncesijos ruožui, jos (ne)perdavimas UAB „Kamesta“, automobilių skaičiavimo daviklių įrengimo teisėtumas nagrinėjamoje byloje yra tiesiogiai susiję su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu dalyku, t. y. praÅ¡ymu pripažinti, jog koncesijos mokesčiai už atitinkamus ketvirčius buvo apskaičiuoti pažeidžiant koncesijos sutarties nuostatas bei nustatyti tikrÄ jį mokėtinÄ koncesijos mokestį.

UAB „Kamesta“ neturi teisės skaičiuoti mokesčio už automobilius, kurie koncesijos ruožu nepravažiavo, todėl iškilus klausimui, kokia iš tiesų yra minėto ruožo apimtis, taip pat kuriose jo vietose (ar, kaip nagrinėjamu atveju buvo teismo konstatuota, už jo ribų) yra automobilių skaičių fiksuojantys davikliai, jis buvo teismo pagrįstai ir teisėtai nagrinėtas, nepažeidžiant jokių procesinės teisės nuostatų ir jokiu būdu neišeinant už bylos nagrinėjimo ribų, priešingai, nei neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, visame UAB „Kelprojektas“, UAB „Hidroprojektas“ ir UAB „Patvanka“ parengtame 2012 m. vasario 6 d. akte Nr. 6367-00-TP-GK, nėra užsimenama apie ginčo Veiverių g. sankryžos priklausymÄ koncesijos ruožui. PrieÅ¡ingai, ekspertizės akte minimi Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, Marvelės gatvė, Nemuno kairysis krantas bei kad jie buvo pastatyti pagal atitinkamus projektus. IÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad koncesininkui iÅ¡nuomotas žemės sklypas gerokai nutolęs nuo Marvelės gatvės ir niekaip su ja nesusisiekia.

Tuo tarpu apie Veiverių g. sankryžos statybos teisėtumÄ ir jos statybos darbų vykdymÄ pagal projektÄ ekspertizės akte visiÅ¡kai niekas neminima, prieÅ¡ingai nei neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog pats ekspertizės akto pavadinimas „Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė statinio ekspertizės aktas“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog koncesijos ruožas yra iki Veiverių gatvės, tačiau jos neapima.

Å iÄ atsakovės pozicijÄ taip pat papildomai patvirtina ir jau aukščiau nurodytas 2003 m. gruodžio 8 d. J. B. g., Veiverių ir H. ir O. Minkovskių transporto mazgo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, patvirtinantis, jog UAB „Kamesta“ nepastatė ir negalėjo pastatyti ginčo Veiverių g. sankryžos. IeÅ¡kovės nurodymas, kad techniniuose projektuose buvo numatyta ir Veiverių gatvė, yra tik ieÅ¡kovės deklaratyvus teiginys, nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, tad aukÅ¡tesnės instancijos teismo nevertintinas. Pagal 2005 m. rugsėjo 30 nuomos sutartį koncesininkui buvo iÅ¡nuomotas tik 2,7525 ha žemės sklypas, kuriame jau iki koncesijos sutarties buvo kitas Kauno miesto savivaldybės turtas – Veiverių gatvės dalis, tačiau koncesininkui pagal nuomos ar kokiÄ kitokiÄ Ä¯statymuose numatytÄ sutartį, Å¡is nekilnojamasis turtas koncesijos vykdymui perduotas nebuvo.

Akivaizdu, jog Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža pagal koncesijos sutarties 6.1 punkto nuostatÄ Ä¯ koncesijos ruoÅ¾Ä neįeina, dėl ko ginčo davikliai Loop1 - Loop6 buvo joje sumontuoti neteisėtai bei jų duomenys, kaip teisingai nustatė teismas skundžiamame sprendime, negalėjo bÅ«ti naudojami koncesijos mokesčiui nustatyti. Šis bei kiti jau aukščiau pateikti argumentai taip pat paneigia ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , teigiantį, jog iÅ¡ Kauno administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-2540-428/2014 galima teigti, jog ieÅ¡kovė Veiverių g. valdo Koncesijos sutarties pagrindu.

PrieÅ¡ingai - Å¡iame sprendime niekur apie tai užsimenama nėra, tačiau konstatuojama, jog UAB „Kamesta“ Veiverių g. nuosavybės teise valdė neteisėtai bei nepagrįstai, o tai, kad ieÅ¡kovė Å¡io turto negalėjo pastatyti, vykdydama koncesijos sutartį, nes jis jau buvo senai pastatytas aiÅ¡kiai įrodo jau minėti įrodymai, pvz., byloje pateiktas tikrosios bÅ«klės planas, kuris parengtas 2004 m. rengiant detalųjį planÄ Aleksoto tilto transporto mazgui. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo iÅ¡vados dėl Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryžos nepriklausymo koncesijos ruožui tariamÄ nepagrįstumÄ neva įrodo tai, jog atsakovė ne kartÄ kreipėsi į atsakingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo siekdama įrodyti, jog dalis koncesijos ruožo, įskaitant Veiverių gatvę, perduoti ieÅ¡kovei neteisėtai, tačiau Å¡ie atsakovės praÅ¡ymai buvo nepatenkinti. Kaip pavyzdį UAB „Kamesta“ nurodo Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ .

Tačiau Å¡is nutarimas buvo Kauno miesto savivaldybės apskųstas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Dėl to UAB „Kamesta“ nepagrįstai nurodo, jog yra neginčijamai konstatuota nebuvus jokių nusikalstamos veikos požymių veikoje, kuria UAB „Kamesta“ galimai pasisavino Veiverių g. ir jÄ savavaliÅ¡kai įtraukė į koncesijos ruoÅ¾Ä nepaisant to, jog tam nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Net jeigu jokios nusikalstamos veikos ir iÅ¡ tiesų nebÅ«tų buvę nustatyta, pačiame UAB „Kamesta“ nurodytame Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarime prokuroras A.

M., vadovaudamasis FNTT specialistės išvada, konstatuoja, jog 0,9721 ha ploto žemės sklypas (kuriame yra dalis ginčo – dalis Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryžos) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir nėra nei išnuomotas, nei kitu būdu perduotas UAB „Kamesta“. Taigi iš šio nutarimo, kuriuo vadovaujasi ir pati ieškovė, yra akivaizdu, jog Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža iš tiesų nebuvo ir nėra niekaip - nei nuomos, nei Koncesijos, nei jokios kitos sutarties pagrindu - perduota ieškovei, dėl ko ji negalėjo ir negali būti laikoma koncesijos ruožo dalimi.

UAB „Kamesta“ savo apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi jau buvo išspręstas klausimas dėl ieškovės tinkamo koncesijos sutarties 27.1.2 punktu prisiimto įsipareigojimo - pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo bei teisingų duomenų pateikimo, taip pat atliktų statybos darbų teisėtumo. Tačiau po taikos sutarties pasirašymo atsakovė sužinojo, jog skaičiavimo sistema „CarCount“ nėra metrologiškai patikrinta ir jos duomenys apskritai net negali būti naudojami koncesijos mokesčiui nustatyti.

Å ie klausimai byloje, kuri buvo užbaigta 2012 m. birželio 13 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, spręsti nebuvo, dėl jų taikos sutartyje nepasisakyta, kas reiÅ¡kia, jog nagrinėjamoje byloje jie atsakovės buvo keliami teisėtai. Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija neginčija absoliučiai jokio darbų priėmimo akto, jokių sÄ matinių skaičiavimų, kas buvo vienas iÅ¡ jos prieÅ¡ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 reikalavimų. Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 taip pat nebuvo kilęs klausimas dėl daviklių iÅ¡dėstymo pagrįstumo bei teisėtumo, nes tokių duomenų ieÅ¡kovė net nebuvo pateikusi atsakovei ir Å¡i jų nežinojo, jis nebuvo iÅ¡spręstas jokia taikos sutartimi, todėl galėjo bÅ«ti ir buvo keliamas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje.

Be to, civilinėje byloje Nr. 2-583-675/2016 yra ginčijamasi dėl Å¡ių daviklių duomenų panaudojimo apskaičiuojant koncesijos mokestį teisėtumo už laikotarpį, einantį po taikos sutarties sudarymo. Å ie nagrinėjami klausimai taikos sutartyje aptarti nebuvo, iÅ¡skyrus tai, kad Å¡alys buvo įsipareigojusios nustatyti naujÄ , joms abiems priimtinÄ koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , kas iki Å¡iol dėl UAB „Kamesta“ nebendradarbiavimo ir nesuinteresuotumo nebuvo padaryta. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo neanalizuoti su Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryžos priklausymu koncesijos ruožui klausimų, o jo padarytos su tuo susijusios iÅ¡vados, t.y., kad Å¡ioje sankryžoje davikliai Loop1 - Loop6 buvo įrengti neteisėtai ir jų duomenys negalėjo bÅ«ti panaudoti apskaičiuojant koncesijos mokestį, yra teisingos bei pagrįstos. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendime nurodydamas, jog Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža neįeina į koncesijos ruoÅ¾Ä , dėl ko UAB „Kamesta“ neturėjo teisės apskaičiuodama koncesijos mokestį naudotis Å¡ioje sankryžoje sumontuotų daviklių duomenimis apskaičiuojant koncesijos mokestį, priėmė teisingÄ bei teisėtÄ iÅ¡vadÄ , dėl ko UAB „Kamesta“ apeliacinis skundas yra atmestinas.Dėl koncesijos mokesčių skaičiavimo bei permokos atsakovei priteisimo IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo pripažinta, kad UAB „Kamesta“ taikė tinkamas taisykles skaičiuodama koncesijos mokesčius ir pagrįstai skaičiuojant koncesijos mokestį įtraukė automobilių, pravažiavusių ir per Veiverių g. sankryÅ¾Ä , ir per Marvelės g. sankryÅ¾Ä , dėl ko teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad skaičiuodama koncesijos mokėjimus ieÅ¡kovė nepagrįstai įtraukė per Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius.

Ginčo koncesijos mokesčio apskaičiavimas už atitinkamus ginčo 2012-2013 metų ketvirčius Å¡ioje byloje yra dėl laikotarpio, einančio po taikos sutarties sudarymo, koncesijos mokesčio dydis už šį laikotarpį taikos sutartimi Å¡alių sulygtas nebuvo ir nėra, dėl ko jis gali bÅ«ti naujo teisinio ginčo objektas. Tai, kad taikos sutartimi Å¡alys sutarė mokėti atitinkamÄ koncesijos mokestį už ketvirčius iki minėtos sutarties sudarymo jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog atsakovė prarado teisę apskritai koncesijos mokesčio apskaičiavimÄ ginčyti, juo labiau, kad taikos sutarties 6 punkte Å¡alys sulygo iki 2012 m. spalio 30 d. nustatyti naujÄ koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , kas reiÅ¡kia, jog esamoji tvarka yra iÅ¡ esmės ydinga ir nepriimtina, o ginčas dėl jos taikos sutartimi neiÅ¡spręstas, tik joje nustatyta kaip jis turėtų bÅ«ti sprendžiamas.

Koncesijos mokesčio apskaičiavimas į jį neįtraukiant daviklių, esančių Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryžoje, duomenų nebuvo aiškinamas nė vienoje byloje, kurioje būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsakovė nei civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, nei civivilinėje byloje Nr. 2A-966-302/2015, kurioje spręstas civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 atnaujinimo klausimas, šio klausimo nekėlė, teismas dėl daviklių išdėstymo teisėtumo nebuvo pasisakęs, teismas turėjo teisę pasisakyti šiuo aspektu ir priimti atitinkamas savarankiškas išvadas.

Å ioje byloje surinktų įrodymų visuma visiÅ¡kai įrodo, kad teismas buvo teisus konstatuodamas, jog koncesijos mokestis už einamuosius ketvirčius turi bÅ«ti skaičiuojamas naudojant tik per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiuojančių automobilių skaičių. Dėl delspinigių dydžio ir senaties termino taikymo Nagrinėjamoje byloje tikroji koncesijos sutarties pažeidėja, nustačiusi atsakovei nepagrįstÄ ir neteisėtai apskaičiuotÄ koncesijos mokestį, buvo ieÅ¡kovė, o ne atsakovė.

Koncesijos mokestis negali bÅ«ti skaičiuojamas pagal niekines bei negaliojančias mokėjimo tvarkos pastabas, taip pat negali bÅ«ti skaičiuojamas atsižvelgiant į automobilių, kurie net nevažiavo koncesijos ruožu, skaičių be to, koncesininkė jų kiekio skaičiavimui naudojo metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ sistemÄ â€žCarCount“. Vadovaujantis visuotiniu teisės principu, jog iÅ¡ neteisės negali kilti teisė, yra akivaizdu, jog, nenustačius tikrojo ir teisėto mokėtino koncesijos mokesčio, atsakovė neturėjo ir neturi jokios prievolės mokėti kokių nors delspinigių ieÅ¡kovei, apskaičiuotų nuo nurodyto aiÅ¡kiai per didelio koncesijos mokesčio.

Patenkinus Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ ir nustačius, jog koncesijos mokestis už ginčo 2012-2013 m. ketvirčius turėjo bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo faktiÅ¡kai Marvelės sankryža pravažiavusių automobilių skaičiaus, net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pareigÄ atsakovei delspinigius mokėti (kÄ atsakovė neigia), jie turėtų bÅ«ti skaičiuojami ne nuo ieÅ¡kovės nurodytų neteisėtai ir nepagrįstai paskaičiuotų sumų, bet tik nuo atitinkamai 132 426,87 Lt (38 353,47 Eur) už 2013 m.

II ketv. ir nuo 165 726,22 Lt (47 997,63 Eur) už 2013 m. III ketv., kas sudarytų iÅ¡ viso 5 060,52 Eur (2 780,63 Eur ir 2 279,88 Eur) sumÄ , o ne 15 585 Eur, kaip neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde. Taip pat bÅ«tina buvo atsižvelgti, kad tuo metu UAB „Kamesta“ jau buvo įgijusi žymiai daugiau koncesijos mokesčio, nei jai galėtų priklausyti, todėl jokie delspinigiai apkritai negalėtų bÅ«ti skaičiuojami. Dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų ir kitų procesinių teisės normų pažeidimo IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomi dokumentai negali turėti įrodomosios galios.

UAB „Valstybinė projektų ir sÄ matų ekspertizė“ UAB „Kamesta“ samdė projektuojant ir statant tÄ patį koncesijos ruoÅ¾Ä , o Å¡ios bendrovės ekspertizės aktai buvo naudojami kaip ieÅ¡kinio priedai civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje ir sudaryta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir nei vienas iÅ¡ minimÄ ekspertizės aktÄ pasiraÅ¡iusių UAB „Valstybinė projektų ir sÄ matų ekspertizė“ darbuotojų nėra Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡e. Sutarties 6 priede „Mokėjimų tvarka“ nėra nieko, kas bÅ«tų susiję su sritimis, kuriose privatus teismo ekspertas L.

U. turi specialių žinių ir turi suteiktÄ teisę daryti ekspertizes, tačiau UAB „Kamesta“ jį pasisamdė minėtos mokėjimų tvarkos aiÅ¡kinimui ir pateikė tik maÅ¾Ä dalį iÅ¡ koncesijos sutartį sudarančių dokumentų ir galbÅ«t užsisakė pageidaujamÄ rezultatÄ . Teismo eksperto iÅ¡vados, iÅ¡einančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikÅ¡mės, todėl teismas net neturėjo teisės remtis tokiomis iÅ¡vadomis kaip įrodymais.

Nors teismas ir turi priimti sprendimÄ atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jis privalo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno Å¡alių pateikto dokumento (įrodymo) ar nurodyto argumento. Atsižvelgiant į bylos apimtį, logiÅ¡ka, kad teismas sprendime negalėjo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno joje pateikto įrodymo ar nurodytos aplinkybės ir tai nelaikytina nei įrodymų vertinimo taisyklių, nei CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punkto pažeidimu.

Be to, UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde nurodyti teismo nevertinti įrodymai dokumentai bei motyvai nenuginčija kitų skundžiamame sprendime aptartų ir įvertintų įrodymų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribųApeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).Nors dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų, atsiliepimų į jį argumentų iÅ¡samumÄ , atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, į tai, kad Å¡alių atstovai advokatai Å¡iame posėdyje dalyvavo, kuriame jiems buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl pareikÅ¡tų reikalavimų, nurodyti esminę reikÅ¡mę savo pozicijai pagrįsti turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeidžia Å¡alių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , todėl teisėjų kolegija ieÅ¡kovės praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina.Dėl naujų įrodymų priėmimoPagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Ä®rodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos Å¡alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus.

Be to, skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu pateikti 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. kovo 3 d., 2011 m. rugsėjo 28 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos atsisakytina priimti ir jie grÄ Å¾intini ieÅ¡kovei.

Dėl statybų techninės ekspertizės skyrimoCPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojančioji.

Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – bÅ«tinybė iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikrÄ byloje kilusį klausimÄ , kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios. Ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikÅ¡mingus duomenis, prieÅ¡tarauja proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principui (CPK 7 straipsnis). Be to, eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-59/2010; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).Nagrinėjamoje byloje atsakovė praÅ¡o skirti techninę statybų ekspertizę.

Byloje esant pakankamai duomenų apie Å¡alių susitarimÄ , jo sÄ lygas, viešųjų paslaugų rūšį, jų apimtį, mokėtinus suteikiančiosios institucijos mokėjimus koncesininkui už paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, faktinius mokėjimus, techninės ekspertizės skyrimas apeliacinės instancijos teisme prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų suvaržęs bylos Å¡alių teises teikti byloje įrodymus.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ informacinių pažymų apie teismo posėdį matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdavo į bylÄ Å¡alių pateiktus įrodymus, dėl jų iÅ¡tyrimo ir vertinimo bei galimybės prieÅ¡ingai Å¡aliai susipažinti atidėdavo teismo posėdžius, be to, kooperavosi su Å¡alimis tenkindamas jų praÅ¡ymus iÅ¡kviesti liudytojÄ , iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ vieÅ¡ojo registro (2015 m. kovo 23 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 16 d. posėdžiai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylos Å¡alims buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, į byloje esančių įrodymų pakankamumÄ ir iÅ¡samumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme skirti techninę ekspertizę netikslinga. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymo skirti ekspertizę, nes į Å¡ioje byloje kylančius klausimus, susijusius su nagrinėjamu ginču, galima atsakyti remiantis Å¡ioje byloje surinktais įrodymais.Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties galios sprendžiant mokėjimų tvarkos teisėtumo klausimÄ Teisėjų kolegija pažymi, kad patvirtinus taikos sutartį Å¡alių ginčo sprendimas užbaigtas ir Å¡alys negali pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iÅ¡ naujo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389173/2012, kurioje UAB „Kamesta“ ginčijo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 29 d. atliktÄ vienaÅ¡alį koncesijos sutarties nutraukimÄ , o pastaroji pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekė pripažinti negaliojančiu sutarties 6 priedÄ , pavadintÄ â€žMokėjimo tvarka“ patvirtino 2012 m. gegužės 29 d.

Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė (t. 1, b. l. 42-45). Pažymėtina, kad minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė atsisakė, be kita ko, savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Å¡alių 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedÄ Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ (taikos sutarties 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė buvo teismo patvirtintos taikos sutarties Å¡alimis, pripažintina, jog Å¡ia nutartimi patvirtintos sÄ lygos yra joms privalomos.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad Å¡alių 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedas Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ (t. 1, b. l. 153-156) teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, atmestini atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas apskaičiuodamas ieÅ¡kovei mokėtinÄ koncesijos atlygį negalėjo remtis nurodyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad bylÄ nagrinėjęs teismas ex officio turėjo spręsti minėtos mokėjimų tvarkos teisėtumo klausimÄ .

Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje neformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančia mokėjimo tvarkÄ , todėl pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva), Å¡alių susitarimu nustatytÄ mokėjimo tvarkÄ galėjo pripažinti niekiniu, kai pagrindas jį tokiu pripažinti tapo akivaizdus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės pasiraÅ¡yti 6 priedÄ â€žMokėjimų tvarka“, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nepatvirtino Å¡io priedo, kad mokėjimo tvarkos pastabos prieÅ¡tarauja Koncesijos įstatymo nuostatoms, nes koncesininkas iÅ¡vengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos, nustato pernelyg didelį koncesininkui atlyginimÄ , nesudarė teismui pagrindo pripažinti minėtÄ mokėjimo tvarkÄ ex officio CK 1.80 straipsnio 1 dalies niekine, o be to, laikytini nepagrįstais.Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kaip (ne)tinkamo subjekto pasiraÅ¡yti 6 priedÄ â€žMokėjimų tvarka“ ir Å¡io priedo (ne)patvirtinimo aplinkybių jau buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Kauno miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Kamesta“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei.

Kasacinis teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu savivaldybės administracijos direktoriui buvo suteikti įgaliojimai pasiraÅ¡yti koncesijos sutartį ir, pagal tarybos suderintas koncesijos sutarties sÄ lygas, Å¡iÄ sutartį vykdyti. Taip pat kasacinis teismas pabrėžė, kad koncesijos sutarties finansavimo sÄ lygos ir apimtys, Å¡iai įgyvendinant savo iÅ¡imtinę kompetencijÄ , buvo nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu, kuriuo pritarta Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos ir eksploatavimo koncesijos sutarties projektui, savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas pasiraÅ¡yti nurodyto objekto Koncesijos sutartį; nustatyta koncesijos projekto vertė – ne didesnė kaip 59 312 500 Lt.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-966-302/2015, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ taikos sutartimi užbaigotje civilinėje byloje konstatavo, kad oficialÅ«s savivaldybės tarybos sprendimai, posėdžių protokolai patvirtina aplinkybes, kad ne tik koncesijos sutarties 6 priedas, bet ir taikos sutartis buvo pateiktos susipažinti savivaldybei, kad pastaroji pritarė minėtų susitarimų sudarymui, kad administracijos direktorius G.

B., pasiraÅ¡ydamas koncesijos sutarties 6 priedÄ , nevirÅ¡ijo jam suteiktų įgaliojimų, be to, teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, neturėjo pagrindo pakartotinai nagrinėti ir vertinti aplinkybes, dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo iÅ¡ naujo vertinti nei sutarties 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ pasiraÅ¡ymo, nei jo sÄ lygų teisėtumo klausimo.Galiausiai, atsakovė Kauno apygardos teismui buvo įteikusi ir savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriuo ginčijo koncesijos sutarties 6 priedÄ mokėjimų tvarkÄ .

Analogiškai, kaip ir apeliaciniame skunde, ieškinyje išdėstyti tie patys pagrindai, kuriais ginčijamas mokėjimų tvarkos teisėtumas, t. y. kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, nes:

1) pasirašyta pažeidžiant Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39 ir 49 punktų nuostatas, nesant Savivaldybės tarybos pritarimo ir peržengiant administracijos direktoriaus įgalinimus;

2) mokėjimų tvarkos sÄ lygos prieÅ¡tarauja Koncesijų įstatymo 2, 16 straipsnių ir kt. nuostatoms, todėl iÅ¡kreipia koncesijos esmę, panaikina koncesininko rizikÄ vykdant sutartį;

3) mokėjimo tvarkoje įtvirtintas nepagrįstas koncesijos mokestis už padidėjusį pravažiuojančių transporto mazgu automobilių skaičių. MinimÄ atsakovės ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-601/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015), konstatavus, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos įteikto ieÅ¡kinio pagrindas sutampa su prieÅ¡ieÅ¡kinio, įteikto taikos sutartimi užbaigtoje byloje.

Teismų iÅ¡vada, dėl ieÅ¡kinių tapatumo buvo motyvuojama tuo, kad taikos sutartimi užbaigtoje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus atsakovė grindė analogiÅ¡komis aplinkybėmis, t. y., kad mokėjimų tvarka pasiraÅ¡yta negavus Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39, 43 punktai), kad pagal mokėjimų tvarkÄ UAB „Kamesta“ iÅ¡vengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindÄ neracionaliam savivaldybės lėšų panaudojimui ar pasisavinimui, kad mokėjimo tvarkoje numatytas nepagrįstas mokesčio skaičiavimas padidėjus automobilių eksploatacijai transporto mazge.Taigi iÅ¡ įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje atsakovė atsisakė reikalavimo pripažinti mokėjimo tvarkÄ negaliojančia, Å¡i teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ , todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti mokėjimo tvarkos teisėtumo, juolab, ex officio nuspręsti, kad Å¡i mokėjimo tvarka yra niekinė.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokėjimo tvarka turėtų bÅ«ti ex officio pripažinta niekine ir negaliojančia, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti niekinio sandorio faktÄ . PrieÅ¡ingai, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, kad Å¡alių susitarimu prie koncesijos sutarties sudarytas 6 priedas „Mokėjimų tvarka“ turi bÅ«ti Å¡alių vykdomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015 pažymėjo, kad atsakovė, inicijuodama tapačiÄ bylÄ ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutarties, Nr. 3K-3-505/2013 iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pasiraÅ¡ydama mokėjimų tvarkÄ ir taikos sutartį atstovavo Kauno miesto savivaldybės interesus jai suteiktų įgaliojimų ribose, taip pat, kad apeliantės pasirinktas papildomas teisių gynimo bÅ«das – reiÅ¡kiant naujÄ ieÅ¡kinį, tapatų ankstesniam, taip siekiant iÅ¡kelti vienarūšę bylÄ , kaip teisinį pagrindÄ vėliau formaliai iÅ¡plėsti bylos, kurioje atnaujintas procesas, pakartotinio nagrinėjimo ribas, yra ydingas bei negalimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti apeliacinio skundo argumentai, kuriais vėl kvestionuojamas mokėjimo tvarkos teisėtumas, taip pat laikytini ydingais, juolab jie nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas koncesininkei mokėtinÄ atlygį, nepagrįstai rėmėsi Å¡ia mokėjimo tvarka.Dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, kaip koncesijos sutarties objektoTeismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus.

Ä®rodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo iÅ¡tyrimas dėl konkretaus įrodymo sÄ sajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiÅ¡kai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Baigiamasis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®rodymų vertinimas vyksta per visÄ Ä¯rodinėjimo procesÄ (renkant, priimant įrodymus, juos tiriant, sprendžiant jų patikimumo ir pakankamumo klausimus), bet tai tik preliminarus įrodymų vertinimas.

Galutinį įrodymų įvertinimÄ teismas atlieka priimdamas sprendimÄ (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma iÅ¡dėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Atlikdamas galutinį įrodymų vertinimÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). IÅ¡ bylos duomenų ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, visapusiÅ¡kai tyrė ir vertino bylos duomenis (koncesijos sutarties nuostatas, kadastro žemėlapio iÅ¡traukas, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d.

įsiteisėjusį sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014, Kauno miesto Aleksoto tilto detalųjį planÄ , žemės nuomos sutartį, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ ) bei visÄ bylos medžiagÄ , konstatavo, kad byloje nėra įrodymų (tarybos sprendimo, kito administracinio akto, sutarties ir kt.), jog Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, buvo perduotas ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada bei pažymi, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g.

Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, buvo Å¡alių sudarytos koncesijos sutarties objektu.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, ekspertizės aktų, dėl jų net nepasisakė, taip padarydamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, sprendimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimÄ . Å ie proceso teisės normų pažeidimai, apeliantės UAB „Kamesta“ teigimu, lėmė nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl minėto transporto mazgo nebuvimo koncesijos sutarties objektu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais.Sprendžiant klausimÄ , kas laikytina koncesijos sutarties objektu, pirmiausia, vertintinos koncesijos sutarties nuostatos.

IÅ¡ Å¡alių sudarytos koncesijos sutarties 2.1 punkto matyti, kad koncesijos sutartimi suteikiančioji institucija suteikė koncesininkui leidimÄ vykdyti Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatacijos ir priežiÅ«ros darbus už sutartyje nustatytÄ koncesijos mokestį; 2.1 punkte nurodyta, kad Å¡ios sutarties dalykas – tai koncesininko vykdoma Å«kinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiÅ«rint Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ , kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusiÄ rizikÄ ir atitinkamas teisės ir pareigas.

Koks kelio ruožas laikytinas koncesijos sutarties objektu detalizuoja 6 sutarties paragrafas „Koncesijos ruožas“, kurio 6.1. punkte nurodyta, kad koncesijos ruožas apima visas kelių ir tiltų dalis, Nemuno krantinę, kitus statinius ir įrenginius, numatytus žemės sklype ir nurodytus konkurso dokumentuose ir/ar projektinėje dokumentacijoje. Koncesijos sutarties 1.23 punkto, apibrėžiančio žemės sklypo, sÄ vokÄ matyti, kad žemės sklypu laikomas suteikiančiajai institucijai (Kauno miesto savivaldybės administracijai) nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame bus pastatytas koncesijos ruožas.

Taigi koncesijos sutarties objektu galėjo bÅ«ti tik konkurso dokumentuose ir (ar) projektinėje dokumentacijoje nurodyti žemės sklype esantys statiniai, kuriuos statė ieÅ¡kovė (CK 6.193 straipsnis). Dėl to vykdant koncesijos sutartį nauji statiniai galėjo bÅ«ti projektuojami ir statomi tik Å¡iame žemės sklype, o statiniai, kurie yra už Å¡io sklypo ribų ir (ar) pastatyti ne ieÅ¡kovės, vertintini kaip nesusiję su koncesijos objektu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad minėtas transporto mazgas įeina į plotÄ , dėl kurio buvo susitarta koncesijos sutartimi.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. T-97 matyti, jog tarybos buvo patvirtintas tik apie 3 ha prie Aleksoto tilto detalusis planas, o iÅ¡ žemės sklypo plano matyti, jog jis yra sudarytas tik 27 525 kv. m plotui, tad į koncesininkei perduotÄ Å¾emės sklypÄ koncesijos ruožui statyti transporto mazgas, esantis Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, neįeina. Be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-428 koncesininkei UAB „Kamesta“ buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti tik minėto ploto žemės sklypÄ ir dėl tokio žemės sklypo ploto nuomos buvo susitarta 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarytoje žemės nuomos sutartyje Nr. 2005-09-30/01.

IÅ¡ tikrosios bÅ«klės plano (t. 6, b. l. 65), kuris parengtas 2004 m. rengiant detalųjį planÄ Aleksoto tilto transporto mazgui, matyti, kad dar iki koncesijos sutarties sudarymo jau buvo įrengta tiek Veiverių gatvė, tiek Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža, ir Å¡ie statiniai (kitas Kauno miesto savivaldybės turtas) kaip reikalingi UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties vykdymui nebuvo iÅ¡nuomoti. Å i aplinkybė papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , kad minėtas transporto mazgas nebuvo Å¡alių sudarytos koncesijos sutarties objektu.

IeÅ¡kovės argumentas, kad techniniuose projektuose neva buvo numatyta ir Veiverių gatvė laikytinas nepagrįstu, nes Å¡iam argumentui pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantė UAB „Kamesta“ savo pozicijÄ dėl Veiverių g. įtraukimo į koncesijos ruoÅ¾Ä Ä¯rodinėja VÄ® Registrų centras duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (t. 8, b. l. 146-147). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is dokumentas neįrodo, jog bÅ«tent UAB „Kamesta“ statė minėtÄ transporto mazgÄ ir kad jis buvo perduotas jai koncesijos sutarties pagrindu.

IÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuosavybės teisė buvo paneigta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o dėl Å¡io Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, perdavimo ieÅ¡kovei, kaip koncesininkei, nėra jokio įraÅ¡o. UAB „Kamesta“ teigia, kad transporto mazgo buvimÄ koncesijos sutarties objektu pagrindžia UAB „Valstybinė projektų ir sÄ matų ekspertizė“ 2012 m. vasario 6 d. parengtas ir suraÅ¡ytas „Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas.

Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė statinio ekspertizės aktas“ (t. 6, b. l. 146-156). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė UAB „Kamesta“, 2012 m. vasario 6 d. akte nėra nurodyta, apie transporto mazgo Veiverių g. Kaune, (unikalus Nr. 4400-1987-0958), kurio ilgis 0,37 km, priklausymÄ koncesijos ruožui. Apie Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryžos statybos teisėtumÄ ir jos statybos darbų vykdymÄ pagal projektÄ minėtame akte visiÅ¡kai nenurodoma.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats akto pavadinimas „Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė statinio ekspertizės aktas“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog koncesijos ruožas yra iki Veiverių gatvės, tačiau jos neapima. IeÅ¡kovė apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryžos nepriklausymo koncesijos ruožui nepagrįstumÄ Ä¯rodo tai, jog atsakovė ne kartÄ kreipėsi į atsakingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo siekdama įrodyti, jog dalis koncesijos ruožo, įskaitant Veiverių gatvę, perduoti ieÅ¡kovei neteisėtai, tačiau Å¡ie atsakovės praÅ¡ymai buvo nepatenkinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės argumentas nepagrindžia, jog minėtas transporto mazgas ieškovei kaip koncesininkei buvo perduotas. Nors nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas (teismo nutartis ar pan.), kuriame būtų konstatuotas minėto ruožo ieškovei perdavimo neteisėtumo faktas, tačiau šiuo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra duomenų (taip pat ir ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimų), kad minėtas transporto mazgas ieškovei buvo perduotas apskritai.Nesutiktina su apeliantės UAB „Kamesta“ argumentu, kad ieškovės atliktų skaičiavimų, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į automobilių (taip pat ir važiavusių transporto mazgu Veiverių g.

Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958)) skaičių, pagįstumÄ , pagrindžia teismo eksperto L. U. 2015 m. balandžio 22 d. ekspertizės aktas dėl mokėjimų tvarkos aiÅ¡kinimo (t. 7, b. l. 9-69). Teisėjų kolegija neturi pagrindo su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu sutikti.Pažymėtina, kad tuomet, kai tyrimas atliekamas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada laikoma ne ekspertiniu aktu, o raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011).

Nors apeliantė ir tyrimÄ atlikęs teismo ekspertas L. U. jį vadina ekspertizės aktu, tačiau pažymėtina, kad teismas Å¡ioje byloje eskpertizės neskyrė, todėl jis laikytinas raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes. IÅ¡ Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo matyti, kad tyrimas atliktas neturint visų reikÅ¡mingų įrodymų iÅ¡vadoms atlikti, be to, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinio skundÄ argumentu, kad teismo ekspertas L.

U. neturi reikiamos kvalifikacijos spręsti klausimÄ dėl mokėjimo tvarkos aiÅ¡kinimo. Teismo eksperto L. U. kvalifikacija – statinio projekto ekspertizė, statinio dalinė ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas statinio projekto, statinio kokybės ar pan. klausimai, o koncesijos sutarties objekto, koncesininkui mokėtino atlygio klausimai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io tyrimo iÅ¡vadomis nesirėmė. Pažymėtina, ir tai, kad atliktas tyrimas buvo padarytas remiantis tais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie yra byloje.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad Å¡io tyrimo iÅ¡vados, taip pat ir prie jo pateikti priedai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad transporto mazgas Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) nebuvo ieÅ¡kovei perduotas koncesijos sutarties pagrindu.Kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde paminėti įrodymai (2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. 1, b. l. 165-168), 2011 m. liepos 18 d. Žemės Å«kio ministerijos UAB „Valstybinės projektų ir sÄ matų ekspertizė“ direktoriaus įsakymu saudarytas komisijos apžiÅ«ros aktas (t. 7, b. l. 184-208), 2005 m. liepos 4 d.

AB banko NORD/LB Lietuva raÅ¡tas dėl koncesijos mokesčio pagrindimo, UAB „Kelprojektas“ parengtas techninis projektas (t. 8, b. l. 62)), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrindžia, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija perdavė ieÅ¡kovei, kaip koncesininkei, transporto mazgÄ Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958). Nors pirmosios instancijos teismas jų nepaminėjo, tačiau Å¡ie įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti, jog minimas transporto mazgas koncesijos sutarties pagrindu buvo perduotas ieÅ¡kovei.

Pažymėtina, kad nors apeliantė UAB „Kamesta“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-640-480/2017 paskyrė statybų techninę ekspertizę (t. 9, b. l. 108-112), tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ekspertizė nėra atlikta ir civilinės bylos nagrinėjamas sustabdytas.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės UAB „Kamesta“ pozicija, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl transporto mazgo Veiverių g.

Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) perdavimo ieÅ¡kovei, kaip koncesininkei, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. IeÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindas – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas (atsakovas) grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) priklausymas koncesijos ruožui, jos (ne)perdavimas UAB „Kamesta“, automobilių skaičiavimo daviklių įrengimo teisėtumas nagrinėjamoje byloje yra susiję su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu dalyku - praÅ¡ymu pripažinti, jog koncesijos mokesčiai už atitinkamus ketvirčius buvo ieÅ¡kovės apskaičiuoti pažeidžiant koncesijos sutarties nuostatas bei nustatyti tikrÄ jį mokėtinÄ koncesijos mokestį, nes apskaičiuotinas atlygis koncesininkui yra tiesiogiai susijęs su koncesijos ruožu pravažiuojančiu automobilių skaičiumi.

Nagrinėjamoje byloje kilus Å¡alių ginčui, ar automobilių, pravažiavusių transporto mazgu, esančiu Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), skaičius gali bÅ«ti įtraukiamas apskaičiuojant koncesininkei mokėtinÄ atlygį, taip pat ar Å¡is transporto mazgas apskritai buvo koncesijos sutarties objektu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti teisingÄ mokėtinÄ atlygį, pagrįstai Å¡iuos klausimus nagrinėjo. IeÅ¡kovė UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 jau buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovės tinkamo koncesijos sutarties 27.1.2. punkto prisiimto įsipareigojimo - pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo bei teisingų duomenų pateikimo, taip pat atliktų statybos darbų teisėtumo.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė, atsisakydama reikalavimų panaikinti darbų priėmimo aktus bei darbų sÄ matinius skaičiavimus, pripažino, jog visi darbai yra atlikti teisėtai, todėl iÅ¡ naujo ginčyti statybos darbų teisėtumÄ negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija prieÅ¡ieÅ¡kiniu neginčija darbų priėmimo akto, sÄ matinių skaičiavimų, kas buvo vienas iÅ¡ jos prieÅ¡ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 reikalavimų.

Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 taip pat nebuvo kilęs klausimas dėl daviklių Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) išdėstymo pagrįstumo bei teisėtumo. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šių daviklių duomenų panaudojimo apskaičiuojant koncesijos mokestį teisėtumo už laikotarpį, einantį po taikos sutarties sudarymo. Vadinasi, teismas pagrįstai analizavo klausimus, susijusius su Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryžos priklausymu koncesijos ruožui, o jo padarytos su tuo susijusios išvados, t. y., kad šioje sankryžoje davikliai Loop1 - Loop6 buvo įrengti neteisėtai ir jų duomenys negalėjo būti panaudoti apskaičiuojant koncesijos mokestį, yra teisingos bei pagrįstos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neaptarė kiekvieno į bylÄ pateikto įrodymo, tačiau iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jį priimdamas pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, rėmėsi byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų pasisakęs dėl esminių ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų ar neargumentavęs savo iÅ¡vados dėl transporto mazgo, esančio Veiverių g., Kaune priklausymo koncesijos ruožui, jame įrengtų daviklių teisėtumo. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryža neįeina į koncesijos ruoÅ¾Ä , dėl ko ieÅ¡kovė UAB „Kamesta“ neturėjo teisės apskaičiuodama jai mokėtinÄ atlygį naudotis Å¡ioje sankryžoje sumontuotų daviklių duomenimis.Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į ieÅ¡kovei mokėtinÄ atlygį koncesijos mokesčių, apskaičiuotų naudojantis Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. įrengtais davikliais, taip pat laikytina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vienkartinės metinės koncesijos iÅ¡mokos už 2012 – 2013 metus yra lygios nuliui.

Dėl apskaičiavimo sistemos patikimumoNagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas, ar ieÅ¡kovė, apskaičiuodama pravažiuojančių automobilių skaičių, kuris turi įtakos jai mokėtino atlygio dydžiui pagal minėtÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ mokėjimų tvarkÄ , pagrįstai naudojosi UAB „Saugus eismas“ įrengtų indukcinių daviklių, kurie naudojami Å¡viesoforų reguliavimo projektuose ir kurių duomenys iÅ¡lieka įrenginio „CarCount“ atmintyje (t. 3, b. l. 110), duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad skaičiavimo sistema „CarCount“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovės pateiktais automobilių skaičiavimo duomenimis, nes minėti davikliai nebuvo metrologiškai patikrinti, todėl gauti duomenys nėra patikimi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prietaisÄ pagamino UAB „Siemens“ specialistai ieÅ¡kovės užsakymu (t. 3, b. l. 110), o gaminiai atitinka nustatytus reikalavimus. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2008 m. lapkričio 20 d. atitikties deklaracija (t. 3, b. l. 118), gamintojo sertifikatai (t. 3, b. l. 119121), bei naudojimo instrukcija (t. 3, b. l. 122-124). Nors atsakovės atstovų teigimu skaičiavimo įrenginiai nėra patikimi dėl to jog jie nebuvo metrologiÅ¡kai patikrinti, tačiau nei sistema „CarCount“, nei jos sudedamosios dalys nėra teisinės metrologijos objektai (Valstybinės metrologijos tarnybos 2014 m. birželio 25 d. raÅ¡tas Nr. S-470-(1.11), t. 3, b. l. 136), todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios matavimo sistemos prietaisai neturėjo bÅ«ti metrologiÅ¡kai tikrinami.Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas Valstybinės metrologijos inspekcijos 2016 m. brželio 25 d. raÅ¡to Nr. S-470-(1.11) neanalizavo ir nenurodė, kodėl jį atmeta kaip įrodymÄ , laikytini nepagrįstais.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio teismas šį įrodymÄ vertino ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jis neįrodo „CarCount“ sistemos nepatikimumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė atsakovei nepalankiÄ iÅ¡vadÄ nesuteikia pagrindo teigti, kad nepasisakė dėl atsakovės minimo įrodymo, jo nevertino ir netyrė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo abejoti skaičiavimo sistemos „CarCount“ duomenimis, į tai, kad atsakovė nepateikė kitų įrodymų, galinčių paneigti ieÅ¡kovės nurodytÄ automobilių skaičių, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktais automobilių skaičiavimo duomenimis.Dėl ieÅ¡kovei mokėtino atlygio pagal koncesijos sutartį už 2012 m.

II ketvirtį Teismas pažymėjo, kad Å¡alys susitarė, kad pagal koncesijos sutartį (37.2 p.) koncesijos mokestis apskaičiuojamas pagal 6 priede „Mokėjimų tvarka“ nurodytas (aukščiau paminėtas formules). Teismas konstatavęs, jog ieÅ¡kovė pagrįstai reikalavo iÅ¡ atsakovės koncesijos mokesčio už per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius, taip pat nenustatęs, jog įrengti indukciniai davikliai, skaičiavimo sistema „CarCount“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka nustatytų reikalavimų, atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų apie, jos manymu, teisingÄ automobilių skaičių, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Saugus eismas“ pateikti autotransporto skaičiavimo duomenys (Marvelės g. sankryža) neatitinka tikrovės. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji neturėtų mokėti koncesijos mokesčio už 2012 m.

II ketvirtį, kai koncesijos sutartis buvo nutraukta, nes Å¡alių patvirtintoje taikos sutartyje Å¡alys įsipareigojo vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis (t. 1, b. l. 43), todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog mokestis už ginčo laikotarpį neturėjo bÅ«ti skaičiuojamas. Kaip teisingai pažymėjo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Å¡alys susitarė toliau vykdyti pasiraÅ¡ytÄ koncesijos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis (taikos sutarties 6 punktas), todėl atsakovės argumentai, kad mokestis už ginčo laikotarpį neturi bÅ«ti skaičiuojamas, atmestini.

Å iuo punktu Å¡alys taip pat numatė, kad sprendžiant klausimÄ dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo Å¡iuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Vadinasi, Å¡iuo susitarimu Å¡alys aptarė ir sÄ lygÄ kaip yra skaičiuojami ir mokami koncesijos mokesčiai laikotarpiu kol bus sprendžiami Å¡alių ginčai. Be to, atsakovė neneigia, kad ieÅ¡kovė 2012 m. II ketvirtį faktiÅ¡kai vykdė koncesijos sutartį.

Nors atsakovė, vadovaudamasi CK 6.221 straipsniu, teigia, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį Å¡alys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, tačiau Å¡i nuostata nedraudžia tęsti sutarties vykdymÄ ir po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neteisingai interpretuoja ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1275/2010. Å ioje nutartyje teismas tik pacitavo CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad sutarties nutraukimas atleidžia Å¡alis nuo sutarties vykdymo bei iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neprivalo vykdyti sutarties, ir ieÅ¡kovei sutarties nevykdant, koncesijos ruožo peržiÅ«ros darbus turėtų atlikti atsakovė.

Taigi mimoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta kaip reikėtų elgtis, jeigu ieÅ¡kovė sutarties nevykdytų. Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, ieÅ¡kovė ir toliau jÄ vykdė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nutraukus sutartį koncesijos ruožo eksploatavimo ir priežiÅ«ros darbus atsakovė bÅ«tų pavedusi vykdyti kitiems asmenims ir bÅ«tų patyrusi Å¡ioms paslaugoms apmokėti reikalingas iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovės argumentus, kad atsakovė, taikos sutartimi pripažindama nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2012 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovės apskaičiuotus koncesijos mokėjimus, pripažino ir sutarties vykdymo faktÄ .

Be to, koncesijos sutarties 47.6 punkte nustatyta, kad kilus bet kokiam ginčui ar nesutarimui ,,Å¡alys susitaria ginčo sprendimo laikotarpiu toliau vykdyti darbus pagal Å¡iÄ sutartį“. Å i sutarties nuostata įpareigojo ieÅ¡kovę vykdyti sutartį. Pagal koncesijos sutarties 20.1. punktÄ visi koncesijos ruože pastatyti statiniai ir įrenginiai bei inžinerinės infrastruktÅ«ros objektai yra ieÅ¡kovės nuosavybė. Todėl laikytini pagrįstais ieÅ¡kovės atsiliepimo į atskovės apeliacinį skundÄ argumentai, kad nutraukus sutartį turėjo bÅ«ti atlikta koncesijos ruožo perdavimo procedÅ«ra ir suraÅ¡ytas koncesijos ruožo perdavimo–priėmimo aktas (koncesijos sutarties 34.1–34.7 punktai).

Byloje nesant įrdoymų apie koncesijos objektų perdavimÄ atsakovei ar kitam asmeniui, bei esant Å¡alių susitarimui ginčo iÅ¡sprendimo laikotarpiu vykdyti sutartį, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nevykdė ar nepagrįstai vykdė koncesijos sutartį. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei atlygį už 2012 m. II ketvirtį.Dėl 0,26 Lt už vienÄ pravažiavusį automobilį įkainio dydžioAtsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovės teismo proceso metu tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu teiktų paaiÅ¡kinimu bei argumentų, susijusių su vieno koncesijos ruožu pravažiavusio automobilio įkainio, lygaus 0,26 Lt, kuris yra viena iÅ¡ esminių koncesijos mokesčio sudedamųjų dalių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su Å¡iais argumentais sutikti.IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bet kokie mokėjimai koncesininkui už paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, ir jų atlikimo tvarka numatoma ar aptariama koncesijos sutartyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, apskaičiuodamas koncesininkei UAB „Kamesta“ mokėtinÄ atlygį, rėmėsi sutarties 6 priedu „Mokėjimų tvarka“.

Å ioje mokėjimų tvarkoje nurodyta, kad koncesininkui mokėtinas atlygis priklauso, be kita ko, ir nuo įkainio už vienÄ per apskaitos vietas pravažiavusį ir apskaitytÄ automobilį (Lt), kuris pagal 2005 m. liepos 4 d. derybų protokolÄ yra lygus 0,26 Lt už vienÄ automobilį. Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl 0,26 Lt įkainio, kodėl bÅ«tent Å¡iuo dydžiu remiasi apskaičiuodamas koncesininkei mokėtinÄ atlygį.Atsakovės apelaicinio skundo argumentai, kad nepagrįstai yra nustatytas 0,26 Lt už vienÄ koncesijos ruožu pravažiavusį automobilį, taip pat, kad koncesijos ruožas yra pastatytas ne pagal projektinę dokumentacijÄ , kad netinkamai panaudoti statybos kaÅ¡tai, ir iÅ¡ viso, kad net pats UAB ,,Kamesta“ pasiÅ«lymas dalyvaujant konkurse yra ydingas bei prieÅ¡tarauja konkurso sÄ lygoms, yra atmestini bei nepanegiantys pirmosios instancijos teismo atlikto koncesininkei mokėtino atlygio apskaičiavimo.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad vieÅ¡asis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis pačios suteikiančiosios institucijos parengtomis ir 2005 m. vasario 17 d. patvirtintomis konkurso sÄ lygomis (t. 7, b. l. 105-147).

Koncesijos ruožo projektinė dokumentacija buvo parengta ir patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. B. dar 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. A-3581. IeÅ¡kovė, kaip ir kiti norintys dalyvauti atvirajame konkurse tiekėjai, pateikė pasiÅ«lymÄ dalyvauti konkurse, kurį vertino taip pat suteikiančioji institucija (konkurso sÄ lygų 8 straipsnis, Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnis). Geriausius pasiÅ«lymus pateikę dalyviai buvo pakviesti derėtis (konkurso sÄ lygų 9.1, 9.2, 9.4 punktai).

Derybų metu suteikiančioji institucija siekė sudaryti kuo naudingesnį jai susitarimÄ , todėl pagal konkurso sÄ lygas galutinis susitarimas dėl sutarties sÄ lygų sudarytas ir sutartis pasiraÅ¡yta su tuo dalyviu, su kuriuo ir buvo pasiektas geriausias susitarimas (konkurso sÄ lygų 9.9 punktas). Vadinasi, vieÅ¡ojo konkurso rezultatas buvo įformintas pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės derybų metu pasiektÄ susitarimÄ . Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė UAB ,,Kamesa“ pasiÅ«lyme buvo nurodžiusi, kad koncesijos sutarties vykdymo kaÅ¡tai per visÄ laikotarpį sudarys 65 079 mln.

Lt, o vieno pravažiavusio automobilio įkainis - 0,27 Lt, tačiau derybų metu buvo susitarta, kad koncesijos objekto vertė nevirÅ¡ys 59 312 500 Lt, o vieno automobilio įkainis - 0,26 Lt. Taigi atsakovė susiderėjo dėl jai naudingesnių nei siÅ«lė ieÅ¡kovė koncesijos sutarties sÄ lygų. Å alių derybų metu pasiektas susitarimas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T367, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Pažymėtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės jau buvo kilęs ginčas dėl statybos kaÅ¡tų panaudojimo pagrįstumo.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi užbaigtoje byloje, koncesijos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ atsakovė grindė ir aplinkybe, kad koncesijos ruoÅ¾Ä ieÅ¡kovė įrengė neteisėtai, taip pat Å¡ioje byloje įteiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijo ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytus atliktų koncesijos ruožo darbų aktus bei sÄ matinius skaičiavimus. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl koncesijos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi pavedė UAB ,,Valstybinė projektų ir sÄ matų ekspertizė“ atlikti teismo statybos ekspertizę, kuriai suformulavo klausimus, tiek dėl koncesijos ruožo įrengimo teisėtumo, tiek dėl statybos sÄ naudų pagrįstumo. 2012 m. vasario 6 d. buvo suraÅ¡ytas ,,Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas.

Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė statinio ekspertizės aktas“ (t. 6, b. l. 146-196). Kitoje byloje teismo paskirtos 2012 m. vasario 6 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad koncesijos ruožo įrengimo darbus ieÅ¡kovė atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pagal projektÄ , faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekiai atitinka sÄ matinius skaičiavimus ir įkainius. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad dalis koncesijos ruožo įrengimo darbų atlikti nepagrįstai ir, kad netinkamai panaudoti kaÅ¡tai, yra nepagrįsti.

Nors atsakovė praÅ¡o ir nagrinėjamoje byloje paskirti techninę statybos ekspertizę, kad bÅ«tų galima nustatyti koncesijos ruožo statybos kaÅ¡tus ir remiantis tuo nustatyti ieÅ¡kovės, dalyvaujant konkurse, pateiktame pasiÅ«lyme nurodyto vieno pravažiavusio automobilio įkainio pagrįstumÄ , tačiau, kaip minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šį praÅ¡ymÄ . Be to, pažymėtina, kad byloje jau yra pateiktas kitoje byloje 2012 m. vasario 6 d. teismo nutartimi paskirtas ekspertizės aktas, kuriame yra pasisakyta tiek dėl statybos darbų teisėtumo, tiek dėl statybos kaÅ¡tų.

Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl reikalinga dar viena statybos techninė ekspertizė, nors neneigia esančiame ekspertizės akte pateiktų ekspertų iÅ¡vadų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis 0,26 Lt įkainiu už vienÄ automobilį, apskaičiavo ieÅ¡kovei mokėtinÄ atlygį. Dėl per Marvelės g. sankryÅ¾Ä pravažiavusių automobilių skaičiaus ir ketvirtinių einamų jų koncesijos mokesčių dydžio Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovei mokėtino atlygio apskaičiavimo taisyklių yra atmestini, nes jais atsakovė iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo kvestionuoja mokėjimų tvarkos nuostatas.Kaip minėta, klausimai tiek dėl mokėjimų tvarkos teisėtumo, tiek ja remiantis UAB ,,Kamesta“ atliktų koncesijos mokesčių skaičiavimų pagrįstumo, jau buvo iÅ¡spręsti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, taip pat Å¡ie klausimai buvo keliami ir kituose atsakovės teismui teiktuose praÅ¡ymuose ir bylose.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek atnaujinti procesÄ taikos sutartimi užbaigtoje byloje, tiek naujÄ atsakovės ieÅ¡kinį priimti, buvo atsisakyta konstatavus, kad atsakovės įteikto ieÅ¡kinio pagrindas sutampa su prieÅ¡ieÅ¡kinio, įteikto taikos sutartimi užbaigtoje byloje, t. y. pripažinus, kad atsakovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės jau įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tos pačios aplinkybės iÅ¡ naujo (pakartotinai) nebevertintinos ir nebeįrodinėtinos ir nagrinėjamoje byloje.

Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei mokėtinÄ atlygį skaičiavo pagal Å¡alių nustatytÄ mokėjimų tvarkÄ , atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji ieÅ¡kovei mokėtinÄ atlygį siÅ«lo skaičiuoti ne pagal mokėjimų tvarkÄ . Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl maksimalaus automobilių skaičiaus.Teismas iÅ¡ 2005 m. liepos 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 3 nustatė, jog pasitarime nutarta, kad už vienÄ automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus apmokestinamas per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičius bÅ«tų 9 125 000 vnt. (t. 1, b. l. 149). 2005 m. gruodžio 5 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr.

4) galutinai patvirtinta, jog už vienÄ automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus pravažiuojančių automobilių skaičius, už kurį apmokama yra 9 125 000 vnt. (t. 1, b. l. 152). Teismas, įvertinęs Å¡iuos protokolus bei mokėjimų tvarkos nuostatas apibrėžiančias kintamÄ jį ASmax, sprendė, jog Å¡alys susitarė dėl maksimalaus apmokestinamo per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičiaus, tačiau nei pasitarimų protokoluose nei mokėjimų tvarkoje nebuvo numatyta, kad atsakovė (koncesijos davėjas) turės papildomai sumokėti už trÅ«kstamÄ automobilių skaičių, jeigu per metus pravažiavusių automobilių skaičius bus mažesnis nei numatytas maksimalus dydis.

Teismas akcentavo, kad toks kintamasis, kaip trÅ«kstamas automobilių skaičius, nėra numatytas nei koncesijos sutarties 39 paragrafe, nei mokėjimų tvarkoje ir joje nurodytose formulėse, nei pasitarimų protokoluose. Teismas akcentavo, kad mokėjimų tvarkoje taip pat nėra numatyta iÅ¡lygų dėl mokesčio už ketvirtÄ ketvirtį skaičiavimo tvarkos. Teismas papildomai pažymėjo, kad mokėjimų tvarkos 1 pastaboje nustatyta, jog jeigu per ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154, tai priimama, kad formulėje nurodytas kintamasis Assk yra lygus 2 275 154 vnt. automobilių (t. 1, b. l. 155), kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog Å¡alys sutarė, jog minimalus pravažiavusių automobilių skaičius per ketvirtį turėtų bÅ«ti 2 275 154 vnt., kas teismui leido teigti, jog bendras minimalus apmokestinamas per metus pravažiavusių automobilių skaičius yra 9 100 616 vnt.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovei mokėtino atlygio padarytos remiantis Å¡alių susitarimo nuostatomis ir byloje esančiais įrodymais, o atsakovės argumentus, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino mokėjimo nuostatas, laiko nepagrįstais.Dėl teisės į delspinigius bei jų dydžio pagrįstumoAtsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovės naudai delspinigių, nes ieÅ¡kovė jai mokėtinÄ atlygį be pagrindo skaičiavo remdamasi sutarties 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ nuostatomis, be to, automobilius skaičiavo nepatikima „CarCount“ sistema.

Atmetus atsakovės argumentus dėl mokėjimų tvarkos neteisėtumo ir „CarCount“ sistemos nepatikimumo bei konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovės teisę į mokėtinÄ atlygį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti delspinigius taip pat laikytinas pagrįstu (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo priteistÄ delspinigių dydį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieÅ¡kovei mokėtinÄ atlygį neįtraukė transporto mazgo, esančio Veiverių g.

Kaune, kuris sudaro 0,37 km, todėl nustatė per maÅ¾Ä ieÅ¡kovei mokėtinÄ atlygį. Anot ieÅ¡kovės, kadangi jai mokėtinas atlygis turėtų bÅ«ti didesnis, tai ir priteistinas delspinigių dydis turėtų bÅ«ti didesnis. Atmetus ieÅ¡kovės argumentus dėl mokėtino atlygio dydžio, atsižvelgus į tai, kad ji neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria pritaikytas senaties terminas daliai ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti delspinigius, taip pat neskundžia teismo ir koncesijos sutartimi nustatyto 0,05 proc. dydžio delspinigių, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 10 783,59 Eur delspinigių, laikytina pagrįsta.Dėl atlyginimo už antstolės darbÄ Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai nuo 53 329,53 Lt proporcingai paskaičiuotÄ sumÄ už antstolės darbÄ .

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad tikroji koncesijos sutarties pažeidėja yra ieÅ¡kovė, o ne atsakovė, todėl pareigÄ atlyginti už antstolės darbÄ turi ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka.Å ioje nutartyje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovės teisę į koncesijos sutartimi nustatytÄ atlygį, kurį turėjo sumokėti atsakovė, taip pat nustačius, kad atsakovė nesumokėjo laiku ketvirtinių įmokų už ginčo laikotarpį, taip pat pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog antstolės patirtas 53 329,53 Lt vykdymo iÅ¡laidas turėjo atlyginti atsakovė, o ne ieÅ¡kovė.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė dalį 53 329,53 Lt iÅ¡laidų už antstolės darbÄ patyrė dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atmesti minėtÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ .Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentųKasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoPalikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Netenkinus ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinių skundų, žyminių mokesčių už apeliacinius skundus ir apeliacinių skundų parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidos neatlygintinos.IeÅ¡kovė UAB „Kamesta“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų už jo suraÅ¡ymÄ ir parengimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnis).Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , patyrė 777,16 Eur jo parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.

Pažymėtina, kad Å¡ios patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytÄ maksimalų dydžio, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistini 777,16 Eur atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (j. a. k. 259805810) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) naudai 777,16 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 16 ct) atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                      Danguolė Martinavičienė         Antanas Rudzinskas