2017-11-27 Nr. AB-22205-3-61-3-03241-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-964-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė (cituojama iš pareiškėjo skundo):

1. Skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. prašymo pateikimo administraciniam teismui momento iki bus išspręstas 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo priėmimo klausimas bei 2017 m. rugsėjo 26 d. skundas bus išnagrinėtas administraciniame teisme – uždrausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nutraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. NI_SP1-3453 D. S. 6 mėnesiams iki 2017 m. gruodžio 8 d. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. skunde pateiktų aplinkybių, nes priešingu atveju tiek fizinis asmuo D. S., tiek ir jo mažametis vaikas G. S., liktų be jokių pajamų ir pragyvenimo šaltinio;

2. Atnaujinti terminą 2017 m. rugsėjo 26 d. skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, nes jis galėjo būti praleistas nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių;

3. Atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje administracinėje byloje dėl blogos dabartinės pareiškėjo turtinės padėties;

4. Jeigu sprendžiant šio 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo priėmimo klausimą paaiškėtų, kad šis skundas turės / turėtų būti nagrinėjamas kitame apygardos administraciniame teisme, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo skundą tiesiogiai perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui;

5. Teismo iniciatyva įtraukti visas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas. Taip pat teismo iniciatyva pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens ir atvirkščiai, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą;

6. Išreikalauti pareiškėjo nurodomus rašytinius įrodymus ir juos prijungti prie šios administracinės bylos nagrinėjimo;

7. Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje;

8. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms;

9. Kreiptis į ESTT ir į Konstitucinį Teismą dėl klausimų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija ir asmens teise į mokslą, bei galimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 1, 3 straipsniams, 4 straipsnio 21 daliai, 8 straipsniui, 52 straipsnio 4 daliai, 53 straipsnio 3, 4, 7 dalims, 58 straipsniui, 59 straipsnio 7 daliai, 62 straipsniui, 62 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 75–78 straipsniams, 80, 83 straipsniams ir kt., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14–15, 17 straipsniams ir kt., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 13–14, 20–21 straipsniams ir kt., Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 daliai ir kt. ta apimtimi, kuri nustato, kad jeigu asmuo yra priimtas studijuoti į nuolatinės formos valstybės biudžeto finansuojamas studijas Lietuvos universitetuose, asmuo, atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra automatiškai priskiriamas dirbančiajam;

10. Panaikinti visus Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentus ir įrašus, kuriais pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra panaikintas bedarbio statusas ir tuo pagrindu yra atlikti įrašai elektroninėse laikmenose ir registruose;

11. Įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą, Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atstatyti visus įrašus elektroninėse laikmenose ir registruose ir iš naujo įforminti visus dokumentus ir visus įrašus elektroninėse laikmenose ir registruose, kuriais yra reikalinga D. S. (su)grąžinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikintą bedarbio statusą;

12. Uždrausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nutraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. NI_SP1-3453 D. S. 6 mėnesiams iki 2017 m. gruodžio 8 d. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. Jeigu tokie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesiniai sprendimai būtų priimti po 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo pateikimo administraciniam teismui dienos, šiuos visus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtus procesinius sprendimus pripažinti negaliojančiais (ab initio) ir panaikinti;

13. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją toliau iki 2017 m. gruodžio 8 d. mokėti / sumokėti D. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. NI_SP1-3453 iki 2017 m. gruodžio 8 d. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmoką (-as) pagal dabar teisės aktais nustatytą mokėjimų grafiką;

14. Iš atsakovų – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.;

15. Iš atsakovų – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti atlyginti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesinio dokumento – 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo – surašymui patirtas 330 Eur (30 val. x 11 Eur) išlaidas, patirtas 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdį (bilietas iš Kauno į Vilnių ir atgal kainuoja po 7 Eur), transporto išlaidas miesto transportu 2,44 Eur (Vilniaus miesto transportu du bilietai po 0,64 Eur, Kauno miesto transportu du bilietai po 0,58 Eur: šie duomenys – transporto įkainiai yra oficialūs ir viešai skelbiami), papildomai 66 Eur (po 11 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą Vilniaus mieste ir sugrįžti iš teismo į Kauną, kur gyvena D. S., po 11 Eur už kiekvieną valandą už dalyvavimą teismo posėdyje pagal faktinį laiką);

16. Visas prašomas priteisti sumas D. S. atsakovus įpareigoti pervesti į šį AB Lietuvos pašto skyrių: (duomenys neskelbtini), LT - (duomenys neskelbtini) Kaunas, arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančią D. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir apie tai raštu informuoti D. S.

Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. spalio 20 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) patikslinti skundo aplinkybes ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus; 2) patikslinti administracinės bylos šalis.

Teismas nurodė, kad iš skunde dėstomų aplinkybių nėra aišku dėl kurio viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio akto pareiškėjas teikia skundą, jokių reikalavimų dėl pridėtų individualių administracinių aktų pareiškėjas nesuformulavo. Pareiškėjas skundo 10 reikalavime prašo teismo panaikinti visus nurodytų institucijų dokumentus ir išrašus apie pareiškėjui panaikinta bedarbio statusą. Pareiškėjas teismui pateikė Lietuvos darbo biržos Kauno skyriaus darbo ieškančio asmens duomenis ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo Utenos skyriaus 2017 m. birželio 12 d. išrašą Nr. NI_SP1-3453, iš kurio duomenų matyti, kad pareiškėjui skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad skundo pagrindą sudaro aplinkybės dėl pareiškėjui suteiktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, 2017 m. rugsėjo 25 d. apsilankęs Kauno teritorinėje darbo biržoje, sužinojo, jog jam bus nutrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. NI_SP1-3453 6 mėnesiams iki 2017 m. gruodžio 8 d. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos tolimesnis mokėjimas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo informuotas, jog jam bus nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas, tačiau nepateikė teismui administracinio akto, kuriuo buvo panaikintas jo bedarbio statusas arba nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas įpareigotas patikslinti skundo reikalavimus ir aiškiai nurodyti, kokius administracinius aktus jis prašo panaikinti, bei pateikti teismui prašomus panaikinti administracinius aktus.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Pareiškėjui išaiškinta, kad jeigu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu buvo panaikintas jo bedarbio statusas arba nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas, jis skundą dėl tokių veiksmų turi teikti vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis skundą kelia dėl galbūt neteisėtų Kauno teritorinės darbo biržos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus veiksmų. Pareiškėjui išaiškinta, kad skundas dėl galbūt neteisėtų Kauno teritorinės darbo biržos veiksmų turi būti teikiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, o skundas dėl galbūt neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus veiksmų turi būti teikiamas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundo 11 reikalavimu teismo prašo įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą, Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstatyti visus įrašus elektroninėse laikmenose ir registruose ir iš naujo įforminti visus dokumentus ir visus įrašus elektroninėse laikmenose ir registruose, kuriais yra reikalinga pareiškėjui (su) grąžinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikintą bedarbio statusą. Teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas. Pareiškėjas įpareigotas tiksliai nurodyti, kokius dokumentus ir įrašus jis prašo atkurti.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. Pareiškėjui išaiškinta, kad jis gali prašyti atlyginti žalą iš tų institucijų, kurios galbūt pažeidė pareiškėjo teises ir pareiškėjui atliko galbūt neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokius galbūt neteisėtus veiksmus atliko Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, todėl įpareigotas patikslinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir patikslinti subjektus, kurių veiksmais, pareiškėjo nuomone, jam padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui nustatytas terminas nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjui išaiškinta, kad, teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad šioje proceso stadijoje administracinės bylos šalių netikslins. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė ir vykdė teisės aktus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinę teisę.

Pareiškėjas patikslino ir papildė skundo 10 reikalavimą teismui: panaikinti visus Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įskaitant atgaline data nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įformintą 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą VDD-2451, kuriuo pareiškėjui yra panaikintas bedarbio statusas, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priimtus procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus (įskaitant atliktus įrašus elektroninėse laikmenose), kuriais D. S. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra panaikintas bedarbio statusas ir to pagrindu vėliau yra / buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose.

Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2017 m. spalio 4 d. pareiškėjas jokio dokumento apie sprendimą nutraukti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą D. S. nei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, nei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dar nėra gavęs, tad ir šių konkrečių procesinių sprendimų šiai dienai administraciniam teismui pateikti neturi galimybės.

Pareiškėjas nurodė, kad skundo 12 reikalavimas yra analogiškas prevenciniam ieškiniui, siekiant išvengti D. S. ir jo mažamečiam vaikui žalos padarymo / didesnės žalos padarymo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartyje nurodo, kad skundo 11 reikalavimas nėra tikslus. Tačiau būtent tokią formuluotę naudoja pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse. Taip pat pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas tiksliai nežino darbo biržos ir SODROS vidinių administravimo detalių ir procesų, bei kokias konkrečias formas turi / turėtų užpildyti šios institucijos, vykdydamos teismo sprendimą (su)grąžinti / (su)grąžinant nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui panaikintą bedarbio statusą. Todėl šio neįmanomo dalyko teismas neturėtų reikalauti iš pareiškėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalies, kuriose jis teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalies, kuriose jis teismo prašo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę skundą dėl Kauno teritorinės darbo biržos galbūt neteisėtų veiksmų teikti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo pagrindą sudaro aplinkybės dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo. Teismas vertino, kad iš pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytų aplinkybių dėl jam mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos matyti, kad pareiškėjas teismo prašo ginti jo teises, kurios ateityje gali būti pažeistos, tačiau pareiškėjui materialinės teisinės pasekmės skundo pateikimo metu dar nėra kilusios. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, iš esmės siekia prevencinio poveikio, o ne jo galbūt pažeistų teisių gynimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismo priimtas sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. nepadarytų jokios įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o išsprendęs bylos dalį dėl pareiškėjui mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų. Esant šioms aplinkybės, teismas vertino, kad pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalys, kuriose jis teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus negali būti nagrinėjamos ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. spalio 3 d. nutartyje buvo išaiškinęs pareiškėjui aplinkybes dėl skundo reikalavimų suformulavimo bei skundžiamų administracinių aktų pateikimo teismui. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. VDD-2451, tačiau ginčijamo sprendimo teismui nepateikė. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad skundą dėl galbūt neteisėtų Lietuvos darbo biržos Kauno teritorinio padalinio veiksmų jis gali teikti Kauno apygardos administraciniam teismui. Esant šioms aplinkybės, teismas vertino, kad pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalys, kuriose jis teismo prašo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas pareiškėjo skundą dalį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde prašo iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad žalą kildina dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų priimant ir vykdant teisės aktus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinę teisę. Pareiškėjas nepatikslino aplinkybių dėl to, kodėl žalą prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų, reglamentuojančių jo teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pareiškėjas teismo prašo ginti jo teises, kurios ateityje gali būti pažeistos, tačiau pareiškėjui materialinės teisinės pasekmės skundo pateikimo metu dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo dar nėra kilusios. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas gali kelti kartu su reikalavimais kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, kurie galbūt pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jam kilo neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri jam galbūt kilo dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtų Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų ir norminių teisės aktų priėmimo, atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinamas atskirai nuo reikalavimų viešojo administravimo subjektams dėl pareiškėjo atžvilgiu priimtų individualių teisės aktų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimuose Nr. 1–9 ir 15–16 pateikė procesinio pobūdžio prašymus bei reikalavimus kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Atsisakius priimti pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus Nr. 10–14, kartu su jais atsisakoma priimti ir procesinius prašymus, nurodytus pareiškėjo skundo reikalavimuose Nr. 1–9 ir 15–16.

III. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio 2017 m. spalio 16 d. teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. skundą / 2017 m. spalio 4 d. patikslintą skundą, ir priimti naują procesinį sprendimą byloje: perduoti 2017 m. rugsėjo 26 d. skundą / 2017 m. spalio 4 d. patikslintą skundą iš esmės nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, ribojančio fizinio asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje dėl bylos ginčo (-ų) dalyko (-ų) nacionalinio teisinio reguliavimo atitikties Europos Sąjungos (toliau – ir ES) steigimo sutartims ir kitiems ES pirminiams teisės aktams (tarp jų ir ES chartijai), bei dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių įstatymų, ribojančių fizinio asmens teisę kreiptis teisminės gynybos ir patraukti valstybę ir jos institucijas atsakovais byloje dėl žalos atlyginimo, remiantis ES steigimo sutartimi ir ES chartija, atitikties ES steigimo sutartims ir kitiems pirminiams teisės aktams; nuo 2017 m. spalio 23 d. atskirojo skundo pateikimo administraciniam teismui momento iki bus išspręstas 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo / 2017 m. spalio 4 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas, bei skundas bus išnagrinėtas administraciniame teisme iš esmės – uždrausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. NI_SP1-3453 D. S. 6 mėnesiams iki 2017 m. gruodžio 8 d. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. skunde / 2017 m. spalio 4 d. patikslintame skunde pateiktų aplinkybių, nes priešingu atveju tiek fizinis asmuo D. S., tiek ir jo mažametis vaikas G. S., liktų be jokių pajamų ir pragyvenimo šaltinio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą skundą, prie kurio taip pat buvo pateikti naujai gauti rašytiniai įrodymai: D. S. į savo elektroninį paštą 2017 m. rugsėjo 29 d. gautas pranešimas iš darbo biržos; atgaline data nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įformintas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas VDD-2451, kuriuo D. S. yra panaikintas bedarbio statusas, bei teismui patikslinti skundo reikalavimai.

2. Pareiškėjas neturi nei teisės, nei pareigos, tikslinti šios administracinės bylos šalis ir apie tai nurodė teismui patikslintame skunde. Esant suprantamai išdėstytam tiek 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo tekstui, tiek ir 2017 m. spalio 4 d. patikslinto skundo tekstui, šiuo atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas yra perteklinė procesinė priemonė, neužtikrinanti proceso dalyvių teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Išsamus ir didelės apimties skundas negali būti teisėtu pagrindu įpareigoti pareiškėją patikslinti skundą, kadangi toks teismo reikalavimas pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei riboja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai pasunkinama ir / ar suvaržoma. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos. Be to, teismas, spręsdamas teisinį ginčą, negali atsisakyti jį spręsti, motyvuodamas, esą nėra teisės, reguliuojančios ginčo santykį. Šių spragų užpildymas ir yra teismų kompetencijos klausimas.

3. Asmeniui padarytos žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pareiškėjas turi teisę iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teisme reikalauti padarytos žalos atlyginimo.

4. Pareiškėjas jokio dokumento apie sprendimą nutraukti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą nei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, nei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dar nėra gavęs, tad ir šių konkrečių procesinių sprendimų šiai dienai teismui pateikti neturi galimybės. Be to, už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui nebemokama nedarbo socialinio draudimo išmoka ir pareiškėjas ir jo išlaikomas vaikas yra palikti be jokių lėšų. Šiuo atveju skundo 12 reikalavimas yra analogiškas prevenciniam ieškiniui, siekiant išvengti pareiškėjui ir jo mažamečiam vaikui, kurį D. S. privalo išlaikyti ir rūpintis, žalos padarymo / didesnės žalos padarymo.

5. Teismas be jokio teisinio pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalies, kuriose jis teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, bei be jokio teisinio pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalies, kuriose jis teismo prašo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

6. ABTĮ nedraudžia kelių skirtingų teismingumų pagal atskirus reikalavimus akumuliuoti (t. y. sukoncentruoti) ir nagrinėti viename – šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šiuo atveju teismas nepagrįstai patikslinto skundo dalies, susijusios su Kauno teritorine darbo birža, jeigu teismas laikosi tokios pozicijos, neperdavė tiesiogiai nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio 2017 m. spalio 16 d. teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. skundą / 2017 m. spalio 4 d. patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad išsamus ir didelės apimties skundas negali būti teisėtu pagrindu įpareigoti pareiškėją patikslinti skundą, kadangi toks teismo reikalavimas pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei riboja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, nes pareiškėjas turėtų formuluoti skundo reikalavimus aiškiai ir lakoniškai, o skundo didelė apimtis nebūtinai lemia šiame skunde išdėstytų reikalavimų tinkamumą ar pagrįstumą.

Pareiškėjas skundo 10 reikalavime prašo teismo panaikinti visus nurodytų institucijų dokumentus ir išrašus apie pareiškėjui panaikinta bedarbio statusą. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde paaiškino, kad jam paaiškinta, kad nutraukiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2017-06-12 sprendimu Nr. NI_SP1-3453 6 mėnesiams iki 2017-12-08 paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos tolimesnis mokėjimas. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2017-10-04 dienos jis negavo jokio dokumento apie sprendimą nutraukti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo pagrindą sudaro aplinkybės dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas teismo prašo ginti jo teises, kurios ateityje gali būti pažeistos, tačiau pareiškėjui materialinės teisinės pasekmės skundo pateikimo metu dar nėra kilusios, nes pareiškėjas įrodinėja, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų jis nebegauna, pavyzdžiui, pateikiami duomenys, kad už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui nebemokama nedarbo socialinio draudimo išmoka ir pareiškėjas ir jo išlaikomas vaikas yra palikti be jokių lėšų.

Dėl skundo reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalys, kuriais pareiškėjas teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus negali būti nagrinėjamos ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad jeigu kompetentingam viešojo administravimo subjektui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir / ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracinius) priėmus administracinį (-ius) aktą (-us), kuriuo (-iais) pasikeistų aplinkybės dėl pareiškėjui mokamos nedarbo socialinės išmokos, jis dėl minėtų administracinių aktų galėtų teikti teismui skundą, pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad skundas dėl pareiškėjui mokamos nedarbo socialinės išmokos turi būti teikiamas vadovaujantis ABTĮ 31 str. 1 d., kurioje nustatytas teritorinis administracinių bylų teismingumas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas savo skunde akcentuoja ne tik kompetentingų viešojo administravimo subjektų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir / ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo veiksmus nutraukiant finansines garantijas, bet ir šių viešojo administravimo subjektų neveikimą, t. y. visišką pareiškėjo neinformavimą apie jo pasikeitusį teisinį statusą, neatsižvelgimą į tam tikrą specifinę pareiškėjo situaciją ir t. t.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2017-09-25 sprendimą Nr. VDD-2451, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad skundą dėl galimai neteisėtų Lietuvos darbo biržos Kauno teritorinio padalinio veiksmų jis galėtų teikti Kauno apygardos administraciniam teismui. Iš tiesų pareiškėjo suformuluotų reikalavimų Nr. 10, 11, 12 ir 13 dalys, kuriose jis teismo prašo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinius sprendimus, surašytus dokumentus ir atliktus įrašus, įpareigoti šiuos subjektus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir uždrausti atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, vadovaujantis ABTĮ 31 str. 1 d., yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Tačiau, jeigu kiti pareiškėjo reikalavimai būtų nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme, visas ginčas taip pat galėtų būti nagrinėjamas šiame teisme.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 1 000 eurų neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad žalą kildina dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų priimant ir vykdant teisės aktus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinę teisę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, be kitų argumentų, neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat iš teisės aktų, reglamentuojančių jo teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas teismo prašo ginti jo teises, kurios ateityje gali būti pažeistos, nes pareiškėjui materialinės teisinės pasekmės skundo pateikimo metu dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo dar nėra kilusios. Šiuo požiūriu, teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, pareiškėjas jau priešingai įrodinėja, kad šiuo metu jau neteko tam tikrų finansinių garantijų, antra, pareiškėjas kelia ginčą ne tik dėl kompetentingų institucijų veiksmų, nutraukiant finansines garantijas, bet ir jų neveikimo, kai pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo pasikeitusį teisinį statusą, kai nebuvo atsižvelgta į jo specifinę padėtį, trečia, daryti išvadą apie tai, ar pareiškėjui materialinės teisinės pasekmės atsiradę, ar ne, galima būtų tik išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas, nors to aiškiai skunde bei patikslintame skunde ir nepaaiškina, iš esmės kelia kartu su reikalavimais kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, kurie galimai pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jam kilo neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priėmimo klausimas spręstinas iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas skundo reikalavimuose Nr. 1–9 ir 15–16 pateikė procesinio pobūdžio prašymus bei reikalavimus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos teisminę instituciją suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija, net ir sutikdama su tam tikrų skundo reikalavimų priimtinumo klausimų išsprendimu pirmosios instancijos teisme, tačiau mano esant reikalinga kumuliatyviai išspręsti visų skundo reikalavimų priimtinumo klausimą iš naujo, dėl to pareiškėjo D. S. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotinas skundo priėmimo klausimas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti D. S. pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. skundo / 2017 m. spalio 4 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė