973b2c7b-e236-4836-8d5a-c7356c9d8f13 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž NuoraÅ¡as Bylos Nr. 1-1318-486/2021 Proceso Nr. 1-01-1-03805-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, kaltinamajam K. T., kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiajam M. S., laiduotojai R. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : K. T. smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jis 2021 m. vasario 1 d., apie 13.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), požeminiame garažų masyve, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo M.

S. atžvilgiu, kas pasireiÅ¡kė tuo, jog bandė M. S. smÅ«giuoti į galvos sritį, po ko, ranka griebė M. S. už kairės rankos, tampė pastarÄ jį už drabužių ir spyrė deÅ¡ine koja į M. S. kairės kojos blauzdÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairės blauzdos srityje (specialisto iÅ¡vada Nr. G298/2021 (01)). Å iais savo veiksmais K. T. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, dėl įvykdyto gailisi. PaaiÅ¡kino, jog jie 5 garažo savininkai susidėjo pinigus ir pasidarė tokius automatinius vartus. Niekam problemų nekilo. Po to atsirado naujas garažo savininkas M. S., o dviejų žmonių nėra Lietuvoje, todėl jis negali priimti vienas tokio sprendimo dėl garažo. Tačiau M. S. pats pasidarė pultelį ir naudojosi. Kaltinamasis atvažiavo į garaÅ¾Ä , pamatė, kad vartai atidaryti, ten buvo M.

S.. Jis paklausė kodėl, tuomet prasidėjo žodinis konfliktas. Tada kaltinamasis spyrė M. S. su koja, negražiai kalbėjo, kaltas yra, kad įsivėlė į tokį dalykÄ . Dėl civilinių ieÅ¡kinių, tai Ligonių kasai yra atlyginta. O nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos 300 eurų atlyginimo, tai jam kaip pensininkui per didelė suma, bet kaip teismas nuspręs, taip bus. R. G. yra kaltinamojo sugyventinė, jie gyvena kartu jau (duomenys neskelbtini) metai, puikiausi santykiai, teigiamÄ Ä¯takÄ ji jau daro.

PraÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , perduodant R. G. atsakomybei pagal laidavimÄ . Kadangi kaltinamasis K. T., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatas, Å¡i baudžiamoji byla nagrinėtina iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jo Å¡eima nusipirko garažo „Nr. (duomenys neskelbtini) “ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Garažas priklauso jo (duomenys neskelbtini). Garažas yra požeminio tipo. Ä® garaÅ¾Ä galima patekti pro du vartus, vieni vartai yra rakinami spyna, kiti yra automatiniai, reikalingas pultelis. Garažų masyvo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas yra K. T., detalesnių duomenų nežino.

Su K. T. jis yra pažįstamas tik bendraujant garažo reikalais. Jo Å¡eimai įsigijus garaÅ¾Ä , jis kreipėsi į K. T. dėl garažo automatinių vartų rakto gavimo, tačiau pirmininkas jam nurodė, kad to padaryti neįmanoma, kad vartais gali naudotis tik penki asmenys ir daugiau niekas. 2020 metų liepos mėnesį jis savarankiÅ¡kai įsigijo automatinių vartų pultelį, kurį pririÅ¡o prie sistemos. Nuo minėtos datos jis naudojosi automatiniais vartais. Apie tai, kad pasidarė sau automatinių vartų pultelį, pirmininkui K.

T. jis nieko nesakė. 2021-02-01 jam bÅ«nant minėtame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie 13.35 val., į garaÅ¾Ä atėjo agresyviai nusiteikęs K. T.. Asmuo paklausė kaip jis atidarė automatinius garažo vartus. Jis atsakė, kad turi pultelį, kuriuo vartus gali atidaryti. Tada K. T. pakeltu balso tonu pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad jis neturi tokios teisės, ir kad jis iÅ¡kvies policijÄ . Jis jam atsakė, kad įstatymo nepažeidė ir niekam žalos nedaro, todėl jo teisė yra kviesti policijÄ .

Po to, tarp jų kilo žodinis konfliktas, viso pokalbio neatsimena, tačiau K. T. jam sakė, kad jį sumuÅ¡, vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, sakė, kad spirs jam ir už savo veiksmus jis atsakys. Po asmens žodžių jis pasakė, kad kreipsis į policijÄ , kadangi su K. T. neįmanoma žmoniÅ¡kai bendrauti, bei pradėjo filmuoti vaizdÄ telefonu. Tada K. T. įsiuto, bandė deÅ¡ine ranka jam suduoti į galvos sritį, tačiau jis pasitraukė, vėliau sugriebė jam už deÅ¡inės rankos, tampė jam už drabužių.

Jis gynėsi, todėl buvo pakėlęs kairę rankÄ , deÅ¡inėje rankoje laikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Konflikto metu K. T. deÅ¡ine koja spyrė jam į kairę kojÄ , po ko jis pajautė stiprų fizinį skausmÄ . Po to, dar kelis kartus asmuo bandė jam įspirti koja, tačiau daugiau nepataikė. Konflikto metu jis jokių smÅ«gių K. T. nesudavė, bei necenzÅ«rinių žodžių nesakė. Visas konfliktas vyko prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų. Kitų asmenų konflikto metu garaže nebuvo, bei konflikto jo žiniomis nematė.

Nurodo, kad minėtame garaže lankosi jis bei jo Å¡eimos nariai, todėl bijo dėl savo ir Å¡eimos narių saugumo, kadangi K. T. yra neprognozuojamas. Po konflikto su K. jis daugiau garaže nesilankė bei su juo nebendravo. Å iauliuose „VÅ¡Ä® Respublikinė Å iaulių ligoninė“ jam nustatytas „kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumuÅ¡imÄ â€œ, iÅ¡raÅ¡Ä pateikė policijos pareigÅ«nui. Dėl įvykio praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bei asmenį sukėlusį jam fizinį skausmÄ nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Garažo masyvas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 27-28). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G298/2021 (01), konstatuojama, jog remiantis apžiÅ«ros ir medicinos dokumentų duomenimis, duodama sekanti iÅ¡vada: M. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairės blauzdos srityje, padaryta minėtÄ sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku, t. y. 2021-02-01. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kova ir savigyna yra juridinės sÄ vokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. Nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas teik suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam kietu buku daiktu, tiek ir pačiam nukentėjusiajam minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ . Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausia vienu trauminiu poveikiu. M. S. patiriant nustatytÄ sužalojimÄ , galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 61-62).  Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as Nr. 20210201_133144 yra įraÅ¡ytas 2021-02-01, apie 13.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraÅ¡as yra 6 min. 56 sek. trukmės. Vaizdo įraÅ¡e dalyvauja du asmenys, tai asmuo filmuojantis vaizdÄ (M. S.) – asmuo „M“ ir kitas asmuo (K. T.) – asmuo „K“. Vaizdo įraÅ¡o pradžioje yra matomas filmuojamos betoninis grindinis požeminiame garažų masyve, bei garažo vartų su užraÅ¡u „18“ vaizdas. Vaizdo įraÅ¡o 2 sekundę yra girdimi asmens „K“, bei „M“ žodžiai. Vyksta ginčas dėl automatinių vartų naudojimo tvarkos (b. l. 44-48). 2021-02-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu yra apžiÅ«rimas objektas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantis garažų masyvas.

Nurodytu adresu yra matomas įvažiavimas į požeminį garažų masyvÄ . Priekyje yra matomi metaliniai vartai. Viena vartų pusė yra rakinama spyna, kita yra rakinama automatiÅ¡kai (vartų dalis yra automatiÅ¡kai atidaroma paspaudus mygtukÄ ). Ant abiejų vartų dalių yra lentelės su užraÅ¡ais „neužstatyti įvažiavimo“. Įėjus į garažų masyvÄ , kairėje pusėje yra matomos durys su užraÅ¡u „1“. Garažų masyve yra 23 garažai (garažai yra sunumeruoti).

Kairėje pusėje yra matomos rudos spalvos, rakinamos spyna garažo durys su užraÅ¡u „ (duomenys neskelbtini)“. Garažas apžiÅ«ros metu yra užrakintas. ApžiÅ«ros metu tyrimui reikÅ¡mingų objektų nepastebėta ir nepaimta. Garažo masyvas vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebimas (b. l. 11-20). Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog K.

T. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent, kad jis smurtaudamas padarė žmogui, M. S., nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , padarymo laikÄ ir mechanizmÄ , visiÅ¡kai patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo parodymus. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Jo kaltę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti visos ginčo aplinkybės ir K. T. nusikalstami veiksmai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas K.

T. pasitvirtino visiÅ¡kai. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisme buvo gautas praÅ¡ymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant K. T. jo sugyventinei R. G. pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Kaltinamasis K. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau Å¡iurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdęs, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nusižengia taip griežtai pirmÄ kartÄ , todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals. Tačiau vien Å¡ių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nepakanka.

Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo laiduotojÄ vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimÄ pagrįstu. Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teismo posėdžio metu laiduotoja R. G. parodė, kad su K. gyvena (duomenys neskelbtini) metus, yra jo sugyventinė, kartu veda bendrÄ Å«kį.

Jis nėra smurtautojas, ar agresyvus asmuo. Dėl Å¡ito įvykio, jis labai pergyvena, labai gailisi, tai atsiliepė ir jo sveikatai. Jis gerbiamas žmogus, turi daug draugų, su visais žmonėmis suranda bendrÄ kalbÄ , niekada nebuvo tokių situacijų. IÅ¡ gautų duomenų matyti, kad laiduotoja R. G. yra kaltinamojo sugyventinė. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Santykius vertina gerai, problemas sprendžia kartu. Nėra teista, bausta administracine tvarka. Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sugyventiniui.

Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir K. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 100-101) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 37,50 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl M. S. gydymo (b. l. 72-73). Bylos eigoje paaiÅ¡kėjo, kad Å¡iuo metu Å¡i suma jau yra sumokėta, todėl byla dalyje dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutrauktina.

Å ioje byloje nukentėjusysis M. S. pareiÅ¡kė 300 eurų sumai civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 35-36). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y.

Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl kairės kojos blauzdos sumuÅ¡imo patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu.

Jis savo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl sumuÅ¡imo negalėjo vaikščioti, mankÅ¡tintis, skaudėjo kojÄ . Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma, darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Vėlgi, reikėtų įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis yra nedirbantis, pensininkas.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmÄ Å¾mogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatÄ (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečiÄ situacijÄ . Teismo vertinimu 300 eurų suma yra teisinga bei proporcinga Å¡iuo atveju, teismas neįžvelgia pagrindo Å¡ios praÅ¡omos priteisti sumos mažinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : K. T., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos R.

G. atsakomybėn pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams, be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1318-486/2021 K. T. atžvilgiu nutraukti. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti K. T. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. BylÄ dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to 37,50 eurų civilinio nutraukti, kaltinamajam apmokėjus visÄ sumÄ . M. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo K.

T. nukentėjusiojo M. S. naudai 300 (tris šimtus) eurų, neturtinei žalai atlyginti. Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski