9738c991-d0b9-4e89-b334-2e989bcc88bd · Tauragės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                Civilinė byla Nr. e2YT-1719-850/2016                                                                        Proceso Nr. 2-46-3-01472-2016-8                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                       3.2.3.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.6.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2.

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d.Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. M., jos atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., suinteresuoto asmens atstovui R. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – žemės sklypų valdymo nuosavybės teise - nustatymo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki žemės nacionalizacijos M.

B., mirusi 1954 m. rugsėjo 29 d., nuosavybės teise valdė 8,0315 ha ploto žemės sklypus Pagėgių apskrityje, PlaÅ¡kių valsčiuje Naujapievių ir PlaÅ¡kių kaimuose.PareiÅ¡kėja ir jos atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kime nurodė ir teisme paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 13 d. sprendimu atnaujino praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kėjai kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į M. (M.) B. iki nacionalizacijos Pagėgių apskrityje, PlaÅ¡kių valsčiuje nuosavybės teise valdytus 8,0315 ha žemės, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Å io sprendimo pagrindu pareiÅ¡kėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrių, kuris 2016-02-25 raÅ¡tu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad M. B. galutinai atsiskaitė su tuometiniu Žemės banku už perkamus Å«kius. Lietuvos centriniame archyve rasti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos seneliai M. B. ir V.

B. 1937 m. sausio 20 d. su Žemės banko atstovais sudarė notarinę sutartį, kuria jie susitarė pirkti Å«kius Naujapievių ir PlaÅ¡kių kaimuose, iÅ¡ viso 8,0315 ha. Ta pačia sutartimi M. B. iÅ¡ Žemės banko gavo 4000 litų paskolÄ minėtam turtui įsigyti. Sutartimi taip pat patvirtintas nekilnojamojo turto perleidimas bei nuosavybės teisių M. B. perėjimas. IÅ¡ vėlesnių archyvinių dokumentų matyti, kad M. B. įsigyti trobesiai sudegė, laikotarpiu nuo 1937-10-14 iki 1938-05-20 bankas siuntė raginimus susimokėti nedidelį įsiskolinimÄ , vis atidėdavo likusios skolos sumokėjimÄ , o 1938-07-14 Å¡is bankas sutiko M.

B. duoti papildomÄ 400 litų paskolÄ . Daugiau dokumentų, susijusių su M. B. įsigyta žeme, Lietuvos centriniame archyve nerasta. Vienok duomenų, jog iki žemės nacionalizacijos M. B. įsigytas turtas bÅ«tų buvęs parduotas iÅ¡ varžytynių, kaip numatyta minimos 1937-01-20 sutarties 2 paragrafo 3 punkte, nėra, kas leidžia daryti pakankamai tvirtai iÅ¡vadai, jog iki žemės nacionalizacijos M. B. teisės į įsigytus žemės sklypus praradusi nebuvo. Teismui patenkinus praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja įgytų teisę atstatyti nuosavybę.

Kadangi M. B. įsigytoje vietoje žemės sklypai Å¡iuo metu yra privatizuoti, ji atitinkamÄ Å¾emės sklypo plotÄ praÅ¡ytų atmatuoti savo gyvenamojoje vietovėje, todėl žemes privatizavusių asmenų interesai nebÅ«tų pažeisti. Suinteresuoto asmens atstovas praÅ¡o byloje sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, tačiau neprieÅ¡tarautų, jei teismas praÅ¡omÄ juridinį faktÄ nustatytų, nes byloje yra sutartis dėl žemės perleidimo M. B., duomenų, kad tie sklypai buvo iÅ¡varžyti ar parduoti, nėra.

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė žemės sklypų kartografavimo vietovėje dokumentų, todėl nėra aiÅ¡ku, kur buvo M. B. iki nacionalizacijos valdyti žemės sklypai.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja yra M. (M.) B. anÅ«kė, tai yra, kad pareiÅ¡kėja yra priskiriama subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ratui, nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-2120-609/2015, todėl iÅ¡ naujo nenustatinėjama (CPK 182 str. 2 p.), be to, pareiÅ¡kėja pateikė Å¡ioje byloje visus raÅ¡ytinius jos giminystės ryšį su žemės savininke M.

B. patvirtinančius įrodymus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ teismui dėl juridinio fakto nustatymo grindžia iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautais dokumentais bei liudytojos I. G. paaiÅ¡kinimais teisme. IÅ¡ 1937 m. sausio 20 d. pas K. K. NotarÄ sudaryto susitarimo (toliau tekste – Sutartis) matyti, kad juo Žemės B. K. (toliau tekste – Bankas) pardavė M.

B. Å«kius Naujapieviuose ir PlaÅ¡kiuose iÅ¡ viso 8.0315 ha (2 sklypai Naujapieviuose - 3,9064 ir 1.8147 ha ir 2 sklypai PlaÅ¡kiuose – 1.5214 ir 0.7890 ha) didumo už 4000 litų. Ta pačia S. B. suteikė M. B. 4000 litų paskolÄ , įkeičiant įsigyjama turtÄ Bankui. Sutarties 3 paragrafe nustatyta, kad turto perdavimas ir perleidimas įvyksta Å¡iandien. Sutarties 4 paragrafe nustatyta, kad Banko atstovai sutinka, kad parduodamas turtas pereina į M. B. nuosavybę, o pastaroji praÅ¡o jÄ Ä¯raÅ¡ytų Å«kių savininke.

Iš 1937 m. spalio 14 d. Žemės banko Klaipėdos skyriaus (toliau tekste – Skyrius) rašto M. B. matyti, kad pašto perlaida ji sumokėjo 60 litų ir iki tų pačių metų spalio 25 d. dar „lieka nepadengta skolos ratos dalis“ ir palūkanos – iš viso 31,73 Lt. Nurodyta, kad nesumokėjus bus skaičiuojama 5 procentai netesėjimo palūkanų. Iš 1937 spalio 19 d. Skyriaus rašto Valstybės D. Į. Agentūrai matyti, kad 1937-10-16 vakare sudegė M. B. trobesiai Naujapievių kaime.

Už sudegusį turtÄ priklausantį atlyginimÄ Skyrius praÅ¡o iÅ¡mokėti jam, nes M. B. dar nėra sumokėjusi už pirktÄ Å¾emę. IÅ¡ 1937 m. lapkričio 4 d. Skyriaus raÅ¡to M. B. matyti, kad priklausančių sumokėti 31,56 Lt mokėjimas atidedamas iki 1938 m. balandžio 1 d. IÅ¡ 1938 m. gegužės 20 d. Skyriaus raÅ¡to M. B. matyti, kad jai priklausančių eilinių įmokų mokėjimas atidedamas iki 1938 m. lapkričio 1 d. IÅ¡ 1938 m. liepos 14 d. Skyriaus praneÅ¡imo M. B. matyti, kad jai suteikta papildoma 400 Lt paskola ir nurodyta, kad ji turi priklausančius 5 procentus metinių palÅ«kanų sumokėti be atskiro raginimo iki kiekvienų metų lapkričio 2 d. ir gegužės 2 d.

Aukščiau aptartų dokumentų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad parduotas turtas M. B. nuosavybe tapo jo pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, tai yra, 1937-01-20. Turto perleidimo-įsigijimo metu jo perleidėjas – Bankas, M. B. suteikė 4000 Lt paskolÄ , taigi nuo Å¡io momento Sutarties Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai. V. S. raÅ¡tai M. B. patvirtina, kad dalis paskolos jos buvo mokama, kitos dalies periodinių įmokų mokėjimas ne kartÄ atidėtas, sudegus Å«kiui Skyrius tenkino M. B. praÅ¡ymÄ suteikti papildomÄ paskolÄ .

Duomenų, kad po to ji bÅ«tų nemokėjusi nustatytų įmokų ir palÅ«kanų, nėra. Nėra ir duomenų, kam ir kokio dydžio draudimo iÅ¡moka sumokėta už 1937-10-16 sudegusį Å«kį, tačiau įvertinant aplinkybę, kad tokį praÅ¡ymÄ pateikė Skyrius, darytina iÅ¡vada, kad jis Å¡iÄ iÅ¡mokÄ ir gavo iÅ¡ tuometinės Valstybės draudimo įstaigos agentÅ«ros. Sutarties 3 punkte nustatyta Banko teisė tam tikromis sÄ lygomis pareikalauti pirkėjos grÄ Å¾inti visÄ paskolÄ arba jos dalį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ios sÄ lygos realiai buvo, tai yra, nėra duomenų, kad M.

B. bÅ«tų buvusi pripažinta neiÅ¡simokančia skolininke, kad įkeistas turtas buvo parduodamas iÅ¡ varžytynių ir pan. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar pareiÅ¡kėjos močiutė yra atsiskaičiusi pagal Sutartį, yra įrodomasis faktas ir Å¡is klausimas reguliuojamas sutarčių teisės bei prievolės pasibaigimo pagrindus nustatančiomis teisės normomis, tačiau negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu netenkinti pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, tai yra žemės sklypų valdymo nuosavybės teise, nustatymo vien todėl, kad nėra neginčijamų duomenų apie visÄ paskolos sumos sumokėjimÄ , nes jei tokie duomenys bÅ«tų, pareiÅ¡kėjai aplamai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo naÅ¡ta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka Å¡alims (CPK 12 str., 178 str.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, taikant įrodymų tikėtinumo taisyklę, darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog pareiÅ¡kėjos močiutė M.

B. iki nacionalizacijos, kuri Klaipėdos kraÅ¡te įvyko 1944 metų rudenį, nuosavybės teise valdė 8.0315 ha ploto žemės sklypus Naujapievių ir PlaÅ¡kių kaimuose, PlaÅ¡kių valsčiuje, Pagėgių apskrityje, negu kad nevaldė. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. G., paaiÅ¡kinusi, kad nuo vaikystės pažįsta pareiÅ¡kėjÄ Â ir žino, kad jos seneliai Bekampiai turėjo žemės, jÄ Å¡ienaudavo ir sėdavo. IÅ¡ UAB „Rolvita“ 2016-09-22 vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir žemės sklypų kartografavimo planų matyti, kad žemės sklypus: 1.5214 ha ir 0.7890 ha, esančius PlaÅ¡kių k., Pagėgių sav, ir 3,9064 ha ir 1.8147 ha, esančius Naujapievių k.

Å ilutės r., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiÅ¡kėjos močiutė M. (M.) B.. PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas. Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, todėl praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismine tvarka, tenkintinas. PraÅ¡ymo tenkinimas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, nes praleistas terminas praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į M. B. iki žemės nacionalizacijos pareiÅ¡kime nurodytus žemės sklypus, atnaujintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos A. M. močiutė M. B., gimusi 1894-09-06, mirusi 1954-09-29, nuosavybės teise valdė 8.0315 ha ploto žemės sklypus Naujapievių ir PlaÅ¡kių kaimuose, PlaÅ¡kių valsčiuje, Pagėgių apskrityje.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T.

T. rajono apylinkės teismÄ . T. E. Mockaitis