9735aa2b-a4c2-4eee-8666-a8823b9bf829 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-69-840/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01731-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:128.2; 118.9KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai JurÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. P. ir jo atstovei advokatei A. Ž., suinteresuotiems asmenims O. J., V. P. ir P. P.,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. K. ir R. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. K., O. J., P. P., V. P. ir R. K. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo.             IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas K. P. kreipėsi į teismÄ (b.l. 31-36) praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis – pareiÅ¡kėjas K. P., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) – ir (duomenys neskelbtini) miręs A.

J., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) yra broliai.PareiÅ¡kėjas K. P. ir jo atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti.             Suinteresuoti asmenys O. J., V. P. ir P. P. su pareiÅ¡kėjo K. P. pareikÅ¡tu reikalavimu visiÅ¡kai sutiko ir prašė jį tenkinti.             Suinteresuoti asmenys G. K. ir R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį joms praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 147, 151), neatvykimo priežastys nepraneÅ¡tos, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikta.             Suinteresuotas asmuo G.

K. atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (b.l. 109-110) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo K. P. pareikÅ¡tu reikalavimu visiÅ¡kai sutinka, ir praÅ¡o jį tenkinti.             Suinteresuotas asmuo R. K. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo K. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė.PareiÅ¡kėjas K. P. savo reikalavimÄ grindė Å¡iais argumentais: jo tėvai – G. P. ir J. P., – Å¡iuo metu jau yra mirę (tėvas mirė (duomenys neskelbtini) , motina ? (duomenys neskelbtini) ), susilaukė septynių vaikų: jo – pareiÅ¡kėjo K.

P., gim. (duomenys neskelbtini) , G. K., gim. (duomenys neskelbtini) , O. J., gim. (duomenys neskelbtini) , J. P., kuris jau yra miręs (mirė 1980 m.), V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , P. P., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kurio pavardė buvo pakeista į J. ir kuris jau yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini) ) (b.l. 10-17, 37-44, 76, 78-80, 89, 96, 101, 104-105, 108, 111-112). Motina turėjo seserį – A. J. (vėliau – M.), ? kuri šiuo metu taip pat yra mirusi (mirė 2012-03-27) (b.l. 18, 45, 78-80).

Sesers sutuoktinis J. J. Å¡iuo metu taip pat yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini) ) (b.l. 19, 46, 78-80). Tėvai su didele Å¡eimyna sunkiai vertėsi. Jiems talkino motinos sesuo su sutuoktiniu, padėjo auginti vaikus ir juos mylėjo kaip savo. A. P. jiems jautė ypatingÄ prieraiÅ¡umÄ . Dėl Å¡ios priežasties, siekdami gauti didesnį butÄ , apie 1960 m. Anelė ir J. J. priėmė į savo namus gyventi A. P.. Vėliau, dėl nelabai aiÅ¡kių priežasčių, buvo pakeista A. P. pavardė į J., A. ir J.

J. A. gimimo įraÅ¡e buvo nurodyti jo tėvais (b.l. 23-24, 51, 78-80), Algirdui buvo iÅ¡duotas naujas gimimo liudijimas (b.l. 20, 47), kurio pagrindu buvo iÅ¡duoti visi kiti dokumentai: pasas ir pan. Tam niekas neprieÅ¡taravo, nes A. ryÅ¡ių su Å¡eima taip ir nenutraukė, nuolat matėsi, bendravo, nakvodavo tėvų namuose. A. J. mirė iÅ¡situokęs (santuokÄ nutraukė 1982-09-08) (b.l. 21, 48, 73-74, 78-80, 93-94), turėdamas dukterį ? R. K. (b.l. 75, 78-80, 95, 97), ? su kuria beveik nebendravo ir kuri yra iÅ¡vykusi į VokietijÄ (b.l. 50).

Po A. J. mirties liko turto – butas, ? tačiau į notarÄ dėl jo palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neiÅ¡duotas (b.l. 22). A. J. testamento nepaliko. Tikslu paveldėti mirusio A. J. turtÄ reikalinga nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nes neturi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų ir kitomis priemonėmis neįmanoma susitvarkyti brolio palikimo.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas K.

P. ir suinteresuoti asmenys O. J., V. P. ir P. P. teigė, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. J. yra jų tėvų vaikas ir jų brolis. Juos sieja kraujo ryÅ¡ys. Jie ir jų tėvai visÄ laikÄ palaikė ryÅ¡ius su juo, bendravo, A. juos lankydavo, padėdavo Å«kio darbuose, leisdavo pas juos vasaros atostogas, Å¡vęsdavo visas Å¡eimos Å¡ventes ir dalyvaudavo artimųjų laidotuvėse, jų ryÅ¡ys nenutrÅ«ko ir jam suaugus, kÄ patvirtina teismui pateiktos apžiÅ«rėti fotografijos. Ä®prastai A. gyveno Kaune, pas tetÄ , ten mokėsi, suaugo, pradėjo dirbti ir sukÅ«rė Å¡eimÄ .

Jiems teko girdėti iÅ¡ tėvų, kad A. yra įvaikintas, nes jo pavardė buvo kita, bet jie nelabai tam teikė reikÅ¡mę. Ä®vaikinimo dokumentų nėra matę. Mano, kad įvaikinimas buvo tik dėl akių, kad teta su dėde gautų didesnį butÄ .PareiÅ¡kėjo K. P. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu prašė teismo nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį pareiÅ¡kėjo K. P. ir Å¡iuo metu jau mirusio A. J. giminystės ryšį, t.y. pripažinti, jog jie broliai, tikslu paveldėti mirusiojo A.

J. turtÄ , nes pareiÅ¡kėjas K. P. negali jų giminystės pagrįsti dokumentais. PareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nei jų, nei jų tėvų ryÅ¡ys su Å¡iuo metu jau mirusiu A. J. nebuvo nutrÅ«kę. A. J. įvaikinimas buvo fiktyvus, tik dėl akių, tikslu įtėviams gauti didesnį bÅ«stÄ . Byla nutrauktina.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti ir aiÅ¡kinti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str.

Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniams santykiams gali bÅ«ti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę;2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444-445 str.).             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas K.

P. kreipėsi į teismÄ iÅ¡ esmės vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 1 p., t.y. praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (giminystės santykį) tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kad jis – pareiÅ¡kėjas K. P. ir A. J. yra broliai.              Giminystė yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų, kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protėvio (Lietuvos Respublikos CK 3.130 str. 1 d.). Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 3.130 str. 2 d.).             Pagal Lietuvos Respublikos CK, taikytinÄ A.

J. turtui paveldėti, broliai ir seserys yra ketvirtos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymÄ (5.11 str. 1 d. 4 p.).             Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog A. P., Jono, gim.(duomenys neskelbtini) , buvo įvaikintas. Jo tėvai: J. P. ir G. P.. Jo įtėviai: J. J. ir A. J.. Po įvaikinimo suteikta pavardė, vardas, tėvo vardas: J. A., J.. Ä®vaikinimo akto įraÅ¡as padarytas, t.y. įvaikinimas registruotas, 1961-09-04, akto įraÅ¡o Nr.

62. Akto įraÅ¡o pagrindas: Kauno miesto vykdomojo komiteto 1961-08-16 sprendimas Nr. 626 (b.l. 127-128, 78-80, 51, 23-24).             Teismo posėdžio metu K. P. atstovė advokatė A. Ž., Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka nepatikslinusi pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo reikalavimų, nors tam turėjo pakankamai laiko, iÅ¡ esmės ginčijo A. J. įvaikinimÄ ir/ ar įvaikinimo akto įraÅ¡Ä .             Pažymėtina, kad pagal bendrÄ sias taisykles juridinę reikÅ¡mę turi tik juridinis, t.y. kai įvaikinimas įformintas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, o ne faktinis įvaikinimas.

             Juridiniam įvaikinimui bÅ«dinga dviejų juridinių faktų sudėtis – valdžios organo sprendimas dėl įvaikinimo ir įvaikinimo įregistravimas civilinės bÅ«klės aktų knygose. Juridinės įvaikinimo pasekmės kyla antrojo juridinio fakto ? įvaikinimo įregistravimo ? iÅ¡davoje. Ä®vaikinimo įregistravimas civilinės bÅ«klės aktų knygose gali bÅ«ti teisėtai atliekamas tik pirmojo paminėto juridinio fakto pagrindu. Nustačius, kad civilinės bÅ«klės aktų registravimo knygose įraÅ¡as apie įvaikinimÄ atliktas be valdžios organo sprendimo dėl įvaikinimo, turėtų bÅ«ti pripažįstama, kad įvaikinimo įregistravimas nebuvo pagrįstas ir nesukėlė juridinių pasekmių.

Tačiau nesant konkrečių įrodymų, kad valdžios organo sprendimo dėl įvaikinimo nebuvo, negalima konstatuoti, kad pirminio civilinės būklės akto įrašo teisėtumo prezumpcija yra paneigta. Priešingu atveju, ypatingai svarbūs fiziniams asmenims juridinio įvaikinimo teisiniai faktai galėtų būti paneigiami pasiremiant vien prielaidomis.              A. J. įvaikinimo metu Lietuvoje galiojęs RTFSR SŠGĮK numatė, kad įvaikinimas daromas rajonų (valsčių) vykdomųjų komitetų sprendimu ir registruojamas bendra tvarka civilinės būklės aktų įrašų organuose (59 ir 72 str.).

Kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.              Tiek šiuo metu, tiek A. J. įvaikinimo metu juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę, ir panaikinamos tėvų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos.             Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo K. P. prašomas nustatyti giminystės santykis nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t.y. nėra juridinę reikšmę turintis faktas.Tiek šiuo metu, tiek A.

J. įvaikinimo metu civilinės bÅ«klės aktai buvo ir yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbiÄ reikÅ¡mę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir Å¡eimos teisinį statusÄ . Siekdamas užtikrinti civilinių ir Å¡eimos teisinių santykių stabilumÄ , teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialiÄ Å¡ių juridinių faktų įtvirtinimo formÄ Â ? civilinės bÅ«klės aktų registracijÄ . Registracija atliekama, darant aktų įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktų registravimo knygose.

Nustatyta detali Å¡ių įrašų atlikimo, keitimo ir papildymo tvarka garantuoja jų patikimumÄ ir sÄ lygoja tai, kad civilinės bÅ«klės aktų registravimo knygų įraÅ¡ams apie civilinės bÅ«klės aktus – pirminiams civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ams - suteikiama didesnė (prima facie) įrodomoji galia. Tikslu apsaugoti Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ pirminių civilinės bÅ«klės aktų įrašų galiÄ , įvesta teisminė tokių įrašų nuginčijimo tvarka. Ä®statyme nustatyta civilinės bÅ«klės aktų įrašų nuginčijimo tvarka reiÅ¡kia ne tik tai, kad ginčo atveju vien teismas gali priimti sprendimÄ dėl įrašų panaikinimo, bet ir tai, kad preziumuojama pirminius civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us esant teisingus ir atliktus teisėtai.

IÅ¡ to seka, kad civilinio proceso Å¡alies reikalavimas panaikinti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , t.y. paneigti tuo įraÅ¡u nustatyto fakto juridinę reikÅ¡mę, gali bÅ«ti tenkinamas tik Å¡iai Å¡aliai įrodžius, kad civilinės bÅ«klės aktų registravimo knygos įraÅ¡as negalėjo sukelti įregistruoto civilinės bÅ«klės akto teisinių pasekmių. Civilinės bÅ«klės akto registracija atliekama asmenų, siekiančių suteikti registruotinam civilinės bÅ«klės aktui juridinę reikÅ¡mę, valinio akto pagrindu.

Taigi, civilinės bÅ«klės akto juridinę reikÅ¡mę apsprendžia civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e užfiksuota pareiÅ¡kėjo valia. Pažymėtina, kad įvaikinimas nuo pat Å¡io civilinės bÅ«klės akto pirmosios stadijos taip pat neįmanomas be nuolatinės įtėvių valios įvaikinti patvirtinimo. Jeigu iÅ¡ civilinės bÅ«klės aktų registravimo knygų įraÅ¡o įmanoma nustatyti ne tik semantinę jo prasmę, bet ir įraÅ¡o formuluotes atitinkančiÄ ir įstatymų nedraudžiamÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ , vien neesminiai Å¡io įraÅ¡o turinio ar formos trÅ«kumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įregistruotas civilinės bÅ«klės aktas nesukėlė teisinių pasekmių.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. gimimo akto įraÅ¡o turinio per visÄ laikÄ nuo Å¡io įraÅ¡o atlikimo neginčijo nei pats A. J., nei jo biologiniai tėvai, nei jo įtėviai.             Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos CK ? įstatymas ? skiria du institutus: giminystės santykių nustatymÄ (Lietuvos Respublikos CK 444 str. 2 d. 1 p.) ir civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ , įrašų atkÅ«rimÄ , pakeitimÄ , papildymÄ , iÅ¡taisymÄ ar anuliavimÄ (Lietuvos Respublikos CK 514 str.).

Teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.             Kaip jau minėta anksčiau tik teismo posėdžio metu K. P. atstovė advokatė A.

Ž. ėmė ginčyti A. J. įvaikinimÄ ir/ ar įvaikinimo akto įraÅ¡Ä , tačiau tokių reikalavimų Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka teismui nepareiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo atstovės argumentai nesvarstytini.Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.).Nutraukus Å¡iÄ civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.), pareiÅ¡kėjui K.

P. grÄ Å¾intinas sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 4 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 293 str. 1 d. 1 p., teismasn u s p r e n d ž i a:Civilinę bylÄ Nr. 2-69-840/2015 pagal pareiÅ¡kėjo K. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. K., O. J., P. P., V. P. ir R. K. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo nutraukti.GrÄ Å¾inti K. P. 2014-11-26 AB Lietuvos paÅ¡te sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 144,30 Lt (41,79 Eur*).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Joana Kvaselytė