9734c466-129c-4e8f-92a6-9ecc2b856540 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešejas Valentinas JanonisPranešejas Valentinas Janonis                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-113/2010Teisejas Edmundas Žukauskas                                  Procesinio sprendimo kategorija                                                      1.2.28.4.; 2.4.6.4.1. (S)                                                                                      KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsejo 24 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,teiseju Zigmo Pociaus, Eduardo Maškeviciaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Betkiui, nukentejusiajai A.

V.,gynejai advokatei Jovitai Usonytei,nuteistajam J. A. ir jo gynejui advokatui Ricardui Noreikai,           teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. A. apeliacini skunda del Šilales rajono apylinkes teismo 2010-06-02 nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per menesi nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nukentejusiajai A.

V. padaryta 35 Lt turtine žala. Iš J. A. nukentejusiosios A. V. naudai priteista 35 Lt turtines ir 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Iš J. A. nukentejusiojo S. V. naudai priteista 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo.       Teiseju kolegijan u s t a t e: J. A. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-12, apie 10.40 val., Šilales r., (duomenys neskelbtini), A. ir S. V. gyvenamajame name, kuris bendra nuosavybes teise priklauso A. V. ir J. A., nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama savo tariama teise i namo dali, kurioje gyvena A. ir S. V.: siekdamas ibauginti A. ir S. V., kad jie išsikraustytu iš minetos namo dalies, taip panaudodamas psichine prievarta, tycia užkišo A. ir S. V. kurenamos krosnies dumtrauki, del to pro krosnyje esancias landas pradejo sklisti dumai i A. ir S. V. gyvenamasias patalpas, o tai sukele gresme minetose patalpose buvusiu neigaliojo S. V. ir A.

V. sveikatai, taip padare didele žala A. ir S. V. asmens teisems ir teisetiems interesams.       J. A. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su Šilales rajono apylinkes teismo 2010-06-02 nuosprendžiu, nes nera jokiu irodymu, kad jis butu padares jam inkriminuota nusikaltima. Apelianto nuomone, byla teismas išnagrinejo šališkai, be to, nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos savavaldžiavimo bylose. Apkaltinamaji nuosprendi teismas grinde vien tik prielaidomis, spelionemis, nenurode konkreciu irodymu, kurie neabejotinai patvirtintu, kad jis užkišo kamina, kad tai butu padares siekdamas ibauginti nukentejusiuosius, kad jie išsikraustytu i kita namo dali.

Nuteistojo teigimu, byloje apklausti liudytojai ivykio metu ivykio vietoje nebuvo, nemate, kas užkišo kamina, pateike tik savo pamastymus, kas tai galejo padaryti, be to, dalis liudytoju yra suinteresuoti bylos baigtimi, konfliktave su juo (nukentejusiosios sunus, gera jos drauge), todel šiu asmenu parodymai vertintini kritiškai. Apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas liudytoju nuomone apie nusikaltima ar galimai nusikaltima padariusi asmeni. Iš pacios nukentejusiosios A. V. parodymu negalima daryti išvados, kad butent jis užkišo kamina.

Nukentejusioji negalejo nurodyti, ar jis apskritai buvo užlipes i mansarda, ji jo nemate nei lipant i mansarda, nei ardant kamina ir ji užkišant, ji netgi nemate, kad jis butu iejes i nama, negalejo nurodyti, iš kur sklido krebždejimas. Remdamasis nukentejusiosios bei liudytojos A. M. parodymais apie jo užtrukima atvykus prie namo, teismas padare išvada, kad jis užkišo kamina, taciau jo buvimas sodyboje 5-10 min. bei nukentejusiosios skambinimas policijai patvirtina tik jo atvykimo fakta ir buvimo prie namo trukme, o ne kamino užkišimo fakta.

Remdamasis duomenimis, kad jis yra dirbes kaminkreciu ir namuose turejo tokiu irankiu, teismas padare išvada, kad jam buvo nesunku išardyti kamino plytas, primesti skuduru ir užpilti ant ju skiedinio. Pasak nuteistojo, vien samprotavimo, kad niekas kitas negalejo užkišti kamino, nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagristi. Apelianto nuomone, ivykio vieta buvo ištirta netinkamai, ivykio diena iš kamino jokiu skuduru ar cemento ištraukta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigunai patys nenustate kamino užkišimo skudurais ir cementu fakto, praejus savaitei po ivykio buvo atlikti kamino remonto darbai ir tada, pasak liudytoju R.

V. ir R. V., jie kamine rado minetu medžiagu. Rastus skudurus sudegino nukentejusioji A. V. Nors rasti skudurai buvo sudeginti po savaites nuo ivykio, policijos pareigunai, atlike papildoma ivykio vietos apžiura praejus beveik dviems menesiams, rado neva kamina užkišusius skudurus ir juos paeme apžiurejo. Taigi nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu fakta, kad kaminas buvo užkištas skudurais bei užcementuotas, esant tokiems irodymu prieštaravimams, nebuvo pagrindo daryti minetos išvados. Pareigunai net nebande tirti, ar kaminas nebuvo užsikišes suodžiais nuo ilgo jo nevalymo.

Kad 2009-10-12 kaminas nebuvo užkištas, apelianto nuomone, patvirtina ir šios aplinkybes: parodymais nustatyta, kad sodyboje jis prabuvo apie 5-10 min., todel nelogiška manyti, kad per toki trumpa laika jis butu spejes užlipti i mansarda, išardyti kamina, prikišti ji skuduru, užcementuoti kamino anga, atgal uždeti plytas ir išvažiuoti, be to, norint užcementuoti, jis butu turejes vietoje ruošti skiedini, sunkiai sverianti skiedini užkelti i mansarda, juolab, kad jis yra labai silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto, negali nešti didesnio svorio, nes dusta, o nukentejusioji nemate, kad jis butu atsivežes kokiu nors skuduru ar irankiu.

Jei jis butu praardes kamina, tai mansardiniame aukšte butu priruke dumu, taciau liudytojai A. M. bei A. J. patvirtino, kad užlipe prie kamino jokio dumu kvapo nejuto. Pasak nukentejusiosios, dumu kvapa ji pradejo justi jam išvažiuojant iš sodybos, taciau jeigu tuo metu jis butu užkišes kamina, tai jau po pirmuju skuduru ikišimo dumai butu pradeje rukti i nukentejusiosios gyvenamasias patalpas, kol jis butu spejes užcementuoti, sudeti kamino plytas, su daiktais nulipti i apacia, dumu butu buve pilni kambariai. Pirmosios instancijos teismas i šias svarbias aplinkybes demesio visiškai neatkreipe.

Teismas nepagristai remesi nukentejusiosios paaiškinimais, nes ji turi interesa ji apkalbeti, jos parodymai buvo nenuoseklus. Ji siekia ji apkalbeti, apšmeižti del to, kad jie konfliktuoja del jos nesažiningo elgesio sprendžiant motinos palikimo klausimus. A. V. buvo padovanota puse gyvenamojo namo, ji toje dalyje gyveno, motina kita namo dali, kurioje ji gyveno, testamentu paliko jam. Nors ir nebuvo nustatytos konkrecios namo dalys kiekvienam iš savininku, jam priklauso ta namo dalis, kurioje gyveno motina. Taciau po motinos mirties A.

V. su juo net nederinusi savavališkai užeme ta namo dali, kurioje gyveno motina, ir joje gyvena jau šeštus metus.Pasak nuteistojo, savavaldžiavimo sudeties objektyviajai pusei budingas tam tikru veiksmu atlikimas igyvendinant savo tikras ar tariamas teises ir nesilaikymas istatymo nustatytos tvarkos. Šiuo atveju jis buvo kaltinamas tuo, kad neva sieke ibauginti A. ir S. V., kad šie išsikraustytu i kita namo dali. Šiam kaltinimui pagristi byloje nebuvo jokiu irodymu, nes su A. V. ta diena išvis nebuvo bendrauta, jokie konkretus veiksmai del iškraustymo ju gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikti, kamino ardymas savaime nereiškia kokiu nors asmenu iškraustymo, sudaro nebent turto sužalojimo sudeties požymi.

Todel apskritai nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti savavaldžiavima. Tuo labiau jis negali buti nuteistas už savo turto sužalojima. Nukentejusioji tik speliojo, del ko galejo buti ardomas kaminas, minejo ivairias versijas. Šiu spelioniu nepakanka konstatuoti fakta, kad buvo siekiama iškraustyti nukentejusiuosius i kita namo dali ar juos ibauginti, nes jokie perkraustymo veiksmai atlikti nebuvo. Asmens bauginimas nera savarankiškas savavaldžiavimo sudeties požymis. Bauginimas BK 294 str. prasme gali buti laikomas psichine prievarta, taciau psichines prievartos panaudojimo nepakanka savavaldžiavimo konstatavimui, nes turi buti nustatytas tam tikros konkrecios tvarkos, kuria reglamentuoja kiti istatymai, pažeidimas.

Bauginimas, kaip psichine prievarta, yra tik kvalifikuojantis požymis, o ne pats savavaldžiavimo objektyviosios puses požymis – veiksmai, neatitinkantys nustatytu taisykliu. Nuteistojo teigimu, kadangi jis buvo kaltinamas tik psichines prievartos panaudojimu (bauginimu užkišant kamina), jokiu kitu veiksmu, kurie butu atlikti nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, atlikimu kaltinamas nebuvo, jis turejo buti išteisintas nesant savavaldžiavimo sudeties. Jo gynejui bandant išsiaiškinti nukentejusiosios pozicija del kamino ardymo priežasciu, teismas neleido užduoti klausimu, rinko tik kaltinimui pagristi reikalingus duomenis, uždavinejo menamus klausimus, taip parodydamas savo šališkuma.

Teismo šališkumas pasireiške ir tuo, kad teismas išejo už kaltinimo ribu, nes nuosprendyje nurode, kad nebuvo laikytasi CK 4.75 str. 1 d., taip papildydamas kaltinima. Jam, nuteistajam, nebuvo sudaryta galimybe gintis nuo kaltinimo, kad jis nesilaike CK 4.75 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Bendraturciu atidalijimo klausimus reglamentuoja CK 4.80 str., todel neaišku, kuo remdamasis teismas nusprende, kad jis nesilaike butent CK 4.75 str. 1 d. numatytos tvarkos. Del minetu priežasciu teismas ne tik buvo šališkas, pasunkino jo, J.

A., padeti, bet ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, kad nenustacius privalomo patraukti baudžiamojon atsakomyben už savavaldžiavima butinojo objektyviojo požymio – veiksmu, pažeidžianciu istatymu nustatyta tvarka, netenka prasmes kaltes nebuvimo ir dideles žalos nepadarymo klausimu nagrinejimas. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas nepagristai konstatavo dideles žalos padaryma, nes turtine žala ivertinta tik 35 Lt, jokia žala sveikatai nepadaryta, sveikatos sutrikdymo nenustatyta, nukentejusiesiems diagnozuotas emocinis šokas, veliau i gydytojus nukentejusieji nesikreipe, kambaryje, kur gulejo S. V., dumu nebuvo, tik buvo jauciamas ju kvapas.

Nukentejusiuju patirti nepatogumai negali buti vertinami kaip didele žala ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybes. J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilales rajono apylinkes teismo 2010-06-02 nuosprendi ir perduoti byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, nes byla išnagrinejo šališkas teismas, arba panaikinti skundžiama nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi.Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Skundžiamas Šilales rajono apylinkes teismo 2010-06-02 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes J.

A. nepadare veikos, turincios BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu (BPK 329 str. 1 p.).Civilinis kodeksas nustato, kad igyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis istatymu, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morales principus bei veikti sažiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principu. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. igyvendinti civilines teises tokiu budu ir priemonemis, kurios be teisinio pagrindo pažeistu ar varžytu kitu asmenu teises ar istatymu saugomus interesus ar darytu žalos kitiems asmenims arba prieštarautu subjektines teises paskirciai (CK 1.137 str.).

Kai asmuo igyvendina turima subjektine teise samoningai ignoruodamas šiuos istatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teises vykdymas padaro dideles žalos kito asmens teisems ar teisetiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamaja atsakomybe už savavaldžiavima. Pagal savavaldžiavimo sudeties dispozicija savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikra ar tariama teise (numatyta CK 1.136 str.), kuri yra gincijama arba pripažistama, bet nerealizuojama.

BK 294 str. nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudetis: pirmoje dalyje pateikta savavaldžiavimo sudetis, kai padaroma dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams, antroje dalyje numatytas savavaldžiavimas, padarytas panaudojant psichine ar fizine prievarta nukentejusiajam ar jo artimam asmeniui. BK 294 str. 2 d. numatyta kvalifikuota savavaldžiavimo sudetis, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teises vykdymas susijes su fizines ar psichines prievartos panaudojimu. Savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizine ar psichine prievarta, pripažistamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 d. net ir formaliai nenustacius dideles žalos požymio.

Nagrinejamoje byloje J. A. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. už savavaldžiavima, panaudojant psichine prievarta prieš nukentejusiuosius A. ir S. V. ir kartu dideles žalos nukentejusiuju teisems ir teisetiems interesams padaryma. Asmuo gali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben už savavaldžiavima, jei nustatyti visi butinieji savavaldžiavimo sudeties objektyvieji požymiai – veika (veiksmai, pažeidžiantys konkrecia istatymu nustatyta tvarka, kuriais vykdoma gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise), be to, veikai kvalifikuoti pagal BK 294 str. 1 d. butina nustatyti ir padarinius (dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams padaryma) bei priežastini ryši tarp padarytos veikos ir kilusiu padariniu, o veikai kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. butina nustatyti kvalifikuojanti požymi – psichines ar fizines prievartos panaudojima savavaldžiaujant – bei subjektyvieji požymiai – kalte, kuri pasireiškia tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tycia.

Nusikaltimo sudeties požymiu visuma yra butinas pagrindas asmeni patraukti baudžiamojon atsakomyben. Taigi, kad neteisetas kaltininko elgesys butu pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teises prasme, yra butinos visos istatymu leidejo BK 294 str. numatytos salygos.Nagrinejamos bylos esme sudaro kiles skirtingus interesus turinciu civiliniu teisiniu santykiu subjektu konfliktas. Iš bylos duomenu matyti, kad J. A. ir A. V. yra gyvenamojo namo bendraturciai, jiems bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso po ½ namo ir nera nustatyta, kuri namo dalis kuriam priklauso.

Taciau J. A. isitikines, kad ta namo dalis, kurioje gyvena A. ir S. V., priklauso jam, nes ten gyveno motina, ji testamentu jam ir paliko ta namo dali. A. V. su tuo nesutinka, gincija tokia J. A. teise. Del to tarp ju vyksta konfliktas. Šioje byloje teismas nustate, kad J. A., nesilaikydamas CK 4.75 str. 1 d. nuostatu, kilusio civilinio ginco nespresdamas teismine tvarka, siekdamas ibauginti A. ir S. V., kad pastarieji išsikraustytu iš ju gyvenamos namo dalies, taip panaudodamas psichine prievarta, tycia užkišo krosnies dumtrauki, taip sukele gresme name buvusiu A. ir S. V. sveikatai ir padare didele žala A. ir S. V. asmens teisems ir teisetiems interesams.

Teismas padare išvada, jog taip J. A., nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama savo tariama teise i namo dali, kurioje gyvena A. ir S. V., ir tai užtraukia jam baudžiamaja atsakomybe pagal BK 294 str. 2 d. Taciau apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes bylos duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas vienas iš butinuju savavaldžiavimo nusikaltimo sudeties požymiu – veiksmai, kuriais, pažeidžiant istatymo nustatyta tvarka, butu vykdomas nukentejusiuju iškeldinimas.

Kamino užkišimo veiksma teismas traktavo kaip psichines prievartos panaudojima, siekiant ibauginti nukentejusiuosius ir palaužti ju valia, kad šie ivykdytu jiems reiškiamas pretenzijas ir išsikraustytu iš ju gyvenamosios namo dalies. J. A. nebuvo kaltinamas kokiu nors savavališku, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, nukentejusiuju iškeldinimo veiksmu atlikimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors formaliai nuosprendyje ir nurode, kad J. A. vykde gincijama savo tariama teise i namo dali, nesilaikydamas CK 4.75 str. 1 d. nustatytos tvarkos, taciau nenurode, kokiais veiksmais jis pažeide minetus CK reikalavimus.

Kamino užkišimo negalima laikyti neteisetu, pažeidžianciu CK normas iškeldinimo veiksmu. Asmens veika gali buti kvalifikuojama pagal BK 294 str. tik jei nustatoma, kad asmuo vykdo savo ar kito asmens neigyvendinta teise, atlikdamas veiksmus, pažeidžiancius konkrecia istatymu nustatyta tvarka, taip veikdamas tarsi imasi pats vykdyti teisinguma. Nenustacius butinojo nusikalstamos veikos sudeties požymio, baudžiamosios atsakomybes klausimas negali buti sprendžiamas. Padares išvada, kad nagrinejamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomyben už savavaldžiavima butinasis objektyvusis požymis – veiksmai, pažeidžiantys istatymu nustatyta tvarka, apeliacines instancijos teismas, nebeaptarinedamas kitu šio nusikaltimo sudeties požymiu, konstatuoja, jog J.

A. nuteisimas pagal BK 294 str. 2 d. yra neteisetas ir nepagristas. Todel jis išteisintinas pagal BK 294 str. 2 d. Kadangi J. A. išteisintinas tuo pagrindu, kad nepadare mineto nusikaltimo požymiu turincios veikos, A. V. pareikšti civiliniai ieškiniai del turtines ir neturines žalos atlyginimo paliktini nenagrineti. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Bylos duomenimis, J. A. prokurores 2010-03-16 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas (t. 1, b. l. 138).

Laikinas nuosavybes teises apribojimas naikintinas.Daiktiniai irodymai – maišas su rubais, kurie sumaišyti su cementu, žvyru, žeme, ir pagalve, saugomi Taurages apskrities VPK Šilales rajono PK, – sunaikintini, kaip netinkami naudojimui, beverciai. Kompaktinis diskas, kuriame irašytas A. V. pokalbis su policijos pareigunu, paliktinas saugoti byloje. Iš J. A. paimtas kompaktinis diskas gražintinas J. A. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: panaikinti Šilales rajono apylinkes teismo 2010-06-02 nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi.J.

A. pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu.J. A. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – panaikinti. A. V. pareikštus civilinius ieškinius del turtines ir neturines žalos atlyginimo palikti nenagrinetus.Panaikinti J. A. paskirta laikina nuosavybes teises apribojima.Daiktinius irodymus – maiša su rubais, kurie sumaišyti su cementu, žvyru, žeme, ir pagalve – sunaikintini. Kompaktini diska, kuriame irašytas A. V. pokalbis su policijos pareigunu, palikti saugoti byloje.

IÅ¡ J. A. paimta kompaktini diska gražinti jam. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Valentinas Janonis Teisejai                                                                                                        Zigmas Pocius                                                                                                                       Eduardas MaÅ¡kevicius                 Â