97347e1f-21af-48f6-894d-de8068d00a71 · Panevėžio apygardos teismas

                          Civilinė byla Nr. 2A-980-280/2017                                   Proceso Nr. 2-08-3-03017-2017-4                                                     Procesinio sprendimo kategorija: (S)        2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.3.1.14. 3.3.1.20                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4045-812/2017 pagal ieÅ¡kovės L. Č. ieÅ¡kinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti L.

Č. ir V. Č. santuokÄ , sudarytÄ Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo V. Č. nepilnamečio vaiko J. Č. iÅ¡laikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės, o E. Č. iÅ¡laikymui - po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės, priteisti iÅ¡ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nustatyti, kad V.

Č. gali dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendrauti su jais bet kada be apribojimų; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad sutuoktiniai kartu negyvena, ji nuo 2016 m. birželio mėnesio su vaikais paliko atsakovÄ ir iÅ¡sikėlė gyventi atskirai. Atsakovas neteikė Å¡eimai reikiamo iÅ¡laikymo, priekaiÅ¡tavo ieÅ¡kovei dėl per mažo jos atlyginimo, nes Å¡eima gyvena atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Turimų ieÅ¡kovės lėšų nepakako vaikų poreikių patenkinimui.

Atsakovas buvo nelojalus sutuoktinei, vienas priimdavo Å¡eimoje sprendimus, niekada neatsižvelgdavo į ieÅ¡kovės nuomonę bendrais Å¡eimos gyvenimo klausimais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė ieÅ¡kovės L. Č. ir atsakovo V. Č. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko sutuoktines pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų J. Č. ir E. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L.

Č.; priteisti iÅ¡ V. Č., iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui J. Č., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10d. iki vaiko pilnametystės, - nepilnamečiui vaikui E. Č. po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10d. iki 2017 m. rugsėjo 12d., o nuo 2017 m. rugsėjo 13d. – po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ V.

Č., iÅ¡laikymo už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1d. iki 2017 m. balandžio 5d. įsiskolinimÄ J. Č., 566,40 Eur, E. Č., - 221,06 Eur; IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motinÄ L. Č.; nustatyti, kad atsakovas V. Č., dalyvauja savo nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendrauja su jais be apribojimų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino.Nustatė, kad santuokos metu sutuoktinių bendravime trÅ«ko tarpusavio lojalumo, moralinio palaikymo, tarpusavio pagalbos bei turtinės paramos.

Esmines Å¡alių nesutarimų priežastis lėmė skirtingi ir nesuderinami Å¡alių charakteriai, ilgainiui susiklostęs skirtingas požiÅ«ris į namų Å«kio vedimÄ , sutuoktinių pareigų pasiskirstymÄ atliekant kasdienius buities darbus, auklėjant vaikus, kuriant materialinį gerbÅ«vį, pasirenkant pajamų Å¡altinį. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ilgÄ laikÄ trunkančiu nelojaliu elgesiu vienas kitam, abipusės pagarbos ir moralinės paramos stoka, nenoru ieÅ¡koti kompromisų ne kuris nors vienas, o abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam, pasitikėti vienas kitu, santuokos metu sutuoktinių elgesys tapo nepriimtinas moralės požiÅ«riu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ â€“ konfliktavo, nesugebėjo rasti bendro sutarimo, taip leido Å¡eimos ryÅ¡iams nutrÅ«kti. Pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Ä®vertinęs nustatytÄ vaikų tėvų turtinę padėtį, iÅ¡laikytinių skaičių, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai auga, E. Č. poreikiai nuolat didės, J. Č. 2017 m. rugsėjo 12 d. sulauks pilnametystės, pripažino, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo lygiomis dalimis.

IÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ Â vaikams - J. Č. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki pilnametystės, o E. Č. – po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 10 d.) iki 2017 m. rugsėjo 12 d., o nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. – po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės. IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motinÄ L.

Č..Byloje nenustačius aplinkybių, kad Å¡alys nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, kad yra aplinkybių sudarančių pagrindÄ riboti atsakovo bendravimÄ su vaikais, nustatė, kad atsakovas gali dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendrauti su jais be apribojimų.Nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė gyventi skyrium 2016 m. birželio mėnesį. Å alims gyvenant skyrium atsakovas apmokėdavo pusę ieÅ¡kovės nurodytų patirtų iÅ¡laidų vaikų aprangai, vaistams, mokymosi priemonėms įgyti, duodavo mokslo metų laikotarpiu dukrai 26 Eur pietums mokykloje bei 40 Eur ieÅ¡kovei – maistui, tačiau neprisidėjo prie kitų vaikų iÅ¡laikymui reikalingų iÅ¡laidų apmokėjimo – mokesčių už butÄ , maisto.

Atsakovas neįrodė, kad skyrė pakankamÄ , ne mažesnį nei praÅ¡o ieÅ¡kovė, iÅ¡laikymÄ vaikams, todėl iÅ¡ atsakovo, atėmus jo patirtas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui, priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. J. Č. – 566,40 Eur, E. Č. – 221,06 Eur. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. Č. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo, kad iÅ¡situokti su L.

Č. nenori, jÄ myli ir turi viltį iÅ¡saugoti santuokÄ . Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas santuokÄ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalį, nes nutraukiant santuokÄ nebuvo nustatytos privalomos santuokos nutraukimo sÄ lygos. IeÅ¡kinyje L. Č. nenurodė nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kinyje tik buvo nurodyta, kad apeliantas Å¡iuo metu per mažai uždirba ir tai nebetenkina sutuoktinės. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.57 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , nes neatsižvelgė į įstatyme nurodytas sÄ lygas.

Skundžiamas priimtas sprendimas daro esminę turtinę ir neturtinę žalÄ , Å¡alims ir jų vaikams.Teismui nenustačius atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nes atsakovas neturi žalingų įpročių, gyvena sportiÅ¡kai, tokį gyvenimo bÅ«dÄ propaguoja ir vaikams, yra neteistas, yra iÅ¡tikimas, elgiasi korektiÅ¡kai su sutuoktine ir Å¡eimos nariais, nepaliko Å¡eimos ir ja pagal iÅ¡gales rÅ«pinasi, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.63 straipsnį, nes Å¡alys neprašė sprendime dėl santuokos nutraukimo nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę, todėl jam nesuprantama, kodėl santuoka buvo nutraukta remiantis tokia formuluote.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų privalomųjų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, taip pažeisdamas CK 3.64 straipsnį, nes sutuoktinių taikymas nebÅ«tų pakenkęs nei vaikų, nei ieÅ¡kovės interesams.Apelianto teigimu, jis neturėjo atliekamų pinigų pasamdyti advokatÄ ir jam teismas neiÅ¡aiÅ¡kino teisės byloje pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ nustatyti terminÄ su ieÅ¡kove susitaikyti. Nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, mano, kad teismui pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ vieno atsakovo.Nurodo, kad byloje yra galimas taikos sutarties sudarymas ir norėtų atsiimti apeliacinį skundÄ , jei ieÅ¡kovė norėtų bylÄ iÅ¡spręsti taikiai su mažesnėmis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.IeÅ¡kovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagrįstumo ir teisėtumo, teismo privalumo imtis priemonių sutaikyti sutuoktinius nesilaikymo.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek nepateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos iÅ¡vardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir Å¡eima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apelianto nurodytos CK 3.55 straipsnio nuostatos, kuriose nurodytos santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, netaikomos.

Santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ 3.60- 3.3.65 str. nuostatos. Jose nėra nurodyta, kad norint nutraukti santuokÄ Â yra bÅ«tina, kad sutuoktiniai gyventų skyrium daugiau kaip vienerius metus, vienas iÅ¡ sutuoktinių pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, - nežinia kur esančiu, - atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimÄ , todėl Å¡ios sÄ lygos ir neturėjo bÅ«ti nustatinėjamos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, bÅ«damas darbingo amžiaus, turintis vadovavimo patirties, nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , dėl ko Å¡eima gyveno nepritekliuje, trÅ«ko lėšų vaikų aprangai.

Jis reikalaudavo, kad ieÅ¡kovė uždirbtų daugiau pinigų, dėl to jai priekaiÅ¡taudavo. Šeimoje dėl nepritekliaus nuolat kildavo konfliktai, kuriuos girdėdavo vaikai. Atsakovas vienas priimdavo sprendimus įvairiais Å¡eimos gyvenimo klausimais, nesitardavo su ieÅ¡kove. Atsakovo kategoriÅ¡kumas, neieÅ¡kojimas kompromiso, neketinimas keistis, iÅ¡imtinai savo, kaip Å¡eimai vertingo asmens, akcentavimas, ieÅ¡kovės menkinimas, lėmė santykių blogėjimÄ . IeÅ¡kovė neapsikentusi tokios padėties išėjo su vaikais gyventi pas savo mamÄ .

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo pasyvi, nedėjo pastangų pakeisti Å¡eimos gyvenimo bÅ«dÄ , nuolaidžiavo atsakovui, dėl ko pati kentėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė ir įvertino abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo patvirtinančias aplinkybes.Nustatytos teismo aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, moralinės ir materialinės paramos pareigas, taigi santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl iÅ¡irusios santuokos yra pagrįstas ir teisėtas.Apeliantas nurodo, jog teismas nesiėmė visų priemonių Å¡alims susitaikyti bei neiÅ¡aiÅ¡kino apeliantui teisės pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ skirti terminÄ susitaikyti su ieÅ¡kove. CK 3.64 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminÄ susitaikymui (CK 3.54 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas neskyrė termino sutuoktiniams susitaikyti, nes sutuoktiniai kartu nebegyveno beveik metus, ieÅ¡kovė griežtai atsisakė taikytis, o atsakovas  tuo laikotarpiu nedėjo jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , atnaujinti bendravimÄ , vengė teikti iÅ¡laikymÄ . Kadangi sutuoktiniai beveik metus nebetvarkė bendro Å«kio, negyveno santuokinio gyvenimo, per šį laikÄ galimybės susitaikyti buvo pakankamos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra tvirtai pasiryžusi nutraukti santuokÄ , todėl nustatytomis aplinkybėmis tikėtis, kad Å¡alys susitaikys, vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimÄ , nėra pagrindo, todėl Å¡iuo atveju skirti terminÄ susitaikyti nėra tikslinga.

Šalys taikiai nesprendžia jokių klausimų. Be to, apeliantas neįrodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui savo realių ketinimų susitaikyti su ieškove, nors ir teigia, kad myli ieškovę, tačiau jo elgesys prieštarauja nurodytiems teiginiams, nes per gyvenimo skyrium laikotarpį jis kaltino tik sutuoktinę, nesiėmė jokių veiksmų šeiminiams santykiams pagerinti, savo elgesį laikė ir laiko tinkamu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas šalims termino susitaikyti, pažeidė procesinės teisės normas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų (2017 m. birželio 7 d. informacinė pažyma) nustatyta, kad atsakovas V. Č. buvo pateikęs teismui praÅ¡ymÄ skirti terminÄ susitaikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi šį jo praÅ¡ymÄ atmetė. Taigi nors atsakovas vedė bylÄ be advokato, jis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis pasinaudojo, praÅ¡ymÄ teismui skirti terminÄ susitaikyti pateikė. Tai, kad praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nesudaro pagrindo teigti, kad jam nebuvo žinomos ar suprantamos jo teisės. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ jo vieno.CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi iÅ¡laidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies jÄ laimėjusios Å¡alies naudai neatsižvelgiant į tai, kad pralaimėjusi Å¡alis nepiktnaudžiavo procesu.Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovui nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimo klausimus, teismas iÅ¡ dalies tenkino (97 proc.) ieÅ¡kovės reikalavimus, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovės naudai, todėl atsakovas turi atlyginti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 93 straipsnį, vadovavosi jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jų detalus paskaičiavimas yra pateiktas skundžiamame sprendime. Apeliantas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskaičiavimo neginčija. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, tinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis.Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas iÅ¡samiai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius tiek procesinės teisės normas, tiek materialinės teisės normas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Laimutė Sankauskaitė                                                                  Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                                                                            Birutė Valiulienė