2026-05-27 Nr. AB-11255-3-61-3-00291-2026-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-990-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00291-2026-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.2; 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Higienos institutui, Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Higienos instituto ir Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo,

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Higienos instituto (toliau – ir Institutas) ir (arba) atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir Centras) 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui neleista dalyvauti konkurse į Instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro vadovo pareigas (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Instituto, arba atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Centro, arba abiejų atsakovų solidariai 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovus Institutą bei Centrą pateikti atsiliepimus į skundą.

Atsakovai Centras ir Institutas atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nėra teismingas administraciniams teismams.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi perdavė administracinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia dalyvauti konkurse į Instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro vadovo pareigas, o šios pareigos yra einamos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Instituto ir Centro atliktais veiksmais organizuojant konkursą. Teismas pažymėjo, kad minėta pareigybė, į kurią pretendavo pareiškėjas, nėra valstybės tarnautojo pareigybė ir kad darbuotojas į šias pareigas priimamas ir atleidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl administraciniai teismai neturi kompetencijos jo nagrinėti.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atskirajį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiama nutartimi padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsnio 2 dalimi, bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą sprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį vienasmeniškai priėmė Regionų administracinio teismo teisėja. Pagal minėtą ABTĮ nuostatą, teisėja neturėjo teisės vienasmeniškai priimti tokio procesinio sprendimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, todėl nagrinėjamu atveju yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

2. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo pobūdį ir jo rūšinį teismingumą. Konkursas į Instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro vadovo pareigas jau įvyko ir pareiškėjas nesiekia šio konkurso inicijuoti iš naujo ar jame dalyvauti. Priešingai nei vertino teismas, pareiškėjo inicijuoto ginčo dalykas yra ne siekis dalyvauti minėtame konkurse, o išimtinai Instituto ir Centro veiksmų teisėtumo vertinimas. Nagrinėjamu atveju konkursą į Instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro vadovo pareigas vykdė Institutas, tačiau Sprendimą priėmė Centras. Teismų praktikoje pripažįstama, kad identiškais atvejais bylos dėl tokių Centro veiksmų yra teismingos administraciniams teismams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023). Be to, Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3116-535/2026 jau yra konstatavęs, jog Centro sprendimas neleisti pareiškėjui dalyvauti konkurse yra teisines pasekmes sukeliantis administracinis sprendimas. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas kyla ne iš administracinių, o iš civilinių teisinių santykių. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017 ir 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017, kadangi nagrinėjamos ir teismo nurodytų bylų dalykas bei pagrindas skiriasi.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis sutinka su teismo nuoroda nutartyje, jog ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris sudaro absoliutų šios nutarties negaliojimo pagrindą, ir tinkamai neišsprendė šios bylos rūšinio teismingumo klausimo, bet koks teismo procesinis sprendimas, kuriuo ši byla bus išnagrinėta iš esmės, turės būti naikinamas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, o procesas (bylos nagrinėjimas iš esmės) kartojamas iš naujo, taip pažeidžiant proceso operatyvumo principą. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio, 146 straipsnio 2 dalies, 151 straipsnio ir 152 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ši teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu; priešingu atveju, negaliojanti teismo nutartis įgytų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią ir prieštarautų Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3116-535/2026 suformuotiems išaiškinimams bei ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį, kuria vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinė byla pagal pareiškėjo skundą perduota nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties ir perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

ABTĮ 69 straipsnyje nėra nustatyta, kad atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria administracinė byla perduodama nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, jog byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams ar rūšinio teismingumo taisykles (ABTĮ 69 str. 1 d.1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad šiuo atveju nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, tačiau iš šių argumentų nėra pagrindo daryti išvadą, jog jo skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas negali apskritai prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Šiuo atveju priėmus 2026 m. kovo 23 d. nutartį tokių pasekmių neatsirado, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai ir todėl ji yra skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to darytina išvada, kad nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, minėta nutartis atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, jog nutartis, kuria administracinė byla perduota nagrinėti kitam teismui, nėra skundžiama atskiruoju skundu (žr. 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-521-662/2021; 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-206-415/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-401-789/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-831-624/2025; kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus atskirojo skundo padavimo pagrindo, taip pat skundžiamai nutarčiai neužkirtus galimybės tolesnei bylos eigai ir taip nesuvaržius pareiškėjo teisių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d. ir 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu ir 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 d. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Higienos institutui, Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Higienos instituto ir Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė