Legislator Case Law & Legislation
9732b944-d8e2-4556-b5da-97fddcb8a109 AI generated

9732b944-d8e2-4556-b5da-97fddcb8a109 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9732b944-d8e2-4556-b5da-97fddcb8a109
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimu N. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 226 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto (1. Bevielio ryšio modemo " 2. Kompiuterio pakrovimo laido; 3. USB laikmenos (baltos spalvos); 4. 4Port slim hub; 5. Sulankstomo peiliuko (geltona plastikinė rankenėlė)) konfiskavimas.

Legislator headnote

AI generated

9732b944-d8e2-4556-b5da-97fddcb8a109 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliaciniu skundu N. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-338-312/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01374-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMA S

N U T A R T I S

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria N. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimu N. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 226 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto (1. Bevielio ryšio modemo " 2. Kompiuterio pakrovimo laido; 3. USB laikmenos (baltos spalvos); 4. 4Port slim hub; 5. Sulankstomo peiliuko (geltona plastikinė rankenėlė)) konfiskavimas.

2. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi N. K. skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

3. Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

3.1. Skunde teigiama, kad pagal teismų praktikÄ dėl ANK 226 straipsnio taikymo, teismai privalo nustatyti ar: 1. įstatymo saugomas objektas atitinka tiriamos veikos požymius; 2. ar asmuo, padaręs veikÄ , veikė, sukėlė draudžiamas pasekmes, tarp jo veiksmų bei pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys; 3. ar jis yra subjektas; 4. ar jis veikė tyčia, neatsargiai ir ar apskritai veikė. Tik esant visiems Å¡iems požymiams pripažintina, jog surinkta pakankamai įrodymų dėl asmens nusižengimo padarymo, veikos kvalifikavimo, kaltės formos, draudžiamų pasekmių atsiradimo, žalos ir pan. (ANK 567 straipsnis).

3.2. Administracinė atsakomybė pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį taikytina už Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų daiktų ir reikmenų įneÅ¡imÄ , perdavimÄ ar bandymÄ juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose ir sulaikytųjų sulaikymo vietose. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtinto „Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (iÅ¡einančių iÅ¡ jų) asmenų apžiÅ«ros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – ir ApraÅ¡o) 1 priedÄ , asmenims į laisvės atėmimo vietas draudžiama įneÅ¡ti ir turėti, be kita ko, Å¡io priedo 2.4., 2.5., 2.8., 2.9. punktuose nurodytus daiktus. Pagal to paties įsakymo priedo 3.2. punktÄ laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims, be laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo, arba Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo leidimo, draudžiama įsineÅ¡ti ir turėti kompiuterius.

3.3. Apelianto nuomone, Å¡ioje veikoje yra aiÅ¡kus įstatymo leidėjo nurodymas, kad asmuo, įneÅ¡antis draudžiamus daiktus privalo: 1. suvokti, kad daiktai tikrai yra draudžiami tiek savo prigimtimi ar kilme, tiek tiesioginiu jų paminėjimu, nedviprasmiÅ¡kai ir tiksliai nurodyti draudžiamų daiktų sÄ raÅ¡e; 2. veikti kito, sulaikytojo ar suimtojo, praÅ¡ymu, naudai ar interesais arba bÅ«ti įsitikinusiam, jog veikia suimtojo/sulaikytojo naudai ar interesais; 3. draudžiamas daiktas skirtas perduoti naudoti aukščiau nurodytiems asmenims; 4. suvokti, kad jo daromas veiksmas yra nusižengimas nustatytoms normoms ir yra ANK pripažintas nusižengimu; 5. nepaisant aukščiau paminėtų bendrų požymių ir draudimų, siekti įgyvendinti savo draudžiamÄ sumanymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nusižengimas daromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o kitos kaltės formos nesudaro nusižengimo sudėties. Be to, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, ketinęs įneÅ¡ti/įnešęs draudžiamus daiktus veikė kito, sulaikyto ar suimto asmens naudai. Taigi, tarp neÅ¡usio draudžiamus daiktus asmens ir sulaikyto/suimto asmens bÅ«tinai turi egzistuoti iÅ¡ankstinis susitarimas dėl draudžiamų daiktų perdavimo ar ketinimo perduoti juos. Tokių aplinkybių nustatymas (nenustatymas) bÅ«tinas subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės buvimui.

3.4. Skunde apeliantas pažymi, kad 2019 m. sausio 29 d. apie 11.00 val. su savimi turėjo nuosavus – 1. kompiuterį „Samsung NP900X3F“ ir tik Å¡ios serijos (NP900) skirtÄ maitinimo blokÄ su laidu, 2. mobilųjį telefonÄ â€žSamsung Note 9“, 3. bevielio (mobilaus) ryÅ¡io modemÄ â€žHuawei“, 4. USB laidinį sudedamÄ Å¡akotuvÄ , 5. USB 2gb „flash“ informacijos laikmenÄ , 6. 3 cm sulankstomÄ peiliukÄ . Taip pat kuprinėje buvo – užrašų knygutė, kurioje buvo 3 paÅ¡to vokai su paÅ¡to ženklais ir paÅ¡to juostelėmis dėl siuntos prioriteto, kiÅ¡eninis žibintuvėlis, 2 komplektai valgymo lazdelių, skirtų valgyti kiniÅ¡kai. LukiÅ¡kių TI-K 1-me poste postiniui pasiÅ«lius palikti ryÅ¡io priemones, apeliantas į metalinę spintelę įdėjo kompiuterį ir mobilųjį telefonÄ , kitiems daiktams įdėti vietos neliko. Poste paklausus kontrolieriaus ar galima palikti kuprinę su daiktais ir puspaltį buvo pasiÅ«lyta juos palikti ant palangės, nes tokio dydžio spintelių nėra. Nenorėdamas, kad daiktai bÅ«tų pavogti, apeliantas minėtų daiktų nepaliko.

3.5. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K 1-ame poste aiÅ¡kiai matomoje vietoje draudžiamų įneÅ¡ti daiktų sÄ raÅ¡o nepamatė. Kampe pakabinto lapo su draudžiamų daiktų pieÅ¡iniais nelaiko pakankamai informatyviu. Be to, pataisos įstaigos pareigÅ«nui praleidus jį toliau buvo įteisintas daiktų įneÅ¡imas į įstaigos teritorijÄ iki tos vietos, kur yra kitas patikros postas.

3.6. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo teiginiais, kad kilus klausimams dėl jo kuprinėje esančių daiktų turėjo pasiteirauti pareigÅ«nų ar Å¡ie daiktai nėra draudžiami. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K 2-ame poste nurodė, jog „lyg tai viskÄ , kas draudžiama ir tilpo į daiktadėžę, paliko 1-ame poste“. Po patikrinimo gavo atsakymÄ , kad pats turi žinoti, kokie daiktai yra draudžiami. PasiÅ«lė palikti daiktus pačiame 2-ame poste, tačiau gavo griežtÄ atsakymÄ , kad to padaryti nebus leista.

3.7. Minėtas ApraÅ¡as pareigÅ«nams draudžia atlikti kokius nors veiksmus su sulaikytais daiktais be jų savininko (disponuojančio asmens) žinios ar jam nesant, tačiau apeliantui nėra žinoma, kas buvo daroma su jo daiktais po to, kai jie buvo iÅ¡imti iÅ¡ kuprinės ir jam buvo leista eiti pas klientÄ . Daiktai buvo tiesiog sudėti į permatomÄ plonÄ polietileninį maiÅ¡elį, maiÅ¡elis nebuvo supakuotas ar bent užriÅ¡tas. Policijos pareigÅ«nai surašė daiktų paėmimo protokolÄ , kuriame daiktus iÅ¡vardino taip, kaip buvo suraÅ¡yta LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų, todėl apeliantas mano, kad atimti daiktai galėjo bÅ«ti maiÅ¡elyje pakeisti, iÅ¡imti ar tiesiog pamesti, nes suraÅ¡ant nutarimÄ , konfiskuojamų daiktų jis nematė ir kiek suprato, jie į 3-ÄÄ policijos komisariatÄ nebuvo pristatyti.

3.8. Apeliantas skunde pažymi protokolo trūkumus – priešingai nei nurodoma, protokolas surašytas jam dalyvaujant, o faktinių aplinkybių pripažinimas nenurodytas kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, bet priskirta prie kaltę įrodančių įrodymų.

3.9. Skunde pažymima, kad ANK 226 straipsnis pagal savo konstrukcijÄ yra blanketinė norma. Apeliantas teigia, kad sistemiÅ¡kai analizuojant ApraÅ¡o priedo 2.8. punktÄ darytina iÅ¡vada, kad „bet kokios ryÅ¡io priemonės“ apima visÄ ryÅ¡io paslaugų spektrÄ , į kurį įeina paÅ¡to, geležinkelio, auto ir avia ryÅ¡io priemonės, TV, optinio, radijo, elektrinės ir elektroninės priemonės ir pan. Å io punkto skliautuose nurodomas daiktų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis, o tai reiÅ¡kia, kad asmuo, įeinantis į įkalinimo įstaigÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai informuotas, kokie konkrečiai daiktai įtraukti į draudžiamų daiktų sÄ raÅ¡Ä . ApraÅ¡o 2.8. punkte nurodomos elektroninio ryÅ¡io priemonės, tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokie daiktai laikytini telefono arba kompiuterio bei kitokios ryÅ¡io priemonės priedu ar dalimi. Taip pat nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku ar draudžiamų daiktų sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

3.10.Vertinti kokiai draudžiamų daiktų kategorijai priskirtinas daiktas, turėtų tinkamas kompetentingas asmuo, specialistas, bet ne įkalinimo įstaigos kontrolieriai. Sudarinėjant draudžiamų daiktų sÄ raÅ¡Ä vieÅ¡o administravimo subjektui, kuriuo be abejo yra Kalėjimų departamento direktorius, turėjo bÅ«ti pasikliauta specialistais, t. y. Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnyba.

3.11.Apelianto nuomone, prieÅ¡ atliekant patikrinimÄ , pareigÅ«nai turėjo aiÅ¡kiai nurodyti kokie bÅ«tent ir kodėl konkretÅ«s daiktai, kurie buvo jo kuprinėje yra draudžiami ir suteikti galimybę palikti konkrečius, net ir jų nuomone, draudžiamus daiktus poste esančiose daiktų saugojimo patalpose. Teismas, nurodydamas, kad „...iÅ¡ Teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad daiktų saugojimo spintelės iÅ¡ties nėra didelės, tačiau iÅ¡ N. K. kuprinės iÅ¡imti konkretÅ«s daiktai taip pat nebuvo dideli ir jie laisvai galėjo tilpti į spintelę kartu su paliktu kompiuteriu ir mobiliu telefonu...“ savo sprendimÄ pagrindė prasimanymu, nepatikrintu ir nepatvirtintu faktu.

3.12.Apeliantas teisme apklaustus pareigūnus V. S. ir E. Z. laiko suinteresuotais bylos baigtimi, jų parodymai ir tarnybiniai pranešimai nėra laikytini objektyviais. Teismas iš Lukiškių TI-K gavo tik dalį vaizdo įrašo ir be garso įrašymo, todėl turėjo apklausti bent tuos pareigūnus, kurie matomi vaizdo įraše objektyvumo dėlei.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog N. K. paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisinga, teismas priėmė objektyviÄ ir teisingÄ nutartį, o administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad N. K. padarė ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad N. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , byloje priimtų procesinių sprendimų turinį, apeliacinio skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti jo skundÄ ir nutraukti jam iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylÄ .

6. ANK 226 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtÄ daiktų ir reikmenų įneÅ¡imÄ , perdavimÄ ar bandymÄ juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtÄ daiktų ir reikmenų gavimÄ iÅ¡ Å¡ių asmenų. Å io administracinio nusižengimo sudėtis yra alternatyvi, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iÅ¡ Å¡ių veikų įgyvendinimo.

7. Pagal apeliacinio skundo turinį matyti, kad apeliantas ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį vertina kaip materialiÄ jÄ sudėtį. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io nusižengimo (neteisėto daiktų įneÅ¡imo) sudėtis yra formali, kÄ teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, todėl vertinant nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę, užtenka nustatyti tik vienÄ požymį – veikÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), o pasekmių ir priežastinio ryÅ¡io Å¡iuo atveju konstatuoti nereikia, nes tai nėra bÅ«tinieji formaliÄ ja sudėtimi apraÅ¡ytų nusižengimų požymiai. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo atveju yra inkriminuotas tik neteisėto daiktų ir reikmenų įneÅ¡imo požymis, dėl to nereikia konstatuoti daiktų įneÅ¡imo tikslo, taip pat susitarimo tarp daiktus ir reikmenis neteisėtai įneÅ¡ančio ir juos priimančio asmens.

8. Jau minėto ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kad asmenys, įeinantys į laisvės atėmimo vietų įstaigas negali įsineÅ¡ti daiktų ir reikmenų, kurie nurodyti Å¡io ApraÅ¡o 1 priede. ApraÅ¡o 1 priedo 2.4 punkte numatyta, kad asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas draudžiama įsineÅ¡ti ir turėti aÅ¡trius, smailius, aÅ¡triabriaunius daiktus, kurie gali sužeisti arba gali bÅ«ti perdaryti taip, kad bÅ«tų galima sužeisti; o 2.8 punkte – garso, vaizdo įraÅ¡ymo (fiksavimo) prietaisus, optinius prietaisus, bet kokias ryÅ¡io priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is teisės aktas yra vieÅ¡ai paskelbtas ir prieinamas kiekvienam asmeniui, o juo labiau profesionaliam teisininkui, teikiančiam advokato (gynėjo) paslaugas baudžiamosiose bylose. Be to, kaip matyti iÅ¡ apylinkės teismo posėdžio protokolo, apeliantas patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K jis lankėsi dažnai, o tai sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad jam turėjo bÅ«ti gerai žinoma tiek tai, kokius daiktus yra draudžiama įneÅ¡ti į LukiÅ¡kių TI-K, tiek LukiÅ¡kių TI-K vykdoma draudžiamų daiktų patikros procedÅ«ra.

9. Taigi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, net ir atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, apeliantas turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius daiktus yra draudžiama įneÅ¡ti į įstaigÄ , o iÅ¡siaiÅ¡kinęs tai – palikti minėtus daiktus saugojimo spintelėje. Apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog praneÅ¡imai, kokie daiktai draudžiami įneÅ¡ti į LukiÅ¡kių TI-K, yra iÅ¡kabinti Å¡ioje įstaigoje. Byloje esančiose nuotraukose taip pat yra užfiksuotas prie įėjimo kabantis informacinis stendas, kuriame aiÅ¡kiai tiek žodžiu, tiek naudojant paveiksliukus yra nurodyti draudžiami įsineÅ¡ti daiktai (pažymėtina, jog Å¡iame stende modemas tiesioginiais žodžiais yra įvardintas kaip draudžiamas įneÅ¡ti daiktas).

Tai, kad apeliantas nepastebėjo pakabintų informacinių priemonių, negali būti vertinama kaip jo atsakomybę šalinanti ar lengvinanti aplinkybė. Be to, kaip matyti iš liudytojo E. Z. parodymų, jis sakė apeliantui, kad tarp draudžiamų įnešti daiktų patenka „viskas, kas susiję su elektronika“. Be to, vaizdo įraše yra užfiksuotas apelianto ir liudytojos V. S. pokalbis prieš patikrinant apelianto daiktus. Teisme apklausiama ši liudytoja patvirtino, kad „paklausė, ar jis turi draudžiamų daiktų ir jie buvo išvardinti“, tačiau apeliantas pasakė, kad tokių daiktų neturi.

Apeliaciniame skunde N. K. nurodė, kad jo atsakymas buvo toks: „nežinau, lyg viskÄ , kas galėjo tilpti į daiktadėžę ir yra draudžiama, palikau 1-ame poste“. IÅ¡ to akivaizdu, kad apeliantas prieÅ¡ bÅ«damas patikrinamas, turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie daiktai yra draudžiami įneÅ¡ti, o kokie – ne. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, susijusias su daiktų saugojimu. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, daiktų saugojimo spintelės nėra didelės, tačiau jos nėra laikytinos tiek nedidelėmis, jog į jas be kompiuterio ir mobiliojo ryÅ¡io telefono bÅ«tų netilpę kiti pas apeliantÄ rasti ir paimti daiktai.

Galų gale, liudytojas E. Z. netgi nurodė, kad advokatams ir tyrėjams yra skirtos didesnės spintelės, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų prašęs jomis pasinaudoti. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas, bÅ«damas profesionalus teisininkas, turėjo visas reikiamas sÄ lygas, sužinoti, kokie daiktai yra draudžiami įsineÅ¡ti į pataisos įstaigÄ , o kylant bent menkiausiems neaiÅ¡kumams, turėjo visas galimybes pasiteirauti apie tai pataisos įstaigos pareigÅ«nų.

10. Teismas konstatuoja, jog pas apeliantÄ patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai atitinka ApraÅ¡o 2.4 ir 2.8 punktuose numatytus draudžiamus įneÅ¡ti ir turėti daiktus. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad rastas ir paimtas peiliukas nėra toks mažas, dėl ko negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip draudžiamas įsineÅ¡ti aÅ¡trus daiktas, kuris gali sužeisti. Nors apeliantas nurodė, kad šį daiktÄ jis laikė pamestu, vis tik, tai Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo kaip nors kitaip vertinti apelianto veiksmų, nes jis, bÅ«damas patyręs teisininkas, prieÅ¡ lankydamasis įkalinimo įstaigoje, turėjo pagrindÄ Ä¯sitikinti ar su savimi nesineÅ¡a draudžiamų įsineÅ¡ti aÅ¡trių daiktų. Modemas pagal savo funkcinę paskirtį yra daiktas, skirtas užtikrinti tinkamai interneto ryÅ¡io veiklai, todėl akivaizdu, kad jis gali bÅ«ti priskirtas prie ryÅ¡io priemonių pagal ApraÅ¡o 2.8 punktÄ . Taip pat pažymėtina, jog gramatiÅ¡kai aiÅ¡kinant ApraÅ¡o 2.8 punktÄ , yra akivaizdu, kad Å¡iame punkte kalbama bÅ«tent apie elektronines informacijos laikmenas (USB), o ne kitokio pobÅ«džio informacijos laikmenas (užrašų knygutes ir pan.). Dėl kompiuterio įkroviklio įsineÅ¡imo teismas pažymi, kad pagal ApraÅ¡o 3.2. punktÄ laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims, be laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo, arba Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo leidimo, draudžiama įsineÅ¡ti ir turėti kompiuterius. Kompiuterio įkroviklis laikytinas neatsiejama kompiuterio dalimi, todėl taip pat laikytinas draudžiamu įsineÅ¡ti daiktu. Taip pat teismas atmeta apeliacinio skundo argumentas, susijusius su specialisto pasitelkimu, kadangi ir be specialių žinių yra akivaizdu, jog pas apeliantÄ patikrinimo metu rasti daiktai priskirtini prie draudžiamų įneÅ¡ti ir turėti laisvės atėmimo vietose daiktų.

11. Skunde taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai buvo apžiÅ«rimi apeliantui nedalyvaujant. Pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ asmenų apžiÅ«rÄ ir jų daiktų patikrinimÄ atlieka ne mažiau kaip du pareigÅ«nai, dalyvaujant daiktų savininkui. Å iuo atveju, vaizdo įraÅ¡o duomenys patvirtina, kad daiktų apžiÅ«ra buvo atliekama nedalyvaujant apeliantui. Tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu, nes kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, pas apeliantÄ rasti daiktai buvo nufotografuoti ir daugiau jokių veiksmų su Å¡iais daiktais nebuvo atliekama, taigi, jo teisės nebuvo kaip nors suvaržytos. Argumentai, susiję su galimu daiktų sukeitimu, vertinami kaip deklaratyvÅ«s, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

12. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su liudytojų parodymų ir tarnybinių praneÅ¡imų vertinimu, taip pat įrodymų tyrimu teisme. Teismas pažymi, jog vien tik tai, kad pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, jų duotuose parodymuose teisme atsispindi apeliantui nepalanki nagrinėjamo įvykio versija, nesudaro pagrindo Å¡ių duomenų vertinti kritiÅ¡kai. Taip pat teismas pažymi, jog apeliantas dalyvavo apylinkės teismo posėdžiuose, be to, jis yra profesionalus teisininkas, todėl akivaizdu, kad jis turėjo žinoti apie savo teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymus teismui dėl duomenų iÅ¡reikalavimo, naujų liudytojų iÅ¡kvietimo, tačiau Å¡iomis teisėmis jis nesinaudojo. Tuo tarpu teismas, manydamas, jog turimų byloje duomenų pakanka procesiniam sprendimui priimti, neturėjo pareigos tęsti įrodymų tyrimÄ iki begalybės.

13. Taip pat yra atmestini apelianto argumentai, susiję Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2019 m. vasario 5 d. nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo trūkumais, kadangi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtame protokole nėra nurodyta, jog jis surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nutarime pagrįstai nenurodytos atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nes jos šioje byloje nenustatytos.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas yra paliekami nepakeisti, o N. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

N. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė