973074ea-78ff-476c-b4b9-e92fff67d5d6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2S-956-340/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-02296-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:110.; 122.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės

2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko UAB „Andrada“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24  d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Vėjelis“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui UAB „Andrada“ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Kreditoriaus kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ skolininko priteisti 26 798,32 Lt skolos, 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 701 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti skolininkui priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priklausančius skolininkui ar esančius pas jį ar trečiuosius asmenis – 26 798,32 Lt sumai. Nurodė, kad skolininkas ilgÄ laikÄ neatsiskaito, vilkina prievolės įvykdymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-24 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areÅ¡tavo skolininkui priklausantį, pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ bendrai 26 798, 32 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nurodė, jog nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tuotinos skolininko piniginės lėšos, esančias skolininko banko sÄ skaitose nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos. Atsižvelgęs į 2011 m. skolininko finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad skolininko nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 45 101 Lt, materialusis turtas 1 293 Lt, trumpalaikis turtas 43 808 Lt, todėl sprendė, kad skolininkui reikalaujama suma yra didelė ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas praÅ¡o Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį panaikinti ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Nurodo, kad neturi galimybės atsiskaityti dėl paties kreditoriaus kaltės, t.y. kreditoriui 2012-11-22 praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus triÅ¡alę sutartį, kitos sutarties Å¡alies (HCS A/C Transport&Spedition) iniciatyva buvo sustabdyti mokėjimai skolininkui, todėl atitinkamai kreditorius taip pat negauna jokių mokėjimų. Pažymi, jog Å¡iÄ aplinkybę patvirtina prie atskirojo skundo pridedamas skolininko ir kreditoriaus susiraÅ¡inėjimas. Atkreipia dėmesį, jog iki vienaÅ¡aliÅ¡ko minėtos triÅ¡alės sutarties nutraukimo mokėjimai iÅ¡ HCS A/C Transport&Spedition buvo atliekami. Teigia, jog sužinojęs apie pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , neatlieka jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų nesistengia paslėpti savo turto ar jį prarasti, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Pažymi, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones neproporcingai apribotos skolininko teisės, trukdoma vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , pablogėjo dalykinė reputacija.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas teigdamas, jog negali atsiskaityti dėl kreditoriaus kaltės, pripažįsta, jog yra pastarajam skolingas, tačiau nurodo klaidingas priežastis, dėl kurių neatsiskaito. Pažymi, jog sutartį nutraukė dėl to, kad apeliantas nesilaikė sutarties, nemokėjo už suteiktas pervežimo paslaugas, todėl visa atsakomybė dėl sutarties nutraukimo, pagal triÅ¡alę sutartį pereina apelianto atsakomybėn. Nurodo, kad apelianto teiginiai apie kreditoriaus nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsti jokiais įrodymais, tuo tarpu iÅ¡ pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos matyti, kad nesÄ Å¾iningai elgiasi pats apeliantas, nes neatsiskaitęs už pervežimo paslaugas reikalauja iÅ¡ kreditoriaus, kad Å¡is ir toliau gabentų krovinius už tai neapmokant.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ateityje. Reikalavimas gali bÅ«ti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog neturi galimybės atsiskaityti dėl paties kreditoriaus kaltės, todėl Å¡iuo atveju  ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo reikalavimas tikėtinai pagrįstas, nėra. IÅ¡ byloje esančio atsakovo 2011 m. balanso matyti, kad atsakovas turto iÅ¡ viso nurodytais metais turėjo 45 101 Lt, iÅ¡ kurio trumpalaikį turtÄ sudarė 43

808 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus reikalavimo suma apeliantui sudaro daugiau nei pusę dar 2011 m. jo turėto turto, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis pagrįstai įvertino kaip sudarančius pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė, todėl pagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje kartu su atskiruoju skundu turėjo pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kinio suma pagal apelianto turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė. Tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta, t.y. nebuvo paneigta didelės ieÅ¡kinio sumos, kaip realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prezumpcija (CPK 12, 178 str.). Be to, tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dis, tarpusavio santykiai patvirtina, kad negalima atmesti galimybės, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai gali perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du objektyviai pasunkindami ar padarydami neįmanomu ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinÄ sias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos. Tokiu bÅ«du buvo užtikrinta, kad nebÅ«tų pažeisti ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog kreditoriui nutraukus triÅ¡alę sutartį apeliantas neturi galimybės atsiskaityti dėl paties kreditoriaus kaltės, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju pritaikytos dėl apelianto įsipareigojimų atsiskaityti kreditoriui už suteiktas paslaugas nevykdymo ir kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, fakto, jog yra kreditoriui skolingas, neginčija ir pats apeliantas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kreditoriaus veiksmų teisėtumo nutraukiant triÅ¡alę sutartį, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas netiesiogiai pripažįsta skolÄ kreditoriui, laikytina, jog pastarojo reikalavimai yra pagrįsti, todėl jis turi teisę siekti užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ateityje.

 Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                    Tatjana

Žukauskienė