2013-05-09 Nr. ATPB-74-4-45-3-00240-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-54/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00240-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio D. J. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) 2013 m. kovo 8 d. teikimą (b. l. 1-2), kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmus sprendimą dėl D. J. (toliau – ir užsienietis) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l.

32) išnyko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, kuriuo remiantis D. J. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre bei į tai, kad nėra duomenų, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, buvo prašoma pakartotinai svarstyti sprendimą dėl D.

J. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. rugsėjo 6 d. netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, kad yra išnykęs pagrindas, kuriuo remiantis užsienietis buvo sulaikytas, vadovaudamasis Įstatymo 39 straipsnio, 115 straipsnio bei 118 straipsnio nuostatomis, 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 7-8), Švenčionių rajono apylinkės teismas nusprendė teikimą tenkinti iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre.

Teismas nurodė, kad Įstatymo 115 straipsnyje numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos tik kartu esant tiek Įstatymo numatytam pagrindui sulaikyti užsienietį, tiek Įstatymo numatytoms sąlygoms, leidžiančioms teismui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę bei pažymėjo, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nėra pagrindo jam taikyti sulaikymą, todėl ir alternatyvi sulaikymui priemonė D. J. negali būti taikoma, o sprendimą dėl jo apgyvendinimo, remiantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, turi priimti Migracijos departamentas.

Apeliaciniu skundu (b. l. 14-15) Užsieniečių registracijos centras, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Įstatymo 79 straipsnio nuostatas, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pagal Įstatymo 79 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas suteikia Migracijos departamentui teisę apgyvendinti tik teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusius prieglobsčio prašytojus, o pagal Įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, pareiga spręsti dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre tenka teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti faktinę bylos aplinkybę, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir, vadovaudamasis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Remiasi Įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos cente sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) I dalies 2.2. punktu, numatančiu, kad sulaikyti užsieniečiai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsieniečių registracijos centre apgyvendinami teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir faktines jos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, jog nagrinėjimu atveju nėra Įstatymo 113 straipsnyje numatytų užsieniečio sulaikymo pagrindų bei su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra atitikti ir sulaikymui keliami reikalavimai, todėl šiuo atveju, nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 113 straipsnyje, jam negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei jam alternatyvios priemonės. Atsižvelgdama į šioje byloje aktualią Įstatymo 79 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šią Įstatymo normą yra akivaizdu, jog panaikinus užsieniečio sulaikymą bei jam nepaskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės, nėra jokių kliūčių Migracijos departamentui (ne teismui) priimti sprendimą dėl jo apgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minėtas Aprašo I dalies 2.2. punktas numato sulaikyto prieglobsčio prašytojo apgyvendinimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, užsienietis, nenustačius Įstatymo 113 straipsnyje nurodytų užsieniečio sulaikymo pagrindų, nebėra sulaikytas. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2013 m. kovo 21 d. sprendimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas