2021-09-15 Nr. AB-18661-3-62-3-00674-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-628-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00674-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas pareiškėjo R. P. apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jei būtina atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, prašo jį atnaujinti, nes ginčijamas sprendimas jam buvo įteiktas pavėluotai 2021 m. birželio 30 d., taip pažeidžiant teisę turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti gynyba.

II. Teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2021 m. birželio 23 d., pareiškėjui 2021 m. birželio 28 d. išsiųstas sprendimo nuorašas, t. y. per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 95 straipsnyje numatytą 3 darbo dienų terminą. Trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui dėl šio teismo sprendimo baigėsi 2021 m. liepos 23 d., o apeliacinis skundas teismui išsiųstas 2021 m. liepos 29 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Teismas vertino pareiškėjo nurodytas priežastis (tai, kad skundžiamas sprendimas gautas pavėluotai), pažymėjo, kad teismo sprendimas buvo išsiųstas per ABTĮ 95 straipsnyje numatytą terminą. Pareiškėjas pripažino, jog teismo sprendimą gavo 2021 m. birželio 30 d. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki termino pabaigos (iki 2021 m. liepos 23 d.) pateikti apeliacinį skundą teismui. Duomenų, jog jam buvo apribota galimybė surašyti pačiam apeliacinį skundą ar kreiptis į teisininkus, pareiškėjas nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikė, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, atsižvelgęs į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir parengti bei paduoti apeliacinį skundą kuo greičiau arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Teismas pažymėjo, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys dėl termino praleidimo buvo išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis bei nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažino jų svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, nagrinėjamu atveju nėra.

III. Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo teisėja neužtikrino pareiškėjo teisės turėti pakankamai laiko apeliaciniam skundui pateikti. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. birželio 23 d., o jam išsiųstas – tik 2021 m. birželio 28 d., t. y. po penkių dienų, dėl to buvo suvaržyta jo teisė pasiruošti gynybai, taip pat teisė į teisingą teismą. Pareiškėjo manymu, teisėja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl buvo pažeistos jo teisės ir interesai.

Pareiškėjo teigimu, tai, kad teisės norma, pagal kurią apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo, reiškia, kad teismo sprendimas turi būti paskelbtas pareiškėjui, o ne teisėjai. Jokios teisės normos nenustato, kad apskundimo termino skaičiavimas prasideda nuo tada, kada teismo sprendimas yra paskelbiamas teismo salėje. Ypač tuo atveju, kai sprendimas priimamas rašytinio proceso tvarka. Jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo tuščioje teismo salėje, nedalyvaujant proceso dalyviams, būtų paneigta pati teisinė sistema, apribota šalių teisė skųsti teismo sprendimą. Pareiškėjo teigimu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai teismo sprendimas tampa žinomas asmeniui, dėl kurio sprendimas priimtas, o ne teisėjui.

Pareiškėjo manymu, teisėja galėjo pakviesti pareiškėją į sprendimo paskelbimą arba sprendimą išsiųsti Alytaus pataisos namų administracijai elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų svetainę, tokiu būdu sprendimą pareiškėjas būtų gavęs tą pačią dieną. Tokiu būdu teisėja sukūrė situaciją, dėl kurios buvo suvaržytos pareiškėjo teisės. Pareiškėjo manymu, dėl šių priežasčių teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas teigia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais apeliacinio skundo padavimo klausimus, pataisos namuose jam nebuvo varžoma teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, bei jis turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą, konsultuotis su advokatu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas sprendimą, kurį pareiškėjas siekia apskųsti apeliaciniu skundu, priėmė ir paskelbė 2021 m. birželio 23 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą padavė 2021 m. liepos 29 d., t. y. praleidęs 30 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo proceso šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020;).

Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad nėra teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatyta, nuo kada turi būti skaičiuojamas apeliacinio skundo padavimo terminas, nes toks reguliavimas yra nustatytas ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė susipažinti su teismo sprendimu apribota nebuvo. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad teismas neatliko pareigos laiku išsiųsti teismo sprendimo nuorašo pareiškėjui, taipogi nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, patvirtinančių jo teisės susipažinti su teismo sprendimu pažeidimo faktą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui pataisos namuose būtų apribota teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, konsultuotis su advokatu ir gauti teisinę pagalbą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2020 m. spalio ir 2021 m. balandžio mėnesiais buvo išnagrinėtos kitos su pareiškėju susijusios administracinės bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurių metu pareiškėjas tinkamai ir laiku padavė apeliacinius skundus. Dėl to galima daryti išvadą, jog pareiškėjui yra žinomi apeliacinio skundo padavimo terminai ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai sprendimą, kurį pareiškėjas siekia apskųsti apeliacinės instancijos teismui, paskelbė 2021 m. birželio 23 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, paskutinė dėl šio sprendimo apeliaciniam skundui paduoti diena, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo 2021 m. liepos 23 d. Kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2021 m. liepos 29 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Dėl galimybės atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą teisėjų kolegija akcentuoja, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl subjektyvių priežasčių, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė apeliacinių skundų priėmimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės nenurodė. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pavėluotai pateikto apeliacinio skundo nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Pilčiauskas

Virginija Volskienė