2024-12-04 Nr. AB-17895-3-62-3-02917-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-725-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02917-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2S-1939; 2) įpareigoti Alytaus kalėjimą atlikti išsamų tyrimą dėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. įvykio (pareigūnų veiksmų); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies; pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisė 70 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas (pateiktas per EPP atstovo advokato J. Z.) pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas prašė teismą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei nurodė, kad tik 2024 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje per jį atstovavusią advokato padėjėją gavo skundžiamą sprendimą, kadangi jam šio sprendimo teismas neišsiuntė, todėl jis nežinojo, koks teismo sprendimas yra priimtas. Pareiškėjas teigė, kad su jį atstovavusia advokato padėjėja L. B. jam pavyko susisiekti telefonu tik 2024 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, kuri paaiškino, jog sprendimas teikti jam antrinę teisinę pagalbą galiojo tik pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas pažymėjo, kad nedelsdamas pradėjo rinkti reikiamus dokumentus, užpildė prašymą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (8.28MR)ATP-A-2024-00372 šioje administracinėje byloje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas pabrėžė, kad su jį atstovaujančiu advokatu jam pavyko susisiekti tik 2024 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjo nuomone, pagal galimybes veikė aktyviai, sąžiningai ir atsakingai, todėl prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi neatnaujino apeliacinio skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2024 m. birželio 26 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2024 m. liepos 26 d. Dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo apeliacinis skundas Regionų administracinio teismo Kauno rūmams per EPP pateiktas 2024 m. rugsėjo 17 d., t. y. žymiai (vieną mėnesį ir 22 dienas) praleidus ABTĮ nustatytą apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą. Pareiškėjas pripažino, kad terminas apeliacinio skundo pateikimui buvo praleistas dėl to, kad jam ginčijamas sprendimas teismo nebuvo siųstas, o atstovė jo apie priimtą sprendimą neinformavo, be to, užtruko gauti antrinę teisinę pagalbą, prašė terminą atnaujinti.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir VGTPT) 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-A-2023-00296 R. T. teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje buvo paskirta advokato padėjėja L. B.. Minėtas sprendimas galiojo iki 2024 m. rugsėjo 8 d.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad jam teismo sprendimas nebuvo siųstas, tačiau pagal ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Taigi, pareiškėjui sprendimas ir neturėjo būti teismo siųstas, su priimtu sprendimu jį privalėjo supažindinti jo atstovė. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigė, kad atstovė jo neinformavo, o su ja susisiekti ilgą laiką nepavyko, kadangi ji atstogavo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Nagrinėjamu atveju ABTĮ imperatyviai nurodo teismo sprendimą siųsti tik atstovui, o pastarasis įpareigojamas nedelsiant apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. VGTPT 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-A-2023-00296 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. T. galiojo iki 2024 m. rugsėjo 8 d., todėl teigti, kad atstovė nesivadovavo ABTĮ nuostatomis ir nesupažindino su priimtu teismo sprendimu, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo. Tokiu būdu, aplinkybė dėl paminėtų pareiškėjo argumentų teismo vertinta, kaip nepagrįsta įrodymais ir negalėjo būti laikoma priežastimi įtakojančia termino praleidimą.

Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos duomenys patvirtino, jog nagrinėjant šią bylą teismo posėdyje dalyvavo ne tik pareiškėjo atstovė, bet ir pats pareiškėjas, todėl, akivaizdu, kad jis žinojo apie teismo procesinio sprendimo priėmimo ir jo paskelbimo datą, t. y., kad bus skelbiamas 2024 m. birželio 26 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas žinodamas sprendimo paskelbimo datą, nesulaukęs teismo sprendimo, turėjo teisę kreiptis ne tik į atstovę, bet, su šia nesusisiekus, kreiptis telefonu (ar rašyti prašymą) į teismą dėl priimto sprendimo jam išsiuntimo, paaiškinus susidariusią situaciją, t. y., kad su atstove nesusisiekia, o jam 2024 m. birželio 26 d. teismo sprendimas nebuvo siųstas ar pan., tačiau pareiškėjas delsė ir ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo delsimas nepateisina jo elgesio laiku nepateikti teismui apeliacinio skundo, t. y. pareiškėjas savo paties neatidumu, aplaidumu sukūrė pats sau neigiamas pasekmes.

Teismas pripažino, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo asmens valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, todėl neatnaujino apeliacinio skundo padavimo termino. Kadangi prašymas dėl termino atnaujinimo atmestas, R. T. apeliacinis skundas teismo atsisakytas priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjui įstatymu praleistą terminą skundui pateikti.

Pareiškėjas nurodo, kad antrinę teisinę pagalbą teikusi VGTPT, bei jį atstovavusi teismo proceso metu advokato padėjėja, atstovavo pareiškėją tik pirmosios instancijos teisme, o priėmus teismo sprendimą, VGTPT visi įgaliojimai pasibaigė 2024 m. birželio 26 d. Norint toliau tęsti konsultacijas, pareiškėjas su advokato padėjėja turėjo sudaryti naują atstovavimo sutartį, arba kreiptis į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jau apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas teigia laukęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, jam būtų išsiųstas paštu į jo kalinimo vietą, jog pareiškėjas galėtų su juo susipažinti ir toliau spręsti klausimą ar jį apskųsti ar ne apeliacine tvarka, nes jis nežinojo ar jo skundas yra patenkintas ar ne.

Pareiškėjas pažymi, kad kaip nurodė savo prašyme Regionų administraciniam teismui jis dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo judėjimo, ryšio galimybės yra labai ribotos o taip pat ir palaikymo bei kreipimosi teisinės konsultacijos galimybės taip pat yra labai ribotos, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį į tai neatkreipė dėmesio.

Pareiškėjo nuomone, apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl susiklosčiusių aplinkybių nepriklausiusių nuo jo valios, t. y. dėl objektyvių priežasčių.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Tai, kad skundžiama nutartis netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jos naikinti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo proceso šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., 2019 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad terminą apskųsti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą praleido. Pareiškėjas teigia, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl susiklosčiusių aplinkybių nepriklausiusių nuo jo valios, kadangi jam sprendimas nebuvo išsiųstas į įkalinimo vietą susipažinimui, pareiškėjo judėjimo ir ryšio galimybės yra labai ribotos, o su advokato padėjėja pareiškėjas turėjo sudaryti naują atstovavimo sutartį, arba kreiptis į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-A-2023-00296 pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje buvo paskirta advokato padėjėja L. B.. Minėtas sprendimas galiojo iki 2024 m. rugsėjo 8 d. Nagrinėjant šią bylą teismo posėdyje dalyvavo ne tik pareiškėjo atstovė, bet ir pats pareiškėjas, todėl, akivaizdu, kad jis žinojo apie teismo procesinio sprendimo priėmimo ir jo paskelbimo datą, t. y., kad bus skelbiamas 2024 m. birželio 26 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. birželio 27 d. per EPP pateikė advokato padėjėjai L. B.. Įsiteisėjus sprendimui, teismas išsiuntė su 2024 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu įsiteisėjusio Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo nuorašą per EPP teisėjo padėjėjai. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokio prašymo, kad pageidauja procesinius dokumentus gauti kitu būdu. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui sprendimas neturėjo būti teismo siųstas, su priimtu sprendimu jį privalėjo supažindinti jo atstovė. Pažymėtina, kad VGTPT sprendimas galiojo iki 2024 m. rugsėjo 8 d., taigi, pareiškėjo atstovė turėjo pareigą pranešti atstovaujamajam apie teismo sprendimo gavimą ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Tačiau, teisėjų kolegija, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju, nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo ne tik pareiškėjo atstovė, bet ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas žinodamas sprendimo paskelbimo datą, nesulaukęs teismo sprendimo, turėjo teisę kreiptis ne tik į atstovę, bet, su šia nesusisiekus, kreiptis telefonu (ar rašyti prašymą) į teismą dėl priimto sprendimo jam išsiuntimo, paaiškinus susidariusią situaciją, t. y., kad su atstove nesusisiekia, o jam 2024 m. birželio 26 d. teismo sprendimas nebuvo siųstas ar pan., tačiau pareiškėjas delsė ir ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą į VGTPT pakartotinai kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 3 d. ir šį prašymą išnagrinėjus, Tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (8.28MR)ATP-A-2024-00372 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pareiškėjas ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi jau praleidęs Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo apskundimo terminą (2024 m. liepos 26 d.), o pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog pareiškėjo apribojimai įkalinimo įstaigoje buvo tokio pobūdžio, kad apribotų pareiškėjo galimybes pačiam arba pasitelkus atstovus laiku su apeliaciniu skundu kreiptis į teismą. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodoma priežastis, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl galimų ribojimų įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo asmens valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas pagrįstai (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius