972bfdca-fa71-4053-84de-ded93d53edcd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-813/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00158-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 1.2.20.11.2; 2.1.3.7; 2.1.4.3.2.3; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.2.1.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nuteistajam D.

E. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis per platformÄ â€žZoom“), jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. E. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nutartimi, kuria pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis ir jį nutarta vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir kuria nutarta palikti galioti paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 8 metams, neatliktos dalies – 3 metų 3 mėnesių ir 21 dienos pridėta Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

IÅ¡ D. E. į valstybės biudžetÄ nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybės patirtas proceso iÅ¡laidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ â€“ 446,62 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 62 cnt.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. E. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tyčia sugadindamas svetimÄ turtÄ , pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį konvojavusius pareigÅ«nus, pasikėsino pabėgti iÅ¡ jo laikymo vietos, t. y. atlikdamas pagal 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendį 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suprasdamas savo pareigÄ vykdyti su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, 2021 m. kovo 18 d. apie 11.30 val. bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, t. y.

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir laukdamas priėmimo gydytojo konsultacijai, išsilaisvino iš antrankių, kuriais buvo prirakintas prie metalinio suolo, bandydamas pabėgti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus jis bėgo link automatinių išėjimo durų, kurios nuo judesio pačios atsidaro, bet tuo momentu jos neatsidarė, jis (D.

E.) tyčia stipriai į jas atsitrenkė, taip sugadindamas automatines duris ir suskaldydamas durų stiklÄ , kurio vertė 815 eurų, jis apsisuko bėgti ligoninės koridoriumi į kitÄ pusę, nereagavo į R. P. nurodymus sustoti ir nusiraminti, nurodymų nevykdė ir bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo, nubėgo į ligoninės koridoriaus gale buvusiÄ sanitarinę patalpÄ ir prieÅ¡inosi sulaikomas, t. y. bandant pargriauti nuteistÄ jį D. E. ant žemės ir jį sulaikyti, jis (D. E.) tyčiniais veiksmais prieÅ¡inosi ir muistėsi, sukiojosi, stumdėsi, tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ pareigÅ«nų R.

P. ir R. P. atžvilgiu, jis tyčia sanitarinėje patalpoje buvusiÄ kuÅ¡etę - lovÄ metė ir ja pataikė į pareigÅ«nus R. P. ir R. P., taip su kuÅ¡ete - lova pataikydamas R. P. į deÅ¡inę kojÄ ir veidÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį, tuo D. E. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmÄ padarydamas R. P. skruosto ir smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario srities žaizdÄ , kelio sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimus veide ir deÅ¡inio kelio srityje, kurie nepavojingi gyvybei ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei pataikydamas su mesta kuÅ¡ete - lova R.

P. į rankÄ ir veidÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį, tuo D. E. tyčiniais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatÄ padarydamas R. P. kito delnakaulio kaklelio lūžį, kitus akies voko ir periokulinės srities pavirÅ¡inius sužalojimus bei nubrozdinimus kaktos srityje, kurie nepavojingi gyvybei, tokiais savo tyčiniais veiksmais jis sugadino svetimÄ turtÄ ir pasikėsino pabėgti iÅ¡ jo laikymo vietos, tačiau savo nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nebaigė, nes buvo sulaikytas pareigÅ«nų.

2. Nuteistasis D. E. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį ir nutraukti bylÄ (priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį). 2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo nustatyti, ar pataisos įstaigos pareigÅ«nai tinkamai įvertino padėtį, tinkamai vykdė savo funkcijas, ar ėmėsi visų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, o nuteistasis bÅ«tų prevenciÅ¡kai atgrasytas nuo galimai neteisėtų veikų.

Pataisos įstaigoms pareigÅ«nams buvo žinoma, kad D. E. jau ne vienerius metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pasiilgęs savo Å¡eimos ir artimųjų, todėl jie galėjo numanyti, kad jis gali bandyti pabėgti. Tačiau Å¡iuo atveju pareigÅ«nai, lydėdami jį į ligoninę, net nepasidomėjo, kas ji per žmogus ir kokio elgesio iÅ¡ jo galima tikėtis. Dėl tokio aplaidumo, o galbÅ«t ir turėdami tikslÄ iÅ¡provokuoti nuteistÄ jį atlikti neteisėtus veiksmus, pataisos įstaigos pareigÅ«nai pristatė jį į ligoninę net neturėdami vaizdo registratorių.

Be to, vienas iÅ¡ trijų pareigÅ«nų liko automobilyje. Dėl to apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad buvo planuojama, jog jis bandys pabėgti, todėl vienas pareigÅ«nas ir liko lauke, kad tam sutrukdytų. Po atvykimo į ligoninę praėjus valandai, vienas pareigÅ«nas pasiÅ¡alino į tualetÄ . Vietoj to, kad prailgintus antrankius perduotų likusiam pareigÅ«nui ar pakviestų trečiÄ jį pareigÅ«nÄ , antrankiai buvo prisegti prie suolo, be to, jie nebuvo pakankamai suveržti, nuteistojo rankos nebuvo stebimos.

Tokiu bÅ«du buvo sudarytos visos sÄ lygos nuteistojo pabėgimui, jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimÄ . Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021, pasisakyta, kad konstatavus, jog veikos padarymÄ nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali sukurti nusikaltimų, o po to už juos bausti, pirmosios instancijos teismas, nustatęs provokacijos faktÄ ir (ar) pareigÅ«nų tyčinį neveikimÄ , nusikalstamÄ veikimÄ , privalėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už analogiÅ¡kus veiksmus, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuteistasis jau buvo nubaustas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 82/04-61 perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 dienų. Tuo buvo pažeistas non bis in idem principas, kas taip pat sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nuosprendį. 2.3. Apeliantas nurodo, kad atliekant tarnybinį tyrimÄ dėl įvykio ligoninėje, pataisos įstaigos pareigÅ«nai jį patikino, kad jis bus nubaustas tik drausmine tvarka, todėl nėra bÅ«tinybės kviesti advokato.

Tačiau skundžiamas teismo sprendimas įrodo, kad jis buvo apgautas, prisipažinimas iÅ¡gautas apgaulės bÅ«du, nedalyvaujant gynėjui, nesuteikus įtariamojo statuso, kas taip pat patvirtina anksčiau minėtÄ provokacijos faktÄ . 2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo užtikrintos įtariamojo teisės, ar nebuvo padaryti esminiai proceso pažeidimai. Nustačius esminius proceso pažeidimus, byla turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui arba nutraukta. 2.5.

NežiÅ«rint į tai, kad baudžiamasis procesas turi bÅ«ti rungtyniÅ¡kas, kad ikiteisminio tyrimo metu privalėjo bÅ«ti užtikrintos įtariamojo teisės, bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas ir kt., jis viso ikiteisminio tyrimo metu nežinojo, kuo yra grindžiami jam pateikti įtarimai, kokie tyrimo veiksmai vyksta, kokie įrodymai yra surinkti (renkami), t. y., neturėjo jokios informacijos apie atliekamÄ tyrimÄ , dėl to negalėjo pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimų, apskųsti priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų, negalėjo gintis, rinkti įrodymų, paneigiančių įtarimus ir t. t.

Nors gynėjo dalyvavimas tyrimo veiksmuose buvo bÅ«tinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o BPK 48 straipsnio 1 dalies 5 punktas suponuoja prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no pareigÄ informuoti gynėjÄ apie atliekamus arba planuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, priimamus sprendimus, rungtyniÅ¡kumo principas įpareigoja užtikrinti įtariamojo ir jo gynėjo dalyvavimÄ visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose (taip pat ir apklausiant liudytojus bei nukentėjusiuosius, kreipiantis į specialistus, ekspertus), Å¡iuo atveju jis ir gynėjas buvo eliminuoti iÅ¡ proceso ir jokiomis teisėmis pasinaudoti negalėjo. 2.6.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis tyčiniais veiksmais prieÅ¡inosi ir muistėsi, sukiojosi, spardėsi, tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ pareigÅ«nų atžvilgiu, tyčia metė į pareigÅ«nus kuÅ¡etę - lovÄ . Teigiama, kad nei muistymasis, nei sukiojimasis, nei spardymasis negali bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip smurtas. Taigi teismas nuteistojo kaltei įrodyti naudoja ne teisinius argumentus, o logikai prieÅ¡taraujančius teiginius. Apie kuÅ¡etės – lovos metimÄ pasisako tik nukentėjusysis R.

P.. Kadangi tokių įrodymų nėra įmanoma patikrinti, jie negali bÅ«ti laikomi patikimu įrodymu. Be to, nei vienas pareigÅ«nas nenurodė, kad sužalojimus patyrė bÅ«tent dėl mestos kuÅ¡etės – lovos. 2021 m. kovo 19 d. R. P. ir R. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose neužsiminta apie kuÅ¡etės – lovos metimÄ Ä¯ juos. Kadangi tarnybiniai praneÅ¡imai buvo suraÅ¡yti netrukus po įvykio, juose pateikiama informacija turėtų bÅ«ti tiksliausia ir patikimiausia. PareigÅ«nai nurodė, kad naudojo D.

E. atžvilgiu kovinių imtynių veiksmus, sulaikymo metu susižalojo plaÅ¡takÄ , kelį. Nukentėjusiesiems parodžius, kad jie patys susižalojo, negalima atsakomybės perkelti nuteistajam. Teismas ignoravo nuteistÄ jį teisinančius įrodymus ir padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas iÅ¡vadas, kas įrodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistų iÅ¡vadose nėra nurodyti tyrimo metodai, prie jų nėra vaizdinės medžiagos. Be to, pirmosios specialistų iÅ¡vados buvo parengtos 2021 m. gegužės 12 d., t. y., po įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams.

Todėl, apelianto įsitikinimu, jokie sužalojimai išvis negalėjo būti nustatyti. Specialistas konstatavo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, tačiau, kokie tai poveikiai, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. 2021 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kušetės dalimis, tačiau kokiais tyrimo metodais specialistas tai nustatė, nenurodyta. Be to, byloje nėra duomenų, kad specialistas tyrė kušetę, tad nematydamas daikto, kuriuo neva buvo smūgiuota, specialistas, pasak nuteistojo, negalėjo konstatuoti, jog būtent šiuo daiktu galėjo būti smūgiuota.

Nuteistojo nuomone, specialisto iÅ¡vados buvo dirbtinai sukonstruotos pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų reikalavimus. 2.8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis savavaliÅ¡kai nepasiÅ¡alino iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ir to neplanavo, o tai, kad bandymas pasiÅ¡alinti iÅ¡ ligoninės bus prilygintas bandymui pasiÅ¡alinti iÅ¡ pataisos įstaigos, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jis to nežinojo. Jis taip pat negalėjo bÅ«ti teisiamas ir už smurtÄ , kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareigÅ«nai naudojo kovinius veiksmus.

Teismas negalėjo ignoruoti žmogaus psichologijos ir fiziologijos, nes akivaizdu, kad kai prieÅ¡ asmenį yra naudojamas smurtas (koviniai veiksmai), smegenys ir kÅ«nas instinktyviai siekia apsisaugoti. Todėl muistymasis, sukiojimasis, stumdymasis, bandymas prisidengti kuÅ¡ete – lova negali bÅ«ti traktuojami sÄ moningu noru pakenkti pareigÅ«nams. Todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 241 straipsnio 2 dalyje, sudėties. 2.9. Apeliantas tikina, kad bandydamas pabėgti, kÄ padaryti jis buvo iÅ¡provokuotas pareigÅ«nų, jis negalėjo numatyti, kad durys, kurios, kaip aiÅ¡kino pareigÅ«nai ir ligoninės personalas, iki tol funkcionavo gerai, neatsidarys ir dėl to atsiras kokie nors padariniai.

Kadangi durys neatsidarė, akivaizdu, kad jos nebuvo techniÅ¡kai tvarkingos, todėl atsakomybės už nefunkcionuojančių durų sugadinimÄ jam perkėlimas yra neteisėtas. Be to, durims neatsidarius ir pareigÅ«nams pradėjus kitus veiksmus, tarp jų ir kovinius, jam nepakako laiko suvokti savo veiksmų pavojingumo, numatyti galimų padarinių ir sÄ moningai leisti jiems atsirasti. Todėl Å¡iuo atveju negalima ir jo atsakomybė. 2.10. Apelianto įsitikinimu, nustatant padarytÄ turtinę žalÄ , buvo privalu taikyti specialiÄ sias žinias, tačiau nuosprendis pagrįstas ne apklausomis, o „pabendravimais“ su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriumi, nenustatytų technikų nuomone. 2.11.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimÄ . Nuteistasis nurodo, kad jis neturėjo pakankamai lėšų atsilyginti gynėjui, neturi jokio turo ir lėšų, todėl turi teisę gauti nemokamÄ advokato pagalbÄ . 2.12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BPK 174 straipsnio 1 dalies, 165 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumato pataisos įstaigos ar Kalėjimų departamento teisės atlikti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nusikaltimai nebuvo padaryti Å¡iose įstaigose.

Ikiteisminį tyrimÄ atliko Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius, nors aukÅ¡tesniojo prokuroro pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimÄ kitoje vietovėje nebuvo. Dėl to baudžiamasis procesas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir teisingu.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. E. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio 2 dalies taikymo 5. Apeliaciniame skunde keliamas dalies duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo klausimas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Pagal teismų praktikÄ , teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 ir kt.).

6. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdamas, vertindamas įrodymus, nustatydamas esmines faktines bylos aplinkybes (išskyrus aplinkybę dėl suskaldyto durų stiklo), surašydamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs pirmiau aptartus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

7. IÅ¡ nuteistojo D. E. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis 2021 m. kovo 18 d. apie 11.30 val. bÅ«damas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo konvojuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų, ir laukdamas priėmimo gydytojo konsultacijai, iÅ¡silaisvino iÅ¡ antrankių, kuriais buvo prirakintas prie metalinio suolo, ir bandė pabėgti iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus, tačiau tikina, kad Å¡iuos veiksmus jis atliko bÅ«damas iÅ¡provokuotas pareigÅ«nų, be to, neigia, kad tyčia panaudojo smurtÄ pareigÅ«nų atžvilgiu, tikina, kad jis bandė pabėgti ne iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, todėl mano, kad jo veiksmuose nėra BK 22 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

8. Pagal BK 241 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas bÅ«damas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas areÅ¡to, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iÅ¡ jo laikymo vietos, pavartodamas smurtÄ prieÅ¡ sargybÄ ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai. Å iame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavaliÅ¡kai palieka vietÄ , kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Nusikaltimu BK 241 straipsnio prasme laikomas ir savavaliÅ¡kas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigos, į kuriÄ asmuo pristatomas procesinių veiksmų atlikimui, ar iÅ¡ gydymo įstaigos, į kuriÄ asmuo pristatomas medicininių paslaugų suteikimui, jo konvojavimu metu.

9. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai praneÅ¡ta apie jo sulaikymÄ , suėmimÄ , areÅ¡tÄ , laisvės atėmimÄ , savavaliÅ¡kai palieka laisvės atėmimo vietÄ (ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , į kuriÄ asmuo pristatomas procesinių veiksmų atlikimui, ar gydymo įstaigÄ , į kuriÄ asmuo pristatomas medicininių paslaugų suteikimui, jo konvojavimu metu) ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiÅ«ra.

Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės: sulaikymas, suėmimas, ar atimta laisvė, apie tai jam praneÅ¡ta oficialiai, supranta savo pareigÄ vykdyti jam paskirtas procesines prievartos priemones ar su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, iÅ¡ laisvės atėmimo vietos (ikiteisminio tyrimo įstaigos, į kuriÄ asmuo pristatomas procesinių veiksmų atlikimui, ar gydymo įstaigos, į kuriÄ asmuo pristatomas medicininių paslaugų suteikimui, jo konvojavimu metu) pasiÅ¡alina savavaliÅ¡kai, suvokia naudojamo smurto, daromos turtinės žalos pobÅ«dį, dydį.

10. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi buvo pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis D. E. atžvilgiu ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 paragrafo 1 pastraipÄ , 250 paragrafo 1 pastraipos numerį „a“, 223 paragrafÄ , 224 paragrafo 1 pastraipos 4 numerį, 303 paragrafo 1 pastraipÄ , 303 c paragrafÄ , 25 paragrafo 2 pastraipÄ , 52 paragrafÄ , 73c paragrafÄ , suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi bei 187 straipsnio 2 dalimi, ir D.

E. palikta paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) metams. D. E. 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvyko į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių atlikti minėta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi paskirtÄ suderintÄ bausmę. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pavaduotojo praneÅ¡imas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos virÅ¡ininkui, (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo skyriaus valdymo skyriaus specialistų R.

P., R. P., E. S. tarnybiniai praneÅ¡imai patvirtina, kad 2021 m. kovo 18 d. apie 9.35 val. nuteistasis D. E. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), neplaniniu konvojumi buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių traumatologo konsultacijai. (1 t., b. l. 43-46). Ä® ligoninės priėmimo skyrių D. E. buvo lydimas ir ten saugomas, kol bus priimtas gydytojo apžiÅ«rai, konvojavimo funkcijas atliekančių pareigÅ«nų, jo rankos buvo surakintos antrankiais, kÄ pripažįsta ir pats nuteistasis.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, jokių abejonių nekyla, kad apeliantas suprato savo, kaip nuteistojo, procesinę teisinę padėtį.

11. Pažymėtina, kad esminis kalinamo asmens veiksmų neteisėtumÄ , realizuojant BK 241 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apibÅ«dinantis požymis yra tai, kad už jo laikymo vietos ribų asmuo atsiduria savavaliÅ¡kai, t. y. neturėdamas tam teisėto pagrindo ir leidimo. Akivaizdu, kad kaip nuteistasis, kuriam buvo paskirta ir vykdoma laisvės atėmimo bausmė, D. E. neturėjo jokio teisėto pagrindo palikti ligoninės priimamojo, į kurį buvo konvojuotas tik gydytojo apžiÅ«rai, be jį lydėjusių pareigÅ«nų ir tai suprato.

12. Nuteistojo D. E. ketinimus, t. y., pabėgti nuo jį iÅ¡ laivės atėmimo vietos į gydymo įstaigÄ konvojavusių pareigÅ«nų, kurių pastarasis negalėjo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, iÅ¡ dalies jo paties parodymai, taip pat nukentėjusiųjų R. P., R. P., liudytojų E. S., E. T. – P., L. M., L. B. parodymai, raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai.

13. Nuteistasis D. E. pats pripažįsta, kad pasinaudojęs aplinkybe, jog vienu metu buvo saugomas tik vieno jį konvojavusio pareigÅ«no, kadangi jį konvojavęs automobilio vairuotojas liko automobilyje, o dar kitas pareigÅ«nas nuėjo į tualetÄ , ilguosius antrankius prirakindamas prie suolo, o jo rankos antrankiais nebuvo suveržtos pakankamai stipriai, dėl ko jis galėjo iÅ¡silaisvinti iÅ¡ antrankių, bandė pabėgti nuo jį lydėjusių konvojavimo funkcijas atlikusių pareigÅ«nų, kadangi buvo labai pasiilgęs savo artimųjų.

Nukentėjusysis R. P. teisme paaiÅ¡kino, kad D. E. konvojavo į ligoninę dėl sužaloto pirÅ¡to ir laukiant priimamajame, Å¡is buvo prirakintas, o kolegai nuėjus į tualetÄ , jis iÅ¡silaisvino iÅ¡ antrankių ir ėmė bėgti. Nukentėjusysis nurodė, kad vijosi nuteistÄ jį, Å¡is atsitrenkė į automatiÅ¡kai atsidarančias duris, iÅ¡daužė stiklÄ prie registratÅ«ros ir tada ėmė bėgti į kitÄ pusę, link procedÅ«rinio. Ä® raginimus stoti, nusiraminti, nereagavo, įbėgo į procedÅ«rinį, o jam su iÅ¡ paskos atbėgusiu kolega R.

P. įėjus į procedūrinį, metė į juos kušetę, elgėsi agresyviai, muistėsi, stūmė jį su kolega, vengė sulaikymo. Todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, uždėti antrankiai ir nuteistasis parvežtas į pataisos namus. Iki įvykio jis pats jokių sužalojimų neturėjo. Kai paskui važiavo į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad ranka pradėjo tinti. Dar buvo kakta truputį nubrozdinta, paraudimas buvo. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis R.

P.. Pastarasis paaiÅ¡kino, kad ligoninėje nuėjęs į tualetÄ , iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , Å¡Å«ksnį „stok, kur bėgi“. IÅ¡bėgęs iÅ¡ tualeto, pamatė link procedÅ«rinio bėgančius į ligoninę konvojuotÄ nuteistÄ jį D. E. ir kolegÄ R. P.. D. E. įbėgo į procedÅ«rinį kabinetÄ ir uždaręs duris jas laikė. Jie atstÅ«mę duris, įėjo į patalpÄ , o D. E. metė į juos kuÅ¡etę. Po to jie su ta kuÅ¡ete D. E. prispaudė, tačiau Å¡is iÅ¡sirangė.

Viskas vyko labai greitai, jie stumdėsi, ėmėsi, kol galiausiai D. E. buvo pargriautas ant grindų, ir atėjus E. S. vėl buvo uždėti antrankiai. Jam pačiam įvykio metu vykusio susirėmimo metu buvo sutrenktas kelis, atsirado nubrozdinimas žandikaulyje, mėlynės. Kad nuo pareigÅ«nų bandė pabėgti į ligoninę pristatytas nuteistasis, patvirtino ir liudytojai E. S., E. T. – P., L. M., L. B.. Liudytojai E. S., E. T. – P., L. M. patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, kad procedÅ«riniame kabinete, bandant sulaikyti nuteistÄ jį, vyko grumtynės. Be to, liudytoja E. T.

– P. nurodė mačiusi, kad bandęs pabėgti asmuo buvo iÅ¡kėlęs gultÄ .

14. Vienas iÅ¡ BK 241 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių yra smurto panaudojimas. Fizinis smurtas nagrinėjamo straipsnio kontekste apima agresyvius, paprastai netikėtus sulaikytÄ jį saugantiems asmenims veiksmus. Å ių veiksmų intensyvumas, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, veikos kvalifikavimui pagal BK 241 straipsnio 2 dalį reikÅ¡mės neturi. 13 punkte apraÅ¡yti nukentėjusiųjų R. P. ir R. P. parodymai patvirtina, kad nuteistasis D.

E., jiems įėjus į procedÅ«rinį kabinetÄ , metė į juos kuÅ¡etę, intensyviai prieÅ¡inosi sulaikomas, muistėsi. Nuteistojo į viršų iÅ¡keltÄ gultÄ matė ir liudytoja E. T. – P., daugiau detalių ji negalėjo nurodyti, nes uždarė patalpos, kurioje buvo nuteistasis ir pareigÅ«nai, duris. Nukentėjusieji nurodė, kad iki įvykio jokių sužalojimų neturėjo, o po įvykio R. P. buvo nubrozdinta kakta, buvo paraudimas, vykstant į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pradėjo tinti ranka, R.

P. buvo nubrozdinta ties žandikauliu, sutrenktas kelis. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje. Kad minėtame kabinete vyko grumtynės, patvirtino ir liudytojos E. T. – P., L. M.. Apie minėtoje patalpoje vykusias grumtynes ir kad jų metu buvo naudojamas ir Å¡ioje patalpoje buvęs gultas, galima spręsti ir iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad sanitarinėje patalpoje, į kuriÄ Ä¯bėgo nuteistasis, buvę daiktai iÅ¡vartyti, sulaužyti, buvęs metalinis gultas paverstas ant Å¡ono (1 t., b. l. 48-65).

Pats nuteistasis teisme pripažino, kad ant pareigÅ«nų iki įvykio jokių sužalojimų nematė, taip pat pripažino, kad vyko grumtynės, kad jis muistėsi, nes norėjo prasibrauti ir bėgti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia nemetęs kuÅ¡etės į pareigÅ«nus ir tai, pasak nuteistojo, patvirtina aplinkybė, kad iÅ¡kart po įvykio raÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie kuÅ¡etės metimÄ nieko neužsiminta, visgi teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų teisme nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis D.

E. į juos metė kuÅ¡etę. Nors R. P. ir R. P. 2021 m. kovo 18 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose minėta aplinkybė ir nenurodyta, tačiau pastebėtina, kad tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstyta informacija yra gana lakoniÅ¡ka, nurodyta tik, kad D. E. prieÅ¡inosi jėga, atsistojo į kovinę stovėsenÄ , dėl ko prieÅ¡ jį buvo pavartoti kovinių imtynių veiksmai (1 t., b. l. 44-45). O jau 2021 m. kovo 23 d., praėjus kelioms dienoms nu įvykio, vykusios liudytojo R. P. apklausos metu (1 t., b. l. 104-105), 2021 m. kovo 24 d. vykusios liudytojo R.

P. apklausos metu (1 t., b. l. 117-118) ir vėliau sekusių apklausų metu (1 t., b. l. 109-112, 131-132) bei teisme R. P. ir R. P. pateikė iÅ¡samesnius paaiÅ¡kinimus, nurodė ir apie mestÄ Ä¯ juos kuÅ¡etę, taip pat, kad neužfiksavo, kokiu bÅ«du buvo padarytas kiekvienas jiems nustatytas sužalojimas, kadangi pats įvykis užtruko keletÄ minučių, viskas vystėsi labai greitai, visas dėmesys buvo sutelktas į nuteistojo sulaikymÄ . Tačiau R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad metant į juos kuÅ¡etę, instinktyviai dengėsi ranka, tai kuÅ¡etė galėjo į jÄ pataikyti.

R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mesta kuÅ¡etė pataikė į kojÄ , tačiau tuo metu skausmo dėl užplÅ«dusio adrenalino nepajautė, o tik vėliau ėmė skaudėti. Tad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusieji nurodė, jog jie patys susižalojo, yra niekuo nepagrįsti.

15. Kad nukentėjusiesiems tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio buvo nustatyti sužalojimai, patvirtina byloje esantys jų medicininiai dokumentai. IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ nukentėjusiųjų R. P. ir R. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelių patvirtina, kad į gydymo įstaigÄ R. P. kreipėsi skųsdamasis deÅ¡inės plaÅ¡takos skausmu, o R. P. kairio kelio ir veido skausmu, abu nurodė, jog traumas patyrė darbo metu, konflikto su kaliniu metu (1 t., b. l. 186-188). Specialistų iÅ¡vados buvo atliktos vertinant medicininiuose dokumentuose esančius įraÅ¡us.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. G 166/2021 (09) ir pG284/2021 (09) R. P. konstatuoti kito delnakaulio kaklelio lūžis, kiti akies voko ir periokulinės srities pavirÅ¡iniai sužalojimai, nubrozdinimas kaktos srityje, kurie jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Konstatuota, kad Å¡ie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG284/2021 (09) konstatuota, kad R. P. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kontaktuojant su analogiÅ¡kų savybių turinčiomis kuÅ¡etės dalimis, tiek ir nukentėjusiajam grumtynių metu kÅ«no sritimis, kuriose buvo konstatuoti sužalojimai, kontaktuojant su analogiÅ¡kų savybių turinčiais aplinkos daiktais. (1 t., b. l. 194, 2 t., b. l. 6-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. G 165/2021 (09) ir pG283/2021 (09) R. P. konstatuoti skruosto ir smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario srities žaizda, kelio sumuÅ¡imas, o taip pat nubrozdinimai veide ir deÅ¡inio kelio srityje, kurie jam, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . R. P. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, t. y. tiek kontaktuojant su analogiÅ¡kų savybių turinčiomis kuÅ¡etės dalimis, tiek ir nukentėjusiajam grumtynių metu kÅ«no sritimis, kuriose buvo konstatuoti sužalojimai, kontaktuojant su analogiÅ¡kų savybių turinčiais aplinkos daiktais. (2 t., b. l. 13, 19-20).

16. Apeliaciniame skunde kritikuojamos specialistų išvados, akcentuojant, kad juose nėra nurodyti tyrimo metodai, jos parengtos praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio ir vėliau, tad, apelianto nuomone, jokie sužalojimai negalėjo būti nustatyti, be to, nėra duomenų, kad specialistas būtų tyręs kušetę, todėl neaišku, kuo remiantis konstatavo, kad sužalojimai padaryti kušete. Atsakant į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad specialisto (ekspertų) išvados, įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes, yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015 ir kt.).

IÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos, tikėtinos ar sÄ lyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).

Specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiÅ¡kumui ir iÅ¡vadų iÅ¡samumui didelę reikÅ¡mę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos iÅ¡tyręs ekspertas ar specialistas formuluoja atsakymÄ Ä¯ jam pateiktus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-1073/2020).

17. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos abejonės dėl specialistų iÅ¡vadų teisingumo nepagrįstos, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesiremti teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis. Pirmosios specialistų iÅ¡vados iÅ¡ties buvo pateiktos po įvykio praėjus beveik dviem mėnesiams, o papildomos dar vėliau, tačiau tyrimas buvo atliekamas ne specialistui pačiam betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjus tiriamuosius asmenis, o tiriant medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, kai nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų į medikus kreipėsi įvykio dienÄ (2021 m. kovo 18 d.) ir medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuoti jų nusiskundimai, apraÅ¡yti medikų fiksuoti sužalojimai, pateiktos diagnozės. Aplinkybė, kad specialistas iÅ¡vadas padarė ne tiesiogiai iÅ¡tyręs nukentėjusiuosius, bet remdamasis medicinos įstaigoje darytais ir dokumentuose užfiksuotais tyrimų rezultatais (toks tyrimo bÅ«das nėra draudžiamas ir yra pakankamai dažnai naudojamas), nereiÅ¡kia, kad teismas negalėjo remtis Å¡iuo įrodymu, juolab kad specialisto iÅ¡vada atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie Å¡iuos įvykius.

Pateiktos specialisto išvados dėl sužalojimų mechanizmo nėra kategoriškos. Papildomose specialisto išvadose nurodyta, kad tiek nukentėjusiajam R. P., tiek nukentėjusiajam R. P. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiomis kušetės dalimis, tiek ir nukentėjusiesiems grumtynių metu kūno sritimis, kuriose buvo konstatuoti sužalojimai, kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais aplinkos daiktais. Nors pirminėse specialisto išvadose ši aplinkybė nebuvo nurodyta, tačiau papildomos specialisto išvados buvo paremtos papildomai surinkta bylos medžiaga, kuomet nukentėjusieji pateikė detalesnius paaiškinimus dėl jiems konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybių, t. y., nurodžius, kad į juos buvo mesta kušetė, kuri kliudė nukentėjusiuosius.

18. Taigi teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų duomenys sugretinti tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga (nukentėjusiųjų parodymais, liudytojos E. T. – P. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis) leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad D. E. tyčia metė sanitarinėje patalpoje buvusiÄ kuÅ¡etę - lovÄ ir ja pataikė į pareigÅ«nus R. P. ir R. P., taip su kuÅ¡ete - lova pataikydamas R. P. į deÅ¡inę kojÄ ir veidÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį, bei pataikydamas su mesta kuÅ¡ete - lova R. P. į rankÄ ir veidÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį. Be to, kadangi tiek nukentėjusieji, tiek liudytojos E. T. – P., L. M. parodė, kad patalpoje vyko grumtynės, D. E. aktyviais veiksmais (stumdydamasis, muistydamasis) vengė sulaikymo, akivaizdu, kad iki tol sveikiems buvusiems nukentėjusiesiems visi sužalojimai buvo sÄ lygoti nuteistojo smurtinių veiksmų.

19. Todėl pirmosios instancijos teismui, remiantis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai nustačius, kad nuteistasis D. E. suprato savo procesinę padėtį (tuo metu realiai atlikinėjo jam skirtÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, o į ligoninę buvo konvojuotas gydytojo apžiÅ«rai), tyčia pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį konvojavusius pareigÅ«nus R. P. ir R. P., 2021 m. kovo 18 d. savavaliÅ¡kai VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriuje bandė pabėgti nuo jį į gydymo įstaigÄ konvojavusių pareigÅ«nų ir jo padaryta veika, kurios pastarasis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas pareigÅ«nų, teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 2 dalį.

20. Kaip ir minėta, nuteistasis pripažįsta, kad pasinaudojęs aplinkybe, jog vienu metu buvo saugomas tik vieno jį konvojavusio pareigÅ«no, kadangi jį konvojavęs automobilio vairuotojas liko automobilyje, o dar kitas pareigÅ«nas nuėjo į tualetÄ , ilguosius antrankius prirakindamas prie suolo, o jo rankos antrankiais nebuvo suveržtos pakankamai stipriai, dėl ko jis galėjo iÅ¡silaisvinti iÅ¡ antrankių, bandė pabėgti nuo jį lydėjusių konvojavimo funkcijas atlikusių pareigÅ«nų, kadangi buvo labai pasiilgęs savo artimųjų.

Visgi nuteistasis bandyme pabėgti nuo jį konvojavusių pareigÅ«nų, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, savo kaltės neįžvelgia ir mano, kad buvo iÅ¡provokuotas pareigÅ«nų taip pasielgti, todėl negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimÄ pabėgti. Å iems savo teiginiams pagrįsti nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje nutartyje ir Å¡ioje byloje nagrinėjami klausimai yra iÅ¡ esmės skirtingi.

Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nagrinėjami klausimai, susiję su vertinimu duomenų, gautų vykdant nevieÅ¡o pobÅ«džio procesines prievartos priemones. BÅ«tent BPK 158 ir 159 straipsniuose, atitinkamai reglamentuojančiuose savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus ir leidimÄ atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, pasisakyta, kad vykdant Å¡ias nevieÅ¡o pobÅ«džio procesines prievartos priemones draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. E. atžvilgiu jokios nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemonės (slapti tyrimo veiksmai) nebuvo vykdomos, tad ir jokia provokacija, kaip ji suprantama teismų praktikoje (spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis)) negalėjo bÅ«ti atlikta.

Tai, kad nuteistasis D. E., pasinaudojęs situacija, kuomet vienas iÅ¡ dviejų jį saugojusių pareigÅ«nų, pasiÅ¡alino iÅ¡ ligoninės priimamojo koridoriaus, neįsitikinęs, kad antrankiai užveržti pakankamai, jog asmuo negalėtų iÅ¡silaisvinti, suprasdamas, kad yra nuteistas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę be pataisos namų direktoriaus leidimo negali be sargybos ar palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos (Å¡iuo atveju gydymo įstaigos, į kuriÄ buvo konvojuotas) ribų, sÄ moningai pasirinko neteisėtÄ veikimo bÅ«dÄ ir bandė bėgti nuo jį į gydymo įstaigÄ konvojavusių pareigÅ«nų, panaudodamas jų atžvilgiu fizinį smurtÄ , o kad fizinis smurtas buvo pavartotas tyčia, patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.

Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio dalį, 241 straipsnio 2 dalį. Tai, kad jį konvojavę pataisos namų pareigÅ«nai konvojavimo metu nebuvo pakankamai atidÅ«s, dėl ko D. E. sugebėjo iÅ¡silaisvinti iÅ¡ jam uždėtų antrankių, jo baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Kaip ir neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė, kad konvojavimo į gydymo įstaigÄ metu pareigÅ«nai nenaudojo vaizdo registratorių. Nei Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. V-43, nei Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916 redakcija) nenumato privalomo vaizdo registratorių naudojimo. Dėl non bis in idem principo pažeidimo 21. Nuteistasis D. E. apeliaciniame skunde teigia, jog dėl to paties įvykio yra nubaustas du kartus: (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 82/04-61 perkeltas į kamerų tipo patalpas 30 dienų, o taip pat už tuos pačius veiksmus jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ (teisės principas non bis in idem). Å is principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas arba persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41788/11).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

23. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius R. K. nuteistajam D. E. paskyrė nuobaudÄ už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimÄ , t. y., pritaikė drausminę atsakomybę už bendrųjų nuteistųjų pareigų nesilaikymÄ . Toks pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei EŽTT praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimu. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliÅ«tis drausminei atsakomybei realizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-222-788/2017).

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog non bis in idem principas priimant skundžiamÄ Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir padarant iÅ¡vadÄ dėl D. E. kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, pažeistas nebuvo. Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies taikymo 24. Nuteistasis D. E. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo pripažinimu kaltu padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , aiÅ¡kina, kad į duris neatsitrenkė ir jų neapgadino, be to, mano, kad durų remonto kaina nepagrįsta objektyviais, neginčytinais duomenimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamoje byloje esančių, teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , neturi pagrindo sutikti su Å¡iais nuteistojo teiginiais ir konstatuoja, kad D. E. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

25. Nors nuteistasis ir neigia, kad, bandydamas pabėgti iÅ¡ ligoninės nuo jį konvojavusių pareigÅ«nų, atsitrenkė į automatines duris ir taip jas sugadino, tačiau Å¡iuos jo parodymus, visų pirma, paneigia nukentėjusiojo R. P. parodymai. Pastarasis paaiÅ¡kino, kad nuteistasis, bėgdamas link išėjimo į laukÄ , pribėgęs automatiÅ¡kai nuo judesio atsidarančias duris, kurios tuo metu nespėjo atsidaryti, nes lėtai darinėjasi, į jas atsitrenkė, tada sukdamasis koja iÅ¡daužė prie durų buvusio registratÅ«ros stalo dekoratyvinį stiklÄ ir ėmė bėgti link koridoriaus galo.

R. P. taip pat paaiÅ¡kino, kad po to, kai sulaikė nuteistÄ jį ir jį iÅ¡vedinėjo, durys nesidarinėjo, o tik buvo ne iki galo atidarytos, Å¡iek tiek pakreiptos. SekančiÄ dienÄ , kai atvažiavo į ligoninę apžiÅ«rai, matė, kad tos durys buvo tvarkomos. Atsitrenkimo į duris momento daugiau niekas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nematė, tačiau tiek liudytojas L. B., tiek liudytojos E. T. – P., L. M. patvirtino, kad po aptariamo įvykio įėjimo į skubios pagalbos skyrių automatinės durys buvo apgadintos, o iki tol veikė gerai.

Visiškai nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad durys nebuvo techniškai tvarkingos, nes jam pribėgus, neatsidarė. Pastebėtina, kad automatinės durys darinėjasi iš lėto, tad savaime suprantama, jog pribėgus nuteistajam (o ne priėjus įprastu žmogaus ėjimo greičiu), jos nespėjo atidaryti ir todėl sudarė D. E. kliūtį. L. B. apklausiamas teisme paaiškino, kad iki aptariamo įvykio durys funkcionavo, o po incidento nebesidarinėjo automatiškai, nes buvo sulenktas kreipiantysis mechanizmas.

Liudytoja E. T. – P. nurodė iÅ¡girdusi didelį trenksmÄ , o išėjusi iÅ¡ kabineto, pamatė nuo tos pusės, kur buvo išėjimo durys, bėgantį nuteistÄ jį. Po įvykio apžiÅ«rinėjant patalpas, matė, kad sugadintos automatinės durys. Liudytoja L. M. taip pat patvirtino, kad po įvykio durys iki galo neatsidarinėjo. PaaiÅ¡kino, kad bÅ«dama registratÅ«roje matė link durų bėgantį nuteistÄ jį, po to iÅ¡girdo trenksmÄ ir pamatė atgal į priėmimo skyriaus gilumÄ bėgantį vyriÅ¡kį.

Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡kart po aptariamo įvykio, VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ dėl to, kad nuteistasis D. E., bandydamas pabėgti, apgadino ligoninės turtÄ (taip pat ir automatines duris) (1 t., b. l. 17). Kad automatinės durys apgadintos, neužsidaro, nes yra sulenktos, užfiksuota ir netrukus po įvykio (2021 m. kovo 18 d. 15.15 val. – 15.35 val.) atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ (1 t., b. l. 67-77).

Akivaizdu, kad nebuvus jokio kontakto, durys nebÅ«tų buvusios sugadintos. Kadangi durys tinkamai nebefunkcionavo bÅ«tent po to, kai nuo jų pasiÅ¡alino D. E., daroma iÅ¡vada, kad R. P. parodymai apie tai, kad nuteistasis atsitrenkė į duris ir tokiu bÅ«du jas apgadino, yra teisingi. Visų Å¡ių įrodymų visuma, sugretinus juos tarpusavyje, susiejus į nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. E. tyčia bėgdamas iÅ¡ ligoninės priimamojo, atsitrenkė į automatines duris, kurios dėl staigių nuteistojo judesių (bėgimo) nespėjo atsidaryti, ir taip jas sugadino.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad D. E. veikė netiesiogine tyčia. BÅ«damas suaugęs, normalaus fizinio ir protinio iÅ¡sivystymo vyras D. E. neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai – atsitrenkimas į duris įsibėgėjus gali jas sugadinti ir nors to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

26. Visgi teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. E., atsitrenkdamas į duris, suskaldė durų stiklÄ . Kad po įvykio bÅ«tų suskaldytas minėtų durų stiklas, nenurodė nei vienas liudytojas, tai nėra užfiksuota ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose. Liudytojų parodymais ir raÅ¡ytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad buvo suskaldytas dekoratyvinis registratÅ«ros stalo stiklas, tačiau Å¡io stiklo suskaldymas D. E. neinkriminuotas. Todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, iÅ¡ kaltinimo Å¡alinant aplinkybę, kad nuteistasis suskaldė durų stiklÄ (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

27. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio, teigiama, kad 815 eurų žalos dydis nėra pagrįstas objektyviais, neginčytinais duomenimis, kad siekiant nustatyti padarytos žalos dydį bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ .

28. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo sÄ naudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikÅ¡mingu įrodymu nustatant turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021).

29. Liudytojas L. B. (ligoninės direktorius) paaiÅ¡kino, kad nors durų stiklas nebuvo iÅ¡daužtas, tačiau dėl sugadinto mechanizmo reikėjo jas atstatyti. Pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad durų kaina (varčios ir stiklas) yra 815 eurų (1 t., b. l. 148). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog sugadintų durų kaina buvo dirbtinai pakelta. Kadangi teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys durų kainÄ , nėra jokio pagrindo atlikinėti nuteistojo praÅ¡omus veiksmus ir pavesti ekspertams nustatyti sugadintų durų vertę.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Å iuo atveju nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad pakanka byloje surinktų duomenų padaryti patikimai iÅ¡vadai dėl sugadinto turto vertės ir D. E. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Å i iÅ¡vada pakankamai motyvuota skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su ja nesutikti.

30. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį taip pat nėra jokio pagrindo. Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo įstaigos 31. Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos nustatytos BPK IV dalies XIII skyriuje. Pagal BPK 164 straipsnio („Ikiteisminio tyrimo subjektai“) 1 dalį ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai.

Ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Pagal BPK 165 straipsnio („Ikiteisminio tyrimo įstaigos“) 2 dalį (be tų, kurios nurodytos Å¡io straipsnio 1 dalyje) ikiteisminį tyrimÄ taip pat atlieka Kalėjimų departamento pareigÅ«nai, areÅ¡tinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigÅ«nai – dėl Å¡iose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų. 32. 2021 m. kovo 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00158-21 pagal BK 284 straipsnį ir 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 2 dalį. 2021 m. kovo 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. kovo 19 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2021 m. kovo 19 d. raštas Nr. 9/07-3125 „Dėl nuteistojo D. E.“, kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 18 d. apie 9.35 val. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių buvo konvojuotas nuteistasis D. E., gimęs (duomenys neskelbtini), traumatologo konsultacijai. Apie 11.50 val. nuteistasis D.

E. bandė pabėgti nuo pareigÅ«nų, tačiau panaudojus kovinius imtynių veiksmus buvo sulaikytas bei grÄ Å¾intas į įstaigÄ , bei praÅ¡oma paskirti atsakingÄ pareigÅ«nÄ iÅ¡tirti įvykį ir priimti procesinį sprendimÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje tikslinant 2021 m. kovo 18 d. įvykio aplinkybes, nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje. 2021 m. liepos 28 d. prokuroro nutarimu tyrimas dalyje dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nutrauktas nenustačius Å¡io nusikaltimo požymių (1 t., b. l. 4-7).

33. Taigi Å¡iuo atveju, nors D. E. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, įvykdytas ne tiesiogiai pataisos įstaigoje, tačiau nuteistÄ jį konvojavus į gydymo įstaigÄ bÅ«tinosios pagalbos suteikimui, įvykio metu sveikatos sutrikdymai padaryti (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistams, atlikusiems konvojuotojų funkcijas, todėl ikiteisminį tyrimÄ pagrįstai atliko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigÅ«nai.

34. Be to, 2021 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09234-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius, gavus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės praneÅ¡imÄ , kad 2021 m. kovo 18 d. D. E., gimęs (duomenys neskelbtini), atvežtas į VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyrių dėl galimai rankos traumos, bandydamas pasiÅ¡alinti iÅ¡ Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus, sugadino automatines duris, plastikines duris, skyriaus dekoratyvinį stiklÄ . (1 t., b. l. 11-22).

35. Abu šiuos ikiteisminius tyrimus organizavo ir jiems vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorai. Kadangi abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamas tas pats įvykis, yra pagrindo manyti, kad nusikalstamas veikas įvykdė tas pats asmuo – D. E., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės – Pečkienės 2021 m. birželio 16 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-09234-21 ir 01-0-00158-21 sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-0-00158-21 (1 t., b. l. 1-2).

36. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos BPK nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminį tyrimÄ . Dėl teisės į gynybÄ užtikrinimo 37. Pagal BPK 10 straipsnio 1 dalį įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis turi teisę į gynybÄ , kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. BPK 50–52 straipsniuose detalizuota gynėjo kvietimo, paskyrimo, atsisakymo nuo jo tvarka, nustatyti bÅ«tini gynėjo dalyvavimo atvejai.

Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti; dėl įtariamojo ar kaltinamojo praÅ¡ymo turėti gynėjÄ arba dėl gynėjo atsisakymo suraÅ¡omas protokolas. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis).

Be to, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatyti privalomi gynėjo dalyvavimo pagrindai.

38. IÅ¡ byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. birželio 3 d. nutarimu nuteistajam buvo paskirtas gynėjas advokatas Vytautas AliuÅ¡kevičius, kuris dalyvavo tÄ dienÄ vykusioje pirmoje įtariamojo apklausoje (2 t., b. l. 49-56). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. spalio 16 d. nutarimu įtariamajam buvo paskirtas gynėjas advokatas Vytautas Jazbutis, nuteistasis sutiko, kad jį gintų minėtas gynėjas, Å¡is gynėjas dalyvavo 2021 m. spalio 18 d., spalio 28 d. vykusių įtariamojo apklausų metu (2 t., b. l. 57-67).

PraneÅ¡imai apie ikiteisminio tyrimo užbaigimÄ buvo siunčiami ir abiems įtariamojo gynėjams. Pats įtariamasis D. E., dalyvaujant gynėjui V. Jazbučiui, 2021 m. spalio 28 d. nurodė, kad praneÅ¡imas apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ jam paskelbtas, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidauja, nors teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ jam iÅ¡aiÅ¡kinta dalyvaujant gynėjui. (2 t., b. l. 78). Taigi iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas gynėjas ir jis dalyvavo su nuteistuoju atliekant procesinius veiksmus.

PraÅ¡ymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, papildyti ikiteisminį tyrimÄ nei nuteistasis, nei gynėjai nereiÅ¡kė. D. E. nesiskundė, kad advokatai nesuteikė jam tinkamos teisinės pagalbos. Pastebėtina, kad BPK nuostatos nenumato, jog įtariamojo gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas atliekant kiekvienÄ ikiteisminio tyrimo veiksmÄ . Todėl, atsižvelgus į tai, kad D. E. gynėjas buvo skirtas nuo pirmosios jo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, momento, nuteistojo teiginiai dėl jo teisės į gynybÄ pažeidimo yra deklaratyvÅ«s. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo 39.

Apeliaciniame skunde D. E. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo valstybės naudai priteista 446,62 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

40. Pirmosios instancijos teisme D. E., atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisės į gynybÄ , buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vytautas AliuÅ¡kevičius. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

41. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad pirmosios teismas spręsdamas klausimÄ dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, jokių argumentų neiÅ¡dėstė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteisto asmens gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad D. E. sistemingai daro įvairius nusikaltimus, didžioji jų dalis turtinio pobÅ«džio. Å iuo metu jis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Duomenų apie turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ nėra.

42. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. E. finansinė padėtis yra sunki, dėl kurios jis nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš D. E. priteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų proceso išlaidų priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Kauno apygardos teismui pažymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Å ioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl nuteistojo D. E., kuriam apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Marytė Vietaitė, gynybos patyrė 133,36 Eur dydžio iÅ¡laidas (2 t., b. l. 193-197).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 41 - 42 punkte išdėstytus argumentus sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynybos apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo D. E. neišieškotinos. Dėl klaidos nuosprendyje ištaisymo 45. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas, aprašydamas D. E. nusikalstamas veikas, nurodė, kad jis pasikėsino pabėgti atlikdamas pagal 2020 m. sausio 16 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį 8 metų terminuoto laivės atėmimo bausmę. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. E. laisvės atėmimo 8 metams bausmė buvo skirta Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, o šis nuosprendis buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje ir jį nutarta vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi. Taigi D.

E. atlikinėjo ne 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu, o 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nutartimi skirtÄ suderintÄ 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė raÅ¡ymo klaidÄ , Å¡i raÅ¡ymo apsirikimo klaida nekeičia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, todėl iÅ¡taisytina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, n u t a r i a : nuteistojo D.

E. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendyje apraÅ¡ytų nusikalstamų veikų aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybę, kad D. E. suskaldė automatinių durų stiklÄ . Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo D. E. valstybės naudai priteista 446,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų už D.

E. suteiktÄ teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ D. E. nepriteisti. IÅ¡taisyti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti, kad D. E. pasikėsino pabėgti iÅ¡ jo laikymo vietos atlikdamas pagal 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nutartį 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam D. E. apeliacinės instancijos teisme atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Darius Kantaravičius Jurgis KiÅ¡kis Lina Lesinskienė