2022-03-23 Nr. AB-6976-3-61-3-04160-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1681-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04160-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos C. L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos C. L. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31899 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1331 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad dėl karo teko bėgti iš (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėjos tėvas priklausė politinei partijai ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini))), kovojančiai už vieningą (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su motina ir seserimi katalikų bažnyčioje apie pusmetį slėpėsi pas kunigą (duomenys neskelbtini), tačiau anglofonai apie tai sužinojo ir tris kartus užpuolė bažnyčią. Kunigas pasakė, kad joms reikia išvykti, todėl pareiškėja nusprendė atsiskirti nuo motinos bei sesers. Iš pradžių pareiškėja slėpėsi pas kitus kunigo nurodytus žmones, o paskui išvyko iš šalies.

3. Pareiškėja teigė, kad atsakovui nurodė, jog turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašė sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Atkreipė dėmesį į tai, kad žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

4. Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentais, kad nebuvo pagrindo suteikti pabėgėlio statuso. Pareiškėja nurodė, kad susidūrė su realia konflikto grėsme 2020 m. gegužės 17 d., kai (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinkti duomenys, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad grąžinus ją į kilmės šalį, kiltų reali grėsmė jos gyvybei ir sveikatai.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neatsižvelgė, jog ji yra moteris, iš esmės dar vaikas. Nors Migracijos departamentas, remdamasis medicininės laboratorijos išvadomis, nustatė, kad pareiškėjos biologinis amžius – (duomenys neskelbtini). Kol tikrasis amžius nenustatytas, aplinkybės dėl amžiaus turi būti vertinamos jos naudai. Šiuo atveju prieglobsčio prašytoja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms pagal dvi kategorijas, todėl atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką.

6. Pareiškėja teigė, kad Komisija nepasisakė dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės valstybėje vyksta karas, jos tėvas priklausė politinei partijai, kuri pasisakė už vieningą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

9. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nėra privalomas. Šiuo atveju pareiškėja skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

10. Pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių – prisistatė esanti nepilnametė. Atlikusi amžiaus nustatymo tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija pateikė išvadą Nr. MK-O 159-2021 (01) (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjos amžius yra (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas nurodė, kad Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Be to, remiantis Išvada, nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametė. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiško smurto lygis yra žemas ir tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką susidurti su beatodairišku smurtu bei sąlygotų tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį.

12. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja taip pat neturi ryšių su Lietuvos Respublika, o draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus termino. Pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai, atsakovo vertinimu, neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo kilmės valstybėje.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant (duomenys neskelbtini) pilietei C. L. D. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei EPPB gairėmis.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

15.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. 2021 m. liepos 1-2 d., nakties metu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardoje vaizdo stebėjimo sistemos pagalba buvo pastebėta didelė galimai nelegalių migrantų grupė, kurioje buvo ir pareiškėja. (Duomenys neskelbtini).

15.2. Pareiškėja nurodė esanti nepilnametė, tačiau kilus pagrįstų abejonių dėl tikrojo jos biologinio amžiaus, kreiptasi į ekspertus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjos amžius yra apie (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas pareiškėjos prašymą nagrinėjo kaip pilnamečio asmens.

15.3. Pareiškėja 2021 m. liepos 26 d. Migracijos departamentui žodžiu pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą grindė tuo, kad dėl karo jai teko bėgti iš (duomenys neskelbtini).

15.4. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d., vykusios apklausos metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

15.5. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

15.6. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos pasakojimą jos kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) informacijos kontekste, nusprendė, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę ar pilietybę, tačiau, atsižvelgus į jos pateiktą informaciją, tikėtina, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

15.7. Sprendime konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione toks žemas, jog rizika civiliui patirti rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai yra minimali. Taigi, tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti pareiškėją, todėl Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to jai nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nenustatyta, kad jai kilmės šalyje grėstų kankinimai ar mirties bausmė, pareiškėja neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimas, beatodairiškas smurtas, todėl ji neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15.8. Pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymo 1351 straipsniu, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo teisėtumo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo skundo netenkino.

15.9. Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

16. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

17. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas ir Komisija įvertino pareiškėjos paaiškinimus bei pagrįstai nusprendė, jog jos nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie jai kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini) nėra laikytinas pagrįstu įrodymu, pagrindžiančiu, jog kilmės šalyje jai nėra saugu gyventi. Pareiškėja iš esmės nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė konkrečių detalių, kaip pasireiškė konkreti grėsmė ar persekiojimas, abstrakčiai nurodė, jog jai gresia pavojus dėl jos tėvo veiklos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja grėsmę grindė dvejopai, t. y. kad gresia pavojus nuo jos tėvo žudikų, taip pat – dėl karo. Pareiškėja pateikė galimai išgalvotą pasakojimą, kadangi tyrimo metu atsakovas nerado duomenų apie (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nėra katalikų parapijų, nėra bažnyčios, pavadinimu „(duomenys neskelbtini), duomenų apie kunigą (duomenys neskelbtini) Be to, pareiškėja, pasakodama apie (duomenys neskelbtini) veiklą, iš esmės suklydo, kadangi, jos duomenimis, ši partija kovoja už vieningą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nustatė priešingai, t. y. jos siekis nėra vieningas (duomenys neskelbtini).

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aišku, kodėl pareiškėja, jeigu jai grėsė persekiojimas, taip ilgai po tariamo tėvo nužudymo gyveno (duomenys neskelbtini), slėpdamasi tik už 1 km nuo jos gyvenamosios vietos. Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių ji negalėtų gyventi kitame mieste. Pareiškėja Migracijos departamentui nurodė, kad neturėjo konkretaus tikslo bėgdama iš šalies, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja kryptingai vyko į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja galbūt melavo Migracijos departamentui apie savo tikrąjį amžių, kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija iš pareiškėjos rentgenogramų nustatė, jog tikrasis prieglobsčio prašytojos amžius yra tarp (duomenys neskelbtini) metų, o šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė. Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai jos pasakojimo nepripažino patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jos prieglobsčio prašymą.

19. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtintų kriterijų. Tačiau, atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, svarstė, ar pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Remiantis Sprendime pateikiama informacija, teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis byloje esančiais duomenimis apie padėtį jos kilmės valstybėje bei tuo, kad pareiškėja nepateikė jokios konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, kad jai iš esmės yra reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, teismas priėjo prie išvados, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

21. Teismas nurodė, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo; tuo tikslu valstybės narės, be kita ko, užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro, ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi turima ir surinkta kilmės valstybės informacija, surinko duomenis apie esamą situaciją šalyje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui pagal jame nurodytas aplinkybes tinkamai išnagrinėti. Šiuo atveju, teismo vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), kritiškai ją ištyrė, o pati pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais priešingai neįrodė.

22. Atsižvelgęs į keliamo ginčo faktines aplinkybes, prašymo argumentus, Migracijos departamento surinktą medžiagą, teismas nenustatė, kad Migracijos departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista jos teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Pabrėžė, kad byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

23. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas turėjo laikyti ją nepilnamete, o, iki momento kol tikrasis amžius nėra nustatytas, visos abejonės turėtų būti vertinamos pareiškėjos naudai. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija Išvadoje nurodė, jog biologinis pareiškėjos amžius yra apie (duomenys neskelbtini). Ši įstaiga yra kompetentinga nustatyti asmens biologinį amžių, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti įstaigos kompetencija ir pateiktais duomenimis, o pati pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad ji yra nepilnametė.

24. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi tyrimą, taip pat kitų aplinkybių, kurios lemtų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą.

25. Taigi, teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

26. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

28. Pareiškėja teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

29. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad iš kilmės šalies išvyko dėl (duomenys neskelbtini).

30. Pažymi, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra moteris ir iš esmės dar vaikas. Atsakovas, remdamasis Išvada, nustatė, kad pareiškėjos biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja teigia, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos vertinimu, tol, kol tikrasis amžius nėra nustatytas, aplinkybės dėl amžiaus turi būti vertinamos jos naudai, todėl ji turėtų būti laikoma nepilnamete ir priskiriama padidintos rizikos asmenų grupėms pagal dvi kategorijas.

31. Atsakovas Sprendime neatliko atskiro tyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

32. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant visapusiško įrodymų ištyrimo.

33. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, jos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą patvirtina realią grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą.

34. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nevertino pareiškėjos teiginių, kad grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Pareiškėja yra labai jauno amžiaus moteris, kuri buvo prievarta ištekinta, neturi namų, šeimos ir artimųjų pagalbos, anksti patyrė žiaurų smurtą, dėl to yra labiau pažeidžiama.

35. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

41. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

43. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

47. Pareiškėja teigia, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra moteris ir iš esmės dar vaikas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad EPPB neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina ir tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija Išvadoje nurodė, jog biologinis pareiškėjos amžius yra apie (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo abejoti įstaigos pateiktais duomenimis nėra, o pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, kad ji yra nepilnametė. Taigi, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos Išvada, nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametis asmuo, o pareiškėja nepateikė savo asmens dokumentų, iš kurių būtų galima daryti priešingas išvadas. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiško smurto lygis yra žemas ir tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką pareiškėjai susidurti su beatodairišku smurtu bei lemtų tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą patvirtina realią grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, o aplinkybė, kad buvo prievarta ištekinta patvirtina faktą, jog yra labiau pažeidžiamas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, jos apklausos Migracijos departamente metu, nenurodė, kad kilmės valstybėje patyrė smurtą, buvo prievarta ištekinta. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punktą prieglobsčio prašytojas privalo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl kilmės valstybėje patirto smurto bei prievartinio ištekinimo vertinami kritiškai bei atmetami kaip nepagrįsti.

50. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

51. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

53. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į ISIS sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

54. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos C. L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė