972a70ed-d4e4-433d-ab9d-36dc448bc3ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-932-244/2011Procesinio Nr. 3-61-3-02946-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Ž., pareiÅ¡kėjo atstovei S. R., atsakovės atstovui SvajÅ«nui Ratiukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Ž. skundÄ atsakovui LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) 2010-09-22 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)2 punkte nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimas, kuris įvyko 2008-10-01, nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) praÅ¡o panaikinti 2010 m. rugsėjo 22 d. CMEK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. įtvirtintÄ iÅ¡vadÄ , jog sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-10-01, nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų, ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra vidaus tarnybos pareigÅ«nas, dirba tyrėju. 2008 m. spalio 1 d., vykdydamas savo tarnybines pareigas, t. y. operatyvinius tyrimo veiksmus, patyrė sveikatos sutrikdymÄ â€“ kairės rankos stipinkaulio distalinio galo lūžimÄ .

Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2009 m. vasario 4 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigÅ«no M. Ž. susižalojimo“, kurioje buvo konstatuota, jog Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. kompensacija jam nepriklauso, nes traumÄ patyrė nesant padidėjusio pavojaus kriterijui. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – panaikino 2009 m. vasario 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigÅ«no M.

Ž. susižalojimo“. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju objektyvios ir neginčijamos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika jo gyvybei ir sveikatai, pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo. LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1149/2010 konstatavo, kad nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiÅ¡kėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o (toliau – SÄ raÅ¡as) 3.7 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami pėdos, plaÅ¡takos kaulų, vieno Å¡onkaulio ar dviejų Å¡onkaulių, vieno raktikaulio, vieno dilbio kaulo, Å¡eivikaulio izoliuoti uždarieji lūžiai, kurie po gydymo gerai suauga.

Kadangi pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio distalinio galo lūžimas, o stipinkaulis yra vienas iÅ¡ dilbio kaulų, todėl jo patirtas sveikatos sutrikdymas yra įtrauktas į SÄ raÅ¡Ä (SÄ raÅ¡o 3.7 p.). Dėl patirtos traumos nedarbingumo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. spalio 10 d., nes buvo uždėtas gipsinis įtvaras. Nuo 2008 m. spalio 11 d. iki 2009 n. spalio 11 d. pareiÅ¡kėjas turėjo dalyvauti stebėtojų misijoje Kosove, tačiau dėl objektyvių aplinkybių 2008-09-28 buvo priimtas įsakymas, numatantis iÅ¡vykimo į misijÄ datÄ 2008-10-12.

Apie tai, kad turi iÅ¡vykti į misijÄ paskutinio vizito metu informavo savo Å¡eimos gydytojÄ , kuri 2008 m. spalio 10 d. medicininiuose dokumentuose padarė įraÅ¡Ä , kad „nedarbingumas nutrauktas pačiam praÅ¡ant“. Pagal medicininių dokumentų įraÅ¡us laikinas nedarbingumas truko tik 10 dienų, nors tokie sužeidimai įprastai neÅ¡iojant gipsinį įtvarÄ sugyja per 4–5 savaites. Neigiamai pažymos iÅ¡vadai didžiausiÄ Ä¯takÄ turėjo laikinojo nedarbingumo trukmė, užfiksuota oficialiuose medicininiuose dokumentuose.

Aplinkybė, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo nutrauktas jo paties praÅ¡ymu dėl objektyvių aplinkybių, atsakovui buvo žinoma, nes apie tai pareiÅ¡kėjas informavo CMEK chirurgÄ specializuotos ekspertizės atlikimo metu. Aplinkybė, kad nuo 2008-10-11 iki 2009-10-11 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma atsakovui dar prieÅ¡ siunčiant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Atsakovas žinojo apie įsakymÄ , o žinodamas, kad medicininiuose įraÅ¡uose buvo padarytas įraÅ¡as „nedarbingumas nutrauktas pačiam praÅ¡ant“, bei aplinkybę, jog Ä®sakymo pagrindu pareiÅ¡kėjas turėjo iÅ¡vykti dalyvauti misijoje Kosove iÅ¡ karto po atsisakymo tęsti laikinÄ jį nedarbingumÄ bei tai, kad įprastai tokie sveikatos sutrikdymai sugyja per daug ilgesnį laikotarpį, turėjo vertinti faktinį nedarbingumÄ , t. y. laikotarpį, per kurį patirtas sužalojimas turi tinkamai sugyti, o ne formaliai taikyti SÄ raÅ¡o 3 punktÄ .

Atsakovas LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras) atsiliepime į skundÄ (b. l. 53–60) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad CMEK ekspertizės metu rėmėsi visais pateiktais ir turimais medicininiais dokumentais bei objektyviais duomenimis. Nedarbingumo pažymėjimo uždarymas reiÅ¡kia, kad tikslas pasiektas, pacientas pasveiko, jo darbingumas atstatytas ir pacientas gali grįžti į tarnybÄ bei visapusiÅ¡kai atlikti savo pareigas, nes kiekvienas gydantis gydytojas veikia pagal teisės aktų, kurie reglamentuoja asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , ribas, ir negali, net ir pačiam pacientui praÅ¡ant, iÅ¡leisti į darbÄ (tarnybÄ ) nepasveikusį asmenį.

PrieÅ¡ingai, gydantis gydytojas prisiima atsakomybę ne tik už tokio asmens sveikatÄ ir gyvybę, kuriais bus rizikuojama, kai nepasveikęs asmuo atliks savo pareigas, ypač, jeigu tai susieta su statutinė tarnyba, kuri pasižymi profesine rizika, pasireiÅ¡kiančia psichologine įtampa, kasdieniais aukÅ¡to lygmens streso protrÅ«kiais, fiziniu krÅ«viu (papildomi praktiniai ir taktiniai pratimai, specialus fizinės prievartos veiksmų (smÅ«giai į galvÄ , kaklÄ smaugimo veiksmai ir kt.) atlikimo mokymas), darbu naktimis (pamainomis), bet ir prisiima atsakomybę už aplinkinių asmenų gyvybę ir sveikatÄ , kurių interesus privalės ginti nepasveikęs, sergantis pareigÅ«nas.

M. Ž. laikinasis nedarbingumas truko 10 kalendorinių dienų, t. y. nuo 2008-10-01 iki 2008-10-10. CMEK neturi teisinio pagrindo taikyti pasirinktinai SÄ raÅ¡o sÄ lygų, kadangi kiekvieno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo atveju turi bÅ«ti įvertinta sÄ lygų visuma, pagal kurias konkretus sveikatos sutrikdymas bus priskirtas prie atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymo. M. Ž. nedarbingumo pažymėjimas buvo uždarytas 2008-10-10. Nepriklausomai nuo to, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo uždarytas pastarajam pačiam praÅ¡ant, nedarbingumo pažymėjimo uždarymo faktas įrodo, kad M.

Ž. sveikatos bÅ«klė buvo patenkinama, jis galėjo be rizikos savo sveikatai tęsti tarnybÄ toliau. PareiÅ¡kėjas nepateikė CMEK nei vieno medicininio dokumento, kad jo gydymas buvo tęsiamas toliau po nurodyto nedarbingumo pažymėjimo uždarymo, jam dalyvaujant Europos SÄ jungos teisinės valstybės misijoje Kosove, Eulex Kosovo (stebėtojų misija). Gipso neÅ¡iojimas nėra faktas, kad kaulas nėra sugijęs, nes kai kurie lūžiai gali gyti ir sugyti be gipso, nes pagrindinis gydymo aspektas yra kaulų ramybė, kad lūžgaliai nejudėtų vienas kito atžvilgiu.

Vienintelis įrodymas yra nedarbingumo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad laikinojo nedarbingumo trukmė buvo 10 kalendorinių dienų, kitų įrodymų nėra, todėl neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais pareiÅ¡kėjas nusprendė, kad jo patirta trauma turi bÅ«ti vertinama pagal SÄ raÅ¡o 3.7 punktÄ . M. Ž. nesÄ Å¾iningai naudojasi savo teise gauti kompensacijÄ , nes iÅ¡ vienos pusės jis teigia, kad uždarė nedarbingumo pažymėjimÄ , nes pasveiko, todėl iÅ¡važiavo į misijÄ (pagrindas – jo nurodytas uždarytas nedarbingumo pažymėjimas), iÅ¡ kitos pusės, – kad į misijÄ iÅ¡važiavo nepasveikęs, nes turėjo neÅ¡ioti gipsÄ (tačiau jokių duomenų apie savo sveikatos problemos eigÄ misijoje nepateikė).

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 93–95) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad specializuotos medicininės ekspertizės komisijos ekspertinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklėmis ir SÄ raÅ¡u, patvirtintais LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130. LR vidaus reikalų ministras 2008-08-05 įsakymu Nr. IV-299 patvirtino ApraÅ¡Ä , kuris reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų CMEK atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkÄ .

Pagal ApraÅ¡o 49 p. pareigÅ«nų ekspertizė, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ , dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, atliekama ir ekspertiniai sprendimai priimami vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir SÄ raÅ¡o nuostatomis. ApraÅ¡o 50 p. numatyta, kai, atliekant pareigÅ«nų ekspertizę, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ , iÅ¡ kitų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų pateiktuose medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sveikatos sutrikdymo trukmė neatitinka nustatomojo sveikatos sutrikdymo pobÅ«džio, mechanizmo ir (ar) laiko, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas nustatomas esančiais sveikatos sutrikdymo objektyviais duomenimis.

Ankstesnių ligų paÅ«mėjimai, atkryčiai, medicinos pagalbos teikimo trÅ«kumai, rekonstrukcinės-plastinės, ortopedinės chirurgijos paslaugų teikimas pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo neįtakoja. Vidaus tarnybos statuto 41 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams nelaimingo atsitikimo atveju iÅ¡duodamas nedarbingumo pažymėjimas. Pagal medicininių dokumentų įraÅ¡us laikinas pareiÅ¡kėjo nedarbingumas truko 10 dienų nuo 2008-10-01 iki 2008-10-10. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymÄ nuo 2008-10-11 iki 2009-10-11 pareiÅ¡kėjas dalyvavo stebėtojų misijoje Kosove ir buvo darbingas.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2008-10-11 iki 2009-10-11 buvo nedarbingas dėl 2008-10-01 sveikatos sutrikdymo, nėra. Todėl CMEK tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes spręsdama klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo trukmės nuo 2008-10-01 gautos traumas. Skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-09-22 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Minėta pažyma iÅ¡ esmės ginčijama ta apimtimi, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o, kuris apibrėžia, kokie sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai priskiriami sunkiems, apysunkiams ir lengviems, numatytų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti CMEK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktÄ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti jo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. SÄ raÅ¡o 3 p. nustatyta, kad lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinÄ jį nedarbingumÄ . Tokių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų baigtinis sÄ raÅ¡as pateiktas 3.1–3.11 punktuose.

PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-10-01, į šį sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas, nes nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo trauma lėmė 10 dienų trunkantį nedarbingumÄ , todėl pagal SÄ raÅ¡o reikalavimų 3 p. nepriskiriama lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį nedarbingumÄ .Taigi pagal sveikatos sutrikdymo trukmę, pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas neatitinka lengvų sutrikdymų sÄ raÅ¡e nurodytÄ laikinojo nedarbingumo trukmę, tačiau tam, kad sveikatos sutrikdymas bÅ«tų priskirtas lengviems, jis turi atitikti SÄ raÅ¡o 3 punkte nustatytų sÄ lygų visumÄ .

Kitaip tariant, bÅ«tina, kad sveikatos sutrikdymas patektų į SÄ raÅ¡o 3 punkto nuostatų taikymo sritį ne tik pagal nustatytÄ sveikatos sutrikdymo trukmę, bet ir sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį. IÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatų matyti, kad vienas iÅ¡ kompensacijos pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo atvejais tikslų yra kuo labiau asmeniui kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , kuri kyla dėl rizikos, atliekant tarnybines pareigas. Å i kompensacija ir atitinkamas jos dydis mokamas ne dėl bet kokio sveikatos sutrikdymo, dėl tokio, kuris sukelia atitinkamus konkrečiai teisės normose numatytus sveikatos sutrikdymo padarinius.

Administracinėje byloje Nr. A146-431/2010 teisėjų kolegija konstatavo, kad traumos kvalifikavimas pagal SÄ raÅ¡o 2.3 punktÄ vien dėl laikinojo nedarbingumo trukmės negalimas, nes <...> kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta sveikatos sutrikdymo priskyrimÄ atitinkamam sveikatos sutrikdymo laipsniui lemianti Sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡e numatytų sÄ lygų visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-431/2010). IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po nedarbingumo pažymėjimo uždarymo pareiÅ¡kėjas gydėsi dėl patirtos traumos, ar turėjo kokių nors sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių tokiu mastu, kuris reikalaujamas pagal SÄ raÅ¡o nuostatas.

PareiÅ¡kėjas per teismo posėdį paaiÅ¡kino, kad į gydytojus po 2008-10-10 dėl patirtos traumos nesikreipė, nes iÅ¡vyko į misijÄ Kosove, todėl neturėjo galimybės toliau gydytis. PareiÅ¡kėjas nepateikė CMEK nei vieno medicininio dokumento, kad jo gydymas buvo tęsiamas toliau po nurodyto nedarbingumo pažymėjimo uždarymo, jam dalyvaujant Europos SÄ jungos teisinės valstybės misijoje Kosove, Eulex Kosovo. Gipso neÅ¡iojimas nėra faktas, kad kaulas nėra sugijęs, nes kai kurie lūžiai gali gyti ir sugyti be gipso, nes pagrindinis gydymo aspektas yra kaulų ramybė, kad lūžgaliai nejudėtų vienas kito atžvilgiu.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į teisinio reguliavimo kontekstÄ , į kurį patenka SÄ raÅ¡o nuostatos, ir Å¡io teisinio reguliavimo tikslÄ , pareiÅ¡kėjo sužalojimo kvalifikavimas pagal SÄ raÅ¡Ä negalimas, nes, kaip minėta anksčiau, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta sveikatos sutrikdymo priskyrimÄ atitinkamam sveikatos sutrikdymo laipsniui lemianti SÄ raÅ¡e numatytų sÄ lygų visuma.Vertinant ginčijamo sprendimo atitiktį teisės aktuose nustatytiems administracinių aktų formos reikalavimams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CMEK veikos specifika ir Å¡ios veiklos teisinis reguliavimas lemia, jog komisija savo iÅ¡vadas turi pateikti įraÅ¡ydama jas į patvirtintų formų dokumentus.

Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos priimamų administracinių aktų pobÅ«dį ir formÄ , kuri jai yra privaloma, nustato Å¡ios institucijos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai. Tuo tarpu VieÅ¡ojo administravimo įstatyme yra iÅ¡dėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Taip pat nėra nustatyta keliuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose turi bÅ«ti iÅ¡dėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas bÅ«tų suraÅ¡ytas vientisame dokumente.

Centrinės medicinos ekspertizės komisijos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, sÄ veikoje su Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai (žr. Å¡iuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus specializuotos medicininės ekspertizės pažymai taikomus formos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjo M.

Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                Gintaras Dzedulionis                                                                                                                Irena Paulauskienė                                                                                                      Liudmila Zaborovska