9728aafb-d355-423f-82f1-d8b3ce401dec · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1755-343/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15200-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.14.8.9 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B. M. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu praÅ¡o tarp jo ir V. J. 1998m. kovo 28 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti galiojančia nuo jos sudarymo momento ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

2. Nurodo, kad ieÅ¡kovas 1998 m. kovo 28 d. privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ V. J. įsigijo 5,78 arų žemės sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 1998 m. kovo 28 d. raÅ¡ytine sutartimi V. J. pardavė ieÅ¡kovui sandėlį, kuris pritaikytas gyventi vasaros metu, bendrame sodų bendrijos sklype. V. J. sutartyje patvirtino, kad parduodamos patalpos sandėlyje yra iÅ¡pirktos, niekam neperleistos, neįkeistos, nedovanotos, areÅ¡to, draudimų ir teisminių ginčų Å¡ių patalpų atžvilgiu nėra.

Sandėlis pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu ir pastatytas prieÅ¡ais žemės sklypÄ , kurį ieÅ¡kovas įsigijo minėta privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Tikina, kad ieÅ¡kovas V. J. už sandėlį sumokėjo 1 000 dolerių. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje sandėlis įvardintas Å«kio pastatu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžia ir pabaiga 1963 metai. Sandėlis dėl ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių Nekilnojamo turto registre nebuvo užregistruotas.

Notarė sutarties nepatvirtino, paaiÅ¡kindama, kad galioja 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 255 straipsnio norma, pagal kuriÄ notarinė forma bÅ«tina gyvenamosioms patalpoms – butui, namui ar jų daliai, kai bent viena iÅ¡ sutarties Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis. Sandėliui pirkti ar parduoti pakanka raÅ¡ytinės sutarties formos, kÄ patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Tam, kad bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas, turi bÅ«ti konstatuota, kad sandorio Å¡alių valia atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ . Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai. IeÅ¡kovas sandėlį pirko sÄ Å¾iningai ir iki Å¡iol jį valdo, jame laiko savo asmeninius daiktus, jokių pretenzijų į šį daiktÄ niekas nebuvo pareiÅ¡kęs. II.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia priimti atsisakė.

4. Nurodė, kad ieškovas, šio ieškinio padavimo metu žinojo, kad V. J., nebūdama ginčo sandėlio savininke, neturėjo įstatymų suteiktos teisės disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu ir 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleisti jo pareiškėjui (nustatė iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-460-402/2018 7 puslapis); jog tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusias normas (1964 m.

CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo bÅ«ti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį (nustatė iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 26 punktas); asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ , tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Å«kinis pastatas nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, o jo perdavimas neturinčio teisės disponuoti tokiu turtu asmens nurodymu ir tokio perdavimo pagrindu atsiradęs statinio valdymas negali bÅ«ti pripažinti teisėtu (nustatė iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 27 punktas), vis tiek kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priimti procesinį dokumentÄ â€“ sandorį pripažinti galiojančiu, nesukelsiantį jokių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. nesuteiksiančių nuosavybės teisių į ginčo pastatÄ .

5. Sprendė, kad aukščiau nurodytų faktų konstatavimas, patvirtintas teismo procesiniais sprendimais, kurie atsakovui įgijo tiek prejudicinę reikÅ¡mę, tiek res judicata galiÄ , yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti ginti ieÅ¡kovo teises.

6. Teismas ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, kad jo nurodomos aplinkybės, jog už sandėlį jis sumokėjo 1 000 dolerių, kad sandėlį pirko sÄ Å¾iningai ir iki Å¡iol jį valdo, kad V. J. sutartyje pareiÅ¡kė ir patvirtino, jog parduodamos patalpos sandėlyje yra iÅ¡pirktos ir niekam neperleistos, sudaro pagrindÄ apginti savo pažeistÄ teisę kitu įstatyme nustatytu bÅ«du – atlyginti nuostolius (jeigu tokius nuostolius ieÅ¡kovas patyrė). III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 7. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-23744-1041/2020 ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti V.

J. ir ieÅ¡kovo sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nurodo, kad ieÅ¡kovas prideda sutarties kopijÄ , o ne originalÄ . Apelianto teigimu, vyko ne vienas, o daugybė teismo posėdžių ir sutarties originalas buvo patvirtintas teismo, ir buvo bylose, o Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenys tai patvirtina. Tikina, kad apeliantas sutarties originalÄ turi. 1.2. Liteko duomenys rodo, kad sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ imitavo teisinį ginÄÄ , nors iÅ¡ tikrųjų ginčo nebuvo ir Å¡iandien nėra, nes sandėlis sodo bendrijos buhalterijos balanse nėra apskaitomas, sandėlis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Apelianto teigimu, sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 1 d. susirinkimas negalėjo spręsti dėl jiems nepriklausančio sandėlio nugriovimo. 1.3. Apeliantas 2017 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydamas panaikinti teritorinio registratoriaus atsisakymÄ Ä¯registruoti Å«kio pastatÄ . Prideda ieÅ¡kovo kreipimosi praÅ¡ymo originalo kopijÄ , kuri įrodo, kad registrų centro darbuotojai sÄ moningai keičia ieÅ¡kovo valiÄ : ieÅ¡kovas praÅ¡o įregistruoti statinį, o jie vertina, kad praÅ¡o įregistruoti nuosavybės teises.

Dėl to ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į centrinį registratorių ir administracinį teismÄ . Tikina, jog yra dvi sutartys, viena – žemės pirkimo, kita – sandėlio pirkimo ir nėra pagrindo vertinti jų kaip vienos sutarties. 1.4. Apeliantui neaiÅ¡ku, kokiu procesiniu dokumentu buvo nustatyta, kad sandėlis pastatytas savavaliÅ¡kai. Teigia, jog teritorijų planavimo inspekcija teismo buvo pripažinta kaip iÅ¡vadÄ teikianti institucija, kuri nenustatė, neužfiksavo savavaliÅ¡kos statybos fakto.

TÄ ji ir teikė teismui, bet kiek anksčiau sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas pirko iÅ¡ statybų inspekcijos savavaliÅ¡kos, neva apelianto statyto sandėlio aktÄ , kurį po metų pati institucija panaikino ir atÅ¡aukė savo potvarkiu. Teismui Å¡ito nepakako ir jis vertino, kad inspekcija atÅ¡aukė savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , bet atÅ¡aukė senaties pagrindu, o ne kitu motyvu. Apelianto teigimu, pats aktas, akivaizdu, yra negaliojantis nuo jo suraÅ¡ymo momento, vietoje prie sandėlio, kai akto „užsakovas“ pats patvirtino, kad sandėlio statybos metai 1963, t. y. 50 metų senumo, kai senačiai reikia deÅ¡imties.

Taip teismas negaliojantį, atÅ¡auktÄ pačios institucijos savavaliÅ¡kos statybos aktÄ pavertė teisiniu argumentu. 1.5. Sandėliui pirkti ar parduoti pakanka raÅ¡ytinės sutarties formos, kÄ patvirtina registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas. Nurodo, kad sutartis nėra užregistruota registrų centre, todėl praÅ¡o teismo leidimo leisti pratęsti užregistravimo terminÄ ir artėti prie teisminių ginčų pabaigos.

8. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 28 d. gautas apelianto prašymas, kuriame nurodoma, kad atskirajame skunde jis vadovavosi centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, tačiau nenurodė, kuria sprendimo dalimi vadovaujasi. Apeliantas prašyme patikslina, kad vadovaujasi minėto sprendimo trečiame puslapyje esančia ketvirta pastraipa nuo „Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pažymi“. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 9. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. kovo 2 d. praÅ¡ymÄ VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialo vedėjai, 2013 m. lapkričio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ bei centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieÅ¡kiniu, juolab, kai matyti, kad teikiami dokumentai nėra naujai gauti, t. y. jie yra senų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie apelianto teikiami dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nagrinėjamu atveju juos priimti į bylÄ atsisakytina (CPK 314 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas tarp jo ir V. J. 1998 m. kovo 28 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti galiojančia nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovo teigimu, tam, kad bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas, turi bÅ«ti konstatuota, kad sandorio Å¡alių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ . Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priimti atsisakė. Vadovaudamasis teismų priimtais procesiniais sprendimais, konstatavo:

1) ieškinio pateikimo metu ieškovas žinojo, kad V. J., nebūdama ginčo sandėlio savininke, neturėjo įstatymų suteiktos teisės disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu ir 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleisti jo pareiškėjui (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-460-402/2018);

2) tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019);

3) asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ , tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Å«kinis pastatas nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, o jo perdavimas neturinčio teisės disponuoti tokiu turtu asmens nurodymu ir tokio perdavimo pagrindu atsiradęs statinio valdymas negali bÅ«ti pripažinti teisėtu (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nepaisant Å¡ių aplinkybių, ieÅ¡kovas vis tiek kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priimti procesinį dokumentÄ â€“ sandorį pripažinti galiojančiu, nesukelsiantį jokių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. nesuteiksiančių nuosavybės teisių į ginčo pastatÄ . Sprendė, kad minėtų faktų konstatavimas, patvirtintas teismo procesiniais sprendimais, kurie atsakovui įgijo tiek prejudicinę reikÅ¡mę, tiek res judicata galiÄ , yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti ginti ieÅ¡kovo teises.

Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau iÅ¡ esmės nenurodo, kokias procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡iÄ nutartį priimdamas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prejudicinę galiÄ turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata galia taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galiÄ , sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog apeliantas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti teritorinio registratoriaus atsisakymÄ Ä¯registruoti ginčo Å«kio pastatÄ ir jo nuosavybės teises į jį, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-460-402/2018 pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas; taip pat pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti nuosavybės teises į ginčo pastatÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019 pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmetė, o Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ , nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas savo nuosavybės teisių atsiradimÄ Ä¯ ginčo statinį grindė sudaryta raÅ¡ytine sutartimi prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria V.

J. apeliantui pardavė sandėlį. Tačiau tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį.

18. Å iuo atveju aukščiau minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o juose konstatuotos faktinės aplinkybės apie tai, kad pirkimo-pardavimo sutartimi V. J. neturėjo įstatymo suteiktos teisės sandėlio perleisti apeliantui, todėl Å¡is sandoris negaliojantis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, apeliantui turi tiek prejudicinę, tiek ir res judicata galiÄ . Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Å«kinis pastatas nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kitaip tariant jis nėra civilinės apyvartos objektas, todėl jokie sandoriai dėl jo negalėjo bÅ«ti sudaromi.

Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti sandėlio pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, ieÅ¡kovui nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes ieÅ¡kovas netaps ginčo statinio savininku. Å iuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieÅ¡kinį priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

20. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieÅ¡kinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė