2019-05-29 Nr. AB-12149-3-62-3-00954-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1097-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00954-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, ir Ligoninė), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, jog buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose jam buvo skirta tik viena asmeninė spintelė, ant kurios stovėjo televizorius bei kiti smulkūs daiktai. Baldai buvo pritvirtinti prie grindų. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl pateiktą maistą turėjo valgyti atšalusį, atsistojęs prie palangės. Paaiškino, jog yra sunkus ligonis, serga (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas neužtikrina tinkamų sąlygų pareiškėjui maitintis. Taip pat neturi galimybės rašyti laiškus savo artimiesiems. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nepatogumus.

3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus (6D3/p korpuse) kamerų tipo palatose: 103 kamerų tipo palatoje (17,70 kv. m, 2 lovos); 105 kamerų tipo palatoje (32,14 kv. m, 5 lovos); 114 kamerų tipo palatoje (14,45 kv. m, 2 lovos); 116 kamerų tipo palatoje (17,86 kv. m, 2 lovos). Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurios paskirtis ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

Šiai įstaigai taikomi sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 18 punkte buvo numatyta, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės komplektas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gyvenamosios patalpos buvo įrengtos atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737, 21 punkto nuostatas, kurios numato, jog palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Šioje higienos normoje nebuvo numatyta, kad palatose turi būti įrengtas stalas. Tokios pareigos nenumatė ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, todėl, įstaiga, neįrengdama šio baldo, teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Pabrėžė, kad visuomenės sveikatos centro specialistai, konstatavo, jog minėtos patalpos buvo įrengtos tinkamai, laikantis Lietuvos higienos HN 47:2011 21 punkto reikalavimų.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-323 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 731 punkto redakcija, kurioje įtvirtintas reglamentavimas orientuotas į kamerinės sistemos įvedimą Lietuvos pataisos įstaigose. Vadovaujantis šiuo straipsniu nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių sąlygų: 1) kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 2) kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Ligoninėje kamerų tipo palatos įrengtos nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 straipsnio nuostatų, todėl šioje įstaigoje pacientai kali kamerų tipo palatose teisėtai. LAVL nuomone, nuteistųjų teisinė padėtis dėl jų laikymo šiose patalpose nekito, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklausė ne nuo jų laikymo kamerų tipo palatose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis (lengvosios, paprastosios ar drausminės) jie atliko laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas reikalavimą neturtinei žalai atlyginti grindė tapačiomis aplinkybėmis, nurodytomis kito pareiškėjo skunde administracinėje byloje Nr. I-2009-414/2017. Atsakovo manymu, pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės neatitiko tikrovės, deklaratyvaus pobūdžio, todėl niekuo nepagrįstos.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neaprūpinant kamerų tipo palatų stalais Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

8. Teismas pažymėjo, kad Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos norma HN 47:2011 21 punktu, kuriame nustatyta, jog palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Teismo vertinimu, iš į bylą atsakovo pateiktų kamerų tipo palatų nuotraukų galima spręsti, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Kadangi Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl, teismo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas teikė skundus Ligoninės administracijai, teismui, todėl bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad nesant kameroje - palatoje stalo jis negalėjo rašyti laiškų. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių klausdamas, kodėl kameroje Nr. 103 nėra nei valgomojo, nei rašomojo stalo. Atsakovas 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 7-274 pareiškėjui paaiškino, kad galiojantys teisės aktai privalomo stalo įrengimo nenumato. Be to, atsakovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punkto pažeidimų nenustatė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, skunde abstrakčiai nurodęs, jog dėl Ligoninės personalo veiksmų (kamerų-palatų neaprūpinimo stalu) buvo pažemintas, jautė nepatogumus, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas byloje tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas, įvertinęs, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011, kurioje nenumatytas stalo palatoje įrengimas, taikoma visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms, teikiančioms ambulatorines odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas (3 p.), ne tik Laisvės atėmimo vietų ligoninei, konstatavo, kad nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad sveikatos sutrikimai ar išgyvenimai, nepatogumai gali būti pripažinti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

11. Teismas, nenustatęs, kad dėl pareiškėjo skunde aprašytų aplinkybių jam kilo sunkesni padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs žeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti skundus, pasiūlymus, prašymus viešojo administravimo institucijoms ir ginti savo teises teisme, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ar buvo pasiektas minimalus žiaurumo lygis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (nesant pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos pasireiškimo fakto konstatavimui), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

12. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir priimti teisingą teismo sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes. Pareiškėjas sutinka, kad pagal Lietuvos higienos HN 47:2011 normas stalas gyvenamojoje patalpoje nepriklauso. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-323 buvo sugriežtintos LAVL administracijos laikymo sąlygos ir 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kameros tipo gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas į bendrąją valgyklą nebevedamas. Pareiškėjas negalėjo pilnaverčiai maitintis, rašyti laiškus, mokytis.

15. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai išanalizavo pareiškėjo bei atsakovo pateiktus argumentus bei teismo sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, neaprūpinant pareiškėjo kamerų tipo palatose stalu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis ir pareiškėjo patirta neturtine žala, atsakovo pateiktus atsikirtimus, kitus byloje pateiktus įrodymus, skundo netenkino, nenustatęs LAVL neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, t. y. būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl nėra pagrindo manyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmus buvus neteisėtais.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neįsigilino į bylos aplinkybes. Pareiškėjas sutinka, kad pagal Lietuvos higienos HN 47:2011 normas stalas gyvenamojoje patalpoje nepriklauso, tačiau pažymi, jog dėl stalo nebuvimo kamerų tipo gyvenamosiose patalpose jis negalėjo pilnaverčiai maitintis, rašyti laiškus, mokytis.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

22. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į skundą teiginiais, kuriems skundžiamame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas, kad ginčui reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., teisės aktuose, kuriuose nustatyti reikalavimai pataisos įstaigų, iš jų – ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, patalpų įrengimui, expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad LAVL kamerų tipo palatoje, be kito inventoriaus, turi būti stalas, tačiau nesutinka, kad stalas LAVL kamerų tipo palatoje, esant čia laikomo asmens prašymui, neturėtų būti įrengiamas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriaus, reglamentuojantis arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį, buitinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą, 173 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

25. Taigi, laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems, laikomiems užrakintiems patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos turi būti sudaromos geresnės nei nuteistiesiems, kurie laikomi užrakinti kitų rūšių pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, o, ar laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomų nuteistiesiems gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos atitinka BVK 173 reikalavimus 5 dalyje nustatytus reikalavimus, apsprendžia konkreti jų (sąlygų) visuma, kuri, kolegijos vertinimu, gali skirtis nuo patalpos dydžio ir vietų skaičiaus joje, asmens susirgimų pobūdžio ir pan.

26. Ginčo atveju, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose, kuriuose nustatyti reikalavimai laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatų įrengimui, nėra draudžiama palatose įrengti (pastatyti) stalą, taip pat nėra duomenų, jog palatose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jo (stalo) pastatyti negalima dėl objektyvių priežasčių, į tai, kad pareiškėjas prašė sudaryti sąlygas naudotis stalu, teisėjų kolegijos vertinimu, galima konstatuoti, kad LAVL administracija, atsisakydama sudaryti pareiškėjui galimybę naudotis stalu, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

27. Sprendžiant, ar dėl stalo nebuvimo kamerų tipo palatose pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

28. Ginčo atveju, net ir pripažinus, kad ginčo laikotarpiu LAVL nepagrįstai nesudarė pareiškėjui galimybės naudotis stalu kamerų tipo palatose, atsižvelgiant į tai, kad kitų nusiskundimų, susijusių su laikymo sąlygomis šiose patalpose, pareiškėjas nenurodė, LAVL kamerų tipo palatos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 reikalavimus, LAVL sąmoningai nesiekė pažeisti pareiškėjo orumo ar nežmoniškai su juo elgtis, neišskyrė jo iš kitų lygiaverčių subjektų, pripažintina, kad minėti veiksmai nesukėlė pareiškėjui tokio masto neigiamų pasekmių, kurias galima būtų pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kadangi šiuo aspektu nėra nustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žala, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

30. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, vertina kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, vadovaudamasis ABTĮ, gali pareikšti motyvuotą nušalinimą teisėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galbūt pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas.

31. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė