9727994e-7fc0-42df-a1cb-eb67dedfb384 · Panevėžio apygardos teismas

?Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-52-879/2022 Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00194-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 9 d. nutarties ir 2022 m. kovo 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, ir n u s t a t ė :

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 4 d. nutarimu byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas institucijos nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnį, kuri pradėta pagal pareiÅ¡kėjų G. ir E. P. pareiÅ¡kimÄ dėl jų kaimynų L. K. ir A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), laikomo galimai pavojingo Å¡uns – amerikiečių pitbulterjero, neturint tam savivaldybės iÅ¡duoto leidimo ir to Å¡uns vedžiojimo be antsnukio.

2. Nesutikdami su Å¡iuo institucijos nutarimu, pareiÅ¡kėjai G. ir E. P. Utenos apylinkės teismui padavė skundÄ , kuris Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo patenkintas ir byla grÄ Å¾inta Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įgaliojant atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

3. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi pateikė apeliacinį skundÄ , kurį Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi tenkino iÅ¡ dalies, panaikino minėtÄ apylinkės teismo nutartį ir priėmė naujÄ nutartį – administracinio nusižengimo bylÄ ROIK: (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo Utenos apylinkės teisme.

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartimi (toliau – 2022 m. kovo 9 d. nutartis) pareiškėjų G. ir E. P. skundas netenkintas ir skundžiamas 2021 m. spalio 4 d. Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, nenustačius faktinių duomenų įrodančių, kad L. ir A. K., laikydami šunį, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymo) ar kitų teisės aktų reikalavimus.

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 17 d. nutartimi (toliau – 2022 m. kovo 17 d. nutartis) iÅ¡ pareiÅ¡kėjų G. ir E. P. A. K. priteista po 181,50 Eur iÅ¡laidų jos advokato teisinei pagalbai apmokėti, Å¡iÄ nutartį neatsiejamai laikant 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalimi.

6. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas E. P. praÅ¡o panaikinti 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir 2022 m. kovo 17 d. nutartį bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teisme ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nepriteisti A. K. naudai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Kreipiamas dėmesys į byloje esančius duomenis – socialinio tinklo „Facebook“ vieÅ¡us įraÅ¡us „Amerikiečių stafordÅ¡yrų – pitbulterjerų veislės grupė“, kuriuose A.

K. pripažįsta, auginanti amerikiečių pitbulterjerų veislės Å¡unį, o jo maitinimui naudojanti žaliÄ mėsÄ , tačiau pradėjus administracinio nusižengimo teisenÄ nei L. K., nei A. K. negalėjo pateikti jų Å¡uns kilmės dokumentų ir visaip siekė nuslėpti Å¡uns veislę, teigdami, kad įsigijo turguje. Taigi, byloje iÅ¡kilo L. ir A. K. Å¡uns veislės nustatymo problema, kadangi lieka neaiÅ¡ku ar jis priskirtinas galimai kovinių ar pavojingų Å¡unų veislei, ar Å¡ių veislių miÅ¡rÅ«nams, kadangi Å¡uns savininkai siekia nuslėpti ir Å¡uns veislę ir jo kilmę (tėvus).

Teigiama, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra iÅ¡dėsčiusi pozicijÄ , kad Ä®statymo 2 straipsnio 23 ir 24 punktai negali bÅ«ti vertinami formaliai ir atsižvelgiant tik į Å¡uns kilmės dokumentus ar jo tėvų atsekamumÄ , o Å¡uns veislę galima nustatyti pagal genetinius tyrimus. 6.2. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. pažymoje nurodyta , kad yra galimybė nustatyti Å¡uns priklausomybę Amerikiečių StafordÅ¡yro Terjero, StafordÅ¡yro Bullterjero ir Bullterjero veislėms, todėl Å¡is raÅ¡tas, paneigia 2022 m. kovo 9 d. nutarties teiginį, kad L. ir A.

K. priklausančio šuns DNR tyrimo atlikimas būtų betikslis. Kartu 2022 m. kovo 9 d. nutartyje pirmos instancijos teismas itin formaliai taikė Įstatymo 2 straipsnio 23 ir 24 punktus, sudarydamas galimybes piktnaudžiauti minėtiems asmenims tuo, kad jie slepia/neatskleidžia laikomo šuns veislės ir kilmės. 6.3. Kreipiamas dėmesys į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo stenograma patvirtina, kad pirmos instancijos teismas taip pat manė, kad L. ir A. K. priklausančio šuns DNR tyrimas veislei nustatyti yra tikslingas, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tokiam tyrimui atlikti yra būtinas šuns savininkų sutikimas.

Pažymima, kad ANK 587 straipsnis nenustato, kad specialisto tyrimas gali bÅ«ti skiriamas tik galimai administracinį nusižengimÄ padariusio asmens ar tyrimo objekto savininko sutikimu. Taip pat buvo pažeista ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, o tai sutrukdė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ byloje, kai byloje yra duomenų, kad Å¡uo galimai priklauso kovinių ar pavojingų Å¡unų veislei, ar Å¡ių veislių miÅ¡rÅ«nams. 6.4.

Mano, kad panaikinus 2022 m. kovo 9 d. nutartį, taip pat turėtų bÅ«ti panaikinta ir 2022 m. kovo 17 d. nutartis, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos A. K. naudai, nes Å¡i nutartis neatsiejamai laikytina 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalimi. Be to, teismas, priteisdamas A. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta teismui diskrecijos teisė paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ar to nedaryti, o tai turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį ir situacijÄ byloje. |Teigiama, kad Å¡iuo atveju teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, susijusių su A.

K. elgesiu procese bei aplinkybių, kurios buvo pagrindas administracinio nusižengimo teisenai pradėti, t. y. minėti jos vieÅ¡i įraÅ¡ai socialiniame tinkle „Facebook“, nesutikimas su DNR tyrimu Å¡uns veislei nustatyti, kas pagrindžia jos siekį iÅ¡vengti Å¡uns veislės nustatymo, o tai kartu ir lėmė ilgÄ administracinio nusižengimo bylos procesÄ . Å ios aplinkybės privalėjo bÅ«ti įvertintos, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ L. ir A. K. atstovė advokatė J. M.-D. praÅ¡o teismo palikti nepakeistas abi skundžiamas nutartis ir priteisti L. ir A. K. apeliaciniame procese patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti Å¡ie argumentai: 7.1. Nesutinkama su tuo, kad pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iÅ¡dėstyta pozicija, kadangi Å¡i institucija nėra subjektas, oficialiai aiÅ¡kinantis teisės aktus, o ir apelianto teikiamoje publikacijoje Å¡i institucija tik iÅ¡sakė pozicijÄ , kad galiojanti teisinė reglamentacija, jos nuomone, gali sukelti keblumų bei neaiÅ¡kumų.

Taip pat ir A. K. į bylÄ yra pateikusi susiraÅ¡inėjimÄ su Å¡ia institucija, kuri tik patvirtino, nematanti galimybių priskirti Å¡unį kovinių ar pavojingų Å¡unų veislei ar jų miÅ¡rÅ«nams, esant nežinomiems Å¡uns tėvams. TokiÄ pačiÄ pozicijÄ iÅ¡dėstė ir Lietuvos kinologų draugija. 7.2. Sutinkama su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad, nežinant L. ir A. K. priklausančio Å¡uns tėvų, negalima jo priskirti koviniams ar pavojingiems Å¡unims, dėl ko Å¡uns DNR tyrimas tokiu atveju bÅ«tų betikslis, kadangi tai atitinka Ä®statymo 2 straipsnio 19, 20, 23, 24 punktų nuostatas.

Dėl to, net ir atlikus DNR tyrimÄ ir nustačius, kad Å¡uo turi tam tikrÄ procentÄ kažkurios veislės Å¡uns genų, tokio tyrimo rezultatas nesÄ lygotų teisinio priskyrimo Å¡io Å¡uns konkrečios veislės pavojingų ar kovinių Å¡unų miÅ¡rÅ«nams. Genetinis tyrimas tik gali konstatuoti ar tiriamasis Å¡uo turi tam tikrÄ kiekį konkrečios veislės Å¡uns genų, tačiau teisinis reguliavimas nesieja konkrečios veislės miÅ¡rÅ«no sÄ vokos su nustatytu procentu turimais konkrečios veislės genais.

Juolab byloje pareiÅ¡kėjai reikalavo nustatyti ar L. ir A. K. priklausantis Å¡uo yra pitbulterjerų veislės ar Å¡ios veislės miÅ¡rÅ«nas, tačiau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiÅ¡kiai nurodė, kad to nustatyti galimybių nėra. 7.3. Nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas turėjo skirti atlikti genetinį tyrimÄ net Å¡uns savininkams tam prieÅ¡taraujant ir Å¡iuo atveju nepagrįstai remiamasi ANK 587 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuota tik eksperto ar specialisto skyrimo tvarka, tačiau nenumatyta teismo teisė priversti asmenį atlikti tyrimÄ , kuris susijęs su medicinine intervencija į gyvÄ organizmÄ .

Juolab minimas Å¡uo yra L. ir A. K. nuosavybė, jis nėra konfiskuotas, nėra jokių objektyvių duomenų, apie savininkų netinkamÄ elgesį su Å¡uniu ar Å¡uns keliamÄ grėsmę ar pan. Dėl to, vien tai, kad pareiÅ¡kėjai panoro iÅ¡siaiÅ¡kinti konkretaus Å¡uns genetinę kilmę, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu paimti iÅ¡ savininkų Å¡unį prievarta ir jam atlikti vienokius ar kitokius medicininius tyrimus. Be to, Å¡uns Å¡eimininkai nurodė pagrįstus tokio savo nesutikimo motyvus, t. y.

DNR tyrimas Å¡iuo atveju yra betikslis, o tyrimo nustatyti Å¡uns priklausomybei pitbulterjerų veislei apskritai neįmanoma atlikti. Nesant jokios bÅ«tinybės vykdyti Å¡uns tyrimus, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai sÄ lygoja tiek stresÄ Å¡uniui, tiek infekcijų ir jų komplikacijų tikimybę, nėra pagrindo Å¡uniui sukelti tokiÄ Å¾alÄ ar grėsmę. 7.4. Nesutinkama su apeliacinio skundo motyvais dėl 2022 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo, kadangi socialinio tinklo pokalbiuose A. K. dalyvavo dar iki administracinės teisenos pradžios, todėl tai vertinti teismas neturėjo.

Tuo tarpu dėl sutikimo nedavimo atlikti minėtÄ DNR tyrimÄ pažymima, kad tokio sutikimo nedavė ne tik A. K., bet ir L. K., tačiau pastarojo elgesys procese apeliantui netinkamu nepasirodė. Juolab Å¡ie asmenys yra proceso dalyviai, kuriuos siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl jie turi teisę naudotis visomis teisėtomis priemonėmis, reikalingomis savo gynybai nuo nepagrįstų kaltinimų ir dėl to negali bÅ«ti laikoma, kad dėl to jų elgesys procese yra netinkamas. Netgi prieÅ¡ingai – Å¡ie asmenys dalyvavo visuose teismų posėdžiuose, aktyviai patys rinko ir teikė byloje įrodymus, teikė procesinius dokumentus, dėl jų veiksmų ar neveikimo byla niekaip nebuvo vilkinama ir/ar nekilo, kokių nors kitų neigiamų veiksnių Å¡iame procese.

Papildomas procesines išlaidas šie asmenys patyrė ir apeliaciniame procese, todėl teikia tai patvirtinančius dokumentus.

8. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde kvestionuojamas 2022 m. kovo 9 d. nutarties netenkinti pareiÅ¡kėjų skundo ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ bei 2022 m. kovo 17 d. nutarties priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas A. K. naudai pagrįstumas ir teisėtumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nutartyje pasisako bÅ«tent dėl Å¡ių apeliacinio skundo keliamų klausimų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje ir 2022 m. kovo 17 d. nutartyje teisės taikymo klaidų nepadarė. Naikinti teisėtus ir pagrįstus skundžiamus apylinkės teismo procesinius sprendimus remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

11. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad skundžiamu institucijos nutarimu L. K. ir A. K. administracinė teisena dėl galimai pavojingo Å¡uns – amerikiečių pitbulterjero laikymo neturint tam savivaldybės iÅ¡duoto leidimo ir jo vedžiojimo be antsnukio buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje, požymių. Tuo tarpu Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi buvo priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjų G. ir E. P. skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ institucijos nutarimÄ nepakeistÄ .

Toks teismo sprendimas priimtas nenustačius, kad L. ir A. K. priklausantis Å¡uo bÅ«tų priskirtinas kovinių ar pavojingų Å¡unų veislei ar Å¡ių veislių miÅ¡rÅ«nams pagal Ä®statymo 2 straipsnio 19, 20, 23, 24 punktus. Nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas atlikti Å¡io naminio gyvÅ«no DNR tyrimÄ yra betikslis tam neturint duomenų apie jo tėvus arba bent vienÄ iÅ¡ jų, todėl pagal Å¡io naminio gyvÅ«no paso duomenis toks Å¡uo yra tik miÅ¡rÅ«nė kalė. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės (gyvÅ«no priskyrimo kovinių ar pavojingų Å¡unų veislei) nustatymas turi esminės reikÅ¡mės, konstatuojant galimus Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-29 įsakymu Nr. AÄ®-728 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus.

12. PareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl L. ir A. K. priklausančio Å¡uns veislės nustatymo bÅ«tinybės ir pakartotinai praÅ¡oma Å¡iuo tikslu atlikti jo DNR tyrimÄ , kuris pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. raÅ¡tÄ teismui yra galimas (b. l. 92). Nors pirmos instancijos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje daug dėmesio skyrė L. ir A. K. priklausančio Å¡uns veislės vertinimui ir DNR tyrimo reikalingumui Å¡iuo pagrindu, tačiau Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas kreipia į dėmesį į kitÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, nurodytÄ ir apeliaciniame skunde ir atsiliepime, t.y. tai kad tokiam tyrimui atlikti nėra gautas Å¡uns savininkų L. ir A. K. sutikimas, kas užfiksuota ir pačioje skundžiamoje nutartyje. BÅ«tent Å¡i aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai užkerta keliÄ atlikti byloje DNR tyrimÄ L. ir A. K. priklausančio Å¡uns veislės nustatymui ir jos patvirtinimui.

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad toks L. ir A. K. sutikimas yra būtinas ir remiamasi ANK 587 straipsniu, kuriame, anot pareiškėjo, nenumatyta, kad specialisto tyrimas gali būti skiriamas tik su atitinkamų asmenų sutikimu kartu manant, kad yra pažeista ir ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostata. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir kreipia dėmesį į specialias ANK nuostatas, aktualias nagrinėjamu klausimu. ANK 593 straipsnyje yra išvardinti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, o ANK 595 straipsnyje yra išvadintos visos konkrečios administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės. Šiose nuostatose nėra įtvirtinta jokia priverstinė procesinė priemonė, kuri galėtų būti susijusi su priverstiniu DNR tyrimo atlikimu, kaip pavyzdžiui BPK 144 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas.

Be to, kaip matyti ir iÅ¡ byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančių duomenų, L. ir A. K. priklausančio Å¡uns DNR tyrimas jau buvo bandytas atlikti dar administracinio nusižengimo tyrimo metu, bet jis nebuvo sėkmingas, nes nebuvo gautas Å¡uns savininko sutikimas, tai yra Å¡iuo klausimu gautas neigiamas atsakymas iÅ¡ A. K. (b. l. 13-19). Taigi, Å¡io aptarto specialaus teisinio reguliavimo kontekste nėra pagrindo pagal apeliacinį skundÄ vadovautis ANK 587 straipsniu, kuriame reglamentuoti tik bendri klausimai, susiję su eksperto ar specialisto skyrimo tvarka, jų teisėmis, pareigomis bei atsakomybe, kaip ir ANK 567 straipsnio 1 dalimi, kur taip pat nurodyti tik bendro pobÅ«džio įpareigojimai administracinės teisenos subjektams dėl visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos iÅ¡tyrimo.

Kadangi byloje yra aiÅ¡kiai užfiksuotas Å¡uns savininkų L. ir A. K. nesutikimas atlikti jų Å¡uns DNR tyrimÄ , kas objektyviai užkerta keliÄ tokio procesinio veiksmo atlikimui, todėl nėra pagrindo toliau vertinti Å¡io procesinio veiksmo atlikimo tikslingumo, kurį detaliai aptarė teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje ir dėl Å¡ių skundžiamos nutarties argumentų, skundÄ nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ANK 595 straipsnyje iÅ¡vardintas baigtinis administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių sÄ raÅ¡as, kurio negalima aiÅ¡kinti plečiamai ir taikyti kitokias priemones, kurių Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra, todėl nėra jokių kitų galimybių be savininko sutikimo priverstinai atlikti jiems priklausančio Å¡uns DNR tyrimÄ .

Remiantis tuo atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pozicijos nagrinėjamu klausimu, kadangi, kaip teisingai pažymėta atsiliepime, šios institucijos tam tikri vertinimai nėra įpareigojantys teismui ir juolab negali pakeisti jau aptartų argumentų. Dėl to apeliacinis skundas dėl 2022 m. kovo 9 d. nutarties panaikinimo atmestinas. Dėl proceso išlaidų priteisimo pirmos instancijos procese 14. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti 2022 m. kovo 17 d. nutartį, kuria iš pareiškėjų G. ir E. P. priteista po 181,50 Eur išlaidų A.

K. naudai dėl jos patirtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Toks praÅ¡ymas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad panaikinus 2022 m. kovo 9 d. nutartį, turėtų bÅ«ti panaikinta ir 2022 m. kovo 17 d. nutartis, sudaranti neatskiriamÄ ankstesnės nutarties dalį, o ir apylinkės teismas, turėdamas BPK jam suteiktÄ diskrecijos teisę paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ar to nedaryti, visiÅ¡kai nevertino A. K. procesinio elgesio dėl ko administracinio nusižengimo teisena užsitęsė.

Apygardos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, pirmiausiai pažymi, jog pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Tuo tarpu BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. 15.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme buvo nagrinėtas pareiÅ¡kėjų G. ir E. P. skundas dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ L. ir A. K. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnį, kuri buvo pradėta pagal tų pačių pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , o tai sÄ lygojo L. ir A. K. patirtų proceso iÅ¡laidų atsiradimÄ . Remiantis tuo pareiÅ¡kėjai perėmė kaltinimo funkcijas, kas atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytas sÄ lygas ir jiems kyla pareiga atlyginti dėl jų iniciatyva tęsiamos administracinio nusižengimo teisenos kilusias asmenų, kuriems administracinė teisena nutraukta, procesines iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , suteiktos teisinės pagalbos pobÅ«dį, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, sutinka su 2022 m. kovo 17 d. nutartimi ir mano, kad pareiÅ¡kėjams priteistos 363 Eur dydžio iÅ¡laidos nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis. Dėl to tokia skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas pagrįstai Å¡ias proceso iÅ¡laidas priteisė A.

K. naudai ir esminių BPK nuostatų pažeidimų Å¡iuo aspektu nenustatyta. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kuriais vadovaujantis praÅ¡oma nepriteisti pirmos instancijos teisminio proceso metu patirtas iÅ¡laidas A. K. yra nepagrįsti, t. y. 2022 m. kovo 9 d. nutartis, kurios neatsiejamÄ dalį sudaro 2022 m. kovo 17 d. nutartis nėra panaikinta, o apelianto įvardintas tariamas netinkamas A. K. procesinis elgesys susijęs su neduotu sutikimu atlikti L. ir A. K. priklausančio Å¡uns DNR tyrimÄ , remiantis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytais argumentais negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesu, lėmusiu didesnių procesinių iÅ¡laidų susidarymÄ .

Nors apeliaciniame skunde prašoma šiuo tikslu įvertinti A. K. viešus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone tam nėra pagrindo, kadangi tai nėra administracinės teisenos dalis, nes šie įrašai atsirado iki administracinės teisenos pradžios, t.y. iki pareiškėjui patiriant išlaidas. Taigi, apeliacinis skundas dėl 2022 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliaciniame procese 16.

Pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma L. ir A. K. priteisti 484 Eur sumÄ (400 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti ir 84 Eur PVM mokesčiui sumokėti) jų apeliaciniame procese patirtoms proceso iÅ¡laidoms atlyginti, o Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti prie atsiliepimo pridėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) ir A. K. bankinio pavedimo mokėjimo nurodymas. 17. Sprendžiant šį klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas nebekartoja minėtų ANK 666 straipsnyje ir BPK 105 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų, kurios sudaro teisinį pagrindÄ priteisti atitinkamas proceso iÅ¡laidas L. ir A.

K. naudai taip pat ir apeliaciniame procese. Nagrinėjamu atveju vertintina tai, kad apeliacinį procesÄ iniciavo tik vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų – E. P., L. ir A. K., kurių atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta Å¡io teismo sprendimo neginčijo, tačiau pasinaudojo įstatymo jiems suteikta teise pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Kadangi atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ parengė advokatė, kurios suteiktas teisines paslaugas apmokėjo A. K., tai suprantama, kad A. K. patyrė procesines iÅ¡laidas ir turi teisę į jų atlyginimÄ .

Vis dėlto dėl priteistinų proceso iÅ¡laidų atlyginimo dydžio pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, be kita ko, ir advokato pagalbai dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, o tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma iÅ¡laidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia iÅ¡laidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo bÅ«tina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).

18. Remiantis šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K., kurios atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena patirtų proceso išlaidų už teisinės advokato paslaugas dydžio vertina šias aplinkybes:

1) byla apeliaciniame procese iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, advokatei pateikus tik vienÄ procesinį dokumentÄ ;

2) tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese L. ir A. K. atstovavo ta pati advokatė, todėl jai nereikėjo iš naujo susipažinti su bylos medžiaga ir jos analizuoti;

3) proceso išlaidos už suteiktas gerokai gausesnes advokato teisines paslaugas pirmos instancijos teisminiame procese iki šio apeliacinio proceso buvo netgi mažesnės nei išlaidos apeliaciniame procese;

4) apeliaciniame skunde keliami klausimai nebuvo visiÅ¡kai nauji, palyginus su pirmos instancijos teisminiu procesu, todėl jų teisinė analizė neturėjo bÅ«ti sudėtinga ir ilgai trunkanti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisinės pagalbos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, realiai suteiktų teisinių paslaugų apimtį apeliaciniame procese, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus daro iÅ¡vadÄ , kad L. ir A. K. atstovės advokatės J. M.-D. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ dalies, A. K. priteisiant iÅ¡ apeliacinį procesÄ iniciavusio pareiÅ¡kėjo E. P. už teisines advokato paslaugas – 200 Eur sumÄ ir 42 Eur sumÄ , skirtÄ PVM mokesčiui sumokėti – iÅ¡ viso 242 Eur sumÄ .

19. Atsižvelgęs į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, naikinti jas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvai nėra teisinio pagrindo, todėl A. K. priteistinos proceso iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu, 666 straipsniu, BPK 105 straipsnio 6 dalimi, n u t a r i a : palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir 2022 m. kovo 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistas ir pareiÅ¡kėjo E. P. apeliacinio skundo netenkinti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. P. A. K. 242 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) patirtų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Daina Vaidachavičienė