2021-01-13 Nr. AB-795-3-62-3-00408-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-59-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00408-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 7-3204 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 69-1120 (toliau – ir Nutarimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2S-516; 4) priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 69-1120 jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, dėl ko pareiškėjas patyrė nepatogumus ir išgyvenimus. Pareiškėjas teigė, kad drausmės pažeidimo nepadarė, iš taksofono aparato kito nuteistojo kortele neskambino, šios kortelės neturėjo, o pagal nustatytą grafiką iš zonos išeiti ir skambinti telefonu neturėjo galimybės. Be to, jis nebuvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl leidimo jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis Nr. M-3-03-00307-18, Nr. M-2-03-00289-18, Nr. M-2-03-00288-18, Nr. M-2-03-00289, tačiau jo prašymas Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 7-3204 nepagrįstai buvo netenkintas. Pareiškėjo teisė į informacijos gavimą buvo pažeista, nes ne visi duomenys buvo pateikti (dalis duomenų užtušuota), dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Pažymėjo, kad V. K. jo nurodytose ikiteisminio tyrimo medžiagose nebuvo pareiškėjas ar skundą padavęs asmuo, todėl jo prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagrįstai nebuvo patenkintas.

6. Nurodė, kad Nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, nes jis 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.10 val. skambino iš A. M. priklausančios taksofono kortelės. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 4 punkto bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatas.

7. Pažymėjo, kad pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 9 d., tačiau pasirašyti atsisakė.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl jam padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu pareiškėjui nuobaudą skyrė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje medžiagoje. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą, laikytasi nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda adekvati padarytam pažeidimui. Kalėjimų departamentas nenustatė, kad skiriant nuobaudą pareigūnai būtų viršiję įgaliojimus ar netinkamai įvertinę pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl paskirtos nuobaudos panaikinti ar sušvelninti nebuvo pagrindo.

11. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose buvo supažindintas su prašoma ikiteisminių tyrimų medžiaga, jam įteiktos dokumentų kopijos su užtušuotais asmens duomenimis (asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai ir kt.), taip pat neteikta informacija, susijusi su asmens sveikata. Pažymėjo, kad duomenų subjekto tesės, įskaitant teisę žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą, nėra absoliuti. Minėta duomenų subjekto teisė yra ribojama tuomet, kai atliekamas nusikalstamų veiksmų tyrimas. Pareiškėjo teisė susipažinti su prašoma medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pažeista, nes priešingu atveju būtų pažeistos ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytų kitų asmenų teisės. Be to, pareiškėjas skunde aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokių ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimas pažeidžia jo orumą.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už tai, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.10 val. patikrinus telefono kortelę, iš kurios jis skambino telefonu, paaiškėjo, jog nuteistasis skambino kitam nuteistajam priklausančia telefono kortele. Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 4 punkto, Aprašo 7 punkto nuostatas. Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, pareiškėjas su 2018 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2S-516 pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog drausminė nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

14. Teismas vadovavosi BVK 10 straipsnio 1 dalies, 11, 5 straipsnių, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 142 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai, taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Aprašo 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi suimtieji (nuteistieji) gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis telefono kortelėmis arba telefono kortelių duomenimis.

15. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą teigdamas, kad pažeidimo nepadarė, t. y. neskambino kitam nuteistajam priklausančia telefono kortele, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai. Bylos duomenys, t. y. Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų M. L., R. K., K. J.-G. tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.10 val. pareiškėjui V. K. skambinant taksofonu Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas M. L. kompiuterio ekrane pastebėjo, jog pastarasis naudojasi kitam nuteistajam A. M. priklausančios telefono kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kodu. Iš taksofono aparato išrašų buvo matyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.10 val. taksofonu buvo skambinta naudojantis A. M. kortele. Pareigūnas M. L. paliudijo, kad V. K. naudojantis taksofonu, kompiuterio ekrane jis pamatė kito nuteistojo (A. M.) vardą ir pavardę ir apie tai informavo kolegą R. K.. Pareiškėjo pokalbis telefonu buvo nedelsiant nutrauktas, o V. K. nuvestas į budinčiąją dalį. Abejoti teisme apklaustų liudytojų M. L. ir R. K. parodymais, dėl pareiškėjo neteisėto naudojimosi svetima telefono kortele, teismas pagrindo neturėjo. Minėtos faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 4 punkto, Aprašo 7 punkto nuostatas.

16. Teismas pažymėjo, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bylos duomenimis, jog pareiškėjas V. K. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.10 val. skambino kitam nuteistajam (A. M.) priklausančia telefono kortele. Pareiškėjas skambindamas kitam nuteistajam priklausančia taksofono kortele, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat BVK 110 straipsnio 2 dalies punkte ir Aprašo 7 punkte įtvirtintą draudimą naudotis kitiems nuteistiesiems priklausančiu turtu (telefono kortele ar telefono kortelių duomenimis).

17. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 2S-516 turinys suteikė pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas, teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra norminis teisės aktas ir skelbiamas viešai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 9 d., tačiau pasirašyti atsisakė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo nesupažindinimo su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

19. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 69-1120 ir Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2S-516, todėl skundas dėl šių reikalavimų atmestas kaip nepagrįstas.

20. Dėl supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiagomis teismas pažymėjo, kad klausimas dėl prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo procese sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, administracinių teismų kompetencijai nepriskirti tirti.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymą sudaryti sąlygas jam susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagomis. Pravieniškių PN-AK Raštu pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad V. K. nėra minėtų medžiagų pareiškėjas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 17.2-5827 pareiškėjo prašymą tenkino ir leido susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagomis Nr. M-3-03-00307-18, Nr. M-2-03-00287-18, Nr. M-2-03-00288, Nr. M-2-03-00289. Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK Raštu pareiškėjas su 2018 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2S-516 pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose buvo supažindintas su nurodytomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis, jam taip pat buvo įteiktos minėtų medžiagų kopijos. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo pateikta visa prašoma informacija, išskyrus asmens duomenų pažymas bei dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija apie asmens sveikatą. Pareiškėjui įtektose medžiagų dokumentų kopijose buvo užtušuoti asmens duomenys (asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai bei kiti asmens duomenys).

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 4 dalies (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatomis. Nurodė, kad pagal minėtą reglamentavimą prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga teikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokurorui.

23. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nustatytą reglamentavimą, teisėjų kolegija nusprendė, kad Pravieniškių PN-AK Raštu nepagrįstai sprendė dėl leidimo pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, nes prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti pageidaujamų dokumentų kopijas sprendžiami BPK nustatyta tvarka ikiteisminiame tyrimui vadovaujančio prokuroro.

24. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose buvo supažindintas su nurodytomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis, jam taip pat buvo įteiktos minėtų medžiagų kopijos. Minėtą aplinkybę patvirtino Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus Susipažinimo su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga protokolai. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 69-1120 dėl atsisakymo supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, negalėjo būti tenkinamas, nes toks prašymas, jį patenkinus (leidus pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga), tapo nebeaktualus, o teismo sprendimas pareiškėjui nesukeltų realių teisinių pasekmių.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nors prokuroras leido susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jam buvo išduota tik dalis medžiagos su užtušuotais asmens duomenimis, teismas pažymėjo, kad pagal BPK 181 straipsnio 1 dalį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis. Pagal Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-278 8 punktą, prokuroras siekdamas užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę ir (ar) visuomenės teisę žinoti gali paskelbti ar leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, išskyrus neskelbiamus ikiteisminio tyrimo duomenis, asmens duomenis, taip pat duomenis apie privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą teisėjų kolegija nusprendė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo leista susipažinti su medžiaga be asmens duomenų.

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249, 6.250 straipsniais. Byloje konstatavus, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas. Be to, pareiškėjo reikalavimas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo įvykdytas, t. y. pareiškėjas buvo supažindintas su prašoma ikiteisminio tyrimo medžiaga, jam išduotos šios medžiagos kopijos, todėl Rašte įtvirtintas atsisakymas supažindinti su prašomais duomenis, teismo vertinimu, negalėjo pareiškėjui sukelti tokių neigiamų pasekmių, kurias būtų galimai laikyti neturtine žala. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo atsisakyti supažindinti pareiškėją su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pareiškėjui būtų atsiradusios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

III. 27. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

28. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi nebuvo objektyvus atsižvelgiant į ABTĮ 56, 80 straipsnius.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tikslinga liudytoju apklausti A. M., tačiau to taip ir nepadarė. Taip pat neišreikalavo iš Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos skambinimo grafiko. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas nebuvo supažindintas su įstaigoje taikomomis taisyklėmis, pvz., skambinimo taisyklėmis.

30. Pareiškėjas nurodė, kad kitas asmuo skambina tuo pačiu numeriu, kuriuo skambino ir pareiškėjas, ir tai neįrodo jo kaltės, todėl nėra pakankamai šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

31. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Kalėjimų departamento imuniteto skyrius, o ne prokuroras leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik iš dalies, todėl šis klausimas netapo nebeaktualus, o teismo sprendimas sukėlė jam realias teisines pasekmes.

32. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 7-3204 ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 69-1120 bei Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 2S-516 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti pareiškėjo ginčijamus Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento aktus bei nenustatęs kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), su kuriais pareiškėjas siejo neturtinės žalos atsiradimą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 56, 80 straipsnių reikalavimų.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. BVK (akto redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai.

39. Pagal Aprašo 7 punktą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi suimtieji (nuteistieji) gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis telefono kortelėmis arba telefono kortelių duomenimis.

40. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/ 2010 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), buvo paskirta už tai, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.10 val. patikrinus telefono kortelę, iš kurios pareiškėjas skambino telefonu, paaiškėjo, jog nuteistasis skambino kitam nuteistajam priklausančia telefono kortele.

43. Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu, teigdamas, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių jo padarytą pažeidimą. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais. Byloje surinktų duomenų, kuriais abejoti nėra pagrindo, visuma: Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų M. L., R. K., K. J. – G. tarnybiniai pranešimai, M. L. ir R. K. paaiškinimai teismo posėdyje apklausus juos liudytojais, taksofono aparato išrašai, kuriuose nurodyta, kieno taksofono kortelė naudojama, kokiu metu ir kokiu numeriu skambinama, vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo atveju pareiškėjas V. K. skambino taksofonu naudodamasis kito nuteistojo A. M. kortele. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei nuosekliai patvirtina nustatytas aplinkybes, vien tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju papildomai nebuvo apklaustas A. M., nesudaro pagrindo abejoti nustatytomis aplinkybėmis. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad turėjo būti išreikalautas skambinimo grafikas, teismo posėdyje apklaustas R. K. paaiškino, jog tokio skambinimo grafiko esant registruotoms taksofono kortelėms nebėra.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas skambindamas kitam nuteistajam priklausančia taksofono kortele, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Aprašo 7 punkte įtvirtintą draudimą naudotis kitiems nuteistiesiems priklausančiu turtu (telefono kortele ar telefono kortelių duomenimis).

45. Be to, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai teigia, kad jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, šiuos teiginius pirmosios instancijos teismas jau įvertino ir nurodė, kad jie deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 9 d., tačiau pasirašyti atsisakė.

46. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Pravieniškių PN-AK veiksmų teisėtumą Nutarimu skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir padarė teisingą išvadą, jog Nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.

48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su susipažinimu su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 17.2-5827 pareiškėjo prašymą tenkino ir leido susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagomis Nr. M-3-03-00307-18, Nr. M-2-03-00287-18, Nr. M-2-03-00288, Nr. M-2-03-00289. Bylos duomenys (Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus Susipažinimo su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga protokolai, b. l. 58–65) patvirtina, kad pareiškėjas su nurodytomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis buvo supažindintas 2018 m. gruodžio 18 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose.

49. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas panaikinti Pravieniškių PN-AK Raštą dėl atsisakymo supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, negali būti tenkinamas, nes toks prašymas, jį patenkinus (leidus pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga), tapo nebeaktualus, kadangi su šia medžiaga pareiškėjas jau susipažino, ir teismo sprendimas pareiškėjui nesukeltų realių teisinių pasekmių.

50. Pažymėtina, kad pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras išnagrinėja prašymą susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik iš dalies, šiuo atveju nėra reikšmingi sprendžiant dėl Pravieniškių PN-AK Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ne šiuo Raštu sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos apimties, su kuria galima susipažinti.

51. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad valstybės valdžios institucijos atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK ar (ir) Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį negali kilti viešoji civilinė atsakomybė ir turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą. Šios skundžiamo teismo sprendimo išvados atitinka įstatymus ir bylos medžiagą.

53. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė