972571e0-6680-4dc1-8a8a-e2d47c7ed9e5 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-197/2015Proceso Nr.1-49-1-00282-2013-3Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.3.1.; 1.2.3.5.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui,nuteistajam K. K. (K. K.),nukentėjusiajam V. P. (V. P.),nukentėjusiojo atstovei advokatei Ingridai Krolienei,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.K.

K. iÅ¡teisintas dėl BK 284 straipsnio 1 dalies, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             IÅ¡ nuteistojo K. K. priteista 3 000 Lt (trys tÅ«kstančiai Lt) turtinės ir 40 000 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajam V. P., 30 000 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajai T. T., 7 469,90 Lt (septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis Lt ir 90 ct) Panevėžio teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymÄ , 87,48 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis Lt ir 48 ct) proceso iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – restorano „A.“ patalpose, iÅ¡ pykčio tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė į kairę veido pusę nukentėjusiajam I. P., nuo ko Å¡is parkrito ant grindų, tuo pastarajam padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose – momeninėje – kaktinėje srityse ties vidurio linija, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva veido kairėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva liežuvio galiuke, pakauÅ¡kaulio lūžiu, nusitęsiančiu į skliautÄ ir pamatÄ , kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, itracerebrinėmis kraujosruvomis kaktinių bei smilkininių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose abipus, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis 2013 m. rugsėjo 4 d., 2 val., mirė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip jį tyčia nužudydamas.Nuteistasis K.

K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Nuteistasis teigia, kad nepagrįstai ir neteisingai kvalifikuota jo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Visų pirma pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis netiksli, kadangi šioje dalyje įvardinti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti vien nuo kumščio smūgio, dėl kurio/po kurio jis tik parkrito ant grindų, t. y. nuo vieno jo tiesioginio smūgio atsirado visi sužalojimai, nors iš 2013 m. rugsėjo 5 d.

– lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. M1220/13(01) matyti, kad šie sužalojimai atsirado nuo dviejų trauminių poveikių (1 t., b. l. 86-93), todėl buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Apeliantas nesutinka su teiginiu, jog smūgiu nukentėjusiajam kumščiu į veido kairę pusę galėjo būti sukeltas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas buvo viena jo mirties priežasčių, nes tai yra nauja aplinkybė, kuri nemotyvuota ir neteisinga. 2013 m. rugsėjo 5 d.

– lapkričio 14 d. specialisto iÅ¡vados Nr. M1220/13(01) 6.1 punkte konstatuota, kad vieno trauminio poveikio metu padaryta minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva veido kairėje ir liežuvio galiuke, 6.2 punkte – susidarė minkÅ¡tų audinių kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose pakauÅ¡inėje – momeninėje – kaktinėje srityse ties vidurio linija, pakauÅ¡kaulio lūžis nusitęsiantis į skliautÄ ir pamatÄ , kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imas kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose abipus.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas K. Z. buvo nenuoseklus ir davė sau pačiam prieÅ¡taraujančius parodymus dėl dviejų trauminių poveikių, kurie nulėmė nukentėjusiojo mirties priežastį. Bylos nagrinėjimo metu specialisto iÅ¡vados ir eksperto paaiÅ¡kinimai teisme nebuvo įvertinti ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai. Taigi esant prieÅ¡taringiems duomenims apie vienÄ ir tÄ pačiÄ esminę aplinkybę teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, privalėjo juos vertinti ir nuosprendyje nurodyti, kuriais iÅ¡ jų grindžia savo iÅ¡vadas, motyvus, o kuriuos atmeta (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau to nepadarė.

Dėl minėtų priežasčių praÅ¡o skirti pakartotinę ekspertizę.Taip pat nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad smÅ«gis į žandÄ buvo akcentuotas ir stiprus, nes tai buvo grindžiama liudytojų parodymais, kurie patys smÅ«gio nematė, yra neobjektyvÅ«s, o kraujosruvos dydis smÅ«gio stiprumo neapsprendžia, nes jos tik nurodo trauminio poveikio vietÄ . Apie tai, kad smÅ«gis buvo nestiprus parodė ekspertas apklausiamas teisme. Be to, neįvertinta tai, jog nukentėjusiojo girtumas buvo ženkliai priartėjęs prie sunkaus, o ekspertas K.

Z. paaiÅ¡kino, kad vienas iÅ¡ etilo alkoholio toksinio poveikio pasekmių yra koordinacijos sutrikimas, todėl esant apsvaigus griuvimo tikimybė didesnė. Pažymi, kad tÄ vakarÄ nematė I. P. ir negalėjo žinoti, jog nukentėjusysis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nesuprato, kad jo nestiprus smÅ«gis gali pargriauti stambų vaikinÄ , nežinojo, kad dėl girtumo jis lėčiau valdys savo veiksmus, susilpnės jo dėmesys ir reakcija, todėl neteks lygsvaros, yra didesnė tikimybė ir galimybė griÅ«ti bei atsitrenkti į kÄ nors.

Ir juo labiau negalėjo numatyti, kad gali kilti sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos atsitrenkimo į grindinį. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių jo nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnį, kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, ir BK 132 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ .Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl jo kaltės nesigilino į subjektyviuosius veikos požymius, o tik sprendė iÅ¡ sunkių padarinių – I.

P. mirė, ir suduoto smÅ«gio. Nors akivaizdu, kad sunkÅ«s padariniai yra kilę tik dėl neatsargumo, o ne dėl netiesioginės tyčios. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių praÅ¡o mažinti priteistÄ V. P. ir T. T. sumas neturtinei žalai atlyginti.Apeliantas nurodo, kad skiriant bausmę teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, jog buvo baustas už nelabai pavojingus administracinės teisės pažeidimus, ir neįvertino, jog bÅ«tent mirusiojo tėvai nesileido į kalbas dėl žalos atlyginimo.

Bausmė paskirta kruopščiai neįvertinus reikÅ¡mingų bausmės skyrimui aplinkybių visumos, padarytos nusikalstamos veikos, aplinkybių, kurios palankiai jį apibÅ«dina, todėl yra aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡taraujanti teisingumo principui.Nuteistasis praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo K.

K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, neteisingai nustatė K. K. kaltės turinį ir rūšį, o tai lėmė neteisingÄ jo nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai iÅ¡spręsto neturtinės žalos klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad K.

K. 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – restorano „A.“ patalpose, iÅ¡ pykčio tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė į kairę veido pusę nukentėjusiajam I. P., taip padarydamas jam minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ veido kairėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ liežuvio galiuke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko Å¡is parkrito ant grindų, o atsitrenkimo galva į grindis pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose – momeninėje – kaktinėje srityse ties vidurio linija, pakauÅ¡kaulio lūžiu, nusitęsiančiu į skliautÄ ir pamatÄ , kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, itracerebrinėmis kraujosruvomis kaktinių bei smilkininių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose abipus, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis 2013 m. rugsėjo 4 d., 2 val., mirė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip K.

K. dėl neatsargumo atėmė gyvybę I. P..Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/2014;

Nr. 2K-509/2010). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys patvirtina K. K. kaltę dėl I. P. tyčinio nužudymo. TokiÄ neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ lėmė ne tik visų įrodymų neįvertinimas, bet ir specialisto iÅ¡vados netikslumas bei specialisto paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumas.Nuteistasis K.

K. apeliaciniame skunde neginčija, kad sudavė smÅ«gį I. P., taip pat neginčija savo kaltės dėl I. P. mirties, tačiau jis nesutinka su teismo nustatyta tyčine kaltės forma. Byloje objektyviai nustatyta, kad įvykio vakarÄ K. K. dirbo restorane „A.“, kaip didžėjus - leido muzikÄ . Restorane buvo ir jo sugyventinė A. A.. Ä®vykio vakarÄ restorane laikÄ leido ir nukentėjusysis I. P. su draugais. Vakaro eigoje, K. K., pamatęs, kad I. P. Å¡okių aikÅ¡telėje iÅ¡ nugaros laiko apkabinęs jo sugyventinę, priėjęs sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį kumščiu į kairį žandikaulį.

Nuo smÅ«gio nukentėjusysis krito ant grindų, taip jam padarytas pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu. Nukentėjusysis po trijų parų ligoninėje mirė.SmÅ«gį bei nukentėjusiojo kritimÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: paties nuteistojo parodymai, liudytojų A. A., N. P., I. J., R. K. parodymai, specialisto iÅ¡vada konstatuoti sužalojimai. Nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino sudavęs smÅ«gį I. P., pats nuėjo į policijos komisariatÄ papasakoti apie įvykį.

SmÅ«gį nukentėjusiajam I. P. į veido kairę pusę jis sudavė iÅ¡ pykčio, tačiau nužudyti jo nesiekė. PrieÅ¡ pat įvykį jo sugyventinė A. A. nuėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo jai pažįstama kompanija. Maždaug po 10 – 15 minučių, eidamas parÅ«kyti pamatė link jo ateinančiÄ A. A., kuriÄ per liemenį iÅ¡ už nugaros laikė nukentėjusysis I. P.. Ji pasirodė jam iÅ¡sigandusi, jis susijaudino, pasijautė pažemintas ir įžeistas, nes aplinkui buvo pažįstami žmonės. Priartėjęs 2-3 metrus, iÅ¡ deÅ¡inės prasilenkė su A.

A. ir deÅ¡ine ranka smogė nukentėjusiajam į kairį skruostÄ . I. P. skėstelėjo rankomis ir griuvo visu Å«giu salėje ant grindų. Puolė jam padėti, pasuko galvÄ Ä¯ Å¡onÄ , kad neužspringtų ėmęs vemti, su kitais lankytojais iÅ¡nešė prie išėjimo. Liudytoja A. A. parodė, kad iÅ¡girdusi patinkančiÄ dainÄ nutarė eiti paÅ¡okti, ėjo viena. Eidama pajuto, kad kažkas jÄ sugriebė iÅ¡ nugaros rankomis per liemenį, ėmė traukti artyn, dėl to ji iÅ¡sigando, pasimetė.

Pamatė iÅ¡ priekio ateinantį K. K., su juo prasilenkė. SmÅ«gio nematė, bet suprato, kad bÅ«tent jis smogė jÄ apsikabinusiam iÅ¡ paskos ėjusiam Ivanui. Atsisukusi pamatė, kad Å¡is jau guli ant nugaros ant salės grindų. Liudytoja I. J. matė kaip A. A. ėjo kartu su I. P. į Å¡okių aikÅ¡telę, ir matė, kaip nukentėjusysis visu Å«giu krito ant nugaros. Liudytoja N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip I. P. smÅ«gį sudavė K. K., o liudytojas R. K. parodė, jog matė kaip K.

K. sudavė smÅ«gį I. P. į veidÄ , jo manymu, dėl to, kad nukentėjusysis apkabino ir prispaudė K. K. merginÄ .Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina 2013 m. rugsėjo 5 d. specialisto iÅ¡vada Nr. M 1220/13 (01), kurioje nurodyta, jog I. P. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo pasireiÅ¡kusio minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose pakauÅ¡inėje – momeninėje – kaktinėje srityse ties vidurio linija, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva veido kairėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva liežuvio galiuke, pakauÅ¡kaulio lūžiu nusitęsiančiu į skliautÄ ir pamatÄ , kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, itracerebrinėmis kraujosruvomis kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose abipus.

I. P. nustatytas galvos sumuÅ¡imas bÅ«dingas griuvimui, galimai su pagreičiu bei padarytas dviem trauminiais poveikiais: vieno trauminio poveikio metu padaryta minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva veido kairėje ir liežuvio galiuke; antro poveikio metu susidarė minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose pakauÅ¡inėje – momeninėje – kaktinėje srityse ties vidurio linija, pakauÅ¡kaulio lūžis nusitęsiantis į skliautÄ ir pamatÄ , kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imas kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose abipus (1 t., b. l. 86 – 97).

             Pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas K. Z. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo du trauminiai poveikiai į galvos sritį ir jie nebuvo lygiaverčiai. Galvos smegenyse buvo nustatyti kontÅ«ziniai židiniai, kurie įvardinti kaip galvos smegenų sumuÅ¡imas. Å ie kontÅ«ziniai židiniai yra bÅ«dingi griuvimui. Pagal iÅ¡vados 6.1 punktÄ vienas smÅ«gis į veido kairę pusę, kurio metu buvo sužalotas skruostas ir atsirado kraujosruva liežuvio gale, tiesiogiai nebuvo tas sužalojimas, kuris nulėmė nukentėjusiojo mirties priežastį.

Sužalojimo lokalizacija galvoje ir morfologinis vaizdas leido teigti, kad pradžioje buvo kontaktas veido kairėje pusėje su kietu buku daiktu, kuris suteikė galvai pagreitį, dėl kurio ir įvyko griuvimas. Vėliau ekspertas paaiškino, kad pirmojo smūgio metu dėl kontakto su kietu buku daiktu į veido kairę pusę galėjo išsilieti kraujas po galvos smegenų kietuoju dangalu, o antrojo kontakto metu, kas yra būdinga griuvimui, galėjo susidaryti galvos smegenų kontūzijos ir taip pat galėjo susidaryti kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais.

Ir vienas, ir kitas, jei atskirai paėmus tuos sužalojimus, sukėlė nukentėjusiojo mirtį, t. y. tiek vieno, tiek kito kontakto metu galėjo bÅ«ti sukeltas kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kuris vėliau buvo viena iÅ¡ sÄ lygų mirties priežasčiai kilti (2 t., b. l. 51-52).Å ioje byloje yra labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ I. P. mirties priežastį, tai yra sužalojimÄ , lėmusį nukentėjusiojo mirtį. IÅ¡ jau minėtos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ir pirmiau minėtų teisiamojo posėdžio metu duotų teismo medicinos eksperto K.

Z. prieÅ¡taringų paaiÅ¡kinimų kolegijai kilo abejonių, kokia buvo tikroji nukentėjusiojo mirties priežastis, ar K. K. suduotas smÅ«gis į nukentėjusiojo veido kairę pusę galėjo bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su I. P. mirtimi. Be to, 2013 m. rugsėjo 5 d. – lapkričio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. M1220/13(01) konstatuota, kad I. P. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, tačiau nesukonkretinta nuo kurio iÅ¡ dviejų nustatytų trauminių poveikių. Tam, kad bÅ«tų paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai, teisėjų kolegija, bylÄ nagrinėdama apeliacine tvarka, 2015 m. kovo 2 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę.

Ekspertai, atlikę ekspertizę, pateikė ekspertizės aktÄ Nr. EKM 39/15 (01), kurio iÅ¡vados yra labai aiÅ¡kios ir konkrečios. Taigi ekspertizės akte nurodyta, kad:1. I. P. 2013 m. rugsėjo 1 d. patirti sužalojimai paaiÅ¡kinami dviem trauminiais poveikiais:kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose apatinio žandikaulio kairėje pusėje. Å is sužalojimas padarytas kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, bÅ«dingas smÅ«gio kumščiu sudavimui. Tikėtina, kad padarant šį sužalojimÄ nukentėjusysis galėjo patirti ir kraujosruvÄ liežuvio raumenyje.

Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ ;pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva pakauÅ¡io virÅ¡ugalvio minkÅ¡tuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, galvos smegenų sumuÅ¡imu (kontÅ«ziniais židiniais galvos smegenų kaktinėse-smilkininėse skiltyse) su kraujo iÅ¡siliejimu po smegenų dangalais. Å is sužalojimas padarytas pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi ir bÅ«dingas griuvimui. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ ir konkrečiu atveju buvo mirties priežastimi.2-4.

Dėl sužalojimų padarymo mechanizmo atsakyta iÅ¡vados 1 punkte. Vien iÅ¡ medicininių duomenų nustatyti smÅ«gių stiprumÄ , smÅ«gių sudavimo kryptį, negalima.             6. Konkrečiu atveju, kuomet betarpiÅ¡kai po smÅ«gio į veido sritį nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ pagrindÄ Ä¯vyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dėl tarpinių venų plyÅ¡imo. SmÅ«gis į veido kairiÄ pusę negalėjo sukelti kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kadangi Å¡iuo atveju staigus neigiamas pagreitis iÅ¡sivystė atsitrenkus pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ pagrindÄ .             7.

I. P. mirtį lėmė sunki galvos smegenų trauma, nustatytas neblaivumas mirčiai įtakos neturėjo.Taigi ekspertizės aktas yra labai konkretus ir nekeliantis abejonių. Ekspertizės aktÄ surašė du ekspertai: ekspertas J. Rybalko, turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukščiausiÄ kvalifikacinę kategorijÄ , ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 1990 metų ir ekspertė R. S., turinti kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukščiausiÄ kvalifikacinę kategorijÄ , ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 1978 metų.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1220/13 (01) surašė ekspertas K. Z., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus ir ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 2013 m. Paminėtina, kad tyrimÄ jis atliko 2013 m. rugsėjo 5 d. – lapkričio 14 d., taigi neturėdamas nė metų darbo stažo. Ä®vertinusi tai, bei aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto iÅ¡vada iÅ¡ tiesų yra neiÅ¡sami, o eksperto paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi, kolegija vadovaujasi ilgametę darbo patirtį turinčių ekspertų suraÅ¡ytu ekspertizės aktu.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io ekspertizės akto I. P. mirties priežastis buvo sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi. Tuo tarpu pats smÅ«gis į žandikaulį atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ekspertai kategoriÅ¡kai paneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ir smÅ«gis kumščiu į žandikaulį galėjo sukelti kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų dangalu, tai yra taip pat gali bÅ«ti mirties priežastimi. Taigi ekspertai atribojo du trauminius poveikius ir jų sukeltas pasekmes: nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį nukentėjusiojo mirtį.

             Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad nukentėjusiojo girtumas buvo ženkliai priartėjęs prie sunkaus, o ekspertas K. Z. paaiškino, kad vienas iš etilo alkoholio toksinio poveikio pasekmių yra koordinacijos sutrikimas, todėl esant apsvaigus griuvimo tikimybė didesnė. Ekspertizės akte nurodyta, jog I. P. mirtį lėmė sunki galvos smegenų trauma, o nustatytas neblaivumas įtakos mirčiai neturėjo. Iš tiesų byloje nėra duomenų, kad I. P. elgėsi kaip neblaivus asmuo, net su juo buvę liudytojai, kurie jį pažįsta, parodė, jog jis tikrai neatrodė girtas, todėl natūralu, kad K.

K. taip pat negalėjo to suprasti, ypatingai per tokį trumpÄ laikÄ , tik matydamas nukentėjusįjį apsikabinusį jo sugyventinę. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo neblaivumo laipsnis sÄ lygojo didesnę galimybę griÅ«ti, neiÅ¡laikyti pusiausvyros, o to tikrai negalėjo numatyti nuteistasis dėl pirmiau aptartų aplinkybių.IÅ¡ visų iÅ¡dėstytų įrodymų akivaizdu, ir tai teisingai nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, kad tarp nuteistojo K.

K. veiksmų – smūgio nukentėjusiajam į kairįjį žandikaulį ir po šio smūgio sekusio nukentėjusiojo griuvimo ir atsitrenkimo pakaušiu į grindis bei dėl to atsiradusių pasekmių – I. P. mirties, yra priežastinis ryšys. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas K. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius, kaltės turinį, neįvertino visų objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir neteisingai jas teisiškai įvertino.

Gyvybės atėmimo bylose itin svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltininko kaltės formos nustatymas, nes tyčinis gyvybės atėmimas kvalifikuojamas kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnį, o neatsargus – pagal BK 132 straipsnį. Pažymėtina, kad kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas K. K. veiksmus kvalifikavęs kaip tyčinius, o būtent padarytus veikiant netiesiogine tyčia, akcentavo specialisto paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kad tiek smūgiu nukentėjusiajam kumščiu į veido kairę pusę, tiek ir jam atsitrenkiant pakaušiu į kietas grindis galėjo būti sukeltas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas buvo viena nukentėjusiojo mirties priežasčių.

Dar vienas momentas, kurį akcentavo teismas yra tai, kad K. K. užsiiminėjo boksu, taiboksu (taip vadinamu tailandiečių boksu), ir smÅ«gis I. P. įvykio metu buvo ne tik netikėtas, tačiau akcentuotas ir stiprus. Tai, pirmosios instancijos teismo manymu, rodo, jog nuteistasis neabejotinai suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtinus sužalojimus, ir nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumÄ galimiems padariniams. IÅ¡ esmės kaltininkui nesvarbu, tokių padarinių kils ar ne. Taigi netiesioginės tyčios atveju bÅ«tina įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad gali atsirasti ir mirtini padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti. Tokį netiesioginės tyčios turinį turi įrodyti teismas. Å ioje byloje nenustatytas bÅ«tinas netiesioginės tyčios elementas – K.

K. savo veiksmų pavojingumo suvokimas bei mirtinų padarinių numatymas.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti:

1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas;

2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigÄ bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas. Tokia pareiga gali kilti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinį.

Apie tai teismas sprendžia, įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali bÅ«ti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sÄ moningo leidimo jiems kilti.             Priežastinis ryÅ¡ys, jau minėta, nustatytas pagrįstai.

Vertinant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, atsižvelgtina į tai, kad K. K. smÅ«gį I. P. sudavė tyčia, kadangi pastarasis buvo apsikabinęs nuteistojo sugyventinę. Tačiau labai svarbu įvertinti, koks buvo nuteistojo tikslas. Kaip parodė pats nuteistasis, jis norėjo, kad I. P. paleistų jo sugyventinę, buvo susijaudinęs dėl to, nes matė iÅ¡sigandusį sugyventinės veidÄ . Taigi smÅ«gį į kairį žandikaulį jis sudavė suvokdamas, kad nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas.

Tačiau visiÅ¡kai kitoks nuteistojo psichinis santykis su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo mirtimi. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis nenumatė ir nesuvokė, jog nuo jo suduoto smÅ«gio į žandikaulį gali kilti mirtinos pasekmės. Byloje nustatyta, kad po smÅ«gio į veidÄ , nukentėjusysis krito ant grindų, ir taip dėl pakauÅ¡io sumuÅ¡imo jam iÅ¡siliejo kraujas po smegenų dangalais, kas ir buvo jo mirties priežastis. Visų pirma, pažymėtina, jog smÅ«gis buvo tik vienas, antra – jis buvo suduotas į apatinę veido dalį – kairį žandikaulį, kuris, iÅ¡ tiesų nėra tokia pavojinga galvos dalis ir paprastai smÅ«giu į Å¡iÄ galvos dalį nesukeliama mirtis.

Nors pirmosios instancijos teismas ypatingai akcentavo tai, kad K. K. smÅ«gis buvo tikslingas ir stiprus, kadangi jis lankė taibokso užsiėmimus, tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Jau minėta, kad Å¡is smÅ«gis įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris pats savaime mirties negali sukelti, be to, kolegijos vertinimu, ir jo lokalizacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nesiekė ir nesuvokė, kad nuo tokio smÅ«gio gali kilti nukentėjusiojo mirtis. Taip pat atsižvelgtina ir į K. K. elgesį po smÅ«gio sudavimo – jis nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams – po suduoto smÅ«gio jis iÅ¡kart pasilenkė prie nukentėjusiojo, bandė jį kelti vienas, tačiau nepavyko, nukentėjusysis buvo be sÄ monės, tada pamatęs ateinantį liudytojÄ R.

K., kartu su juo pakėlė nukentėjusįjį ir nunešę paguldė jį ant neaukÅ¡tos palangės prie restorano išėjimo, pamatęs, kad nukentėjusysis vemia, pavertė galvÄ Å¾emyn, kad jis neužspringtų, visiems sakė, kad tai jis sudavė smÅ«gį. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, paaiÅ¡kino, jog jis sudavė smÅ«gį, po kurio nukentėjusysis krito, tada padėjo nuneÅ¡ti nukentėjusįjį į greitosios automobilį. Å ie nuteistojo veiksmai rodo ne tik tai, kad jis nevengė atsakomybės, tačiau ir tai, kad siekė medikams suteikti informacijÄ , kuri jiems bÅ«tų vertinga suteikiant nuketėjusiajam pagalbÄ .

Po to, kai medikai iÅ¡vežė nukentėjusįjį į ligoninę, K. K. savo iniciatyva nuvyko į policijos komisariatÄ , kur papasakojo kas įvyko. Vėliau skambino į ligoninę, teiravosi apie nukentėjusiojo sveikatÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis K. K. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi veikÄ padarė veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ lygomis.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad K. K. sudavė smÅ«gį į kairį žandikaulį, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo, rÅ«pestingumo taisyklių, bendro draudimo naudoti bet kokį fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Pagal įvykio situacijÄ , kad smÅ«gį nukentėjusiajam jis sudavė Å¡okių aikÅ¡telėje, ir K. K. asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, vidurinio iÅ¡silavinimo ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad nukentėjusysis po jo suduoto smÅ«gio gali kristi ir patirti sužalojimus, tame tarpe ir mirtinus.

Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Nustačius, kad K. K. nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ lygomis, jo veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis, t. y. esminis ir vienintelis, BK 129 straipsnyje ir BK 132 straipsnyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma.              Nuteistasis skunde prašė jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Toks praÅ¡ymas nepagrįstas. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , jei as­muo ne­su­pra­to sa­vo vei­kos pa­vo­jin­gu­mo ki­to žmo­gaus gy­vy­bei ir ne­nu­ma­tė, kad dėl jo vei­kos bus at­im­ta gy­vy­bė ki­tam žmo­gui, ta­Äiau su­pra­to ir nu­ma­tė, kad dėl jo vei­kos ga­li bÅ«­ti su­trik­dy­ta ki­to žmo­gaus svei­ka­ta, ir taip veik­da­mas pa­da­rė svei­ka­tos su­trik­dy­mus, su­kė­lu­sius nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­tį, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 132 ir 135 ar 138 straips­niuo­se nu­ma­ty­tų nu­si­kal­ti­mų su­tap­tį, jei­gu dėl žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mo yra ne­at­sar­gi kal­tė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl veika kvalifikuojama tik pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, be papildomos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , kuri yra teisės į teisingÄ teismÄ dalis. Antra vertus, teisė į tinkamÄ teismo procesÄ apima teisę žinoti kaltinimÄ ir teisę į gynybÄ (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Å is Konstitucinio Teismo nutarimas patvirtina, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ yra pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintÄ BK specialiojoje dalyje), bÅ«tinÄ Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama (pavyzdžiui, kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo), bet neįspėjus kaltinamojo apie tokiÄ galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (kasacinė nutartis 2K-P-1/2014).

Nagrinėjamoje byloje perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį prašė pats nuteistasis, dėl to minėtos baudžiamojo proceso nuostatos nepažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus K. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį lengvinama jo teisinė padėtis, atitinkamai skirtina ir Å¡velnesnė bausmė. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Skiriant bausmę K. K. atsižvelgiama į tai, kad teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino sudavęs smÅ«gį I.

P. bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat iÅ¡ karto po įvykio nuvyko į policijos komisariatÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , baudžiamasis įstatymas visiÅ¡ko kaltės pripažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nesieja su tuo, ar asmuo savo veikÄ vertina kaip nusikalstamÄ , ar ne, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. IÅ¡ bylos matosi, kad K. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus.

VisÄ laikÄ nesutiko tik su tyčia atimti gyvybę. Tuo tarpu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas bÅ«tent dėl to, kad teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmuose nustatė tyčinę kaltės formÄ . Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, iki įvykio bei Å¡iuo metu dirba ne tik vadovaujantį darbÄ UAB „T. t.“, bet ir stengiasi dirbti papildomai restorane, kuriame įvyko įvykis.

Darbovietėse apibÅ«dinamas tik itin teigiamai kaip sumanus vadovas, geras, sÄ Å¾iningas darbuotojas. Gyvena su sugyventine, prisideda prie dviejų jos mažamečių vaikų iÅ¡ pirmos santuokos iÅ¡laikymo. Å iuo nusikaltimu sukeltos pasekmės nebepataisomos – gyvybė atimta jaunam žmogui. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes kolegija skiria nuteistajam BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmę, ir jos dydį nustato mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Nors BK 132 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir areÅ¡to bausmę, kolegija skiria laisvės atėmimo bausmę, be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgus ir į kilusias sunkias pasekmes, patį nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai K. K. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

K. K. veika Å¡iuo nuosprendžiu perkvalifikuojama į BK 132 straipsnio 1 dalį – tai yra neatsargų nusikaltimÄ , už kurį skiriama bausmė 1 metai ir 6 mėnesiai, taigi Å¡iuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes apie tai, kad nustatyta viena K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tai, kad nuteistasis iÅ¡ karto po to, kai nukentėjusysis krito ant grindų, jį pakėlė, nešė link išėjimo, tai yra iÅ¡ jo aktyvių veiksmų matyti, kad jis bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, be to, kai jau minėta, sulaukęs, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir papasakojęs kas įvyko, nuvyko į policijos komisariatÄ praneÅ¡ti apie įvykį, taip pat įvertinusi tai, kad jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, darbdavių ir kolegų charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, kolegija laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai K.

K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o sumažinti priteistas neturtinės žalos sumas nukentėjusiesiems. Å is nuteistojo praÅ¡ymas pagrįstas, nustačius jo veikimÄ neatsargia kaltės forma.Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ K. K. priteisė 40 000 Lt nukentėjusiajam V. P. ir 30 000 Lt nukentėjusiajai T. T. neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog nukentėjusieji yra nužudytojo tėvai, įvertino kiekvieno iÅ¡ jų ryšį su nužudytuoju, teismų praktikÄ . Nors gana lakoniÅ¡kai, tačiau teismas nurodė neturtinės žalos dydžių nustatymo motyvus. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nustačius kitÄ K. K. kaltės formÄ â€“ kad jis veikė neatsargia kaltės forma bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , neturtinės žalos dydžiai mažinami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, jog, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Taigi teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, nesiekiant ir nenumatant galimų mirtinų padarinių.

Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalÄ nei tyčinės veikos atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos iÅ¡vadų 10.2 punktas).Teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, kai gyvybė atimama veikiant neatsargiai, yra gana įvairi, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 10 000 iki 100 000 Lt (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-58-697/2015), 40 000 Lt (kasacinė nutartis Nr. 2K-45/2013), 25 000 Lt (kasacinė nutartis Nr. 2K-599/2010), 30 000 Lt (kasacinė nutartis Nr. 2K-394/2010).

Taigi įvertinus formuojamÄ praktikÄ bei tai, kad nukentėjusieji neabejotinai patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus netekę sÅ«naus, su kuriuo palaikė glaudžius ryÅ¡ius, bei atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam V. P. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 35 000 Lt (10 136,70 Eur), nukentėjusiajai T. T. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 25 000 Lt (7240,50 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti.Nuteistojo K. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ K. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbÄ ; per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ :868,86 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) (3 000 Lt) nukentėjusiajam V.

P.;bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 19 val. dienos iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nuteistajam K. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Nuteistajam K. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis K.

K. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.IÅ¡ nuteistojo K. K. priteisti 10 136,70 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur ir septyniasdeÅ¡imt euro centų) (35 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. P. ir 7 240,50 Eur (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Eur ir penkiasdeÅ¡imt euro centų) (25 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. T..Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                              Violeta Ražinskaitė                                                                                         Elena Vainienė                                Â