97238e68-a446-4923-9ef3-cd200cbf12a2 · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2315-1024/2016Procesinis Nr. 2-33-3-01916-2016-7Proceso sprendimo kategorijos: (S) 2.5.9.2.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 21 d.  Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva JuodvirÅ¡ytė,sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijos atstovei advokato padėjėjai Laurai StankevičiÅ«tei,atsakovui A. S., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 827,11 Eur dydžio įsiskolinimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1137, kurios pagrindu atsakovas ėjo traktorininko, o vėliau – miÅ¡kakirtės operatoriaus pareigas. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu, atsakovas buvo atleistas iÅ¡ VÄ® „Rietavo miÅ¡kų urėdija“, remiantis LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktais, t.y. kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo funkcijas arba kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Atsakovas su atleidimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 8 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atsakovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ir nustatė, jog A. S. iÅ¡ darbo VÄ® Rietavo miÅ¡kų urėdijoje 2015-08-05 įsakymu Nr. P-25 buvo atleistas neteisėtai, A. S. darbo sutartis su VÄ® Rietavo miÅ¡kų urėdija buvo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, bei priteisė A.

S. iÅ¡ VÄ® Rietavo miÅ¡kų urėdijos 1614,48 EUR iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 3991,56 EUR kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-08-06 iki 2016-02-08 bei po 37,20 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sumos neatskaičius mokesčių), priteisė iÅ¡ VÄ® Rietavo miÅ¡kų urėdijos 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų A. S. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei, kitoje dalyje atsakovo ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 buvo paliktas nepakeistas.

Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pasikeitus atsakovo atleidimo datai (iÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 5 d. į 2016 m. birželio 2 d.), ieÅ¡kovas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie atsakovo atleidimo datÄ (draudiminius laikotarpius) ir iÅ¡mokėtas sumas. Gavęs patikslintus duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius iÅ¡nagrinėjo atsakovo nedarbo draudimo iÅ¡mokos bylos (Nr. 529506) dokumentus bei priėmė spendimus, kuriais nustatė atitinkamai 74,56 EUR ir 752,55 EUR, viso 827,11 EUR nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permokas.

Minėtų Sprendimų pasekoje SODRA pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas atsakovui Sodros permokėtÄ nedarbo iÅ¡mokos sumÄ , o bÅ«tent 827,11 EUR, pervedė bankiniu pavedimu 2016 m. rugpjūčio 11 d. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto akivaizdu, jog atsakovas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. birželio 2 d. (imtinai) gavo 2016 m. birželio 2 d. įsiteisėjusio Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovo. Už tÄ patį laikotarpį nedarbo iÅ¡mokas, o bÅ«tent 827,11 EUR, Atsakovas buvo gavęs iÅ¡ Sodros, tačiau teismui pripažinus atleidimÄ neteisėtu, minėtas nedarbo iÅ¡mokas atsakovas gavo nepagrįstai, t.y. be jokio teisinio pagrindo, todėl privalo juos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka, kad 827,11 Eur nedarbo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros už nedarbo laikotarpį iki 2016 m. birželio 2 d. gavo nepagrįstai, nes teismo sprendimu buvo pripažinta, jog Å¡iuo laikotarpiu atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo darbo teisiniai santykiai.             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-07-01 priėmė sprendimÄ Nr. NI_SP5-l 195, kuriame konstatuojama, kad Urėdija netinkamai pateikė duomenis apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo pabaigos datÄ , kas sukėlė pasekmes nedarbo socialinėms iÅ¡mokoms sumokėti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikdamas atsakovui sprendimÄ , lydraÅ¡tyje nurodo, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 60 punktu, neteisingai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡komos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka susidarė ne dėl atsakovo kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė pretenzijÄ dėl susidariusios permokos grÄ Å¾inimo Valstybės įmonei Rietavo miÅ¡kų urėdijai, o atsakovui 2016-07-04 pažymoje nurodė, kad ne dėl jo kaltės susidarė socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka.

Taigi, Urėdija, nesutikdama su Å¡iuo sprendimu, turėjo jį skųsti, nes Sodra aiÅ¡kiai nukreipė pretenzijÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , o ne į jį, tačiau Å¡ia teise ieÅ¡kovas nepasinaudojo, todėl reikalauti Å¡ios sumos iÅ¡ jo nėra teisinio pagrindo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pilnai sutinka, kad Sodra pretenzijÄ pateikė ieÅ¡kovui, nes pagal įstatymÄ taip ir priklauso, todėl jie pretenzijoje nurodytÄ sumÄ ir sumokėjo.

Tačiau nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, kai asmuo atleistas iÅ¡ darbo kreipėsi į darbo birÅ¾Ä ir gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , o teismui pripažinus, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas, jis gavo iÅ¡mokas iÅ¡ darbo teisinių santykių. Taigi negali bÅ«ti tokia situacija, kad asmuo ir dirba, ir nedirba, ir dar gauna dvi iÅ¡mokas. Å iuo atveju atsakovas neturėjo teisės į nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Gaudamas Å¡ias iÅ¡mokas atsakovas nepagrįstai praturtėjo, t.y. be teisinio pagrindo įgijo tai ko jis negalėjo gauti, todėl privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 827,11 Eur.

Å iuo atveju teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡nyko vėliau, t.y. teismui priėmus sprendimÄ , kad atsakovas yra atleistas neteisėtai ir dėl to ieÅ¡kovas neturi patirti dvigubų sankcijų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir paaiÅ¡kino, kad jeigu pretenzijÄ Sodra bÅ«tų atsiuntusi jam, jis bÅ«tų sumokėjęs reikalaujamÄ sumÄ , tačiau Sodra raÅ¡te nurodė, kad ne dėl jo kaltės susidarė permoka, todėl ne jis tÄ sumÄ ir turi sumokėti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas nesutikimo su ieÅ¡kiniu aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad Sodra atsakovui atsiųstame raÅ¡te nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir pretenzija dėl Å¡ios permokos grÄ Å¾inimo yra pateikta Valstybės įmonei Rietavo miÅ¡kų urėdijai. IeÅ¡kovas, gavęs sprendimÄ , jį galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui kyla pasekmės dar su priminiais ieÅ¡kovo veiksmais kai jie neteisėtai atleido atsakovÄ . Atsakovas netekęs darbo turėjo teisę į bedarbio paÅ¡alpÄ , taip pat turėjo teisę įsidarbinti ir kitame darbe. Nagrinėjant ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl neteisėto atleidimo Klaipėdos apygardos teisme, byloje buvo pateikta pažyma iÅ¡ darbo biržos ir teismas žinojo, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio paÅ¡alpÄ ir priimdamas sprendimÄ teismas tas iÅ¡mokas įvertino. IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos medžiagos nustatyta, jog Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2015-08-05 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo miÅ¡kakirtės operatoriui A.

S.“ Nr. P-25, atsakovas A. S. nuo 2015-08-05 buvo atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir punkto pagrindais. Atsakovas A. S. kreipėsi į teismÄ , ginčydamas atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ . Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 atsakovo A. S. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė, jog A. S. iÅ¡ darbo Valstybės įmonėje Rietavo miÅ¡kų urėdijoje 2015-08-05 įsakymu Nr. P-25 yra atleistas neteisėtai; nusprendė, jog A.

S. darbo sutartis su Valstybės įmone Rietavo miÅ¡kų urėdija yra nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė A. S. iÅ¡ Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijos 1614,48 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 3991,56 Eur už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-08-06 iki 2016-02-08, bei po 37,20 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sumos neatskaičius mokesčių); priteisė iÅ¡ VÄ® Rietavo miÅ¡kų urėdijos 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

S. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei. IÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-524/2016 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 buvo paliktas nepakeistas. IeÅ¡kovas, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pasikeitus atsakovo atleidimo datai (iÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 5 d. į 2016 m. birželio 2 d.), pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie atsakovo atleidimo datÄ (draudiminius laikotarpius) ir iÅ¡mokėtas sumas. 2016-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius priėmė spendimus Nr. NI_SP5-1194 ir Nr. NI_SP5-1195, kuriais nustatė atitinkamai 74,56 Eur ir 752,55 Eur, viso 827,11 Eur nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permokas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaujantis Å¡iais sprendimais, pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovui 827,11 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovė pervedė bankiniu pavedimu 2016 m. rugpjūčio 11 d.Nedarbo iÅ¡mokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5, 6 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 5, 6 punktus, teisę į nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiÅ«lė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vienÄ iÅ¡ žemiau nurodytų sÄ lygų.

Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsniu nedarbo išmokų paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 3 punktas nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A.

S. nuo 2015-08-10 buvo registruotas darbo biržoje, jam buvo mokama bedarbio paÅ¡alpa, tačiau teismui pripažinus atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, susidarė situacija, kad A. S. yra laikomas atleistu nuo 2016-06-02 ir atsakovui A. S. už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-04-30 (kuomet mokėta nedarbo iÅ¡moka) yra sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir nedarbo iÅ¡moka. Å iuo atveju susidarė situacija, kad nuo 2014-07-01 iki 2016-06-02 A. S. laikomas dirbančiu ir gaunančiu darbinių pajamų, tačiau 2016 m. gegužės 20 d.

A. S. buvo iÅ¡mokėta nedarbo socialinio draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30. Taigi, pasibaigus teisminiam procesui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kuomet teismas atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažįsta neteisėtu, o asmens atleidimo data yra laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data, bei iÅ¡ darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , atsiranda situacija, kad asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytÄ Å¾alÄ , 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos nedarbo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡komos įstatymų nustatyta tvarka.

Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatuose numatyta, kad neteisingai iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ieÅ¡komos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, iÅ¡mokų permokos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltų asmenų, iÅ¡davusių ar pateikusių Å¡iuos dokumentus (61 punktas).Å iuo atveju ieÅ¡kovė, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pretenzijÄ dėl 827,11 Eur permokos (žalos) atlyginimo bei priimtus sprendimus, jų neginčijo, su pateiktu reikalavimu sutiko ir pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai reikalaujamÄ sumÄ , t.y. 827,11 Eur.IeÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio norma, t.y. kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ .CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas 2015-08-05 nutraukė darbo santykius su atsakovu A. S. ir apie valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiu bÅ«du atsakovas A. S. tapo bedarbis ir, atitikdamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo iÅ¡mokos, kurios paskirtis yra teikti minimaliÄ paramÄ asmenims, netekusiems pajamų, gavimo. Taigi atsakovui nedarbo draudimo iÅ¡moka buvo mokama Nedarbo socialinio draudimo įstatymo ir jį reglamentuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, pagrindu.

Plungės rajono apylinkės teismui 2016-02-08 sprendimu darbo sutarties su A. S. nutraukimÄ pripažinus neteisėtu ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad teisinis pagrindas, kuriuo atsakovui buvo mokama nedarbo draudimo iÅ¡moka, iÅ¡nyko. Kaip minėta aukščiau, jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Pagal DK 300 straipsnio, reglamentuojančio individualius darbo ginčus dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo ir atleidimo iÅ¡ darbo, 4 dalies nuostatÄ , jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje;

Å¡iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. DK 140 straipsnyje nustatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka – tai viena iÅ¡ garantinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡ių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrÄ laikÄ minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytos normos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo negautas lėšas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimÄ negrÄ Å¾inant darbuotojo į darbÄ paskirtis yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastÄ darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankcijÄ darbdaviui ir turėti prevencinę reikÅ¡mę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v.

UAB „Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Todėl sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo netinkami veiksmai sukėlė visas Å¡ias pasekmes – neteisėtÄ atleidimÄ , atsakovo laikinÄ nedarbingumÄ ir pasekmių rezultatas atitenka ieÅ¡kovui. Pažymėtina ir tai, kad nedarbo draudimo iÅ¡moka su darbo teisiniais santykiais yra susijusi ta apimtimi, kad dirbantys asmenys, dalyvaujantys socialinio draudimo santykiuose ir mokėdami socialinio draudimo įmokas, savo darbu sukuria materialines prielaidas socialiniam draudimui ir atsiradus įstatyme nustatytoms sÄ lygoms įgyja teisę į socialinio draudimo iÅ¡mokas, kurių dydis priklauso nuo mokėtų draudimo įmokų, apskaičiuojamų nuo darbo užmokesčio sumos ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui, atleidus atsakovÄ , jis teisėtai gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokas ir Å¡is teisinis pagrindas nepranyko teismui priėmus sprendimÄ ir atsakovui iÅ¡mokėjus vidutinį darbo užmokestį. Taigi teisinis pagrindas ginčo sumos įgijimui yra nustatytas. Taip pat, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-02 nutartyje, kurioje paliktas nepakeistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad A. S. iÅ¡ darbo Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijoje yra atleistas neteisėtai, nurodyta, kad sprendimo dalies dėl priteistų iÅ¡mokų ieÅ¡kovui nėra pagrindo keisti, taip pat, iÅ¡ Å¡ios nutarties matyti, kad teismui buvo žinoma, kad A.

S. nuo 2015-08-10 yra registruotas darbo biržoje, todėl konstatuotina, kad atsakovui teismo sprendimu priteisiant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , į Å¡iÄ aplinkybę buvo atsižvelgta. Be to, negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be teisinio pagrindo įgytos sumos, iÅ¡mokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, pensija ir iÅ¡laikymas, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taigi nei darbuotojo gauta nedarbo draudimo iÅ¡moka, nei vidutinis darbo užmokestis negali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡reikalauta kaip be pagrindo įgyta, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is darbuotojas veikė nesÄ Å¾iningai arba buvo padaryta sÄ skaitybos klaida. Nagrinėjamu atveju atsakovo nesÄ Å¾iningumo nėra, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-07-04 raÅ¡te Nr. (9.117) R3-28619 dėl A. S. nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permokos nustatymo sprendimo nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 60 punktu, neteisingai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡komos įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka susidarė ne dėl JÅ«sų kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė pretenzijÄ dėl susidariusios permokos grÄ Å¾inimo Valstybės įmonei Rietavo miÅ¡kų urėdijai. Taigi Å¡iuo atveju jokių nesÄ Å¾iningų ar kaltų atsakovo veiksmų nenustatyta.Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo padaryta žala, kuriÄ sukėlė ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais.

Klaipėdos apygardos teismui 2016-06-02 nutartimi palikus nepakeistÄ Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimÄ , kuriuo buvo pripažinta, kad A. S. iÅ¡ darbo Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijoje yra atleistas neteisėtai ir iÅ¡mokėjus iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , neteisėtu nuo jo suraÅ¡ymo ir pateikimo automatiÅ¡kai tapo ir ieÅ¡kovės atliktas praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ . Taigi, neteisėti ieÅ¡kovės veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimas – yra nustatyti (Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 61 punktas) ir tokie ieÅ¡kovės veiksmai lėmė žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarymÄ .

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ , juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (18 straipsnio 1, 2 dalys, 36 straipsnio 6 dalis). Taigi, tam, kad nedarbo draudimo iÅ¡mokos permoka galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo A. S., turi bÅ«ti nustatyta jo kaltė, o Å¡io asmens kaltės (nesÄ Å¾iningumo) dėl nedarbo draudimo iÅ¡mokos gavimo Å¡iuo atveju nėra, kadangi nedarbo draudimo iÅ¡moka Å¡iam asmeniui skirta įstatymų nustatyta tvarka pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis (socialinio draudimo pabaigÄ ).

Taigi ieÅ¡kovė, savo kaltais veiksmais padariusi žalÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, privalo jÄ atlyginti, kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau Å¡ios žalos prisiteisti iÅ¡ atsakovo, vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, neturi teisinio pagrindo. Teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus – Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, ieÅ¡kovei jos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 800 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ (byloje nebuvo kilusių sudėtingų teisės klausimų, ieÅ¡kinio suma nedidelė), advokato darbo ir laiko sÄ naudas (paruoÅ¡tas vienas procesinis dokumentas, t.y. atsiliepimas į ieÅ¡kinį), atstovavimÄ laikÄ teismo posėdžiuose (byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas sumažinti priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybės įmonės Rietavo miÅ¡kų urėdijos atsakovui A. S. 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                      (paraÅ¡as)                                                    Ieva JuodvirÅ¡ytė