97222c51-0ff8-47cf-9ec1-fd08fcdc6ecb · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-243-423 /10Proceso Nr. 3-62-3-2-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 17.2 (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Mildai Bučnytei,dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovei Marijai Annai Čibirauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Inai Giedrikienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aušrai Račkauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiÅ¡kimÄ dėl norminio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje kreipėsi į teismÄ ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o iÅ¡tirti: ar Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" 1 punktas (toliau – Ginčo sprendimas) ir juo patvirtintų Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų (toliau–Šlaitų nuostatai) 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai neprieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; ar Ginčo sprendimo 1 punktas ir juo patvirtintų Å laitų nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai neprieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims;

Pripažinus, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 18 „Dėl Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" ir juo patvirtinti Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai prieÅ¡tarauja nurodytoms įstatymų nuostatoms, laikyti Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" 1 punktÄ ir juo patvirtintų Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktus panaikintais;

Nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (b. l. 127-135). Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl norminio teisės akto atitikimo įstatymų nuostatoms paduoti. Nurodo, kad prašomas ištirti 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimas Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" ir jo pagrindu patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai yra norminis administracinis aktas, nes jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

Å is aktas paskelbtas 2008 m. liepos 25 d. dienraščio ,,Lietuvos rytas“ priede ,,Laikinoji sostinė“, o visas tekstas patalpintas Kauno miesto savivaldybės Interneto tinklalapyje www.kaunas.lt.. Ginčo sprendimas įsigaliojo kitÄ dienÄ po jo paskelbimo vietinėje spaudoje, kadangi jame nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo diena. Å iuo atveju nėra duomenų, kad norminis administracinis aktas buvo tinkamai ir nustatyta tvarka paskelbtas po jo priėmimo, t.y. 1997 metais. Atstovė taip pat nurodė, kad Ginčo sprendimo 1 punktas, Å laitų nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, kadangi vieÅ¡ojo administravimo subjektas atliko vieÅ¡ojo administravimo veiksmus, virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus ir suteiktÄ kompetencijÄ ;

Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai, kadangi Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik įstatymai ir Vyriausybės nutarimai; Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, kadangi Å laitų nuostatai nepatenka į minėtuose straipsniuose nurodytÄ veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų ratÄ nei reikalavimų priėmimo procedÅ«rų ir formų, nei turinio prasme. Taip pat ginčo sprendimo 1 punktas, Å laitų nuostatų 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams, kadangi savivaldybės tarybai nesuteikti įgaliojimai reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausančių Å¡laitų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei Å«kinės veiklos juose taisykles bei apribojimus.

Atsakovo atstovė nurodė, kad su patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimais bei motyvais nesutinka. Pažymėjo, kad skundžiamas aktas buvo priimtas 1997 m. kovo 13d.. Kauno miesto savivaldybės 2008 m. liepos 28 d. raÅ¡tu Nr. (A27V122)-R-23995 Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje buvo informuotas, kad nėra informacijos apie Ginčo sprendimo paskelbimÄ , tačiau raÅ¡te nėra nurodyta, kad norminis aktas apskritai nebuvo paskelbtas, o tik informuota, kad duomenų apie paskelbimÄ nėra. PareiÅ¡kėjas nenurodė teisės akto, įpareigojančio atsakovÄ saugoti informacijÄ apie norminio akto paskelbimÄ .

Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad teisėtumas tiriamas norminio akto paskelbimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, taip nesilaikant lex retro non agit principo. Vietos savivaldos įstatymas suteikia savivaldybės tarybai teisę reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausančių Å¡laitų apsaugÄ ir naudojimÄ . Viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų yra steigti ir tvarkyti savivaldybės saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdžio objektus. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad savivaldybės institucijos neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų reglamentuoti žemės naudojimÄ savivaldybės teritorijoje, kadangi Žemės įstatymo normos numato diskrecijos teisę atlikti kitas įstatymo nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno miesto Å¡laitai, priklausantys gamtiniam karkasui, yra iÅ¡skirti Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242. PareiÅ¡kimÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Saugomų teritorijų įstatyme gamtinio karkaso sÄ voka apibrėžiama visiÅ¡kai kitaip nei ginčijamame akte.

Be to Å laitų nuostatuose nurodyta, kad valstybinė Å¡laitų žemė negali bÅ«ti parduodama ar nuomojama, tačiau Å¡i nuostata iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo normoms. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Institucijos atstovė posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad savivaldybė turėjo teisę priimti tokio pobÅ«džio norminį administracinį aktÄ , kadangi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybė rÅ«pinasi kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymu ir apsauga.

Saugomų teritorijų įstatymu reglamentuota, kad gamtinis karkasas yra sudėtinė kraÅ¡tovaizdžio dalis, todėl savivaldybė, priimdama tokio turinio administracinį aktÄ , apsaugojo vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tretysis suinteresuotas asmuo G. J. prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad dalis jai natÅ«ra grÄ Å¾into žemės sklypo yra Å¡laite ir sklypo ribų pažymėjimo akte įraÅ¡yti ginčijami Å laitų nuostatai. Jos nuomone, žemės grÄ Å¾inimo, įsigijimo dokumentuose Å laitų nuostatai taikomi neteisėtai.

Prašymas tenkintinas iš dalies.Reikalavimas šioje byloje kyla dėl Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" (toliau – Ginčo sprendimas) 1 punkto ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų (toliau – Šlaitų nuostatai) atitikimo Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, Žemės įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymų nuostatoms.

Dėl teisės paduoti praÅ¡ymÄ PareiÅ¡kėjo teisę kreiptis į teismÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad Vyriausybės atstovas, abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , vadovaudamasis ABTÄ® 110 straipsnio 2 dalimi, gali kreiptis į administracinį teismÄ su abstrakčiu pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio savivaldybės administracinio akto – Ginčo sprendimo ir Å laitų nuostatų, teisėtumÄ . Dėl praÅ¡omo iÅ¡tirti teisės akto norminio pobÅ«džio Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - VAÄ®) 2 straipsnio 10 punktas numato, kad norminis administracinis aktas -teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Pagal ABTÄ® 2 straipsnio 13 punktÄ norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai - tai raÅ¡ytine forma iÅ¡reikÅ¡ti teisėkÅ«ros subjektų sprendimai (oficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobÅ«džio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

Å ie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibÅ«dintų rÅ«Å¡iniais požymiais. Jie visada abstraktÅ«s ir apjungia tipinėmis, rÅ«Å¡inėmis savybėmis panaÅ¡ius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4).Å laitų nuostatai nustato Kauno miesto gamtinio karkaso elementų - Å¡laitų - apsaugÄ , naudojimÄ ir tvarkymÄ bei Å«kinę veiklÄ juose (iÅ¡skiria Å¡laitų rÅ«Å¡is, jų apsaugos zonų plotus, veiklos apribojimus, nustato atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už Å¡ių nuostatų pažeidimus).

Iš prašomų ištirti Šlaitų nuostatų turinio matyti, kad jame įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie nuostatai adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (miesto valdžios ir valdymo organai, projektuotojai ir juridiniai bei fiziniai asmenys, nuomojantys ar valdantys sklypus šlaitų zonoje). Jie apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Å laitų nuostatų veikimas negalėtų baigtis jų pritaikymu konkrečiu atveju. Realizavus Å¡ių teisės aktų reikalavimus konkrečiame santykyje, jie veiktų ir toliau bei turėtų bÅ«ti taikomi naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rÅ«Å¡ies santykiams.Taigi, kolegijos nuomone, Å laitų nuostatai yra norminis teisės aktas, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus VAÄ® 2 straipsnio 10 dalyje, ABTÄ® 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje. D. G. sprendimo ir Å laitų nuostatų galiojimo Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai į administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti ABTÄ® 110 straipsnyje nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių administracinių aktų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-l/2006).Å laitų nuostatų patvirtinimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 11 straipsnio redakcija numatė, kad aukÅ¡tesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitÄ dienÄ po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.Kauno miesto savivaldybės meras 2008-07-28 raÅ¡tu Nr. (A27V122)-R-2395 „Dėl informacijos apie savivaldybės teisės akto paskelbimÄ " informavimo Vyriausybės atstovÄ Kauno apskrityje, kad informacijos apie Ginčo sprendimo paskelbimÄ 1997 metų spaudoje Kauno miesto savivaldybėje nėra.

Apie Ginčo sprendimÄ paskelbta 2008-07-25 dienraščio „Lietuvos rytas" priede „Laikinoji sostinė" (b.l. 16-17).Pagal Ginčo sprendimo paskelbimo dienÄ (2008 m. liepos 25 d.) galiojusiÄ Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 12 straipsnio redakcijÄ savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitÄ dienÄ po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitÄ dienÄ po oficialaus informacinio praneÅ¡imo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimÄ ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ginčo sprendimas ir juo patvirtinti Å laitų nuostatai, įsigaliojo 2008 m. liepos 26 d., t.y. kitÄ dienÄ po jų paskelbimo vietinėje spaudoje ir galioja iki Å¡iol, kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų teismui nepateikė ir atsakovas, patvirtinančių, jog minėti administraciniai aktai buvo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai paskelbti po jų priėmimo dienos – 1997-03-13.

Nepagrįstas atsakovo motyvas, jog savivaldybės institucijos neturi pareigos saugoti 1997 metų spaudos ir dėl to turi bÅ«ti preziumuojama, kad visi norminiai teisės aktai buvo paskelbti pagal tuo metu galiojusius įstatymo reikalavimus. Kolegijos nuomone, savivaldos institucija neturi pareigos saugoti spaudos, tačiau turi pareigÄ saugoti informacijÄ apie jos institucijų priimtų teisės aktų paskelbimÄ ir įsigaliojimÄ . Tokia pareiga yra suponuojama bendrųjų reikalavimų teisėkÅ«ros subjektams ir remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimÄ teisėkÅ«ros procese, yra pabrėžęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams: teisėkÅ«ros subjektai teisės aktus gali leisti tik nevirÅ¡ydami savo įgaliojimų; (...) kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iÅ¡ jų reikalauja teisė, teisės normos turi bÅ«ti nustatomos iÅ¡ anksto, teisės aktai turi bÅ«ti oficialiai skelbiami, jie turi bÅ«ti vieÅ¡i ir prieinami (...) (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).

Dėl norminio teisės akto nuostatų teisėtumoPareiškėjo siekiamo ištirti Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" 1 punktas nurodo patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatus (b.l. 12). Minėtu sprendimu patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai nustato: l.

Pagrindines sÄ vokas1.1. Gamtinis karkasas - bendra kraÅ¡totvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistema, jungianti gamtinio pobÅ«džio saugomas bei aplinkosaugos požiÅ«riu svarbias teritorijas, garantuojančias bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ . 1.2. Å laitas - didesnio kaip 6 laipsnių polinkio žemės pavirÅ¡iaus plotas. 1.3. Å laito briauna - žemės pavirÅ¡iaus lūžio linija, kuri skiria virÅ¡utinę Å¡laito dalį nuo paslėnio.1.4. Å laito papėdė - žemės pavirÅ¡iaus lūžio linija, kuri skiria apatinę Å¡laito dalį nuo paÅ¡laitės.1.5.

Paslėnis - horizontalus arba mažesnio kaip 6 laipsnių polinkio žemės plotas prie Å¡laito briaunos.1.6. PaÅ¡laitė - horizontalus arba mažesnio kaip 6 laipsnių polinkio žemės plotas prie Å¡laito papėdės.1.7. Atodanga - ardomas plikas status Å¡laitas.1.8. Griova - iÅ¡tęsta siaura "V" raidės neigiama reljefo forma, susidariusi dėl laikinų srautų ardomosios veiklos.1.9. Apsaugos zona - nustatyto pločio žemės plotas, saugantis Å¡laitÄ nuo neigiamo fizinio, cheminio ir kt. poveikio.2.

BendrÄ jÄ dalį2.1. Å ie nuostatai reglamentuoja Kauno miesto gamtinio karkaso elementų - Å¡laitų apsaugÄ , naudojimÄ ir tvarkymÄ bei Å«kinę veiklÄ juose. 2.2. Nuostatais privalo vadovautis:2.2.1. miesto valdžios ir valdymo organai planuodami ir tvarkydami miesto teritorijas, derindami ir kontroliuodami Å«kinę veiklÄ Å¡laitų zonoje; 2.2.2. projektuotojai 2.2.3. juridiniai ir fiziniai asmenys, nuomojantys ar valdantys sklypus Å¡laitų zonoje.3. Å laitų rÅ«Å¡is3.1. Siekiant įvertinti Å¡laitų stabilumÄ geologiniu požiÅ«riu ir nustatyti jų apsaugos zonų plotį, Å¡laitai skirstomi pagal griovų skaičių viename Å¡laito ilgio kilometre, pagal Å¡laitų litologinę sudėtį bei pagal dabartinį Å¡laitų naudojimo pobÅ«dį.3.2.

Pagal griovų skaičių viename šlaito ilgio kilometre šlaitai skirstomi į 3 grupes:3.2.1. daugiau nei 4 griovos;3.2.2. nuo 4 iki 1 griovos;3.2.3. mažiau nei 1 griova.3.3. Pagal šlaitų litologinę sudėtį:3.3.1. molingi šlaitai;3.3.2. kaičios litologijos šlaitai;3.3.3. smėlingi šlaitai.3.4. Pagal dabartinį šlaitų naudojimo pobūdį skirstomi:3.4.1. neužstatyti šlaitai;3.4.2. šlaitai, kuriuose  yra  sodybų  ar  sodininkų  bendrijų   statinių,   daugiabučiai, visuomeniniai, komunaliniai bei gamybiniai pastatai.4.

Å laitų apsaugos zonas, jų naudojimÄ ir tvarkymÄ 4.1.Pasienyje, prie virÅ¡utinės Å¡laito dalies, nustatoma apsaugos zona, lygiagreti Å¡laito briaunai, kurios plotis priklauso nuo Å¡laito rÅ«Å¡ies: 4.1.1. molingų Å¡laitų - 20 m; 4.1.2. kaičios litologijos Å¡laitų -15 m; 4.1.3. smėlingų Å¡laitų -10 m;4.1.4. jei yra natÅ«ralių atodangų - ne mažiau kaip 25 m;4.1.5. jei viename Å¡laito kilometre yra daugiau kaip 1 griova - 20 m (neatsižvelgiant į Å¡laito litologinę sudėtį).4.1.6. jei Å¡laito kilometre daugiau kaip 4 griovos, Å¡laito apsaugos zona vedama griovų virÅ¡Å«nėmis 20 m. atstumu.4.2.

PaÅ¡laitėje, prie apatinės Å¡laito dalies, nustatoma apsaugos zona, lygiagreti Å¡laitopapėdei, kurios plotis yra 10 m.4.3. Å laitų apsaugos zonose draudžiama kapitalinė statyba4.4. Å laitų apsaugos zonose draudžiama kirsti medžius, krÅ«mus, ardyti velėnÄ (iÅ¡skyrussanitarinius ir vietovaizdžio atvėrimo kirtimus)4.5. Žemė Å¡laitų apsaugos zonoje gali bÅ«ti parduodama ar nuomojama, (sutartyje turi bÅ«tiįraÅ¡ytos Å¡iuose nuostatuose nurodytos naudojimo sÄ lygos)5. Å laitų apsaugÄ , naudojimÄ ir tvarkymÄ 5.1.

Šlaitų, priklausančių miesto gamtiniam karkasui, žemė gali būti: 5.1.1. privati,5.1.2. nuomojama valstybinė,5.1.3. valstybinė.5.2. Užstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis negu 15 laipsnių, draudžiama: 5.2.1. statyti kapitalinius pastatus;5.2.2. rekonstruoti pastatus, jei didinamas užstatymo perimetras; 5.2.3. vykdyti darbus, susijusius su žemės kasimu ir reljefo keitimu.5.3. Užstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, kurių nuolydis mažesnis negu 15 laipsnių, pastatų rekonstrukcija galima:5.3.1. jeigu gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų sklypų užstatymo procentas neviršija nurodytojo lentelėje:

Sklypo plotas (kv.m.)Maksimalus užstatymo procentasiki 4004060035900301500252500 ir daugiau205.3.2. jei sodo bendrijų sklypų užstatymo procentas neviršija 25 proc. 5.4. Neužstatytuose  žemės  sklypuose,  esančiuose  šlaituose,  draudžiama  bet  kokia gyvenamosios, gamybinės ir visuomeninės paskirties pastatų statyba. Gali būti įrengiami tiktai rekreaciniai ir apsauginiai įrenginiai - takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, atraminės sienutės ir pan.5.5.Valstybinė šlaitų, žemė neturi būti parduodama ar nuomojama.

Å laitai, kaip miesto kraÅ¡tovaizdžio elementas, turi iÅ¡likti ir turi bÅ«ti skirti visuomenės poreikiams tenkinti: čia turi bÅ«ti įrengti bendro naudojimo rekreaciniai arba apsauginiai želdynai. 5.6. Å laituose draudžiama ardyti velėnÄ , kirsti medžius ir krÅ«mus (iÅ¡skyrus sanitarinius ir vietovaizdžio atvėrimo kirtimus).5.7. Statant naujus ar rekonstruojant esamus pastatus bei įrenginius Å¡laituose arba jų apsaugos zonose, bÅ«tina atlikti inžinierinius - geologinius tyrinėjimus ir atsižvelgti į bÅ«simų objektų poveikį aplinkai:5.7.1. fizinį poveikį Å¡laitų stabilumui bei pavirÅ¡iniam ir gruntiniam vandeniui; 5.7.2. vizualinį poveikį artimesnei ir tolimesnei aplinkai - vizualinei erdvei, kurios sudėtinė dalis yra planuojama teritorija ir projektuojamas objektas.5.8.

AplinkÄ Å¡laituose tvarkyti, vadovaujantis 1996 06 01 Tarybos sprendimu Nr. 30 "Dėl miesto gatvių, Å¡aligatvių, kiemų ir aikščių bei žaliųjų plotų priežiÅ«ros taisyklių".6. Atsakomybę už nuostatų pažeidimus6.1.Už Å¡ių nuostatų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.6.2.Atsakomybė už patirtus nuostolius, susijusius su žemės nuoÅ¡liaužomis, nuoplovomis, nuogriuvomis, kurias sukėlė žemės kasimas, apkrova statybinėmis medžiagomis, kelmų rovimas, velėnos ardymas, komunikacinių vamzdžių pravedimas, vibracijos, sprogimai, tenka fiziniam ar juridiniam asmeniui, sukėlusiam Å¡iuos padarinius.

Miesto savivaldybė Å¡iuo atveju nuostolių neatlygina (b.l. 13-15). D. G. sprendimo 1 punkto, Å laitų nuostatų 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktų prieÅ¡taravimo Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija)Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybės taryba yra už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakinga savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas.Pagal VSÄ® 6 straipsnį savivaldybių savarankiÅ¡koms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas), savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas (25 punktas) ir kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena (26 punktas).

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki 1997 m. kovo 13 d., kai buvo patvirtinti Å laitų nuostatai, bÅ«tų buvusi įsteigta saugoma Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, teritorija.SavarankiÅ¡kas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir Å¡ios interesais. Ä®gyvendindamos Å¡ias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiÅ¡kų funkcijų atlikimÄ .

Ä®gyvendinant Å¡ias funkcijas, savivaldybių veiklÄ saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (VSÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).VSÄ® 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimÄ (32 punktas) ir savivaldybės saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , savivaldybės saugomų vietinės reikÅ¡mės gamtos ir kultÅ«ros paveldo objektų skelbimas (33 punktas) yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai ir šių įgaliojimų perdavimas savivaldybės administracijos direktoriui ar jo pavaduotojui galimas savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka (VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas ir 7 dalis). Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai (VSĮ 16 straipsnio 4 dalis).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktai nesuteikia savivaldybės tarybai įgaliojimų reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausančių šlaitų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ūkinės veiklos juose taisyklių bei apribojimų, todėl Ginčo sprendimo 1 punktas, Šlaitų nuostatų 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieštarauja VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija).

D. G. sprendimo 1 punkto, Å laitų nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktų prieÅ¡taravimo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-912 redakcija)Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Žemės įstatymas (toliau – ŽĮ). ŽĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtintas asmeninių bei visuomeninių poreikių naudojant žemę derinimo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų (teisės aktų) nustatyti laikantis Å¡io principo teisės apribojimai yra leistini ir teisėti.Specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

Pagal ŽĮ 22 straipsnį specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas nustato ŽĮ, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikymo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos įraÅ¡omos į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ . Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ .Savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius įtvirtinta ŽĮ 32 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ savivaldybių institucijos savivaldybių teritorijoje:1) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius ir specialiuosius planus, iÅ¡skyrus saugomų teritorijų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat iÅ¡skyrus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės valdos projektus;2) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimÄ ;3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡nuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;4) savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai praÅ¡ymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus;6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siÅ«lymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos SÄ jungos paramos žemės Å«kiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl Å¡ių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimÄ ;8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių ŽĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatų, žemės naudojimo sÄ lygų nustatymas savivaldybių administravimo subjektų norminiais aktais nenumatytas, t.y. savivaldybių institucijos neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų reglamentuoti žemės naudojimÄ savivaldybės teritorijoje. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Ginčo sprendimo 1 punktas, Å laitų nuostatų 1.1.-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieÅ¡tarauja ŽĮ 32 straipsnio 4 daliai (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-912 redakcija).

D. G. sprendimo 1 punkto, Å laitų nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktų prieÅ¡taravimo Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija)IÅ¡ Å laitų nuostatų pavadinimo, esmės ir turinio matyti, kad jie įtvirtina apsaugos, naudojimo ir tvarkymo taisykles tiems Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esantiems Å¡laitams, kurie priklauso miesto gamtiniam karkasui.Gamtinio karkaso sÄ voka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatymo (toliau –STÄ®) 2 straipsnio 16 dalyje.

Tai yra vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraÅ¡tovaizdžio pusiausvyrÄ , gamtinius ryÅ¡ius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvÅ«nų migracijÄ tarp jų.Gamtinio karkaso sudėtį ir nustatymÄ reglamentuoja STÄ® 22 straipsnis. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miÅ¡kotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamtiniame karkase (įskaitant Europos ekologinio tinklo „(duomenys neskelbtini) “ teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato STÄ®, gamtinio karkaso nuostatai, kiti STÄ® 5 straipsnyje nurodyti veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai.

Gamtinio karkaso rekreacinės, miÅ¡kų Å«kio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraÅ¡tovaizdžio ekologinę pusiausvyrÄ ir ekosistemų stabilumÄ , atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.Pagal STÄ® 5 straipsnį veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuoja:1) STÄ®, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos, MiÅ¡kų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;2) saugomų teritorijų nuostatai (pagal STÄ® 2 straipsnio 37 dalį, tai yra teisės aktai, nustatantys saugomų teritorijų ar jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus);3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektÅ«riniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus.

Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.5) apsaugos sutartys, kurios gali bÅ«ti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miÅ¡ko bei vandens telkinio naudojimo sÄ lygų nustatymo. Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miÅ¡ko bei vandens telkinio naudojimo sÄ lygų su žemės, miÅ¡kų ar vandens telkinių savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miÅ¡kas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Å ios sutartys turi bÅ«ti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti Å¡iame straipsnyje nurodytų veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus. Sutarčių sudarymo tvarkÄ ir formas tvirtina Vyriausybė.Pabrėžtina, kad pagal STÄ® 2 straipsnio 32 dalį saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiÅ¡kiomis ribomis, turintys pripažintÄ mokslinę, ekologinę, kultÅ«rinę ir kitokiÄ vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).Pagal STÄ® 28 straipsnį saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis.

Vienas iÅ¡ saugomų teritorijų specialiųjų planų tipų yra gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos (STÄ® 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Taigi, Å laitų nuostatai nepatenka į STÄ® 5 ir 22 straipsniuose nurodytÄ veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų ratÄ nei reikalavimų priėmimo procedÅ«rų ir formų, nei turinio prasme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Ginčo sprendimo 1 punktas ir Å laitų nuostatų 1.1.-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieÅ¡tarauja STÄ® 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija).

D. G. sprendimo 1 punkto, Å laitų nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktų prieÅ¡taravimo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims (2009-06-11 Ä®statymo Nr. XI-283 redakcija)VieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla, apimanti norminių administracinių aktų priėmimÄ Ä¯statymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, yra administracinis reglamentavimas (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 2 straipsnio 2 dalis).

Pagal VAÄ® 6 straipsnį norminius administracinius aktus turi teisę priimti tik vieÅ¡ojo administravimo institucijos (2 dalis), privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (4 dalis).VieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje (viena iÅ¡ veiklos sričių - administracinis reglamentavimas) turi vadovautis įstatymo virÅ¡enybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Jų turinį formuluoja VAÄ® 3 straipsnis, nurodantis, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais (1 punktas); vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neturint Å¡io įstatymo nustatyta tvarka suteiktų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (4 punktas).Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams paisyti iÅ¡ Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos.

Å is reikalavimas inter alia reiÅ¡kia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali bÅ«ti reguliuojami tik aukÅ¡tesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruotų su nustatytuoju aukÅ¡tesnės galios teisės aktuose (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).BÅ«tinybę laikytis įstatymų virÅ¡enybės principo savo jurisprudencijoje ne sykį yra akcentavęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nurodydamas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti virÅ¡ijant nustatytÄ kompetencijÄ , pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose 2006-07-28 Nr. 1-1-04/2006, 2006-07-25 Nr. 1-1-02/2006).

Nuostata „turintys įstatymų numatytus įgaliojimus" suponuoja draudimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimti norminio pobÅ«džio teisės aktus, jeigu tokia teisė jam nesuteikta įstatymu, bei pareigÄ priimant norminio pobÅ«džio aktus laikytis apibrėžtų akto priėmimo procedÅ«rų. VieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „Viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama", todėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti.Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama Ginčo sprendimÄ , t.y.

Ginčo sprendimo 1 punktu patvirtindama Šlaitų nuostatus, viršijo įstatymais jai priskirtos kompetencijos ribas, todėl Ginčo sprendimo 1 punktas ir Šlaitų nuostatų 1.1.-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktams bei 6 straipsnio 2 ir 4 dalims (2009-06-11 Įstatymo Nr. XI-283 redakcija).Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimai dėl norminio akto teisėtumo yra pagrįsti ir tenkintini, atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Reikalavimas nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atsižvelgia į konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, faktinę situacijÄ , į tai, kad praÅ¡ymas nėra motyvuotas, nepateikti objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys neigiamų teisinių pasekmių tikimybę (ABTÄ® 116 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 - 117 straipsniais, kolegija n u s p r e n d ė : Pripažinti, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" 1 punktas ir juo patvirtintų Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams.Pripažinti, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" 1 punktas ir juo patvirtintų Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims.Panaikinti Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo" 1 punktÄ ir juo patvirtintų Å laitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktus.Dėl kitos reikalavimų dalies praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                               Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė Gintaras Čekanauskas