971e2dd9-6d01-4e30-b50f-bf12c2a113ce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1117-624/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00293-2010-0)

                                                                   Â

              Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjams T. K. ir V. K., nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi

administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų T. K. ir V. K. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus

apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

n u s t a t ė :

pateiktu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai T. K. ir V. K. praÅ¡o atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybes teises į E. K. 0,6 ha sodybinę žemę (duomenys

neskelbtini) rėžiniame kaime. Nurodo, kad jų senelė E. K. gyveno Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje

ir (duomenys

neskelbtini) mirė. E. K. turėjo dukras A. K., S., gim. 1929 m., R. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., S., gim. 1941 m., ir sūnus V. K., S., gim. 1936 m., bei P. K., gim. 1949 m. V. K., pareiškėjo T. K. tėvas, buvo vienintelis E. K. įpėdinis.

V. K. mirus, T. K. paveldėjo visÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį E. K. vardu registruotÄ (jai priklausiusį) turtÄ . R. K. ir A. K. buvo seserys, o jų sÅ«nÅ«s - V. K. ir V. K. - pusbroliai. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas V. K. nuo 1993-01-28 tvarko motinos R. K. palikimÄ . Viena iÅ¡ kliūčių - 0,6 ha sodybine žemė, kuriÄ valdė po senelės E. K. mirties jo motina R. K., o po jos mirties - pats V.

K. Jis visÄ laikÄ galvojo, kad valdoma 0,6 ha sodybinė žemė už jų namo (duomenys neskelbtini) g. 70, priklausė jo motinai. Po R.

K. mirties, 1993-01-28 Vilniaus m. 5-ajame notarų biure buvo užvesta

paveldėjimo byla ir tuo metu iškilo klausimas dėl žemės paveldėjimo. Notaras V. K. patarė kreiptis į žemėtvarkos specialistus, kurie

liepė laukti iki bus rengiamas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemėtvarkos projektas. V. K. 2003 metų rudenį kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informacijos, kada bus rengiamas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemėtvarkos projektas. Priėmime pas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistę V. I. V. K. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemėtvarkos projektas bus rengiamas tik 2004 metais. Specialistė padėjo V. K. užpildyti praÅ¡ymo formÄ dėl žemės atkÅ«rimo ir pasiÅ«lė kreiptis į Vilniaus apskrities archyvÄ dėl papildomų duomenų paieÅ¡kos žemės plotui nustatyti, nes iÅ¡ pateikto seno vietovės žemės plano ji negalėjo nustatyti ribų. Vilniaus apskrities archyvas iÅ¡kart suklaidino V. K. ir pateikė duomenis, kad jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) valdomÄ Å¾emę nėra. Tačiau vėliau – 2008-01-15 – iÅ¡ Vilniaus apskrities archyvo buvo gautas atsakymas, kad V. K. valdoma 0,6 ha sodybinė žemė (duomenys neskelbtini) yra jo senelės E. K. Atsižvelgiant

į surinktus duomenis ir į tai, kad V. K. motina R. K. po motinos E. K. mirties valdė 0,6 ha sodybinę žemę, V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl

praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti. Vilniaus miesto 1

apylinkės teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog 0,6 ha sodybinės žemės priklausė E. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-26

nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino ir atnaujino V. K. praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Lietuvos archyvų departamento Vilniaus apskrities archyvo pažyma patvirtina, kad E. K. asmeninės nuosavybės teise valdė 0,6 ha sodybinės žemės (duomenys neskelbtini) ir iki 1940 m. gyveno ten su Å¡eima ir vykdė Å«kinę veiklÄ .

Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos kolegijos 1960-01-13 sprendimu Nr. 3 buvo tęsiamas asmeninio ūkio nusavinimas. 1978-07-10 inventorizacijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys

patvirtina apie E. K. turėtÄ asmeninę nuosavybę iki 1940 m. ir po 1960 metų žemės nusavinimo, jai buvo palikta 0,1315 ha sodybinės žemės. IÅ¡ E. K. buvo nusavinta 46,85 arų sodybinės žemės. Apie E.

K. valdomÄ Å¾emę ir vykdomÄ Å«kinę veiklÄ liudija ir 1938 metų jos susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kai, pateiktas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko

administracijos žemėtvarkos skyriui senas vietovės žemės planas. V. K. sesuo J. G. teigė, kad 1960

metais, kai buvo vykdomas žemės nusavinimas, senelė E. K. visais

būdais stengėsi išsaugoti asmeninę 0,6 ha žemę. Tais metais, kai buvo atimama žemė, senelė E. K. įrodė Vilniaus rajono (duomenys

neskelbtini) apylinkės tarybos atstovams, kad Å¡i žemė reikalinga iÅ¡maitinti didelę Å¡eimÄ , ir jeigu iÅ¡ jos bus paimta žemė, Å¡eima negalės pragyventi. Buvo nuspręsta leisti E. K. dukrai R. K. parduoti namÄ ir skirti sklypÄ statiniui (1960-03-25 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos Mičiurino kolÅ«kio Visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo protokolas). Toks sprendimas K. Å¡eimai leido iÅ¡saugoti

turėtÄ asmeninę žemės nuosavybę ir toliau buvo valdomas 0,6 ha sodybinės žemės plotas. V. K., atvykęs 2009-01-14 į Vilniaus m. 26-ojo

notarų biurÄ tvarkyti senelės E. K. paveldėjimo dokumentų, buvo informuotas, kad surasti duomenys apie vienintelį E. K. paveldėtojÄ .

Sužinojęs tai, turto paveldėtojas T. K. suteikė V. K. įgaliojimÄ toliau tvarkyti žemės dokumentus. V. K. 2009-01-26 kreipėsi į VAVA dėl E. K. turėtos

0,6 ha sodybinės žemės (duomenys neskelbtini). Nesulaukęs jokio atsakymo, jis 2009-07-17 pakartotinai kreipėsi į VAVA dėl 2009-01-26 pateikto praÅ¡ymo. PaaiÅ¡kėjo, kad atsakymas jam buvo iÅ¡siųstas 2009-02-17, tačiau V. K. jo negavo. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paslėpė ar pradangino 2003 metais užvestÄ bylÄ ir raÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ . V. K. laiku kreipėsi į VAVA žemėtvarkos skyrių ir dar 2003 metais pateikė praÅ¡ymÄ . Dėl nerÅ«pestingų pareigÅ«nų veiksmų, kadangi dauguma žemės valdytojų praleido terminus praÅ¡ymams pateikti, Å¡i (duomenys neskelbtini) esančios žemės problema buvo iÅ¡kelta 2007-10-01 susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju A.

P. ir LR Seimo pirmininko pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi. Susitikimo metu buvo nuspręsta, kad LR Seimo pirmininko pavaduotojas kartu su mero pavaduotoju inicijuos klausimo sprendimÄ VAVA. Gyventojai pageidavo, kad į susitikimÄ bÅ«tų pakviesti savivaldybės darbuotojai: duomenų tvarkymo poskyrio

vedėja G. A. bei žemės duomenų tvarkymo skyriaus vedėja R. R.. Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ ir į tai, kad nebuvo

rasti duomenys, kad atsakingos institucijos klaidino pareiškėjus dėl E. K. valdomos sodybinės žemės (duomenys neskelbtini) teisėtų

įpėdinių, bei į tai, kad T. K. pripažįsta, jog prie (duomenys neskelbtini) g. 70, 0,6 ha sodybinė žemė pagal faktÄ visÄ laikÄ buvo valdoma V. K. ir jo mamos R. K. PareiÅ¡kėjas T. K. pripažįsta ir V. K. rÅ«pestingumÄ , jo pastangas ir siekį atkurti sÄ Å¾iningÄ rezultatÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti (b. l. 4-8).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais. V. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į E.

K. 0,6 ha sodybinę žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ . IÅ¡ motinos žodžių žino, kad ta žemė priklausė senelei E. K., o kai ji mirė - tÄ Å¾emę toliau valdė jo motina R. K. Po motinos mirties jis kreipėsi į notarinę kontorÄ dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad žemė priklausė senelei E. K., o po senelės mirties vienintelis jos turto paveldėtojas buvo V. K., kuris niekada ta žeme nesinaudojo. Dėl žemės į VAVA kreipėsi 2003 metais, tačiau jam buvo liepta laukti iki bus rengiamas žemės reformos projektas. Jis ne kartÄ kreipėsi į archyvus dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę, tačiau dokumentų rinkimas užtruko ilgai. Mano, kad jis turi teisę paveldėti žemę, kadangi ja visÄ laikÄ naudojosi. T. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad E. K. buvo jo prosenelė, o A.

K. - jo senelė ir tėvo motina. Po tėvo mirties jis paveldėjo turtÄ . E. K. turėtos žemės jis nepaveldėjo, kadangi ta žemė

priklausė ir jÄ naudojo V. K. motina. Prie sodybos, kuriÄ

po tėvo mirties paveldėjo, žemės nėra, o 0,6 ha žemės yra kitoje vietoje – už kelio nuo sodybos. V. K. apie tai, kad vienintelis įpėdinis

po E. K. mirties buvo V. K., nežinojo.

Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nurodė, kad vykdydama nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ Vil­niaus mieste, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lie­tuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstaty­mo įgyvendinimo tvarka bei kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosa­vybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirti­nantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys doku­mentai.

Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavy­bės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto že­mėtvarkos skyrius 2008-02-27 raÅ¡tu Nr. 20-126, o vėliau 2009-02-17 raÅ¡tu Nr. S22-116 ir 2009-08-28 raÅ¡tu Nr. S22-575 informavo pareiÅ¡kėjÄ V.

K., kad VAVA nei praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko E. K. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nei nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Taip pat buvo pažymėta, kad pagal 2004-10-26 įsigaliojusius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įsta­tymo 10 str. 1 ir 4 d. pakeitimus, pareiÅ¡kėjas tik teismine tvarka gali atnaujinti praleistus termi­nus praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl manome, kad reiktų vadovautis įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis paduoti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis protingai galėjo neteisingai suvokti Å¡iÄ teisinę situacijÄ .

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali bÅ«ti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip praÅ¡omo atnaujinti termino eigoje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡o atnaujinti terminÄ tik praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko E. K. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti, tačiau dėl termino dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį atnaujinimo, praÅ¡ymo nepateikia.

Jei pareiškėjai įrodys, kad terminai praleisti dėl svarbių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, ne­prieštarauja, kad jie būtų atnaujinti (b. l. 104-105).

Trečiojo suinteresuoto asmens VAVA atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

Pareiškimas netenkinamas.

PareiÅ¡kėjai V. K. siekia atkurti nuosavybės teises į senelės E. K., o T. K. - į po savo tėvo V. K. mirties paveldėjęs teisę į tėvo senelės E. K., kaip teigia pareiÅ¡kėjai, nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,6 ha sodybinę žemę (duomenys

neskelbtini) rėžiniame kaime.

PraÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymas

Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos įstatymÄ Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Ä®sigaliojus AtkÅ«rimo įstatymui, Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neiÅ¡nagrinėti iki AtkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis Å¡io įstatymo nuostatų. AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2001m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus praÅ¡ymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį

įstatymÄ . AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2003 m. birželio 19 įstatymo Nr.IX-1634 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti

nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei

giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai,

praleidę nustatytÄ terminÄ pateikti Å¡iuos dokumentus, netenka teisės į

nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ . Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytÄ

praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymo 2 str., nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 str. nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Minėtas įstatymas numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę atkurti nuosavybės teises ir nenumato, kad nuosavybės teisės bÅ«tų atkuriamos provaikaičiui į prosenelio turėtÄ Å¾emę.

Vilniaus m.

26 – ojo notarų biuro 2009-02-24 išduotas liudijimas patvirtina, kad V. K. (pareiškėjo T. K. tėvas) buvo

vienintelis savo senelės E. K. įpėdinis. Po V. K. mirties (2006-11-21) palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas T. K. (b. l. 32). Taigi, vienintelis ir teisėtas turto

paveldėtojas po tėvo V. K. mirties yra T.

K. Todėl pareiškėjo V. K. prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės E.

K. turėtÄ Å¾emę atmetamas kaip nepagrįstas.

           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ savo praktikoje, suformuotoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra pažymėjęs, kad vertinant aplinkybes dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ iki įstatymu nustatyto termino (2001-12-31) įgijo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Â (AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 1-5 p.). Pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ dokumentas, suteikiantis pagrindÄ pradėti nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. iÅ¡vardytų piliečių raÅ¡ytinis praÅ¡ymas (AtkÅ«rimo įstatymo 10,11,17 straipsniai). Todėl tik nustačius, jog asmuo iki 2001-12-31 pateko į AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. iÅ¡vardytų piliečių sÄ raÅ¡Ä (įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ galėjo iki įstatymu nustatyto termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo) gali bÅ«ti reikÅ¡mingos ir teismo turi bÅ«ti vertinamos kitos aplinkybės: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (Atstatymo įstatymo 2 str., AtkÅ«rimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001-12-31), siekdamas pasinaudoti Å¡ia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (2009-06-29 nutartis Nr. A-146-704/2009, 2010-01-18 nutartis Nr. A-146-87/2010 ir kt.).

Tiek iki AtkÅ«rimo įstatymu nustatyto praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001-12-31) galiojusio, tiek Å¡iuo metu galiojančio AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) 1 d. 1 p. įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 2-4 punktuose iÅ¡vardytiems asmenims nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, laikantis aptariamo straipsnio 1 d. 2-4 p. nustatyto eiliÅ¡kumo, t. y. kiekvienas Å¡ios dalies punktas yra taikomi iÅ¡ eilės ir tik nustačius, kad nėra aplinkybių taikyti iÅ¡ eilės pirmesnius punktus. AtkÅ«rimo įstatymo straipsnio 2 d. nurodyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 d. 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Kaip matyti

iš byloje esančios medžiagos, po E. K. mirties vieninteliu teisėtu jos įpėdiniu tapo jos anūkas V. K. - pareiškėjo T. K. tėvas, kuris 2006-11-21 mirė (b. l. 32). Byloje duomenų apie tai,

kad V. K. iki įstatymu nustatyto termino pabaigos

- 2001-12-31 - bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelės E. K. žemę, nėra. Taigi, jis

neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl nekilnojamojo turto susigrÄ Å¾inimo ir nesiekė jo susigrÄ Å¾inti. Viena iÅ¡ esminių sÄ lygų nuosavybės teisių atkÅ«rimui - pretendento valia. Jos neiÅ¡reiÅ¡kus, nuosavybės teisių atkÅ«rimo realizavimo galimybė eliminuojama.

Pareiškėjo T. K. tėvas V. K. mirė 2006-11-21, t. y. pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytiems prašymų atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku, pateikimo terminams. Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo 2

str. 1 d. 3 ir 4 p. nuostatas, iki įstatyme nustatyto termino (2001-12-31) į E. K. iki nacionalizacijos nuosavybės

teisėmis valdytÄ Å¾emę, priėmus palikimÄ , galėjo pretenduoti pareiÅ¡kėjo T. K. tėvas V. K., o ne pareiÅ¡kėjas T. K. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas ne tik neturi teisės į

nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , bet ir negali jų paveldėti, kadangi jo tėvas, vienintelis E. K. turto paveldėtojas, nebuvo pateikęs praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į žemę.

           Atsižvelgiant į faktines

bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas T. K. iki 2001-12-31 neturėjo ir Å¡iuo metu neturi subjektinės

teisės teikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į prosenelės E. K. nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emę, o

neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatyme nustatytus prašymo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su nekilnojamojo turto savininku, patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad jei asmuo iki įstatymu nustatyto praÅ¡ymų atkurti nuosavybės

teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , toks asmuo negali bÅ«ti laikomas praleidusiu AtkÅ«rimo įstatymo

10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminÄ Ä¯gyvendinti tokiÄ teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (LVAT 2007-10-16 nutartis byloje A11-912-2007; 2008-01-25 nutartis byloje Nr. A20-130/2008; 2008-06-05 nutartis byloje Nr. A502-881/2008; 2009-10-12 nutartis byloje Nr.A261-917/2009; 2009-12-21 nutartis byloje Nr.A525-1455/2009, 2010-01-18 nutartis byloje Nr. A146-87/2010 ir kt.). Konstatavus tokiÄ aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti terminų atnaujinimo klausimÄ iÅ¡ esmės.

           Be kita ko, pažymėtina, kad

pareiškime nėra nurodyta priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis Atkūrimo

įstatymo 10 str. 1 d. nustatytų terminų atnaujinimui, be to, pareiškėjas neprašo atnaujinti termino nuosavybės teises bei giminystės ryšius su nekilnojamojo turto savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str.

2 d., 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjų V. K. ir T. K. pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                Â

Violeta Balčytienė

                  Â

                                                                                                               Arūnas

Dirvonas

          Gintaras Dzedulionis

                                                                                                                                         Â