971d5115-2bf8-4dd3-a1f6-1d6d5cdeb08a · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                       Administracinė byla Nr.1-142-422/2016                                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01734-2013-5Procesinio sprendimo kategorija : 16.5; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiškėjui D.

R. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. R. prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 27 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-12) nurodė, jog eina valstybės tarnautojo pareigas Kauno miesto savivaldybės administracijoje.

Pažymėjo, jog nuo 2009 m. birželio 17 d. buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus nustatytus priedų už suteiktas kvalifikacines klases ir pareiginių algų koeficientų dydžius. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 17-24) nurodė, jog valstybės formuojamÄ politikÄ Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Akcentavo, kad teisės aktus, kuriais buvo sumažinti visų valstybės tarnautojų atlyginimai, priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, todėl Kauno miesto savivaldybė negalėjo nevykdyti aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ turinčių teisės aktų ir privalėjo sumažinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas –Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo dalį darbo užmokesčio, kuris jam laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 27 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ėjo valstybės tarnautojo pareigas (b.l. 25-30).

Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo numatyti atitinkami priedai už kvalifikacines klases. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009-08-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas, nuo 2009-08-01 sumažinant priedų už suteiktas kvalifikacines klases dydžius.

Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 27 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui už ginčo laikotarpį priskaičiuota neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 7948,70 Eur. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjo reikalavimas, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, konstatavo, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu numatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį (Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, 2014-04-16 sprendimas, 2015-11-19 nutarimas).

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirbo, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Janina Vitunskienė