Legislator Case Law & Legislation
2024-12-18 Nr. AB-18603-3-61-3-09457-2023-5 AI generated

2024-12-18 Nr. AB-18603-3-61-3-09457-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-12-18 Nr. AB-18603-3-61-3-09457-2023-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2024-12-18 Nr. AB-18603-3-61-3-09457-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Nesutiktina su Išvada, kad tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas įvykdė vagystę. Iš Išvados matyti, kad tyrėja neišsamiai atliko tyrimą, vadovavosi tik administracinio nusižengimo protokolu, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Šiuo protokolu grindžiama tyrimo išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2549-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09457-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, PAGD, atsakovas) direktoriaus 2023 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. TE-4-59/023(11.4.35 E) „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto J. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau ir – Įsakymas); 2) įpareigoti PAGD grąžinti pareiškėją į Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Departamentas parengė 2023 m. spalio 17 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-68/2023(3.68 E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo J. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. prekybos centre „Lytagra“, esančiame Kretingoje, įvykdė vagystę, t. y. pareigūnas pasiėmė 2 pirkinių krepšelius (vieno kaina – 10 Eur, abiejų krepšelių vertė – 20 Eur), praėjo pro mokėjimo kasas išsinešdamas minėtus pirkinių krepšelius ir jų parduotuvei negrąžino, o, įsidėjęs į jam priklausantį automobilį, iš parduotuvės aikštelės išvažiavo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė 20 eurų žalą akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lytagra“. Išvadoje pažymėta, kad pasisavintus pirkinių krepšelius pareigūnas grąžino AB „Lytagra“, tačiau tik 2023 m. sausio 16 d., sulaukęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos PK) tyrėjos skambučio apie tai, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį. Todėl ši aplinkybė (krepšelių gražinimas) neeliminuoja nei administracinės, nei tarnybinės jo atsakomybės. Pareigūnui už šį pažeidimą 2023 m. sausio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta 45 eurų bauda, kurią jis sumokėjo. Departamento direktorius, vadovaudamasis Išvada, skundžiamu Įsakymu įsakė atleisti iš vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą J. G., Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos vyresnįjį ugniagesį gelbėtoją.

2.2. Nesutiktina su Išvada, kad tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas įvykdė vagystę. Iš Išvados matyti, kad tyrėja neišsamiai atliko tyrimą, vadovavosi tik administracinio nusižengimo protokolu, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Šiuo protokolu grindžiama tyrimo išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

2.3. Išvadoje pažymėta, kad pareigūnas netiksliai nurodė krepšelių gražinimo laiką, nors Išvadoje rašoma, kad krepšelių gražinimas neeliminuoja atsakomybės. Kilus abejonėms, tyrėja turėjo susisiekti su pareiškėju, su parduotuvės darbuotojais, vadovu ir pašalinti netikslumus, patikslinti faktines aplinkybes, išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis šis administracinis nusižengimas padarytas, ar tai tyčinis veiksmas, turint tikslą pasisavinti svetimą turtą ar tiesiog netyčinis žmogiškasis faktorius (pvz., užmaršumas, išsiblaškymas, kt.).

2.4. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas praėjo pro mokėjimo kasas išsinešdamas minėtus krepšelius, o tai tik paliudija, kad jis neslėpė ar kitaip paslapčia neišsinešė krepšelių. Tačiau pareiškėjas pranešė kasininkei, kad išsineša krepšelius. Tą patį patvirtino ir parduotuvės direktorius policijai, kai paskambinęs jam priminė ir pasiteiravo, kodėl čia taip atsitiko. Be to, kai tik pareiškėjui pranešė, kad yra problema dėl krepšelių, jis iš karto tuos krepšelius grąžino, nors su direktoriumi buvo sutarę, kad juos grąžins kito apsipirkimo metu. Tyrėja teigdama, jog tai yra pareiškėjo tyčinė veika, nepateikia argumentų, požymių charakterizuojančių tokią veiką. Konstatuojant, kad veika tyčinė, privalu pareiškėjo veiksmuose nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju tyrėja nenustatė reikiamų požymių, o tik vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, kuris neatspindi tikrosios situacijos.

2.5. Akcentuotina, kad pareiškėjas geranoriškai iš karto ėmėsi veiksmų išsiaiškinti situaciją, susisiekė su parduotuvės direktoriumi, direktorius dėl šio nesusipratimo paskambino ir pranešė policijos pareigūnei, pareiškėjas įvykdė visus policijos tyrėjos nurodymus ir jos patartas susimokėjo baudą.

2.6. Taip pat iš prie skundo pridėtos Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos charakteristikos matyti, kad pareiškėjas neturėjo nė vienos nuobaudos, būdavo skatinamas, taip pat jis yra dirbęs naru, vėliau ir nardymo vadovu, yra nepriekaištingos reputacijos pareigūnas. Tyrėja objektyviai visų šių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į pareigūno tarnybą, nesiaiškino, kodėl, neturintis jokių nuobaudų, nepriekaištingos reputacijos pareigūnas staiga iš parduotuvės neva pavogė du krepšelius už 20 Eur ir dėl to rizikavo netekti darbo tarnyboje.

2.7. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi Išvadoje nėra nurodyta, koks pareigūno pažeidimo pobūdis, kokia jo kaltės forma, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimu sukeltos pasekmės, kaip pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai rodo nepagarbą visuomenei, t. y. kad savo veiksmais jis akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Atsakovo tyrimas negali būti laikomas tinkamu pagrindu skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuria rėmėsi Departamento direktorius ir skundžiamu Įsakymu atleido pareiškėją.

2.8. Pareiškėjas iš tarnybos atleistas remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateikta netiksli, neišsami ir sunkiai suprantama inkriminuojamo nusižengimo kontekste informacija. Pareigūnas privalo būti informuotas apie jam pareikštus įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu, tačiau pranešime išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, nėra nurodomi konkretūs veiksmai, aplinkybės, galinčios būti vertinamos kaip pareigūno vardo pažeminimas.

2.9. Tyrimo metu nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Pranešime nurodyta neišsami informacija apsunkino galimybę jam aiškiai suvokti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, pateikti paaiškinimus dėl pareigūno vardo pažeminimo, kurio padarymu yra įtariamas. Taip pat yra ir tam tikrų prieštaravimų – Išvadoje nurodoma, kad administracinių nusižengimų registre nurodyta, jog J. G. žalą AB „Lytagra“ atlygino 2023 m. sausio 16 d., tačiau niekur nėra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole fiksuota, jog žala nėra atlyginta, taip pat nėra pažymėta, kad pareiškėjas geranoriškai sumokėjo baudą, kuri buvo pusė minimalios baudos už tokį administracinį nusižengimą (45 Eur). Taip pat iš atlikto tyrimo nėra aišku, kokiais kriterijais, požymiais remiantis buvo nustatyta pareiškėjo tyčia.

2.10. Išvadoje neatsižvelgta į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tyčia pasisavino svetimą turtą, sąmoningais tyčiniais veiksmais pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą institucija ar ją kompromitavo, t. y. pažemino pareigūno vardą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Nesutiktina su argumentais, kad Departamento tyrėja neišsamiai atliko tyrimą ir vadovavosi tik administracinio nusižengimo protokolu ir tik juo grindė savo tyrimo išvadą, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga (AB „Lytagra“ pareiškimai, jos vadovo paaiškinimai, policijos pareigūnės tarnybiniai pranešimai, AB „Lytagra“ pateikti vaizdo įrašai, paties J. G. paaiškinimas), pareiškėjo pateiktame paaiškinime atliekant tarnybinį patikrinimą nurodyti teiginiai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo bendrauta su AB „Lytagra“ direktoriumi ir administracinio nusižengimo tyrimą atlikusia pareigūne, kuri patvirtino, kad pareiškėjas pirkinių krepšelį grąžino po to, kai iš tyrėjos sužinojo apie pradėtą tyrimą.

3.2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pirkinių krepšelius su pirkiniais iš parduotuvės išsinešė ir jų negrąžino parduotuvės vadovui leidus. Visgi tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. sausio 5 d. parduotuvės kasininkės leidimu išsinešė du pirkinių krepšelius iš parduotuvės, kuriuos grąžino sekančią dieną. Tyrimo metu telefonu buvo susiekta su AB „Lytagra“ direktoriumi, siekiant patiksinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pasikalbėti su parduotuvės kasininkėmis. Tačiau direktorius paaiškino, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, kasininkės nieko nepamena, jų kontaktų nenurodė ir nesudarė galimybių su jomis pasikalbėti. Telefoninio pokalbio metu, kuris truko 8 minutes, direktorius paaiškino, kad krepšelių vagystė buvo pastebėta, tuomet, kai buvo nustatytas dviejų krepšelių trūkumas, o jis pats (direktorius) peržiūrėjo parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus ir nustatė, kad vyriškis nusinešė krepšelius į automobilį ir juos išsivežė. Daugiau apie šį įvykį jis nieko nepamena ir gali pakomentuoti remdamasis tik parduotuvėje esančiais dokumentais, rašytais policijai. Tarnybinio patikrinimo metu tyrėjai nebuvo pagrindo apklausti AB „Lytagra“ direktorių, ar šis leido pareiškėjui išsivežti krepšelius, nes tyrimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė. O tokie prieštaringi pareiškėjo paaiškinimai patvirtina apie pareiškėjo nenuoseklumą ir kelia pagrįstų abejonių ne tik jo paties parodymais, bet ir AB „Lytagra“ direktoriaus parodymais, kad krepšelius pareiškėjas išsinešė jo leidimu. Tokiu AB „Lytagra“ direktoriaus paaiškinimu verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog jis, leidęs pareiškėjui išsivežti krepšelius, pats kreipėsi į policiją dėl jų vagystės.

3.3. Pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, jog jis kasininkės paklausė, ar gali pasiskolinti parduotuvės pirkinių krepšius, pastaroji atsakė, kad šiuo klausimu reikia kalbėtis su parduotuvės vadovu ir nurodė, kur galėtų jį rasti, o parduotuvės vadovas geranoriškai sutiko ir leido pirkinių krepšelius su druska pasiimti iki sekančio apsipirkimo, paneigia AB „Lytagra“ pateiktame vaizdo įraše užfiksuota informacija: atsiskaitęs už pirkinius nuo kasos pareiškėjas nuėjo 9 val. 42 min. 5 sek., 9 val. 42 min. 15 sek., t. y. po 10 sekundžių, pareiškėjas užfiksuotas jau išėjęs iš parduotuvės. Abejotina ar per 10 sekundžių pareiškėjas galėjo surasti parduotuvės vadovą, sutarti su juo dėl krepšelių pasiskolinimo ir išeiti iš parduotuvės.

3.4. Nesutiktina su skundo teiginiais, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įrodyta, jog pareigūnas padarė tyčinę veiką. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Departamento pareigūnu, kuris prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei ir ginti teisėtus žmonių interesus, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, garbingai atlikti pareiga ir susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram vidaus tarnybos darbuotojo vardui, iš AB „Lytagra“ pavogė du pirkinių krepšelius, tokiais veiksmais pakenkė atstovaujamos institucijos įvaizdžiui, t. y. pažemino pareigūno vardą. Pareigūnas turėjo galimybę suvokti, jog pasisavindamas pirkinių krepšelius jis daro atitinkamas pasekmes sukeliantį teisės pažeidimą ir pasirinkti elgtis kitokiu būdu, tai yra iš karto, susidėjęs prekes į automobilį, grąžinti pirkinių krepšelius, tačiau savo veiksmų neatsisakė, sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti, jog daro neteisėtą, prieštaraujančią įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, veiką, kuri gali būti vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas. Vertindamas šį įvykį kaip nesusipratimą, pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti policijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau to nepadarė, o priešingai, sutiko padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje.

3.5. Dėl pareiškėjo teiginių, kad šiuo atveju, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, turėjo būti vertinta pareiškėjo tarnybinė veikla, charakteristika bei atsižvelgta į atsakomybę lengvinančiais aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, jis atleistas už pareigūno vardo pažeminimą.

3.6. Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateikta netiksli ir neišsami informacija. Šiame pranešime dėl pareigūno vardo pažeminimo nurodyta, jog būdamas PAGD Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju 2023 m. sausio 5 d. pareiškėjas įvykdė vagystę. Tokiais savo veiksmais pareigūnas galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, nesilaikė PAGD direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.3, 7.4, 11.1, 11.3 punktuose įtvirtintų principų ir pažemino pareigūno vardą. Taigi, pranešime nurodyta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimą dėl pažeidimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas. Pranešime nurodomi konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais jis galbūt pažemino pareigūno vardą, jų padarymo laikas ir vieta, kitos aplinkybės bei teisės aktai, kurių pažeidimu buvo įtariamas pareiškėjas. Tai, jog pareiškėjas suvokė pranešimo turinį, atskleidžia ir išsamus pateiktas jo rašytinis paaiškinimas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjas J. G. 2023 m. spalio 18 d. atleistas iš vidaus tarnybos, grąžino pareiškėją J. G. į Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas ir priteisė pareiškėjui iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymo dienos.

5. Remdamasis bylos medžiaga, teismas, be kita ko, nustatė, kad:

5.1. 2023 m. rugsėjo 26 d. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. TN-105 /2023(3.68 E) (toliau ir – Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo) pareiškėjas informuotas, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas, paprašyta pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto pareigūno vardo pažeminimo (tarnybinio nusižengimo). Pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą): būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – PAGD Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ios komandos budinčios pamainos vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju, 2023 m. sausio 5 d. apie 09.42 val., būdamas parduotuvėje „Lytagra“, esančioje Kretingoje, Tiekėjų g. 5, pasiėmė pirkinių krepšelius (2 vnt.), kurių vieneto vertė 10 eurų, abiejų krepšelių bendra vertė – 20 eurų ir praėjo pro mokėjimo kasas, išsinešė nurodytus pirkinių krepšelius ir negrąžino jų parduotuvei, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar išvaistymas. Tokiais savo veiksmais galbūt pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 punktą (sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui) reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 6.3. punkto (laikytis visuotinai priimtų dorovės principų ir elgesio normų); 7.4 punkto (nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams); 11.1 punkto (saugoti nepriekaištingą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputaciją); 11.3 punkto (darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, jei tai gali pakenkti nepriekaištingai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (ar) darbuotojo reputacijai, elgtis sąžiningai, mandagiai, garbingai) įtvirtintų principų ir pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo paprašyta pateikti savo paaiškinimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos.

5.2. Pareiškėjas pateikė 2023 m. spalio 5 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame paaiškino, kad 2023 m. sausio 5 d. buvo apsipirkti parduotuvėje „Lytagra“, esančioje Kretingoje. Kadangi reikėjo nupirkti gyvuliams druskos, kuri parduodama viename gabale po penkis kilogramus, o reikiamas kiekis buvo keturiasdešimt kilogramų ir fiziškai buvo sudėtinga ją gabenti, paprašė kasininkės dviejų vienetų pirkinių krepšelių, kuriuos pažadėjo grąžinti. Po apsipirkimo kitą dieną pirkinių krepšelius (du vienetus) grąžino parduotuvę. Apytiksliai, po poros savaičių, pareiškėjui paskambino iš Kretingos PK tyrėja ir pranešė, kad yra gautas pranešimas dėl įvykio minėtoje parduotuvėje. Pareiškėjas tyrėjai paaiškino situaciją ir nusiuntė rašytinį paaiškinimą, paskambino parduotuvės direktoriui ir paprašė paaiškinti susidariusią situaciją. Jis pareiškėją patikino, kad pretenzijų jam neturi, kadangi pirkinių krepšeliai buvo grąžinti. Po poros dienų paskambino Kretingos PK tyrėjai, kuri pareiškėją patikino, kad jai skambino parduotuvės direktorius ir pareiškė, kad pirkinių krepšeliai buvo grąžinti ir minėta parduotuvė pretenzijų neturi. Po keliolikos dienų pareiškėjas sulaukė administracinės nuobaudos, policijos tyrėja pareiškėjui paaiškino, kad nors minėtai parduotuvei ir nebuvo padaryta turtinė žala ir parduotuvės direktorius neturi pareiškėjui pretenzijų, tačiau kadangi buvo gautas pranešimas, ji privalo surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas patikino, kad minėtuose jo veiksmuose nebuvo noro pasisavinti ar negrąžinti pirkinių krepšelį, dėl šio nesusipratimo jautėsi labai nemaloniai, apgailestavo, kad apsipirkdamas parduotuvėje priėmė tokį sprendimą, dėl kurio dabar reikia aiškintis ir apgailestauti.

5.3. Atlikus tarnybinį patikrinimą pagal PAGD Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos J. S. 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarnybinį pranešimą Nr. TNT-230/2023(3.65 E) „Dėl siūlymo pradėti tarnybinį patikrinimą“, buvo surašyta Išvada. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. prekybos centre „Lytagra“, esančiame Kretingoje, Tiekėjų g. 5, įvykdė vagystę. T. y. pareigūnas pasiėmė 2 pirkinių krepšelius (vieneto kaina – 10 eurų, abiejų krepšių vertė – 20 eurų), praėjo pro mokėjimo kasas išsinešdamas minėtus pirkinių krepšelius ir jų parduotuvei negrąžino, o įsidėjęs į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės aikštelės išvažiavo.

Tokiais savo veiksmais J. G. padarė 20 eurų žalą AB „Lytagra“. Pasisavintus pirkinių krepšelius pareigūnas grąžino AB „Lytagra“, tačiau tik 2023 m. sausio 16 d., sulaukęs Klaipėdos AVPK Kretingos PK tyrėjos skambučio apie tai, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnį Todėl ši aplinkybė (krepšelių grąžinimas) neeliminuoja nei administracinės, nei tarnybinės jo atsakomybės. Pareigūnui už šį pažeidimą 2023 m. sausio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta 45 eurų bauda, kurią jis sumokėjo 2023 m. sausio 30 d.

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Išvadoje konstatuota, kad minėti kalti, priešingi teisei ir tarnybinės etikos normoms J. G. veiksmai vertintini kaip pareigūno vardo pažeminimas bei vidaus tarnybos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ja kompromituojančiais. J. G. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo, kaip pareigūno statusu.

Būtent tokio pobūdžio pareigūnų veiksmai formuoja negatyvų visuomenės požiūrį į vidaus reikalų sistemos pareigūnus, kaip statutinius valstybės tarnautojus, turinčius pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams (Statuto 21 str. 2 p.). Išvadoje pasiūlyta pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos/

5.4. Ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 7 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsnio 10 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 127 straipsnio 2 ir 6 dalimis, atsižvelgęs į Išvadą, Departamento direktorius atleido iš vidaus tarnybos 2023 m. spalio 18 d. vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą J. G., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos vyresnįjį ugniagesį gelbėtoją (statutinį valstybės tarnautoją, 14 pareigybių grupės) (1 p.) ir įpareigojo K. Š., Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniąją specialistę, atsiskaityti su vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu J. G. ir išmokėti pinginę kompensaciją už 21,64 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už darbo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. spalio 18 d. įskaitytinai.

6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas vadovavosi Statutu, Etikos kodeksu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (Statuto 72 str. 1 d. 7 p.); ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

7. Pasisakydamas dėl skundo teiginių, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, teiktus tyrimo metu ir teismui pareiškėjo paaiškinimus, kad pareiškėjas krepšelius iš parduotuvės išsinešė su parduotuvės vadovo leidimu pro kasininkę, teismas analizavo į bylą Klaipėdos AVPK pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą.

8. Įvertinęs Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateiktą informaciją, kitus bylos duomenis, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateikta netiksli, neišsami ir sunkiai suprantama inkriminuojamo nusižengimo kontekste informacija. Teismas konstatavo, kad minėtame pranešime yra pateikta informacija, kuri atitinka informaciją, nurodytą pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole, taigi, informacija yra aiški, konkreti.

9. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skunde, taip pat teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą PAGD, jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti išsamius paaiškinimus. Iš Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinio buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvo paprašyta pateikti savo paaiškinimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos. Taigi, pareiškėjas galėjo savo rašytiniame paaiškinime išdėstyti visus, jo nuomone, svarbius paaiškinimus, argumentus, motyvus. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjui būtų buvę neleidžiama teikti paaiškinimus, jie buvo nepriimti iš pareiškėjo ir pan.

10. Buvo pažymėta, kad teismas kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimus apie tai, su kuo konkrečiai, kada pareiškėjas tarėsi dėl to, kad, kaip teigia pareiškėjas, laikinai paims krepšelius iš parduotuvės, kadangi pareiškėjas pateikė kelias skirtingas versijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. spalio 5 d. paaiškinime pareiškėjas paaiškina, kad jis paprašė kasininkės dviejų krepšelių; šiame paaiškinime pareiškėjas neužsimena, kad krepšelių paėmimo klausimas 2023 m. sausio 5 d. ar anksčiau buvo derintas ir (arba) su parduotuvės direktoriumi. Teismo vertinimu, skunde teismui pareiškėjas jau nurodė kitokias aplinkybes, t. y. apsipirkimo metu jis kasininkės paklausė, ar gali pasiskolinti parduotuvės pirkinių krepšius (kasininkė atsakė, kad šiuo klausimu reikia kalbėtis su parduotuvės vadovu ir nurodė, kur galima jį rasti, vadovas leido pasiimti krepšelius.). Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu pareiškėjas taip pat teikė kitokius paaiškinimus dėl suderinimo su parduotuvės vadovu, ar jis gali pasinaudoti krepšeliais, t. y. nurodė, kad pagal susitarimą jau buvo susiklosčiusi praktika, kad jis gali pasiimti parduotuvės pirkinių krepšelius. Teismas aptarė pareiškėjo paaiškinimus, kad pirkta druska buvo labai drėgna, tačiau nurodė, kad krepšelių dugnas nėra vientisas (skylėtas), o liudytoju apklaustas AB „Lytagra“ Kretingos filialo vadovas nurodė, kad druska nebūna šlapia, ji parduodama gabalais, yra suspausta, nebyra.

11. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą bylos medžiagą, teismas kritiškai vertino ir liudytojo AB „Lytagra“ Kretingos filialo vadovo A. V. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, susijusius su krepšelių apskaita ir susitarimu su pareiškėju dėl galimybės krepšelius pasiimti. Teismas pareiškėjo skunde, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, susijusius su krepšelių paėmimu, vertino kaip nepatikimus.

12. Teismas analizavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo susirašinėjimą elektroniniais laiškais su policijos tyrėja, PAGD tyrimo metu surinktus duomenims, pareiškėjo 2023 m. spalio 5 d. paaiškinimus ir, įvertinęs šiuo duomenų visumą, darė išvadą, kad Išvadoje nurodytų aplinkybių visuma nepagrįstai įvertinta kaip sudaranti pagrindą spęsti, jog pareiškėjas veikdamas tyčia iš AB „Lytagra“ pavogė du pirkinių krepšelius ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Teismo vertinimu, pareiškėjui pritaikytas atleidimas iš vidaus tarnybos buvo neproporcinga priemonė.

13. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką, suformuotą aiškinant aktualias Statuto nuostatas, teismas pabrėžė, kad vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas kaltais pareigūno veiksmais turi būti akivaizdus. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama. Teismas atsižvelgė į tai, kad vertinant bylos aplinkybes, ANK 7, 8 ir 9 straipsniuose įtvirtiną teisinį reguliavimą, nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas, paimdamas krepšelius iš parduotuvės, veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo, žala parduotuvei buvo atlyginta (krepšelių vertė buvo 20 Eur), ji labai nedidelė, administracinio nusižengimo protokolu paskirtą 45 Eur baudą pareiškėjas sumokėjo, pareiškėjas bendradarbiavo su administracinio nusižengimo tyrimą atlikusia tyrėja.

14. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pripažino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą tenkintinas iš dalies, panaikinant Įsakymo 1 punktą. Teismo vertinimu, Įsakymo 2 punkto nebuvo pagrindo panaikinti. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti PAGD grąžinti pareiškėją į PAGD Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas bei priteisti iš PAGD vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymo dienos.

III. 15. Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad Išvadoje nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, veikdamas tyčia iš AB „Lytagra“ pavogė du pirkinių krepšelius ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo tyčia padarant vagystę įrodyta administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, t. y. AB „Lytagra“ pareiškimas dėl vagystės, pradėta administracinio nusižengimo teisena, parduotuvės pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūnės, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, susirašinėjimas su pareiškėju (pareiškėjas prisipažino, kad 2023 m. sausio 5 d. parduotuvėje „Lytagra“ pirko druską, pirkinius susidėjo į pirkinių krepšelius ir išsivežė juos), 2023 m. sausio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Pagal teismų praktiką, nutarimas administracinio nužengimo byloje laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo patvirtinančiu dokumentu.

16.2. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad krepšelius pasiėmė parduotuvės darbuotojos (kasininkės) leidimu ir kita dieną grąžino. Skunde teismui nurodė, jog krepšelius iš parduotuvės išsinešė ir išsivežė namo prieš tai (tą pačią dieną) gavęs parduotuvės vadovo A. V. leidimą. Teisminio posėdžio metu pareiškėjas pateikė trečią versiją, nurodydamas, jog A. V. leidimą buvo gavęs anksčiau. Teismas šiuos paaiškinimus vertino kritiškai. Taigi, pareiškėjo siekis įrodyti, jog krepšelius išsinešė leidus parduotuvės darbuotojams (pirminė versija – kasininkei, vėliau – vadovo leidimu) tik patvirtina, kad jis suvokė, jog savavališkai pasiimti ir išsivežti ne jam priklausančio parduotuvės inventoriaus negalima, kad tokia veika yra neteisėta. Tarnybinio patikrinimo metu pateikta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti, jog daro neteisėtą, prieštaraujančią įstatymams ir įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, veiką, todėl konstatuota, jog pareigūnas šį pažeidimą padarė tyčia.

16.3. Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys – AB „Lytagra“ Kretingos filialo direktoriaus A. V. pareiškimas dėl vagystės, šio pareiškimo patikslinimas (kas rodo, kad leidimo pasiimti krepšelius iš parduotuvės ir juos parsivežti nebuvo), pareiškėjo susirašinėjimas su policijos pareigūne, kuomet jis sutinka padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, pirkinių krepšelių grąžinimas į parduotuvę po 11 dienų, tik tuomet, kai dėl įvykio policijoje pradedamas tyrimas, nutarimo patraukti jį administracinėn atsakomybėn neginčijimas, paties pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu bei teisminio proceso metu teikiami vis kiti paaiškinimai ir liudytojų, galinčių patvirtinti jo tikrovės neatitinkančius teiginius apie gautą parduotuvės administracijos leidimą išsivežti krepšelius, paieška – neabejotinai patvirtinta, kad pareiškėjas šią neteisėtą veiką padarė tyčia, t. y suvokdamas savo neteisėtos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti.

16.4. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoriteto autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama, kadangi žala parduotuvei buvo atlyginta, ji labai nedidelė. Pareiškėjas pasisavintus krepšelius grąžino tik po policijos pareigūnės skambučio, ši aplinkybė nepaneigia nei tarnybinės, nei administracinės atsakomybės ir negali būti vertinama kaip sąmoningas žalos atlyginimas ir sąžiningas poelgis.

16.5. Neteisėta tyčine veika padarytos turtinės žalos dydis, vertinant pareigūno veiksmus kaip pareigūno vardą ir vidaus tarnybos sistemos autoritetą žeminančius, griaunančius pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančius, įtakos neturi. Pagal teismų formuojamą praktiką tokia veika vertintina kaip pareigūno vardo pažeminimas nepriklausomai nuo padarytos turtinės žalos dydžio.

16.6. Dėl teismo išvados, kad dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų nebuvo akivaizdžiai pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, kadangi paskirtą baudą asmuo sumokėjo, bendradarbiavo su policijos tyrėja, pažymi, kad kai tarnybinio patikrinimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą, teismo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas sumokėjo 45 Eur baudą, paskirtą už administracinį nusižengiamą, bendradarbiavo su administracinio nusižengimo tyrimą atlikusia tyrėja, nėra aktualios.

16.7. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, keliamais atitinkamos statutinės sistemos pareigūnams. Pareiškėjo veiksmų vertinimas Išvadoje yra teisingas ir pagrįstas bei atitinka teismų praktiką.

16.8. Teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė Statuto nuostatas, todėl teismo išvados apie tai, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama, yra klaidingos, prieštaraujančios teisiniam reguliavimui ir neteisėtos.

17. Pareiškėjas atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Dėl apelianto pozicijos, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo veiką kaip netyčinę, kadangi tokia veika buvo tyčinė, atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertina aplinkybių visumą, o ne tik išskirtinai administracinį nusižengimą.

17.2. Teismas tinkamai įvertino, ar pareiškėjas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, ar asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamieji numatyti padariniai ir jų norėjo. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas neslėpė, nesislėpė, nenaudojo kažkokių specifinių priemonių. Pareiškėjas elgėsi natūraliai, tik gal lengvabūdiškai, ką ir patvirtina bylos duomenys.

17.3. Departamentas, atlikdamas vidaus tyrimą, netyrė pareiškėjo valios, tyrime yra prieštaravimų, kurie iš esmės patvirtina, kad tyrimas atliktas formaliai, nesigilinant į priežastinį ryšį, į pareigūno asmenybę bei visus reikšmę turinčius faktus. Apeliantas Išvadoje nevertino pareigūno tarnybinės veiklos, charakteristikos ir neatliko analizės, ar šis pareigūnas galėjo taip pasielgti dėl blogų paskatų ir ar už tokį nusižengimą tinkamiausia griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

17.4. Atkreiptinas dėmesys, kad parduotuvės AB „Lytagra“ direktorius teisme paliudijo ir paaiškino, kad pareiškimas policijai dėl krepšelių buvo pateiktas, dėl to, kad parduotuvėje tą pačią dieną įvyko vagystė, tačiau neapdairiai kartu į pareiškimo turinį pateko ir šie pirkinių krepšeliai.

17.5. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kuriais ginčijama teismo išvada, kad pareigūno vardas nebuvo pažemintas, pareiškėjas tvirtina, kad institucija, tirdama nusižengimus, turėtų remtis protingumo kriterijais, teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad pasekmės (akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas) gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

17.6. Apelianto nuostata, kad nusižengimas yra tyčinė veika, yra neteisinga. Šiuo atveju nėra tyčios – pareiškėjas nesiekė naudos savo nusikalstamais veiksmais, nesiekė padaryti kam nors žalos. Todėl apelianto taikoma norma neatitinka realios situacijos, nes nėra nustatyta tyčia padaryti nusikalstamą veiką ir padaryta žala.

17.7. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir apgrįstai nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Šiuo atveju jokių akivaizdžių pareiškėjo veiksmų, griaunančių vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar kompromitavimą, apeliantas nepateikė. Apeliantas nenurodė, kaip buvo pažemintas pareigūno vardas ir kaip nukentėjo vidaus tarnybos sistemos autoritetas, t. y. nenurodo jokių pasekmių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir padarė žalą vidaus tarnybai.

17.8. Apeliantas remiasi ta pačia teisės norma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kuriame aiškiai yra pažymima, kad turi būti akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Tačiau apeliantas nenurodo akivaizdaus vidaus tarnybos žeminimo ar pasitikėjimo griovimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoriteto autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama.

20. Apeliantas Departamentas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė materialinių normų, nuostatas. Pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama.

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad ginčijamu Įsakymu atsakovas atleido pareiškėją Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes - pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė <....> yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos <....> jei nėra nustatomos minėtos pasekmės - akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008).

23. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatomas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

26. Apeliantas Departamentas įrodinėdamas, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromitavo, akcentuoja atskiras formalias teisines pareiškėjo veikos aplinkybes. Bet apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertina atsižvelgdamas į jų visumą, taip pat atsižvelgdamas į konstitucinį teisingumo imperatyvą, kuris be kita ko reikalauja užtikrinti protingumą, proporcingumą tarp vertybių, valstybės ir asmens interesų kiekvienu konkrečiu atveju.

27. Teismo nuomone, šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjas iš AB „Lytagra“ pavogė du pirkinių krepšelius 20 Eur vertės, dėl ko jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Bet taip pat iš bylos aplinkybių matyti, kad žala atsakovui mažareikšmė ir atlyginta, nukentėjusiojo atstovas administracinio nusižengimo byloje teisme iš esmės atleido ir palaikė pareiškėją, paneigė žalos buvimo faktą, pats pareiškėjas itin gerai charakterizuojamas ir ilgą laiką sąžiningai ir atsakingai dirbo Lietuvos Respublikos valstybei, jo darbo pobūdis yra ugnegesys gelbėtojas, t. y. tiesiogiai nėra susijęs su nusižengimų nuosavybei išaiškinimu. Todėl teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui pritaikytas atleidimas iš vidaus tarnybos yra neproporcinga priemonė, ir aplinkybė, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo, nėra įrodyta.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius