2026-01-14 Nr. AB-1241-3-62-3-03375-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-175-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03375-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. vakare jis sužinojo, jog pas laikinąją globėją, adresu (duomenys neskelbtini), yra apgyvendinta jo nepilnametė dukra A. K., kuri rengiasi girtauti. Pareiškėjas apie galimą nepilnamečių girtavimą pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Maždaug po 10 minučių pareiškėjui paskambino pareigūnai ir pareiškėjas paprašė nedelsiant surasti jo dukrą, kuri galimai randasi neblaivių asmenų (nepilnamečių) kompanijoje ir jų blaivumą patikrinti alkotesteriu. Po 30 minučių pareiškėjo buvimo vietos adresu atvyko pareigūnai ir paaiškino, jog apie 19 val. 30 min. bendruoju pagalbos telefonu, V. prisistatęs asmuo pranešė, jog pareiškėjas smurtauja prieš savo buvusią sutuoktinę adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai paaiškino, jog atvyko patikrinti smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kartu su pareigūnais atvyko ir greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pareiškėjas pažymėjo, jog pareigūnų iškvietimas buvo melagingas. Šiuo iškvietimu pareiškėjo sūnus A. K. siekė nukreipti pareigūnų ekipažą nuo girtaujančių paauglių, kuriuos pats ir aprūpino alkoholiu. Atvykę pareigūnai pripažino, kad jų iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje yra tyčinis, dėl keršto. Pareiškėjas paprašė dar kartą patikrinti girtaujančius nepilnamečius, tačiau pareigūnai atsisakė. Nenustatę smurto artimoje aplinkoje fakto, pareigūnai 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. 30 min. išvyko.

3. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pareigūnai, gavę pranešimą apie girtaujančius nepilnamečius, šių aplinkybių tinkamai netyrė. Pareiškėjas prašė pareigūnų nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinti, ar paaugliai girtauja, tačiau pareigūnai atsisakė, nurodydami, kad negali ieškoti neblaivių paauglių, nes privalo vykti į komisariatą. Pareiškėjo teigimu, jeigu pareigūnai tą pačią dieną apie 19-21 valandą dar kartą būtų patikrinę paauglius dėl vartojamo alkoholio, pranešimo aplinkybės būtų pasitvirtinusios. Atsakovo neteisėti veiksmai, be kita ko, pasireiškė ir tuo, kad pareigūnai nepagrįstai nepradėjo administracinės teisenos A. K. dėl melagingo tarnybų iškvietimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 1 ir 2 dalis. Melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė pareiškėjo sūnus A. K., siekdamas kerštauti ir nuslėpti girtaujančius paauglius.

4. Pareiškėjas prašė pareigūnų pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl melagingo, tyčinio tarnybų iškvietimo, tačiau iki 2023 m. lapkričio 17 d. nesulaukė iš atsakovo jokio pranešimo apie pradėtą administracinę teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl pareiškėjas 2023 m. lapkričio 20 d. prašymu kreipėsi į Alytaus AVPK dėl informacijos suteikimo. Atsakovas 2023 m. lapkričio 21 d. atsakyme Nr. 52-S-3697 nurodė, kad teisena pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis nebus pradėta, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nors tam jokių objektyvių priežasčių nebuvo. Patys pareigūnai pripažino, jog jų iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo tyčinis, dėl keršto, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėta nepagrįstai. Be to, atsakovo atsakyme buvo neteisingai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėjas buvo suklaidintas. Pareiškėjas teigė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyręs dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinę depresiją. 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo šventinė diena – Žolinės, todėl kaimynai buvo namuose ir matė pas pareiškėją atvykusius pareigūnus bei greitosios pagalbos automobilį. Dėl melagingo tarnybų iškvietimo pareiškėjas patyrė gėdos jausmą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

6. Alytaus AVPK paaiškino, jog 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl pas globėją gyvenančios jo nepilnametės dukters įtraukimo girtauti ir išnaudojimo priverstiniam darbui. Pareiškimu pareiškėjas siekė pradėti ikiteisminį tyrimą. Patikslinus aplinkybes, nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi surinkta medžiaga pareiškime nurodytų aplinkybių nepatvirtino. 2023 m. lapkričio 20 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas informuoti, ar 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie smurtą pareigūnams pranešęs asmuo yra nustatytas ir, ar jam pritaikyta atsakomybė. Alytaus AVPK 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 52-S-3697 informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimas išnagrinėtas atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą ir apie priimtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis informuotas, o prašyme pateiktoje informacijoje naujos, nevertintos aplinkybės nenurodytos, kitų pagrindų atnaujinti patikslinimą ar pradėti tyrimą nėra. Pareiškėjas buvo informuotas, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. policijos pareigūnai jo gyvenamosios vietos adresu vyko telefoninio pranešimo pagrindu ir, nenustatę administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisenos nepradėjo. Pareigūnai įvykio vietoje konstatavo melagingą tyčinį iškvietimą. Pareigūnai pareiškėjui paaiškino, kad jie negali vykti dar kartą ieškoti neblaivių paauglių, nes privalo vykti į komisariatą.

7. Alytaus AVPK pažymėjo, kad pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus AVPK per Bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas 2023 m. rugpjūčio 15 d. 19 val. 38 min. Pranešėjas nurodė, kad S. K. muša buvusią sutuoktinę, skambina ne iš vietos, pranešimą gavo iš kito asmens, kad moteris buvo sumušta ir šiuo metu vyksta konfliktas. Į šį pranešimą reagavo policijos pareigūnų ekipažas. Kadangi smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, reagavimas į gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje buvo užbaigtas. Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariate buvo atliktas aplinkybių patikslinimas dėl K. K. pareiškimo dėl nepilnametės dukters įtraukimo į nusikalstamą veiką. 2024 m. vasario 19 d. nutarimu nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime, be kita ko, konstatuota, kad nėra faktinių ir teisinių pagrindų pradėti ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 ir 161 straipsniuose (vaiko įtraukimas girtauti) ir 147-1 straipsnyje (išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms). K. K. argumentai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų grindžiami išimtinai subjektyvia jos nuomone ir samprotavimais. Tai, kad atsakovas neveikė taip, kaip tikėjosi pareiškėjas, nesuponuoja jo veiksmų neteisėtumo. Policijos pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas subjektyviais samprotavimais, asociacijomis ir prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių realiai patirtus jo neigiamus išgyvenimus ar žalą sveikatai, emocinei ir psichinei būklei. Pareiškėjo skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Alytaus AVPK pareigūnai tinkamai netyrė pareiškėjo pranešimo dėl girtaujančių paauglių, nepradėjo administracinės teisenos dėl melagingo tarnybų iškvietimo, taip pat, kad pareiškėjui pateikė netinkamos formos ir turinio atsakymą.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.271 straipsniais, Europos Tarybos rekomendacijomis Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19 val. 30 min. pareiškėjas bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė, kad jo nepilnametė dukra A. K., laikinai gyvenanti pas globėją, adresu (duomenys neskelbtini), galbūt girtauja su kitais asmenimis. Pareiškėjas neneigė to, kad Alytaus AVPK pareigūnai reagavo į jo pranešimą ir nurodytu adresu atvyko. Pareiškėjas savo 2023 m. lapkričio 20 d. prašyme „Dėl informacijos pateikimo“ pažymėjo, kad į jo dukros A. K. laikinosios globėjos namus atvykę pareigūnai pareiškėjo dukters ieškojo, tačiau nerado. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo pranešimo apie girtaujančius paauglius pagrindu buvo atliktas įvykio aplinkybių patikslinimas, kurį pabaigus, 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, jog surinkta medžiaga pareiškime nurodytų aplinkybių nepatvirtino, jokių faktinių duomenų, jog nepilnametis asmuo buvo įtrauktas girtauti, išnaudojamas priverstiniam darbui arba paslaugoms nėra, dėl to nusikalstamų veikų požymių nenustatyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu baudžiamasis procesas nepradėtas.

12. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus AVPK pareigūnai neatliko savo pareigų, nereagavo į pareiškėjo pranešimą apie girtaujančius paauglius, nes pats pareiškėjas neneigia, kad policijos pareigūnai reagavo į jo pranešimą, atvyko į įvykio vietą, tačiau girtaujančių paauglių nurodytu adresu nerado. Tai, kad pareigūnai pagal pareiškėjo prašymą surasti paauglius nevyko antrą kartą, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareigūnų veiksmus. Byloje nėra duomenų apie kitus pareiškėjo pranešimus policijai dėl girtaujančių paauglių 2023 m. rugpjūčio 15 d. vakarą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Alytaus AVPK veikė netinkamai, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. II-54-445/2024 pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 52-S-3697, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. kovo 25 d. nutartimi grąžino medžiagą Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui procesiniam sprendimui priimti. Teismas pažymėjo, kad Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 21 d. atsakymas į S. K. pareiškimą nei savo forma, nei jame nurodyta jo apskundimo tvarka, negali būti prilyginamas motyvuotam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Teismas nurodė, kad kilus neaiškumams dėl pareiškėjo siekio, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, ar, kad tik jai būtų pateikta institucijos žinoma informacija, pareigūnai turėjo ir privalėjo išsiaiškinti reikšmingas įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 15 d. Teismas vertino, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Alytaus AVPK pareigūnų veiksmus netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėjas buvo suklaidintas dėl sprendimo esmės ir apskundimo tvarkos ir dėl to kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir apylinkės teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų arba išgyvenimų, kad atsakovas netinkamai vykdė administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, priėmė netinkamos formos sprendimą ir jame nurodė neteisingą sprendimo apskundimo tvarką.

14. Teismas nustatęs, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta vykdyti tik po to, kai Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. kovo 25 d. nutartimi grąžino medžiagą Alytaus AVPK procesiniam sprendimui priimti, padarė išvadą, kad policijos pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti. Teismas pažymėjo, jog gavus informaciją apie melagingą iškvietimą bei pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, atsakovo atstovas turėjo nustatyta tvarka inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą nutarimą. Taigi pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų ir išgyvenimų, nes turėjo kreiptis į teismą dėl nepagrįsto Alytaus AVPK 2023 m. lapkričio 21 d. atsakymo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos inicijavimo.

15. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl to, kad Alytaus AVPK pareigūnai nepradėjo administracinės teisenos dėl melagingo tarnybų iškvietimo, pareiškėją pripažino nukentėjusiuoju tik po to, kai šis savo teises apgynė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose, be to, pareiškėjui pateikė netinkamos formos ir turinio atsakymą. Teismas pareiškėjo patirtą žalą įvertino 300 Eur. Toks neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgus į individualias bylos aplinkybes, į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms.

III. 16. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priimti ir pridėti prie bylos medžiagos naują įrodymą ir priimti atskirąją nutartį.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas turėtų būti teismo vertinamas griežtai ir atidžiai. Pareiškėjas tiek patikslintame skunde, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra minimali satisfakcija pareiškėjui už jo patirtus ir iki šiol patiriamus dvasinius sukrėtimus.

18. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad teismas neturėtų vertinti naujai teikiamų įrodymų, kurie nebuvo nagrinėjami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

20. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jų sukeltų neigiamų padarinių buvimo bei pareiškėjo nustatytų aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad policijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, kadangi turėjo nustatyta tvarka inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

21. Atsakovas Alytaus AVPK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą, nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pakankama ir teisinga satisfakcija laikyti teisės pažeidimo pripažinimą.

22. Atsakovas nurodo, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad policijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė tokius nepatogumus ir išgyvenimus, kurie turėjo būti įvertinti pinigais. Atsakovo teigimu, vienintelis nepatogumas, kurį galėjo patirti pareiškėjas, buvo netinkamos formos ir turinio pateiktas atsakymas. Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio ir pašalintas apskundus atsakymą teismo tvarka, dėl jo pareiškėjas nepatyrė didelių išgyvenimų ir jam nekilo dėl to reikšmingos pasekmės, todėl šiuo atveju neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepripažino apskritai jokių savo neteisėtų veiksmų, ir tik apeliaciniame skunde sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą dėl neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų šiems tinkamai netyrus pareiškėjo pranešimo dėl paauglių girtavimo, nepradėjus administracinės teisenos dėl melagingo tarnybų iškvietimo, taip pat pareiškėjui pateikus netinkamos formos ir turinio atsakymą.

26. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus AVPK pareigūnai neatliko savo pareigų ir nereagavo į pareiškėjo pranešimą apie girtaujančius paauglius, tačiau nustatė neteisėtus Alytaus AVPK pareigūnų veiksmus netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, pripažino, jog pareiškėjas buvo suklaidintas dėl sprendimo esmės ir apskundimo tvarkos ir dėl to kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir apylinkės teismą dėl šio sprendimo panaikinimo. Teismas taip pat nustatė, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta vykdyti tik po to, kai Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. kovo 25 d. nutartimi grąžino medžiagą Alytaus AVPK procesiniam sprendimui priimti, ir sprendė, kad policijos pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Tikrinamoje byloje apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes ir teigia, kad atsakovo neveikimas pasireiškė perdėtai ilgai užsitęsusia administracinio nusižengimo teisena byloje Nr.II-54-445-2024, kurioje procesas tęsiasi nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir neužbaigtas, netinkamu bylos nagrinėjimu ignoruojant jo prašymus dėl papildomų įrodymų surinkimo. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nenustačius Alytaus AVPK pareigūnų pareigų neatlikimo reaguojant į pareiškėjo pranešimą apie girtaujančius paauglius bei su teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti.

28. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pakankama ir teisinga satisfakcija laikyti teisės pažeidimo pripažinimą. Atsakovas pažymi, jo sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad policijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė tokius nepatogumus ir išgyvenimus, kurie turėjo būti įvertinti pinigais.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

30. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

32. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus (2024 m. liepos 29 d. Nutarimą Nr. 52-ANR_N-4342-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24237837174). Tokia išvada daroma nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku). Atsižvelgiant į tai, taip pat į aukščiau apibrėžtas ginčo ribas, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl užsitęsusio proceso administracinio nusižengimo byloje, netinkamo šios bylos tyrimo, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais bylos šalių teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

37. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

38. Atsakomybės pagal CK 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

39. Nagrinėjamu atveju tikriname pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, jog pareiškėjui pranešus, kad jo nepilnametė dukra, laikinai gyvenanti pas globėją, galimai girtauja su kitais asmenimis, Alytaus AVPK pareigūnai į šį pranešimą reagavo, nuvyko nurodytu adresu, pareiškėjo dukters ieškojo, tačiau nerado (šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo pranešimo pagrindu buvo atliktas įvykio aplinkybių patikslinimas, kurį baigus buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, jog dėl minėtame nutarime nustatytų aplinkybių ir priimtų sprendimų (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) BPK 168 str. 5 d. nustatyta tvarka prokuroras ar apylinkės teismas būtų priėmęs sprendimus, kuriais būtų konstatuotas atsakovo darbuotojų aplaidumas ar nerūpestingumas atliekant savo funkcijas, kompetencijos viršijimas ir pan. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tikriname sprendime pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Alytaus AVPK pareigūnai nereagavo į pareiškėjo pranešimą ar jį tyrė netinkamai ir šioje dalyje nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

40. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad policijos pareigūnai nagrinėdami pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pareiškėjas buvo suklaidintas dėl sprendimo esmės ir apskundimo tvarkos. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas apeliaciniais skundais nesutinka su teismo pareiškėjui priteistu 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

41. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

42. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

43. Administraciniai teismai, vertindami asmenų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl atisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o priėmus netinkamos formos ir turinio atsakymą ir jame nurodžius netinkamą apskundimo tvarką šis kreipimasis buvo apsunkintas), nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

45. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (300 Eur) už konstatuotus atsakovo pažeidimus šiuo atveju yra pagrįstas, pažymi, kad byloje nėra duomenų jog dėl neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų pareiškėjui būtų kilę tiesioginių sveikatos sutrikimų, taip pat pažymėtina, jog padaryti pažeidimai teismui priėmus nutartį buvo ištaisyti. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ribotų galimybių už suteikiamas teisines paslaugas atsiskaityti pinigais, savaime nėra pakankama pareiškėjo prašomam neturtinės žalos atlyginimui priteisti.

46. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašo teismo atskirąja nutartimi nurodyti, jog atsakovas netinkamai nurodydamas apskundimo tvarką administracinio nusižengimo byloje, pažeidė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bei iki šiol netinkamai ir aplaidžiai vykdo administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, bei apie tai pranešti Vidaus reikalų ministerijai. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas (atsižvelgiant į anksčiau aptartas nagrinėjamos administracinės bylos ribas), nenustatė iki šiol vykdomo aplaidaus ir netinkamo administracinio nusižengimo tyrimo procedūros vykdymo, taip pat nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad netinkamai nurodžius apskundimo tvarką buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami pareigūnai ir pan. Dėl šių priežasčių netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti byloje atskirąją nutartį.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė