971a9584-3cc4-4e5a-9eef-d34587bc5276 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinė byla Nr Teisėja Ingrida Kirsnytė                                  Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-102-719/2013          Proceso Nr. 4-08-3-02798-2012-6          Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.  (S)  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-25 nutarimu A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 3300 Lt (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. Š. nubaustas už tai, kad 2012-11-23, apie 16.30 val., Panevėžio m., Smėlynės g., prie pastato Nr. 114, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), manevravo atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, tačiau A. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus nepranešęs bei nesulaukęs policijos pareigūnų ir neužpildęs su nukentėjusiu asmeniu eismo įvykio deklaracijos.

Skundu A. Å . praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 sausio 25 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat apeliantas praÅ¡o apklausti liudytojÄ T. Å ., gyv. (duomenys neskalbtini), nukentėjusiÄ jÄ A. R., gyv. (duomenys neskalbtini). Skunde A. Å . nurodo, pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai iÅ¡tyrė administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis. Nurodo, jog automobilių stovėjo aikÅ¡telėje, kur įvyko eismo įvykis, vyksta nuolatinis automobilių judėjimas, dėl ko D.J.

S. galėjo suklysti nurodydamas, kad bÅ«tent jo automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį, juo labiau, kad Å¡is liudytojas bÅ«tent atsitrenkimo fakto nematė, o tik girdėjo garsÄ , kas leidžia abejoti tokių liudytojo parodymų teisingumu. Taip pat skunde nurodoma, jog pagal nukentėjusios parodymus buvo nubraižyta įvykio vietos schema, kurios jis pats net nepasirašė, juo labiau, kad nors policijos pareigÅ«nai ir fotografavo automobilius, tačiau jie nefiksavo vietų, kur buvo padaryti apgadinimai, nebuvo padaryti tikslÅ«s iÅ¡matavimai, kuriose vietoje apgadinimai, ir kuriose vietose yra automobilio detalės, kuriomis galėjo bÅ«ti padaryti apgadinimai.

Tokie duomenys nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, todėl pats ėmėsi iniciatyvos kad būtų padarytos automobilių fotonuotraukos. Teigia, jog iš prie skundo pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti jog yra ištrupėjusios nukentėjusiosios automobilio halogeninių lempų grotelių detalės vietos, kas leidžia manyti, jog įvykio vietoje turėjo likti minėtos detalės nuotrupos, tačiau jų įvykio vietoje nebuvo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog įvykio vietoje nesant nukentėjusiosios automobilio grotelių nuotrupų kyla abejonių, ar fotonuotraukoje matomas automobilio „M.

S.“ apgadinimas buvo padarytas būtent 2012-11-23, apie 16.30 val., Panevėžio m., Smėlynės g., prie pastato Nr. 114, automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip pat nurodoma, jog fotonuotraukose aiškiai matyti, kad automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) galinėje pusėje yra įtaisytas kablys, kuris yra 41-44 cm aukštyje, kai tuo tarpu automobilio „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), daugiausiai išsikišusi ir apgadinta vieta yra 39 cm aukštyje. Esant tokiems duomenims mano, kad jo vairuojamas automobilis „O.

A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo apgadinti „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės halogeninių lempų groteles. Apeliantas taip pat nurodo, jog jam priklausančio automobilio galinio bamperio deÅ¡inėje pusėje jau iÅ¡ ankščiau yra likęs nubraukimas, kurį pamatę policijos pareigÅ«nai darė iÅ¡vadas, kad Å¡iuo automobiliu buvo apgadintas automobilis „M. S.“, tačiau iÅ¡matavus jam priklausančios transporto priemonės nubraukimÄ matyti, kad jis randasi 46-69 cm aukÅ¡tyje.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog abejonių dėl eismo įvykio kėlė ir policijos pareigÅ«nų veiksmai, kadangi pastarieji nesistengė nustatyti ir užfiksuoti visų duomenų, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡minti visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai įvykusį eismo įvykį. Taip pat nurodo, jog raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ policijai, pareigÅ«nas primigtinai liepė raÅ¡yti sutikimÄ su autoįvykiu, nors aiÅ¡kiai matė jo įsitikinimÄ , neapgadinus automobilio „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodo, jei bÅ«tų apgadinęs automobilį, bÅ«tų nelogiÅ¡ka Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos, be to jam ekonomiÅ¡kai naudingiau bÅ«tų vietoje iÅ¡siaiÅ¡kinti veiksmų padarinius ir atlyginti nuostolius nukentėjusiajai. Apeliantas taip pat nurodo, jog 37 metų vairavimo staÅ¾Ä , dirba už miesto, todėl vairuotojo pažymėjimas ir galimybė vairuoti reikalingi kiekvienÄ dienÄ . PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės atbuline eiga nevažiavo, o be to žino, kad už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teigia, jog iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo ramus, nes buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nebuvo padaręs. Nurodo, kad nepadarė jokio pažeidimo, jokio eismo įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje neįvykdė, todėl neprivalėjo informuoti policijos pareigūnų apie eismo įvykį. Yra įsitikinęs kad automobilis „M. S.“ buvo apgadintas anksčiau, gal būt net kitoje vietoje, nes jo automobilyje esančio kabio aukštis bei bamperio nubraukimo vietos aukštis neatitinka su apgadinto automobilio „M.

S.“ halogeninių lempų grotelių aukščiu. Be to, apeliantas nurodo, jog policijos komisariato pareigÅ«nai vaizdo įraÅ¡o neperžiÅ«rėjo, nors automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti prie „MaÅ¡imos“, yra filmuojama. Skunde taip pat nurodoma, jog Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių ir neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykdymo. Apeliantas taip pat nurodo, jog dėl kaltinimų labai iÅ¡gyvena, neteko vairuotojo pažymėjimo, negali vykti į darbÄ .

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į paduotÄ apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-25 priimtÄ nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, o paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai. Apeliacinis skundas netenkinamas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundu, A.

Å . nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu bei mano, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę įvykužius pažeidimus. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti A. Å . padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Liudytojas D.J. S., buvęs įvykio vietoje, tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog įvykio dienÄ , atvažiavęs į automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ Panevėžyje, Smėlynes g., Å¡alia pastato Nr. 114, bei iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio maždaug už 10 metų iÅ¡girdo trekÅ¡telėjimÄ , o atsisukęs į tÄ pusę pamatė žmogų, kuris iÅ¡lipęs  iÅ¡ automobilio „O.

A.“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apžiÅ«rėjęs Å¡ios transporto priemonės galinę dalį, iÅ¡važiavo. Be to, D.J. S. taip pat nurodė, jog iÅ¡važiavus automobiliui „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), nuėjęs prie likusio stovėti baltos spalvos automobilio pamatė akivaizdžiai Å¡viežiai sulaužytas Å¡ios transporto priemonės groteles, o įvykio metu iÅ¡girdęs trakÅ¡telėjimÄ iÅ¡kart suprato, jog įvyko įvykis, kadangi yra girdėjęs ir atpažįsta lūžtančio bamperio garsÄ (20, 47 b.l.).

Negana to, nukentėjusioji A. R. taip pat tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog įvykio metu prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje paliko savo transporto priemonę be automobilio kairės pusės priekinio bamperio prieÅ¡rÅ«kinių žibintų dangtelio apgadinimo, o grįžusi maždaug po 15 minučių rado Å¡iÄ savo automobilio detalę apgadintÄ ir ėmė jÄ apžiÅ«rinėti, dėl ko prie jos priėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis ir, paaiÅ¡kinęs kad girdėjo įvykį, nurodė apgadinusio automobilio duomenis (19, 47 b.l.).

Be to, iÅ¡ byloje esančių policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų ir J. U. parodymų taip pat matyti, jog D.J. S. girdėjo įvykį bei pranešė nukentėjusiai jos automobilį apgadinusios transporto priemonės duomenis (10, 12, 48 b.l.). Taigi nuosekliais ir neprieÅ¡taringais liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra pagrindo, o be to, Å¡ių asmenų, ar juo labiau policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje neginčijamai nustatyta, kad A.

Š. 2012-11-23, apie 16.30 val., Panevėžio m., Smėlynės g., prie pastato Nr. 114, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino nukentėjusiosios A. R. automobilį „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apelianto vairuojamo automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), kablio ir nukentėjusiosios A. R. automobiliui „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų aukščiai nesutampa, o įvykio vietoje nebuvo apgadintos transporto priemonės dalelių, kas rodo, jog automobilis buvo apgadintas kitoje vietoje, atsižvelgiant į nukentėjusiosios A.

R. bei liudytojų D.J. S. bei J. U. parodymus, atmetami, kaip nepagrįsti. Taip pat atsižvelgiama ir į pateiktas fotografijas, iš kurių matyti, kad automobilio „O. A.“ kablio aukštis yra maždaug nuo 30 iki 44 cm, o apgadintų grotelių aukštis maždaug nuo 30 iki 40 cm. Šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į liudytojų parodymus, visiškai nepaneigia A. Š. kaltės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad išlipimo iš vairuojamo automobilio bei šios transporto priemonės galinės dalies apžiūrėjimo fakto neginčija ir pats A.

Å . (30 b.l.), tačiau jo apeliacinio skundo argumentai, jog iÅ¡lipęs jokio kitos transporto priemonės apgadinimo nematė, nes neatsitrenkė į kitÄ automobilį, o tik tikrino, ar nereikia papildyto dujų, taip pat yra atmetami, kaip nepagrįsti, nes D.J. S. tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamos transporto priemonės po smÅ«gio su kitu automobiliu. Å is liudytojas taip pat patvirtino, jog iÅ¡lipęs vairuotojas apžiÅ«rinėjo automobilio galÄ , įvykio metu tamsu dar nebuvo, o stovėjusiam baltos spalvos automobiliui padaryti grotelių apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi (20, 47 b.l.).

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. atsirasti užtenka nustatyti faktÄ , jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė. KET 234 p. nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju neginčitinai nustatyta, jog A. Å . suvokė pažeidęs KET, apgadinęs nukentėjusiajai A.

R. priklausančiÄ transporto priemonę „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), bei pasiÅ¡alinęs  iÅ¡ įvykio vietos nepraneÅ¡ant apie eismo įvykį policijos pareigÅ«nams. A. Å . apeliaciniame skunde pateikiamas praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ T. Å . yra atmetamas, kadangi pastarasis asmuo nebuvo įvykio liudytojas, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog iÅ¡ asmens blaivumo testo Nr. 705 matyti, jog A.

Å . 2012-11-23, t.y. administracinių teisės pažeidimų įvykdymo dienÄ , 20.14 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas (17 b.l.). KET 233 p. numato pareigÄ su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. Å . suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, konstatuotina, kad jam kilo pareiga laikytis KET 233 p. reikalavimų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ios aplinkybės vertinti negali, kadangi, esant tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens skundui, jo padėtis sunkinama negali bÅ«ti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant A. Å . administracinės atsakomybės dėl jam inkriminuotų nusižengimų klausimÄ , įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų nepadaryta. Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, dėl ko Å¡io nutarimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. Å . apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                         ArtÅ«ras Ridikas