971a5ba3-e27d-48c1-a42d-315a3071ad7c · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-84-658/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21569-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,

kaltinamojo P. S. gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 10 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslÄ gauti neteisėtų pajamų, vykdė įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ , laikymÄ ir organizavo jų platinimÄ Ä¯vairiais kiekiais, taip pat kaltinamas tuo, kad, vadovaudamas organizuotai grupei, siekdamas įgyti didesnį autoritetÄ , kartu užtikrinant grupės narių paklusnumÄ duodamiems nurodymams, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iÅ¡ viso tris „B“ ir „C“ kategorijoms priskiriamus Å¡aunamuosius ginklus, kuriuos neteisėtai laikė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2021 m. liepos 23 d. P. S. laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra 6 mėnesiams, įpareigojant įtariamÄ jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ bei neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus atvejus, susijusius su darbu, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose, bei asmens dokumentų paėmimas. To paties teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi P. S. taikomos intensyvios priežiÅ«ros terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 25 d., bei pakeistos 2021 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytos sÄ lygos, ir įtariamasis įpareigotas bÅ«ti nuo 12 val. iki 8 val. ryto savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus atvejus susijusius su darbu, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. S. 2022 m. vasario 12 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 13 d. nutartimi P. S. taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra pakeista griežtesne kardomÄ ja priemone – suėmimu trims mėnesiams, kurio terminas Å¡io teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 10 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus pagrindus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo P. S. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir paskirti P. S. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

4.1. Teismo nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 ir 3 dalyje, nėra pakankami iÅ¡vadai pratęsti ilgai taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ . Kardomųjų priemonių termino pratęsimo pagrindai negali bÅ«ti tapatinami su jų skyrimo pagrindais. Visais atvejais teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , savo sprendimÄ turi motyvuoti ne jau buvusiais, o naujais argumentais, sustiprinančiais teismo manymÄ apie minėtų pagrindų egzistavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Smirnova prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 46133/99 pažymėjo, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali bÅ«ti paneigta tik iÅ¡imtinėmis bylos aplinkybėmis. EŽTT taip pat pažymėjo, kad suėmimo trukmės pagrįstumas negali bÅ«ti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo paskyrimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes, ir galėtų bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Skundžiamoje nutartyje Å¡ių iÅ¡aiÅ¡kinimų nesilaikyta.

4.2. Apygardos teismas nepagrįstai nepripažino, kad kaltinamasis turi glaudžius socialinius ryÅ¡ius, taip pat nenurodė, kokia turimų Å¡ių ryÅ¡ių dalis kaltinamÄ jį charakterizuoja neigiamai ir patvirtina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. P. S. vedęs ir augina mažametį vaikÄ , kurio sveikata ir gerovė nukenčia jo tėvui ilgÄ laikÄ taikant suėmimÄ . Teismas neįvertino, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2013–2019 metais ir visas paskirtas bausmes atlikęs, bei nenurodė konkrečių P. S. ryÅ¡ių užsienyje, kurie bÅ«tų glaudesni už jo turimus ryÅ¡ius su Lietuvoje gyvenančia Å¡eima ir artimaisiais.

4.3. Galimybė kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo lengvai gali bÅ«ti užkardoma kitomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiÅ«ra, dokumentų paėmimu, registravimusi policijos įstaigoje, užstatu), kurių skyrimo galimybės P. S. Kauno apygardos teismas nesvarstė bei nepasisakė, kodėl jos bÅ«tų nepakankamos ar neefektyvios. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismas privalo ieÅ¡koti galimybės taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, kurios užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Kitiems kaltinamiesiems Å¡ioje byloje yra paskirtos už suėmimÄ Å¡velnesnės kardomosios priemonės.

4.4. Pagal Lietuvos teismų ir EŽTT praktikÄ , kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitÄ kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ . Nagrinėjamu atveju vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta bausmė nėra pakankami pagrindai konstatuoti, jog P. S., bÅ«damas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Minėtus suėmimo skyrimo pagrindus teismas nustatė, vadovaudamasis vien prielaidomis ir manymu.

4.5. Vertinant nagrinėjamos baudžiamosios bylos stadijÄ , kaltinamajam taikomo suėmimo trukmę, kaltinamÄ jį teigiamai charakterizuojančius duomenis (turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, yra vedęs, augina mažametį vaikÄ , paleistas iÅ¡ suėmimo turėtų galimybę dirbti), aplinkybę, kad Lietuvoje gyvena kaltinamojo Å¡eimos nariai, su kuriais jis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, kardomųjų priemonių taikymo tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti, paskyrus P. S. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ypatingo P. S. pavojingumo, kuris nulemtų bÅ«tinybę laikyti jį suimtÄ . Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas P. S. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, EŽTK 5 straipsnio, BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms, yra neadekvatus ir pernelyg suvaržo kaltinamojo teises bei pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ . Paleistas iÅ¡ suėmimo P. S. turėtų galimybę rÅ«pintis savo Å¡eima, dirbti, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgÅ«džius.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti, o kaltinamojo gynėjas – skundÄ tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo P. S. gynėjo skundÄ ir įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Å ie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, įvykio vietų ir objektų apžiÅ«rų, kratų, slaptų veiksmų atlikimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , protokoluose, specialistų iÅ¡vadose bei kitoje tyrimo medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å ioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu, o galutines iÅ¡vadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ . Å ioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti. Minėtuose įrodymų Å¡altiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti P. S. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomÄ sias priemones, tarp jų ir griežčiausiÄ â€“ suėmimÄ .

8. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas, o taip pat, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Å iuo atveju P. S. kaltinamas padaręs vienÄ labai sunkų ir vienÄ sunkų nusikaltimus; už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam P. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumÄ Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių. P. S., kuris ankščiau teistas 5 kartus, kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vienÄ sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis) ir vienÄ labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ kaltinamajam didžiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų. Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sÄ lyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumÄ tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo P. S. socialiniais ryÅ¡iais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

11. Kaip nurodyta ir kaltinamojo gynėjo skunde, P. S. yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryÅ¡iais. Tačiau nurodyti ryÅ¡iai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad jie buvo ir yra tiek tvirti, jog paneigtų tikimybę, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsakant į skundo argumentus apie tokio pobÅ«džio ryÅ¡ių stiprumÄ , pažymėtina, kad nors bÅ«damas suėmime kaltinamasis sudarė santuokÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad iki tol jis bÅ«tų gyvenęs su sugyventine ir jų bendru mažamečiu vaiku ar, kad savo vaiku kaltinamasis realiai rÅ«pinasi.

IÅ¡ paties P. S. parodymų, užfiksuotų Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. posėdžio protokole, yra žinoma, kad jis vedęs ne savo vaiko motinÄ , vaikas iki suėmimo jam paskyrimo gyveno su savo motina, o pas kaltinamÄ jį tik atvažiuodavo. Tikimybės, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, jog laisvėje P. S. galėtų dirbti. P. S., bÅ«damas darbingo amžiaus (jis gimęs X m.), iki suėmimo jam paskyrimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir iÅ¡ kaltinamojo parodymų yra žinoma, kad darbo santykių jis nesukÅ«rė dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, o priežasčių, kodėl jis nedirbo iki ikiteisminio tyrimo pradžios - nenurodė („Iki suėmimo nedirbau.

Neturėjau galimybės tada dirbti. Keturis mėnesius skambinau tyrėjai, niekas nekėlė ragelio. Po keturių mėnesių ji tik atsirado. Skambinėdavo į birÅ¾Ä , mane kviesdavo. Negalėdavau net į birÅ¾Ä nuvažiuoti. Siųsdavau tas pažymas, kad negaliu atvažiuoti į birÅ¾Ä . Man neleido ten nuvykti. Nebuvo galimybės dirbti“). Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos yra žinoma, kad Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu P. S. iÅ¡ pradžių buvo paskirta už suėmimÄ Å¡velnesnė kardomoji priemonė, tačiau kaltinamasis toliau galimai darė nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių galimai siekė gauti neteisėtų pajamų.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad legalaus pragyvenimo Å¡altinio P. S. neturėjo ne dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, o todėl, kad pragyvenimo lėšų jis galimai gaudavo nusikalstamu bÅ«du. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, patvirtinančius, kad, bÅ«damas laisvėje, P. S. nesiekė sukurti darbo santykių, taip pat inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ P. S. galimai padarė turėdamas tikslÄ gauti neteisėtų pajamų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog paleistas į laisvę P. S. pradės dirbti ir turės legalų pragyvenimo Å¡altinį.

Å ios nustatytos aplinkybės taip pat nesumažina tikimybės, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėps) nuo teismo. Nors byloje nenustatyti konkretÅ«s P. S. ryÅ¡iai užsienyje, tačiau tai nepaneigia tikimybės, kad jis, suprasdamas galimos griežtos bausmės rizikÄ , gali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir neturėdamas tokių ryÅ¡ių, be to, jis gali slapstytis ir Lietuvoje.

12. IÅ¡vardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis P. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog, bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Å iuo pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, įstatymas nedraudžia įvertinti ankstesnius asmens teistumus, pasisakant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, ir tai, be kita ko, apibÅ«dina kaltinamojo asmenybę.

14. Kaltinamasis P. S. anksčiau Lietuvoje teistas penkis kartus. Nagrinėjamoje byloje P. S. kaltinamas vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Nors, kaip nurodo kaltinamojo gynėjas, P. S. yra atlikęs jam paskirtas bausmes, vis dėlto, Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir leidžia spręsti dėl taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad P. S. vaidmuo Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, t. y., bÅ«tent jis galimai subÅ«rė organizuotÄ grupę, jai vadovavo, skirstė vaidmenis ir užduotis jos nariams, taip pat galimai pats narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, gabeno, laikė ir platino, o kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo kruopščiai suplanuotos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, kas reiÅ¡kia, kad toks asmens elgesys nebuvo atsitiktinis. Be to, pagal kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, P. S. neteisėtai disponavo Å¡aunamaisiais ginklais, siekdamas įgyti didesnį autoritetÄ bei užtikrinti grupės narių paklusnumÄ duodamiems nurodymams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis P. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų galimai buvo padaryti P. S. Å¡iame ikiteisminiame tyrime taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumentų paėmimÄ . Taigi, visi Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje P. S. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminÄ , taip užtikrinant ir vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ . Tokia iÅ¡vada padaryta ne tik įvertinus inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumÄ ir pobÅ«dį, bet ir anksčiau aptartus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, kurių Å¡ioje proceso stadijoje pakanka nustatant, jog P. S. yra pavojingas visuomenei ir bÅ«damas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

15. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad P. S. suėmimas taikomas daugiau nei metus (nuo 2022 m. vasario 13 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas Å¡iuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgÄ laikotarpį yra bÅ«tinas.

16. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose, tačiau Å¡iuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytÄ pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Jau minėta, kad, remiantis bylos duomenimis, P. S. yra pavojingas visuomenei ir galimai linkęs pažeidinėti nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas. Todėl, Å¡iuo atveju, vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ , ir leidžia toliau taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

17. PrieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, apygardos teismas svarstė galimybę P. S. taikyti ir Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , kaltinamojo galimÄ vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus, kaltinamojo elgesį, Å¡ioje byloje jam taikant ir Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, bei kitus bylos duomenimis, pritaria skundžiamos nutarties iÅ¡vadai, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo P. S. skirti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones ar jų kompleksÄ . Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems yra taikomos už suėmimÄ Å¡velnesnės kardomosios priemonės. Kaip jau minėta, dalį kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų P. S. galimai padarė jam taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumentų paėmimÄ , tačiau Å¡ios Å¡velnesnės kardomosios priemonės galimai buvo neefektyvios ir nesulaikė kaltinamojo nuo galimai nusikalstamo elgesio. Visa tai rodo, kad pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati P. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, EŽTK ar BPK reikalavimų. PrieÅ¡inga iÅ¡vada negali bÅ«ti padaryta ir įvertinus skundo teiginį dėl pasikartojančių, lyginant su ankstesnėmis nutartimis, kuriomis buvo tęsiamas taikomo suėmimo terminas, argumentų, nes, nepaisant to, iÅ¡ teismo sprendimo matyti, jog teismas vis tik įvertino besikeičiančiÄ situacijÄ ir ilgėjančiÄ suėmimo trukmę, bei priėmė teisingÄ sprendimÄ Ä¯vertinęs bei iÅ¡analizavęs Å¡io klausimo nagrinėjimui svarbius aspektus.

18. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia bÅ«tinumo Å¡ioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam P. S. taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam P. S. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

Nerijus Meilutis

Ernestas Rimšelis