9716dbcd-dd35-4f5b-9185-0ce461e67f23 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3912-362/2022 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00198-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. Å . skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas M. Å . nurodė, kad nuo 2022-02-14 iki 2022-02-21 jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameroje jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiu asmeniu, jam buvo skiriamas nepilnavertis maitinimas, nes jis buvo maitinamas dietiniu maistu, kameroje nebuvo sėdimo klozeto, dėl blogos ventiliacijos jis turėjo kvėpuoti nemaloniu kvapu.

Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, jautė dusulį., nuolatinį alkį, pilvo skausmus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-03-03 pažymos „Dėl M.

Å .“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2022-02-14 iki 2022-02-21 buvo laikomas įstaigoje kameroje Nr. 76, kameroje bÅ«davo 1-2 asmenys. Sanitarinis mazgas kameroje įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimas atitvertas durimis, kas užtikrina privatumÄ . Blogo kvapo parametrai teisės aktais reglamentuojami nėra. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra, jis yra atitvertas iÅ¡ keturių pusių, įėjimas uždengtas, tad stebėti besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens galimybės nėra.

Å iuo metu galiojančios Higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja inventoriaus buvimo sanitariniame mazge. Ventiliacija kameroje užtikrinama per langus ir papildomas angas sienoje. PareiÅ¡kėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ laikyti jį kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, nuolat perka cigaretes parduotuvėje, praÅ¡ymo perkelti į kamerÄ su nerÅ«kančiais pateikęs nebuvo. PareiÅ¡kėjui pagal gydytojo rekomendacijÄ yra paskirtas nuo 2018 m. dietinis maitinimas, kuriuo jis ir buvo maitinamas. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo M. Å . skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, laikomas su rÅ«kančiais asmenimis bei netinkamai maitinamas. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2022-03-03 pažymos Nr. 60-4897 „Dėl M. Å .“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2022-02-14 iki 2022-02-21. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kameroje Nr. 76 kalinamas 8 dienas, kameroje buvo 1-2 asmenys, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko 9,24 kv. m kameros ploto.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2022-03-02 pažymoje Nr. 61-474 „Dėl M. Å .“ nurodyta, kad nuo 2022-02-14 iki 2022-02-21 pareiÅ¡kėjas M. Å . dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių. Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetas nuo kameros atskirti OSB plokÅ¡tės sienele, sienelės aukÅ¡tis 1,96 m. Įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti durimis, tai patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos.

Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, nėra. Tualetas tupimas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus, bei angas sienoje.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 2022-03-08 pažymoje Nr. PPV-Å TI-50 nurodoma, jog M. Å . nuo 2018 m. vasario mėn. yra paskirtas nuolat dietinis maitinimas. PareiÅ¡kėjas M. Å . 2012-01-02 pateikė Å iaulių tardymo izoliatoriui praÅ¡ymÄ bÅ«ti paskirtam į kamerÄ su rÅ«kančiais asmenimis. Jo asmens sveikatos istorijoje kaip žalingi įpročiai įraÅ¡ytas rÅ«kymas. IÅ¡ asmens sveikatos istorijos matyti, jog buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.

Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo patalpinimas su rÅ«kančiais asmenimis, blogas maitinimas, netinkamos higienos sÄ lygos. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 2022-02-14 iki 2022-02-21 metu (viso 8 dienas) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus, bei angas sienoje. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai, tiek išorėje, tiek viduje, dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Ventiliacija užtikrinama per langÄ ar esamas ventiliacines angas, apÅ¡vietimas užtikrinamas per langus ar dirbtine Å¡viesa. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose turi bÅ«ti įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 96 cm aukščio, yra durys, tad sanitarinis mazgas įrengtas, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Vertinant blogo kvapo buvimÄ kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo bÅ«ti, dėl atviro iÅ¡ virÅ¡aus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki virÅ¡aus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo. Lietuvos higienos norma HM 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje Å¡ių reikalavimų nėra, tad sėdimo klozeto įrengimas privalomas nėra.

Atvykus pareiÅ¡kėjui į Å iaulių tardymo izoliatorių, iÅ¡ jo buvo gautas praÅ¡ymas patalpinti jį kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, rÅ«kymas kaip žalingas įprotis įraÅ¡ytas ir jo asmens sveikatos istorijoje. Esant tokiems įrodymams, atsakovo veiksmuose, patalpinant pareiÅ¡kėjÄ kartu su rÅ«kančiu asmeniu, teisės aktų pažeidimų nenustatyta, pats pareiÅ¡kėjas nenurodo, nei kada, nei kam jis pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame jis bÅ«tų nurodęs, jog yra nerÅ«kantis, skundų buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl laikymo su rÅ«kančiu asmeniu jis pateikęs nėra, tad Å¡is argumentas yra atmestinas.

Atsakovas, organizuodamas asmenų maitinimÄ , privalo laikytis tiek teisės aktų, tiek esamų gydytojų rekomendacijų. IÅ¡ į bylÄ pateiktos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjui nuo 2018 m. vasario mėn. yra nuolatinai paskirtas dietinis maitinimas, pats pareiÅ¡kėjas neginčija, jog toks maitinimas jam ir buvo suteikiamas, tad Å¡is argumentas yra atmestinas. Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų, užtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamas sÄ lygas kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, patalpinant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerÄ su rÅ«kančiu asmeniu ar organizuojant maitinimÄ .. Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikto skundo, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius