9712a3bd-58cd-427d-a9ca-e21a718bd8f7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-398/2013Proceso Nr. 1-18-1-02137-2011-8Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 1.2.3.1.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 1.2.6.1.;1.2.6.4.; 1.2.9.1.; 1.2.14.1.3.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1.                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Aloyzo Kruopio, RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant R. M.,dalyvaujant prokurorei Ligitai Valentukevičienei, gynėjai Svetlanai Proninai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. L. (I. L.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. (I. L.) nuteistas:pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 12 metų;pagal BK 178 str. 4 d. 20 parų areÅ¡to;pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 145 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

G.) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. K.) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 148 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 156 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam I.

L. paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo I. L. priteista 65,99 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. J., taip pat 1284,22 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. L. (I. L.) nuteistas už nužudymÄ , nedidelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , mažamečio nežymų sužalojimÄ , grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , žmogaus veiksmų laisvės suvaržymÄ ir už svetimo mažamečio vaiko pagrobimÄ .

Teismas nustatė, kad nuteistasis Å¡ias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis.I. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 28 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 18.30 val., miÅ¡ko masyve, esančiame apie 400 m. nuo „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagrobė nukentėjusiajam M. A. priklausantį bendros 65,99 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung GT-E1170i“ su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. 18.30 val. iki 2011 m. lapkričio 29 d. 05.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laiptinės (kurioje yra butai, prasidedantys Nr. 130) rÅ«syje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė M.

A. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus nugaroje, abiejose kojose, X-o Å¡onkaulio lūžį kairėje pusėje, muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje kairėje pusėje, poodines kraujosruvas su aplinkinėmis kraujosruvomis minkÅ¡tuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, nosies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairėje pusėje su nosies kaulų lūžiu, kas komplikavosi kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡inėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje skiltyje (175g), kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje skiltyje ir smegenėlėse, ko pasekoje dėl galvos smegenų suspaudimo iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu nukentėjusysis mirė, t.y. tokiu bÅ«du nužudė M.

A.. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. 18.30 val. iki 2011 m. lapkričio 29 d. 05.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės (kurioje yra butai, prasidedantys Nr. 130) rÅ«syje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai sudavė smÅ«gius M. A., rÅ«syje buvusiam ir įvykį mačiusiam mažamečiui R. G., gim. 1998 m., pradėjus verkti ir pasakius, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ rÅ«sio namo, jis kumščiu sudavė R. G. į deÅ¡inį skruostÄ , padarydamas jam deÅ¡inio skruosto odos nubrozdinimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu, sakydamas, kad jeigu jis iÅ¡eis iÅ¡ rÅ«sio, tai bus sumuÅ¡tas, tokiu bÅ«du grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, bei ribojo R.

G. laisvę laisvai judėti. Vėliau, 2011 m. lapkričio 29 d. apie 05.00 val., jis liepė mažamečiui R. G. iÅ¡tempti M. A. lavonÄ iÅ¡ rÅ«sio, iÅ¡mesti M. A. liemenę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung GT-E1170i“, po ko, mažamečiui įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, I. L. užrakino R. G. rÅ«syje ir nurodė, kad jį iÅ¡leis tik tuomet, kai policija iÅ¡veÅ¡ lavonÄ , kÄ policija padarė 2011 m. lapkričio 29 d. apie 07.45 val. Tokiu bÅ«du I. L. pagrobė mažametį R. G., grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. 18.30 val. iki 2011 m. lapkričio 29 d. 07.45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laiptinės (kurioje yra butai, prasidedantys Nr. 130) rÅ«syje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai sudavė smÅ«gius M.

A. bei rÅ«syje buvusiam ir įvykį mačiusiam mažamečiui R. G., A. K. pasakius, kad jis iÅ¡ rÅ«sio iÅ¡eis kartu su broliu R. G., jis sudavė smÅ«gį į veidÄ A. K. ir nurodė jam ir R. G. likti rÅ«syje ir neleido iÅ¡ rÅ«sio iÅ¡eiti. Vėliau, 2011 m. lapkričio 29 d. apie 05.00 val., supratęs, kad M. A. jau yra miręs, grasino A. K. pasielgti su juo taip pat kaip su M. A., tokiu bÅ«du grasino jį nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, užrakino rÅ«sio duris ir neleido iÅ¡eiti iki 2011 m. lapkričio 29 d. maždaug 07.45 val., kol policijos pareigÅ«nai iÅ¡vežė M.

A. lavonÄ . Tokiu bÅ«du I. L. neteisėtai atėmė A. K. laisvę panaudodamas smurtÄ , grasino jį nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 29 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 05.41 val., namo, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laiptinės (kurioje yra butai, prasidedantys Nr. 130) rÅ«syje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, supratęs, kad jo sumuÅ¡tas M. A. yra miręs, pareikalavo nepilnamečių R. G., gim. 1998 m. ir A. K., gim. 1994 m., atlikti neteisėtus veiksmus – slėpti nusikaltimÄ , tai yra iÅ¡tempti iÅ¡ rÅ«sio M.

A. lavonÄ , ir A. K. pasakius, kad to nedarys, jis panaudojo psichinę prievartÄ , pasireiÅ¡kusiÄ tuo, kad girdint ir matant mažamečiui R. G., pagrasino su A. K. pasielgti taip pat kaip ir su M. A., kÄ A. K. suprato kaip grasinimÄ sumuÅ¡ti ir nužudyti, ir tokiu bÅ«du naudodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ A. K. ir prieÅ¡ mažametį R. G., privertė juos elgtis prieÅ¡ jų valiÄ â€“ kartu su A. K. ir R. G. iÅ¡tempė M. A. lavonÄ Ä¯ laukÄ prie rÅ«sio laukujų durų, po ko, toliau tęsdamas savo veiksmus, jis pareikalavo iÅ¡ mažamečio R.

G. iÅ¡mesti M. A. liemenę ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung GT-E1170i“, kÄ R. G. ir padarė. Nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Skirdamas bausmes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesiekė, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisinga, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, neatsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad darydamas nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., jis nenumatė savo veiksmų padarinių, neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo.

Teismas teisingai nustatė, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nusikaltimo padarymui nenaudojo jokių įrankių, nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo intensyviai – sudavė tik kelis smÅ«gius rankomis ir kojomis. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ä®vertinus tai, nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė, žymiai virÅ¡ijanti vidurkį, yra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra neteisinga, neatitinka BK 41 str., 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimų.

Teismas aplinkybę, kad jis buvo ne kartÄ gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nepagrįstai įvertino kaip lemiančiÄ griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ . Byloje yra pakankamai aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 str.) bei dėl iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ skirdamas jam bausmes ne tik pagal BK 129 str. 1 d., bet ir už kitas nusikalstamas veikas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra ne tik nusikaltimo subjektas, bet ir nubaudimo objektas, jis yra ramaus bÅ«do, sÄ Å¾iningas, gyvena su sergančiomis motina ir močiute, turi mažametį vaikÄ , juos prižiÅ«ri, rÅ«pinasi, pats yra neįgalus (darbingumo lygis sudaro 50 procentų), turėjo sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , daug kartų gydėsi medicinos įstaigose dėl sunkios galvos traumos sukeltų padarinių. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų, nuo nusikaltimų padarymo dienos, bÅ«damas laisvėje, nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ jo A. J. 60 000 Lt, o J. B. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį (neturi darbo ar kokio nors turto), gyvena su sergančia motina ir močiute, turi mažametį vaikÄ , pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyriaus sprendimÄ neturi minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir kad valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija jam nėra mokama. Teismas taip pat nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliantas nurodo, kad jis nužudė A. J. sugyventinį, J. B. tėvÄ â€“ M. A.. Jo mirtis sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus nukentėjusiosioms. Bet dukra su tėvu gyveno atskirai nuo 2003 m. ir ne itin dažnai bendravo, juos siejęs ryÅ¡ys buvo nutrÅ«kęs, dukra tėvu nesirÅ«pino, nedėjo pastangų pakeisti jo asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Laidojimo iÅ¡laidų turėjimas (gavus savivaldybės laidojimo paÅ¡alpÄ ) nepatvirtina stiprių, artimų ryÅ¡ių tarp dukters ir tėvo ir negali bÅ«ti pagrindu mokėti jai net 50 000 Lt neturtinės žalos.

A. J., bÅ«dama M. A. sugyventine, toleravo jo asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , nuolatinius iÅ¡gėrinėjimus, valkatavimÄ , pajamų, darbo neturėjimÄ . Taigi nukentėjusiosioms priteistos 60 000 Lt ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos yra akivaizdžiai per didelės, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, prieÅ¡tarauja LAT praktikai, pagal kuriÄ paprastai priteisiama nuo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, apeliantas nurodo, kad sumokėti tokių sumų neturės finansinių galimybių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas neteisingai traktavo jo gydymÄ si Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre kaip pagrindÄ skirti griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Jis turėjo sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , eilę kartų gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei bendro pobÅ«džio medicinos įstaigose dėl sunkios galvos traumos sukeltų padarinių. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai. Pagal BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Jam teismas gali taikyti Å¡io kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones. BK 18 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Å¡io kodekso 59 straipsniu arba jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos Å¡io kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba Å¡io kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Pagal BK 18 str. 1 d. asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų.

BK 18 str. iÅ¡skirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu bÅ«tini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibÅ«dinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iÅ¡ jų reiÅ¡kia asmens gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimas valdyti savo veiksmus.

Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali bÅ«ti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė. Atsižvelgiant į jo patirtÄ sunkiÄ galvos traumÄ , sukėlusiÄ sunkių nepaÅ¡alinamų ilgalaikių padarinių, daugkartinį gydymÄ si Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, teismas privalėjo byloje skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri nustatytų, ar jis galėjo suvokti veikos pavojingumÄ arba valdyti savo veiksmus, įvertintų jo psichinę bÅ«senÄ , dėl kurios negalėjo visiÅ¡kai teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

PraÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str. ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Teismo posėdyje gynėja praÅ¡o nuteistojo I. L. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skudnÄ praÅ¡o atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. I. L. pagal BK 178 str. 4 d. iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Be to, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto praÅ¡ymai.

Pagal juos nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikų kvalifikavimas, bausmės griežtumas ir pan.IÅ¡ nuteistojo I. L. paduoto apeliacinio skundo turinio, skunde dėstomų nuosprendžio apskundimo pagrindų, motyvų ir praÅ¡ymų matosi, kad apeliantas dalyvavimo nusikalstamų veikų, dėl kurių pripažintas kaltu, padaryme, įrodymų įvertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija.

Skunde nuteistasis nesutinka tik su jam paskirtomis bausmėmis, nurodo, kad skiriant bausmes teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, t. y. bausmės skyrimo taisykles nustatančias BK bendrosios dalies normas, be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas tik nuteistojo praÅ¡ymas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau skunde nurodoma ir apie tai, kad teismas iÅ¡samiai neįvertino jo psichikos bÅ«klės, neiÅ¡sprendė jo pakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo klausimo.

Apeliantas taip pat nesutinka su iÅ¡ jo priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiais.Jau buvo nurodyta, kad Å¡iÄ bylÄ ir nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo I. L. apeliaciniame skunde. Kita vertus, patikrinama ir ta nuosprendžio dalis, kurios apeliantas nors tiesiogiai ir neginčija, tačiau kuri vis tiek susijusi su apeliacinio skundo argumentais, o teismo klaidų ir nuosprendžio trÅ«kumų paÅ¡alinimas Å¡velnintų nuteistojo padėtį.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis pirmiausia nesutinka su jam paskirta už nužudymÄ bausme pagal BK 129 str. 1 d., tačiau skunde jis nurodo, kad teismas neteisingas bausmes jam paskyrė ir už kitas nusikalstamas veikas.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino I. L. kaltu padarius net keletÄ nusikalstamų veikų, tarp jų už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 4 d. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nors Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad I. L. pagal BK 178 str. 4 d. nuteistas nepagrįstai, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas pripažino įrodytu, kad I. L. pagrobė nukentėjusiajam M. A. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Samsung GT-E 1170i“ su jame buvusia ,,Tele 2. Pildyk“ SIM kortele, kurių bendra vertė 65,99 Lt. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad I. L. pagrobė 65,99 Lt vertės, t. y. nedidelės vertės turtÄ , todėl Å¡i jo veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d.BK 178 str. numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 str. pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu.

BK 178 str. 4 d. nurodoma, kad asmuo, pagrobęs nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , padaro baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Tuo tarpu BK 190 str. nurodyta, kad Å¡iame BK skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio sumos. Kaltinime nurodytos veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu 1 MGL dydis buvo ir yra 130 Lt. Tai reiÅ¡kia, kad už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimÄ pagal BK 178 str. 4 d. asmuo atsako tik tuo atveju, kai pagrobto svetimo turto vertė virÅ¡ija 130 Lt, bet nevirÅ¡ija 390 Lt (3 MGL) sumos.

Tuo tarpu pagrobto M. A. mobiliojo telefono su SIM kortele vertė mažesnė už 1 MGL dydžio sumÄ , todėl šį turtÄ pagrobusio I. L. veika atitinka ne BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo, o ATPK 50 str. numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėtį. ATPK 50 str. numatytas turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė nevirÅ¡ija 1 MGL dydžio sumos. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas nuosprendis.

I. L. pagal BK 178 str. 4 d. iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra patyręs sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , dėl to neteko darbingumo, daug kartų gydėsi psichikos sveikatos centre ir kitose gydymo įstaigose. Apelianto nuomone, teismas dėl to turėjo paskirti jam stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu bÅ«tų nustatyta, ar jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Toliau skunde apeliantas dėsto BK 17 ir 18 straipsnių nuostatas, nurodo, kad teismas neiÅ¡sprendė galimo jo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo klausimo.Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo keletÄ medicininių dokumentų: iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ poliklinikos medicininės kortelės ir ligoninės bei reabilitacijos centro ligų istorijų, iÅ¡ kurių matosi, kad 2004 m. I. L. buvo patyręs traumÄ autoįvykio metu, buvo gydomas dėl sunkios galvos smegenų traumos ir jos padarinių.

Taip pat jis pateikė darbingumo lygio pažymos kopijÄ , iÅ¡ kurios matosi, kad nuo 2006 m. lapkričio 28 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. nuteistajam buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Tačiau Å¡ie duomenys apie nuteistojo sveikatos bÅ«klę jau buvo žinomi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Prie bylos pridėti dokumentai iÅ¡ tikrųjų patvirtina, kad I. L. gydėsi ne tik po patirtos autoįvykio metu traumos, tačiau nuo 1998 metų keletÄ kartų buvo gydomas ir VÄ® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (3 t., 102, 103 b. l.).

Skundžiamame nuosprendyje teismas klausimo dėl nuteistojo psichikos būklės iš tikrųjų plačiau neaptarė, tačiau visas abejones dėl nuteistojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti pašalino dar ikiteisminio tyrimo metu I. L. paskirtos ir atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados (3 t., 124-127 b. l.). Šiose išvadose nurodyta, jog duomenų, kad I. L. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. I. L. nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (ar pataloginio afekto) būsenoje.

Dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamų veikų pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Å iuo metu I. L. lėtiniu psichikos sutrikimu irgi neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje. Jam diagnozuojama organinės asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad I.

L. bÅ«dingi individualÅ«s psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu.Nors I. L. buvo atlikta ne stacionarinė, o ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, iÅ¡ Å¡ios ekspertizės akto matosi, kad ekspertai iÅ¡vadas pateikė atlikę iÅ¡samų nuteistojo psichikos ir psichologinį tyrimÄ . Ekspertizės atlikimo metu ekspertams buvo žinomi visi medicininiai duomenys apie I. L. sveikatos bÅ«klę, ekspertizės akte apraÅ¡yti duomenys iÅ¡ visų jo ligos istorijų.

Nors I. L. ankstesnis teistumas iÅ¡nykęs, atliekant Å¡iÄ ekspertizę buvo iÅ¡reikalautas ir įvertintas dar ir 1999 m. ankstesnėje baudžiamojoje byloje I. L. atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Jau nurodyto ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados aiÅ¡kios ir konkrečios, dėl jų jokių abejonių nekyla. Pažymėtina dar ir tai, kad jokių konkrečių argumentų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas suabejoti Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadomis, arba papildomų naujų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, nepateikė ir pats nuteistasis, apie tai jis nieko nenurodo ir paduotame apeliaciniame skunde.

Dėl paminėtų aplinkybių kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skirti dar vienÄ , stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo. Jau atlikta ekspertizė neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis ir nusikalstamų veikų padarymo metu, ir šiuo metu visiÅ¡kai suprato ir supranta savo veiksmų esmę, galėjo ir gali savo veiksmus valdyti. Todėl apeliaciniame skunde dėstomi vien tik deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai apie galimÄ jo nepakaltinamumÄ arba ribotÄ pakaltinamumÄ (BK 17 ir 18 straipsniai) yra nepagrįsti ir atmetami.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirdamas jam bausmes teismas nesilaikė BK 41 str. ir 54 str. reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad nužudymas buvo padarytas netiesiogine tyčia, neatsižvelgta į bylos duomenis, apibÅ«dinančius jo asmenybę.

Taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nesvarstė klausimo dėl galimybės skirti jam Å¡velnesnę negu įstatyme numatyta bausmę taikant BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. Nors apeliantas pirmiausia dėsto argumentus dėl, jo nuomone, aiÅ¡kiai per griežtos bausmės paskyrimo pagal BK 129 str. 1 d. už nužudymÄ , tačiau nurodo, kad į tas pačias aplinkybes nebuvo atsižvelgta skiriant ir bausmes už kitas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, kolegija dalį jų pripažįsta pagrįstais.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas jokių I.

L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis „kai kuriuos nusikaltimus padarė prieÅ¡ mažametį asmenį“. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (numatytÄ BK 129 str. 1 d.), dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, be to, dar ir aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas nurodo, kad tai teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir visiÅ¡kai neatitinka bylos aplinkybių.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . Tačiau nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jeigu ta veika buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisėsaugos institucijų ir kaltininkas tik dėl to duoda teisingus arba iÅ¡ dalies teisingus parodymus.

Be to, teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ nustatyta, kad pats nuteistasis I. L. nei savo parodymais, nei kitokiu bÅ«du iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nei teismui nepadėjo. Nusikalstamos veikos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir jų aplinkybės buvo nustatytos kitais įrodymais.

Pažymėtina dar ir tai, kad teisme nuteistasis I. L. iÅ¡ viso nedavė jokių parodymų. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , kaltinamasis tik nurodė, kad kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies ir kad duos parodymus tik po to, kai byloje jau bus apklausti visi nukentėjusieji ir liudytojai. Nepaisant to, teismui jau iÅ¡nagrinėjus visus kitus įrodymus, I. L. pareiÅ¡kė, kad duoti parodymus jis atsisako. Savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis tik iÅ¡nagrinėtais kitais įrodymais, o I.

L. teisme duoti parodymus atsisakius, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., tik perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu I. L. kaltu neprisipažino iš viso, o vėlesnių apklausų metu prisipažino kaltu tik iš dalies. Tai, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme iš viso atsisakė duoti bet kokius parodymus rodo, kad jis nepripažino netgi jokių esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Taip pat akivaizdu, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai nesigaili.

Todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p., nebuvo ir nėra pagrindo. Jokių kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas irgi pagrįstai nenustatė.Kita vertus, nuteistojo atsakomybę už keletÄ nusikalstamų veikų sunkinančiÄ aplinkybę teismas nustatė nepagrįstai. Nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, teismas nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kai kuriuos nusikaltimus jis padarė prieÅ¡ mažametį asmenį. Kolegija pažymi, kad toks teismo sprendimas pripažinti ar nepripažinti atsakomybę sunkinančiÄ (arba lengvinančiÄ ) aplinkybę iÅ¡ karto už visas arba dalį padarytų nusikalstamų veikų yra ydingas ir neatitinka įstatymo reikalavimų.

BPK 63 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, o po to paskiria subendrintÄ bausmę. Tai reiÅ¡kia, kad skirdamas bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, teismas atskirai turi nustatyti ir atsakomybę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio galima spręsti, kad jau nurodytÄ sunkinančiÄ aplinkybę teismas pripažino dėl visų nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį R.

G.. Tai reiÅ¡kia, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 5 p., buvo nustatyta skiriant bausmes pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 148 str. 1 d. ir BK 156 str. 1 d. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atsakomybę dėl dalies nusikalstamų veikų sunkinančia aplinkybe pripažinęs aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 5 p., teismas dar ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . BK 60 str. 1 d. 5 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nusikalstama veika padaroma mažamečiui.

Tačiau BK 60 str. 2 d. yra nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokiÄ sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė mažamečiui R. G., o pagal BK 156 str. 1 d. jis nuteistas už tai pagrobė tÄ patį svetimÄ mažametį vaikÄ . Abiem atvejais nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ mažametį yra bÅ«tinas BK 140 str. 2 d. ir BK 156 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymis, todėl atsakomybę už Å¡ias nusikalstamas veikas sunkinančia aplinkybe pripažinęs aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 5 p., teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas, nuosprendžio dalis, kuria I. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kai kurie nusikaltimai padaryti prieÅ¡ mažametį asmenį, naikinama. Teisėjų kolegija I. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 5 p., pripažįsta tik dėl prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį R. G. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d. ir BK 148 str. 1 d.Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ , jų reikÅ¡mę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, iÅ¡vardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rÅ«Å¡is, kaltininko asmenybė ir kt. Nuosprendyje teismas nurodė, kad skiriant bausmes I. L., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir į kaltinamojo asmenybę.

Atsižvelgta į tai, kad nors I. L. teistumai iÅ¡nykę, tačiau tai jį vis tiek charakterizuoja neigiamai. Ä®vertinta ir tai, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo sveikatÄ , į tai, kad jis ne kartÄ gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.Ä®vertinus skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmių skyrimo motyvus, galima sutikti su tuo, kad jie lakoniÅ¡ki, tačiau pakankami tam, kad pagrįstų konkrečių bausmių paskyrimÄ .

Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad nuteistojo gydymasis psichikos sveikatos centre kaip tik ir nulėmė griežtų bausmių paskyrimÄ . IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad sveikatos bÅ«klė buvo įvertinta nuteistajam kaip tik palankia prasme, tuo tarpu konkrečių bausmių paskyrimÄ nulėmė visų iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma.Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 dalyse arba BK 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Å ioje byloje nustatyta, kad pats nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, nuteistasis neatlygino net dalies nusikaltimais padarytos turtinės žalos, todėl taikyti BK 62 str. 1 arba 2 dalies nuostatas skiriant bausmes nebuvo ir nėra tam bÅ«tinų Å¡iame BK straipsnyje iÅ¡vardintų sÄ lygų.

Tuo tarpu Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė taikant BK 54 str. 3 d., pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , skiriama tik tais atvejais, kai nustatomos iÅ¡imtinės nusikalstamÄ veikÄ ir (ar) kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-261/2013 ir kt.). Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nėra, jų savo apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis.

Todėl skirti I. L. bausmes taikant BK 54 str. 3 d. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai skyrė bausmes BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų ribose, kaip tai ir numatyta BK 54 str. 1 d.Jau buvo nurodyta, kad jokių I. L. atsakomybę pagal BK 129 str. 1 d. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant šio nusikaltimo (nužudymo) pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti, kad šis nusikaltimas baigtas ir sukėlė neatstatomus padarinius, tuo buvo padaryta ypatingai didelė žala nužudytojo artimiesiems ir visuomenei.

Teismas nustatė, kad nužudymÄ nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kita vertus, nužudymas padarytas dėl visiÅ¡kai mažareikÅ¡mių priežasčių. Nors teismas to ir nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad I. L. nukentėjusįjį nužudė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde netgi pats nuteistasis nurodė, kad tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo ir nusikaltimÄ padarė paveiktas iÅ¡gerto alkoholio.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad rankomis ir kojomis sudavė M. A. tik kelis smÅ«gius, teismas nustatė, kad buvo suduoti ne mažiau kaip 8 smÅ«giai. Jau buvo paminėta, kad nuteistasis iki Å¡iol neatlygino net dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos, t. y. nužudytojo laidojimo iÅ¡laidų. I. L. ankstesni teistumai iÅ¡nykę, tačiau bylos duomenys rodo, kad jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už ATPK pažeidimus. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie savo jaunÄ amžių ir sveikatos bÅ«klę, kad turi mažametį sÅ«nų, sergančias motinÄ ir močiutę, kuriuos prižiÅ«ri ir jais rÅ«pinasi.

Kolegijos nuomone, dalis šių argumentų yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos aplinkybių. Jokių duomenų apie tai, kad niekur nedirbęs nuteistasis būtų rūpinęsis ir išlaikęs savo artimuosius ir šeimos narius, taip pat duomenų apie tai, kad jis būtų gyvenęs kartu su savo sūnumi, jį išlaikęs ir auklėjęs, byloje nėra. Bylos duomenys apie nuteistojo sveikatos būklę jau buvo aptarti. Tačiau šioje dalyje irgi pažymėtina, kad nepaisydamas savo sveikatos būklės I.

L. darė ATPK pažeidimus, vartojo alkoholį, be to, jo sveikatos bÅ«klė nesutrukdė jam padaryti keletÄ nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkų nusikaltimÄ .BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo nuo 7 iki 15 metų bausmę. Teismas nuteistajam paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Ä®vertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, visiÅ¡kai nežymiai sankcijos vidurkį virÅ¡ijanti už nužudymÄ nuteistajam paskirta bausmė negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti pagrindo nėra.BK 140 str. 2 d. sankcija irgi numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu BK 145 str. 1 d., 146 str. 2 d., 148 str. 1 d., 156 str. 1 d. sankcijos numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir Å¡velnesnių rÅ«Å¡ių bausmes.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tas pačias jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, be to, atsižvelgiant dar ir tai, kad kitas nusikalstamas veikas I. L. padarė jau po M. A. nužudymo, kolegijos nuomone, teismas už kitas nusikalstamas veikas irgi pagrįstai skyrė bÅ«tent terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 145 str. 1 d., 146 str. 2 d. ir BK 148 str. 1 d. paskirtos bausmės savo dydžiu irgi negali bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai per griežtomis. Tačiau, iÅ¡ dalies tenkinant apeliacinį skundÄ , kolegija Å¡velnina I.

L. paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 156 str. 1 d. Å iuo nuosprendžiu naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria teismas nustatė atsakomybę už Å¡ias nusikalstamas veikas sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Dėl to, o taip pat įvertinant Å¡ių nusikalstamų veikų konkrečias aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, I. L. pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 156 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes kolegija Å¡velnina iki artimesnių sankcijų žemutinėms    riboms.Nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo irgi keičiama.

Å iuo nuosprendžiu I. L. pagal BK 178 str. 4 d. iÅ¡teisinamas, be to, už dvi nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės Å¡velninamos. Todėl paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės turi bÅ«ti subendrintos iÅ¡ naujo. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasirinko ir patį bausmių subendrinimo bÅ«dÄ . Teismas, vadovaudamasi BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 2 p., galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du.

I. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d., priskiriama labai sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos, iÅ¡skyrus veikÄ , numatytÄ BK 156 str. 1 d., priskiriamos nesunkių arba apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 5 d.). Sunkiems nusikaltimams priskiriama tik nusikalstama veika, numatyta BK 156 str. 1 d., todėl, nors skundžiamame nuosprendyje apie tai nenurodyta, aiÅ¡ku, kad skiriant I. L. galutinę subendrintÄ bausmę, prie pagal BK 129 str. 1 d. paskirtos bausmės buvo pridėta didesnė dalis pagal BK 156 str. 1 d. paskirtos bausmės. BK 63 str. 5 d. 2 p. nurodyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis ,,Teismų praktika“ Nr. 27), jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 str. 5 d. 2 p. prasme. Jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), Å¡ių veikų pavojingumÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo bÅ«dai, sukelti padariniai ir pan.).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. ir BK 156 str. 1 d., priskiriamos gretimoms (labai sunkių ir sunkių) nusikaltimų kategorijoms. Å ių nusikaltimų pavojingumo skundžiamame nuosprendyje teismas nepalygino ir jokių motyvų dėl to nuosprendyje neiÅ¡dėstė. Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ie nusikaltimai Å¡ioje konkrečioje byloje pagal pavojingumÄ tikrai labai skiriasi. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus faktines Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes, o ypač tų nusikaltimų padarinius.

Pripažinęs I. L. kaltu pagal BK 156 str. 1 d. dėl mažamečio R. G. pagrobimo, teismas nustatė, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta užrakinant R. G. daugiabučio namo rūsyje, kuriame nukentėjusysis išbuvo tik kelias valandas laiko. Apie kokius nors šios nusikalstamos veiklos padarinius mažamečio sveikatai ir pan. kaltinime nieko nenurodoma. Tuo tarpu nukentėjusiojo M. A. nužudymas, kaip jau paminėta, sukėlė ypač sunkius ir neatstatomus padarinius. Lyginant šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, akivaizdu, kad jis labai skirtingas.

Todėl iÅ¡ naujo skiriant nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę, kolegija vadovaujasi BK 63 str. 5 d. 2 p. ir už atskiras nusikalstamas veikas I. L. paskirtas bausmes subendrina apėmimo bÅ«du, t. y. griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl iÅ¡ jo priteistų neturinės žalos atlyginimų dydžių. Kolegijos nuomone, apelianto dėstomi argumentai yra nepagrįsti, tačiau nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių klausimo iÅ¡sprendimo keičiama dėl kitų priežasčių.IÅ¡ bylos matosi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nužudytojo M.

A. sugyventinė nukentėjusioji A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 65,99 Lt turtinės žalos (už pagrobtÄ M. A. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ) ir 100 000 Lt neturinės žalos atlyginimo (1 t., 137 b. l.). Nužudytojo dukra nukentėjusioji J. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1284,22 Lt turtinės žalos (laidojimo iÅ¡laidų) ir 100 000 Lt neturinės žalos atlyginimo (1 t., 162 b. l.). Teismas abu civilinius ieÅ¡kinius patenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo abiems nukentėjusiosioms priteisė jų nurodomas turtinės žalos atlyginimo sumas, o praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas sumažino:

A. J. buvo priteista 60000 Lt, o J. B. – 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Apeliacinio skundo argumentai dėl per didelių priteistų neturtinės žalos atlyginimų sumų yra nepagrįsti ir atmetami. Byloje nustatyta, kad A. J. su M. A. kartu gyveno keletÄ metų, vedė bendrÄ Å«kį, pridėtas prie bylos vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad 2003 m. rugsėjo 17 d. jiems gimė sÅ«nus Miroslavas (1 t., 133 b. l.). Nors nužudytojo dukra J. B., bÅ«dama jau pilnametė, gyveno ne kartu su savo tėvu (M.

A., palikęs Å¡eimÄ , pradėjo gyventi su A. J.), tačiau tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad J. B. bendravo su savo tėvu, juos siejo ne tik giminystės ryÅ¡iai. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad bÅ«tent J. B. tėvÄ palaidojo savo lėšomis. Visa tai iÅ¡samiai aptarta ir skundžiamame nuosprendyje, o jame iÅ¡dėstyti teismo argumentai paneigia apelianto argumentus. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. A. nužudymas abiems nukentėjusiosioms sukėlė didelį dvasinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl akivaizdu, kad joms buvo padaryta neturtinė žala.IÅ¡ nuosprendžio taip pat matosi, kad nustatydamas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes.

Nuosprendyje taip pat pagrįstai pažymėta Å¡io CK straipsnio nuostata apie tai, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Apelianto argumentai apie tai, kad jis neturi turto ir priteistų sumų sumokėti negalės, taip pat apie tai, kad iÅ¡ jo priteistos pinigų sumos prieÅ¡tarauja galiojančiai teisminei praktikai, irgi atmetami. Kolegija pažymi, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , nustatant neturinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi.

Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pavyzdžiui, žalÄ padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nustatydamas abiems nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį, teismas CK 6.250 str. 2 d. nuostatų nepažeidė, nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis ir neprieÅ¡tarauja galiojančiai teisminei praktikai, ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nepaisant to, nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosios A.

J. civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo keičiama. IÅ¡ bylos matosi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. sausio 31 d. sprendimu A. J. avansu jau buvo iÅ¡mokėta 1300 Lt kompensacija už M. A. nužudymu padarytÄ neturtinę žalÄ . Nurodyta pinigų suma pervesta į A. J. banko sÄ skaitÄ (1 t., 142-144 b. l.). Tai reiÅ¡kia, kad dalį A. J. nusikaltimu padarytos žalos jau kompensavo valstybė, avansu iÅ¡mokėta piniginė kompensacija nuosprendžiui įsiteisėjus galės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ nuteistojo I.

L.. Todėl nukentėjusiajai A. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama (60000 – 1300) iki 58700 Lt. Be to, nustatyta, kad 65,99 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ teismas iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai A. J. priteisė už iÅ¡ M. A. pagrobtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl I. L. pripažinimo kaltu dėl Å¡io telefono vagystės naikinama ir nuteistasis pagal BK 178 str. 4 d. iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Todėl nuosprendžio dalis dėl 65,99 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo naikinama, o vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., ši civilinio ieškinio dalis paliekama nenagrinėta. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal tas pačias BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatas nukentėjusioji A. J. turi teisę dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., 329 str. 1 p.,n u s p r e n d ž i a:Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria I.

L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. 20 parų areÅ¡to, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.I. L. pagal BK 178 str. 4 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuosprendžio dalį dėl nuteistojo I. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo, dėl bausmių pagal BK 140 str. 2 d., BK 156 str. 1 d. ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, taip pat nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios A.

J. civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo pakeisti.Nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo I. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kai kurie nusikaltimai padaryti prieÅ¡ mažametį asmenį, ir nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., nuteistajam I. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų, panaikinti.Nuteistojo I. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 5 p., pripažinti dėl prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį R.

G. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d. ir BK 148 str. 1 d.Nuteistajam I. L. pagal BK 140 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Pagal BK 156 str. 1 d. paskirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 2 d., BK 156 str. 1 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 129 str. 1 d., BK 145 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

G.), BK 145 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį A. K.), BK 146 str. 2 d., BK 148 str. 1 d. subendrinti apėmimo bÅ«du ir nuteistajam I. L. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo I. L. priteisto nukentėjusiajai A. J. neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 58700 Lt.Nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo I. L. priteista 65,99 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A.

J., panaikinti.Nukentėjusiosios A. J. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 65,99 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Å iukÅ¡taTeisėjai:                                                                 Aloyzas Kruopys                                                                                      RÅ«ta Mickevičienė