97117228-784d-4cbe-9b0f-a5cd2a3a0207 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-232-544/2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00287-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.8.; 2.6.16.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų P. S. ir N. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4658-1103/2019 pagal ieÅ¡kovų P. S., N. S. ieÅ¡kinį atsakovui V.

S., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. S., D. S., Pasvalio rajono žemės Å«kio bendrovei (toliau – ŽŪB) „VaÅ¡kai“ dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kompensacijos priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai P. S. ir N. S. ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2017 m. lapkričio 2 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 160 Eur piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si jiems priklausančiu žemės sklypu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 metais, po senelio K. S. mirties ieÅ¡kovai paveldėjo po 3/32 dalį žemės sklypo. Priimant mirusio senelio palikimÄ ieÅ¡kovus pagal 2015 m. sausio 6 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovavo jų močiutė I. S.. Ä®galiojimo disponuoti ieÅ¡kovams priklausančiu turtu, įskaitant ir paveldėtas žemės sklypo dalis, ji neturėjo. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovas V. S. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su dviem Å¡io sklypo savininkėmis - trečiaisiais asmenimis I. S., D. S.. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jos terminas – 10 metų. Sutartyje kaip sandorio Å¡alys įraÅ¡yti ir ieÅ¡kovai, nors jie sutarties nepasirašė, apie jos pasiraÅ¡ymÄ sudarymo metu nebuvo informuoti ir įgaliojimų jų vardu sudaryti tokiÄ sutartį niekam nebuvo suteikę. Žemės sklypas nėra atidalintas, todėl jis gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui.

3. Teigė, kad ginčijama sutartis sudaryta virÅ¡ijant iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.92 straipsnio nuostatas. Atsakovas pasiraÅ¡ydamas sutartį privalėjo įsitikinti, ar jai sudaryti yra iÅ¡reikÅ¡ta visų žemės sklypo savininkų valia. Atsakovas nesikreipė dėl ieÅ¡kovams priklausančios dalies žemės sklypo nuomos. Jie ginčo sutarties nepatvirtino, jos pagrindu nuomos santykių su atsakovu tęsti ar parduoti jam žemės sklypÄ neketina, nori nutraukti sutartį ir tada spręsti dėl tolesnio disponavimo žemės sklypu.

IeÅ¡kovams nebuvo žinoma apie teisminį procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-6162-828/2018, kurioje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimu už akių nuspręsta tenkinti atsakovo ieÅ¡kinį ir pripažinti 2017 m. gruodžio 1 d. sutarties nutraukimÄ negaliojančiu. Atsakovas į praneÅ¡imus apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ nereaguoja, toliau naudojasi ne visų žemės savininkų sutikimu jam iÅ¡nuomotu žemės sklypu, vykdo Å«kinę veiklÄ , gauna pelnÄ , o ieÅ¡kovai negali laisvai disponuoti savo turtu.

Todėl ieÅ¡kovai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti jiems po 80 Eur piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis dvejus metus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų po 657,47 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovui, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams 47,10 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

5. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimo santykius, sandorių, sudarytų su įgaliojimus virÅ¡ijusiu asmeniu, nuginčijimÄ . Pažymėjo, kad atsakovas pripažįsta, jog sudarant sutartį ieÅ¡kovų atstovė I. S. virÅ¡ijo įgaliojimus, tačiau teigia, kad ji veikė tokiu bÅ«du, jog jis turėjo rimtÄ pagrindÄ protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu ir ieÅ¡kovų vardu sudaryti sandoriai yra jiems privalomi (CK 2.133 straipsnio 2, 9 dalys).

6. Nustatė, kad 4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: po 3/32 dalį ieÅ¡kovams P. S., N. S., 5/8 dalys trečiajam asmeniui I. S., 3/16 dalys trečiajam asmeniui D. S.. P. S., D. S. žemės sklypo savininkais tapo 2015 m. sausio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. R-504 pagrindu, N. S. – 2016 m. gruodžio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. R-10076 pagrindu, I. S. – 2015 m. sausio 15 d.

Nuosavybės teisės liudijimo Nr. R-215, 2015 m. sausio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. R-504 pagrindu. Nekilnojamojo turto registre registruoti juridiniai faktai: 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartis su nuomininku V. S., 2018 m. birželio 1 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-6126-828/2018 pagrindu, plotas 4 ha, terminas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2027 m. lapkričio 2 d.; 2018 m. kovo 13 d. nuomos sutartis su nuomininku Pasvalio rajono ŽŪB „VaÅ¡kai“, plotas 4 ha, terminas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (el. b. 1 t, b. l. 29-35).

7. Teismas nustatė, kad nuo 2012 metų ginčo žemės sklypu be raÅ¡ytinės sutarties nuomos pagrindu naudojosi atsakovas. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovo iniciatyva sudaryta raÅ¡ytinė žemės sklypo nuomos sutartis, kuria žemės sklypo savininkai iÅ¡nuomojo jį atsakovui 10 metų iki 2027 m. lapkričio 2 d., nuomos mokestis – 120 Eur už hektarÄ per metus. Sutarties tekstÄ surašė atsakovas, tik sutarties paskutiniame lape grafoje „žemės nuomotojas“ savininkų vardus, pavardes, tekstÄ â€žUž P. S. ir N. S. pagal įgaliojimÄ I. S. 2015 m. sausio 7 dienÄ â€œ parašė ir pasirašė I. S.. D. S. pasirašė asmeniÅ¡kai.

8. Nustatė, kad 2015 m. sausio 6, 7 d. įgaliojimais ieÅ¡kovai įgaliojo trečiÄ jį asmenį I. S. (močiutę) priimti palikimÄ ir atstovauti juos vedant paveldėjimo bylÄ (duomenys neskelbtini) mirus jų seneliui K. S. bei tvarkyti paveldėto turto nuosavybės bei registracijos dokumentus (el. b. 1 t., b. l. 15-18). Sutarties sudarymo metu I. S. įgaliojimo valdyti, naudoti, disponuoti ieÅ¡kovams (anÅ«kams) priklausančiomis žemės sklypo dalimis neturėjo. Tokius įgaliojimus I. S. ieÅ¡kovas suteikė 2018 m. lapkričio 2 d., ieÅ¡kovė – 2019 m. sausio 2 d. (el. b. 1 t., b. l. 45-48).

9. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad trečiasis asmuo I. S. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , jog raÅ¡ytinę nuomos sutartį nutraukia nuo 2017 m. gruodžio 1 d., nes ji sudaryta apgaulingu bÅ«du, atsakovo sutarties egzemplioriuje nurodyta, kad nuomos mokestis yra 20,00 Eur, o jos egzemplioriuje – 120,00 Eur, nenorėjo sutarties sudaryti 10 metų terminui, praneÅ¡us apie sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovui P. S., Å¡is liepė nutraukti sutartį (el. b. 1 t., b. l. 79-80). Ä®siteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6126-828/2018 2017 m. gruodžio 1 d.

žemės nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu (el. b. 1 t., b. l. 27-28). Atsakovas nuomos sutartį vykdė, žemės savininkams nepriimant mokesčio už nuomÄ , jį įmokėjo į notaro depozitinę sÄ skaitÄ ir informavo apie tai savininkus (el. b. 1 t., b. l. 40-41). 2018 m. spalio 8 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovai nurodė, kad jie nebuvo suteikę įgaliojimų I. S. jų vardu sudaryti žemės nuomos sutartį, todėl sutarties sudarymas pažeidė jų teises (el. b. 1 t., b. l. 22-25). 2018 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovų atstovas iÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡tÄ dėl žemės nuomos sutarties negaliojimo (el. b. 1 t., b. l. 36-37).

Atsakovo atstovas siÅ«lė ieÅ¡kovams ginÄÄ spręsti taikiai, siÅ«lė pirkti žemės sklypÄ už tapačiÄ kainÄ , kuriÄ siÅ«lė ŽŪB „VaÅ¡kai“ (el. b. 1 t., 38-39, 82-85), tačiau Å¡alims ginčo iÅ¡spręsti taikiai nepavyko.

10. Teismas vertino, kad nuo 2012 metų iki nuomos sutarties sudarymo 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovÄ ir žemės sklypo savininkus I. S., K. S., po pastarojo mirties 2014 metais - jo paveldėtojus, siejo faktiÅ¡kai nusistovėję žemės sklypo nuomos santykiai. Žemės sklypo savininkai yra Å¡eimos nariai, atsakovas yra jų giminaitis. Faktinis sklypo valdymas ir disponavimas juo po K. S. mirties perėjo I. S.. Tai, kad I. S. turėjo faktinius įgaliojimus kitų žemės sklypo savininkų vardu disponuoti sklypu, patvirtina jos 2018 m. kovo 13 d. su ŽŪB „VaÅ¡kai“ sudaryta to paties žemės sklypo nuomos sutartis (el. b. 1 t., b. l. 194-196). I. S. turėjo kitų žemės sklypo savininkų iÅ¡duotus skirtingos apimties įgaliojimus veikti jų vardu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad sutarties sudarymo metu I. S. nežinojo virÅ¡ijanti ieÅ¡kovų (anÅ«kų) jai suteiktus įgaliojimus, todėl Å¡io fakto negalėjo atskleisti atsakovui.

11. Tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas nežinojo tos aplinkybės, jog I. S. virÅ¡ija jai ieÅ¡kovų suteiktus įgaliojimus, teismas nustatė iÅ¡ atsakovo ir trečiojo asmens I. S. paaiÅ¡kinimų, faktinio Å¡alių ir trečiųjų asmenų elgesio ginčijant sutarties turinio ydingumÄ , raÅ¡ytinių įrodymų. Sprendė, kad Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo tik 2018 m. pabaigoje ieÅ¡kovų atstovui atsiuntus raÅ¡ytinę pretenzijÄ atsakovui. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. S. pripažino, jog tikroji Å¡io ginčo priežastis buvo ta, kad buvo sužinota, jog atsakovas už tokio pat dydžio žemės sklypo nuomÄ kitiems giminaičiams moka didesnę sumÄ .

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas laikėsi pozicijos, jog pasirašant sutartį trečiasis asmuo I. S. įgaliojimų nepateikė, bet jis ja pasitikėjo, ieškovų asmens kodus įrašė nuo registro dokumentų, tuo tarpu trečiasis asmuo I. S. teigė priešingai – jog įgaliojimus ji atsakovui pateikė ir būtent nuo jų buvo nurašyti ieškovų asmens kodai. Nesant kitų objektyvių jų nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, šiuos paaiškinimus teismas vertino kritiškai, objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis laikė jų santykius, veiksmus tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai priimant senelio palikimÄ ir įgyjant nuosavybės teisę veikė per I. S., asmeniÅ¡kai savininko teisių neįgyvendino, pretenzijų kitiems sklypo bendraturčiams ar atsakovui, tuo metu nuomos pagrindu besinaudojančiam jų žemės sklypu, nereiÅ¡kė, 2017 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo nuomos sutartį liepė nutraukti I. S., civilinėje byloje Nr. e2-6126-828/2018 dėl sutarties negaliojimo pripažinimo neteisėtu asmeniÅ¡kai pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė, 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2019 m. sausio 2 d.

įgaliojimais suteikė I. S. teisę jų vardu valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu jos nuožiūra (el. b. 1 t., b. l. 45-48). Pažymėjo, kad ieškovai teiginį, jog sutartis sudaryta be jų valios, įrodinėjo savo atstovo paaiškinimais, 2018 m. spalio 8 d. rašytiniais paaiškinimais (el. b. 1 t., b. l. 22-25), į posėdžius neatvyko, todėl tikrosios savo valios dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teismui neatskleidė.

13. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas sprendė, kad atstovaujamųjų (ieÅ¡kovų) veiksmai asmeniÅ¡kai nedalyvaujant žemės sklypo valdyme ir disponuojant juo, o tai atliekant per artimÄ asmenį - močiutę I. S., jų veiksmai sužinojus apie sutarties sudarymÄ bei I. S. elgesys leidžia teigti, kad atsakovas galėjo pagrįstai spręsti, jog I. S. buvo įgaliota sudaryti ginčo sutartį. Pažymėjo, kad objektyvių duomenų, sudarančių pagrindo abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu sudarant ginčijamÄ sutartį, byloje nėra, o ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus.

Netenkinęs reikalavimo dėl žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo, teismas netenkino reikalavimo ir dėl kompensacijos už naudojimÄ si žemės sklypu priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai P. S. ir N. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, plačiau nepasisakė dėl to, jog už ieškovus sutartį pasirašė I. S. (ieškovų močiutė), kuri neturėjo ieškovų įgaliojimo sudaryti jiems priklausančių sklypo dalių nuomos sutartį, todėl viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas melagingų atsakovo teiginių, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nežinojo ir nesuprato, jog I.

S. neturi įgaliojimų sandoriui sudaryti. Mano, jog turėjo būti pripažinta, jog sudarant nuomos sutartį atsakovui V. S. ieškovų 2015 metais sudaryti įgaliojimai I. S. buvo pateikti, o juose aiškiai, pajuodintu šriftu apibrėžtos jų I. S. suteiktų įgaliojimų ribos ir nurodyti asmens kodai, kuriuos atsakovas nurašė būtent nuo įgaliojimų, nes registrų duomenų išrašuose, nuo kurių atsakovas teigia nurašęs ieškovų asmens kodus, registruoto nekilnojamo turto savininkų asmens kodai nenurodyti.

16. Nurodo, kad atsakovas nesidomėjo, kur apeliantai gyvena, su jais nesusiekė siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti savininkų valiÄ dėl sklypo nuomos, sutartyje nurodė neteisingÄ jų adresÄ , toliau nesutinka nutraukti sutarties, nors ir paaiÅ¡kėjo, kad ji neatitinka ieÅ¡kovų valios, siekia gauti naudos mokėdamas mažesnę už realiÄ nuomos kainÄ nepaisydamas ieÅ¡kovų interesų. Netgi jeigu atsakovas ir nežinojo apie įgaliojimų apimtį, vertintina, kad sutartis neatitinka jai keliamų įstatymo reikalavimų, nes apie jos sudarymÄ nežinojo ir sutarties patys ar per tinkamai įgaliotÄ atstovÄ nepasirašė du iÅ¡ keturių žemės sklypo bendraturčių, todėl negalima versti ieÅ¡kovų laikytis sutartinių įsipareigojimų, kurie jiems yra nepriimtini.

17. Nors teismas ieÅ¡kovų dalyvavimÄ posėdžiuose ir buvo pripažinęs bÅ«tinu ir ieÅ¡kovai posėdžiuose nedalyvavo, tačiau jie savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus iÅ¡dėstė ieÅ¡kinyje, paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu, per atstovÄ teisininkÄ ir I. S.. NeaiÅ¡ku, kodėl užsienyje gyvenančių ir dirbančių ieÅ¡kovų dalyvavimas buvo bÅ«tinas, jei pats atsakovas nurodė, kad su jais nėra bendravęs.. IeÅ¡kovų atstovas siÅ«lė teismui, atsakovui ir jo atstovei suformuluoti klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti ieÅ¡kovai, tačiau jie nebuvo suformuluoti, todėl neaiÅ¡ku, kokias svarbias aplinkybes norėta iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Nurodė, jog nesupranta teismo pozicijos atmesti ieÅ¡kinį ir todėl, kad tretieji asmenys I. S. ir D. S. byloje nepateikė savarankiÅ¡kų reikalavimų, nes jos palaikė ieÅ¡kinį ir norėjo, kad sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia, I. S. siekė nutraukti sutartį, tačiau atsakovas kreipėsi į teismÄ ir sprendimu už akių (tinkamai apie procesÄ neinformavus ieÅ¡kovų) buvo pripažinta, jog sutarties nutraukimas neteisėtas.

18. Kadangi atsakovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, elgėsi neapdairiai, neatsakingai, jam nebuvo svarbu, ar I. S. turi įgaliojimus atstovauti ieÅ¡kovus, siekia, kad galiotų ir neÅ¡tų naudÄ ieÅ¡kovų interesų neatitinkanti sutartis, mokÄ ieÅ¡kovams nepriimtinai maÅ¾Ä pinigų sumÄ , todėl mano, kad ieÅ¡kovams turi bÅ«ti priteista moralinė kompensacija dėl atsakovo veiksmų.

19. Atsakovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas 574,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti naujus įrodymus – I. S. 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 12 d. praneÅ¡imus apie ginčo sutarties nutraukimÄ , kuriuos gavo po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl nebuvo galimybių jų pateikti anksčiau ir Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

20. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis laikė jų santykius, veiksmus tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo. Atsakovas turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad nuomos sutartį sudaro su atstovavimo teisę turinčiu asmeniu, kadangi Å¡alis siejo ilgalaikiai santykiai nuo 2012 metų. Po K. S. mirties 2014 metais ieÅ¡kovams paveldėjus po 3/32 žemės sklypo, atsakovas ir toliau sklypÄ nuomavo pagal žodinę nuomos sutartį, mokėjo nuomos mokestį I.

S., kuri teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai apie tai žinojo, kad ji gautÄ nuomos mokestį perduodavo ieÅ¡kovams, kurie po palikimo priėmimo žemės nuomos reikalais nesirÅ«pino. IeÅ¡kovai pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė daugiau nei trejus metus po palikimo priėmimo, neginčijo nuomos santykių, o pretenzijas pradėjo reikÅ¡ti tik 2017 m. gruodžio 1 d. praneÅ¡ime apie nuomos sutarties nutraukimÄ , kada jiems atsirado interesas parduoti žemės sklypÄ , o ne dėl to, kad I. S. sudarydama sutartį virÅ¡ijo įgaliojimus.

Teisme I. S. paaiÅ¡kino, kad interesas nutraukti nuomos sutartį atsirado jai manant, kad atsakovas jÄ apgavo ir nurodė skirtingo dydžio nuomos mokestį sutarties egzemplioriuose, vėliau ji sužinojusi, kad kitiems giminaičiams atsakovas moka didesnę nuomos kainÄ , atsirado interesas žemę parduoti. Ä®galiojimų virÅ¡ijimo klausimas iki Å¡ios bylos iniciavimo apskritai nebuvo keliamas. I. S. teisme taip pat nurodė, kad atsakovas, sužinojęs, jog ji neturėjo įgaliojimų sudaryti ginčo sutartį, supyko ir sakė „tu mane apgavai“, kas patvirtina, kad atsakovui aplinkybė apie I.

S. įgaliojimų neturėjimÄ atstovauti ieÅ¡kovus žemės nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu žinoma nebuvo.

21. Nurodo, kad byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, liudijančios, jog I. S. davė rimtÄ pagrindÄ manyti, jog veikia turėdama įgaliojimus atstovauti ieÅ¡kovus, kadangi ji pateikė 2018 m. kovo 13 d. sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį su ŽŪB „VaÅ¡kai“, kurioje nurodoma, kad ieÅ¡kovai yra atstovaujami pagal įgaliojimÄ I. S., nors tokius įgaliojimus jai ieÅ¡kovas P. S. suteikė tik 2018 m. lapkričio 2 d., o ieÅ¡kovė N. S. – 2019 m. sausio 2 d. Ä®raÅ¡ai Å¡ioje bei ginčo sutartyse, I.

S. paaiškinimai patvirtina, kad ji ginčo sutarties sudarymo metu net pati nežinojo viršijanti ieškovų jai suteiktus įgaliojimus, todėl ir atsakovui negalėjo kilti abejonės apie viršijamas įgaliojimų apimtis. Nors I. S. kaip ieškovų atstovė ir veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus, sudarytas sandoris sukuria atstovaujamiesiems civilines teises ir pareigas, 2017m. lapkričio 2 d. sutartis turi būti laikoma privaloma ieškovams ir vykdoma (CK 2.133 straipsnio 2, 9 dalis).

22. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 5 dalį neatvykusios Å¡alies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu Å¡alies dalyvavimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta Å¡alies asmeninį dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu. Nesutinka, kad ieÅ¡kovai nebuvo informuoti apie ankstesnį procesÄ dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi ieÅ¡kinio bei teismo nutarties patvirtintos kopijos įteiktos I. S., apie kÄ ji ieÅ¡kovus (anÅ«kus) informavo telefonu.

23. Tretieji asmenys I. S. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo neteisėtÄ sprendimÄ panaikinti ir nutraukti žemės nuomos sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, po 200,00 Eur už hektarÄ Å¾emės už 2019 metus. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teismas patikėjo atsakovo melagingais paaiÅ¡kinimais dėl ieÅ¡kovų duomenų nuraÅ¡ymo nuo kadastro dokumentų, kuriuose neraÅ¡omi asmens kodai, ir kad trečiasis asmuo nepateikė įgaliojimų.

Nurodė, kad I. S. sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovui, trankančiam kumščiu per stalÄ , pateikė kadastro dokumentus ir įgaliojimus, nuo kurių jis ir nurašė asmens kodus. Atsakovas sutarčių egzemplioriuose nurodė skirtingas nuomos kainas, tada jai anÅ«kas liepė nutraukti sutartį, supyko, kad sutartis sudaryta neatsiklausus ieÅ¡kovų ir privertus močiutę pasiraÅ¡yti sutartį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. Atsakovas praÅ¡o teismo priimti naujus įrodymus – I. S. 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. praneÅ¡imus apie ginčo sutarties nutraukimÄ , kurie įrodo, kad dar iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo 2019 m. lapkričio 8 d. I. S. pakartotinai, ydingai, nesulaukusi sprendimo ir ignoruodama faktÄ , kad sprendimu ieÅ¡kinys atmestas, informavo atsakovÄ apie sutarties nutraukimÄ . Teisme 2020 m. kovo 10 d. gautas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas nutraukti deÅ¡imčiai metų sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį, kuri nes ji ieÅ¡kovų vardu sudaryta asmens, neturėjusio tam įgaliojimų.

IeÅ¡kovai su praÅ¡ymu pateikė 2018 m. spalio 4 d. papildomo sprendimo, priimto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-6126-828/2018, kuriuo iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas, kopijÄ . Teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas trečiojo asmens I. S. praÅ¡ymas, kuriame nurodoma, kad atsakovas nuo žemės sklypo nuima derlingÄ dirvožemį ir veža į dukters sklypÄ , dėl ko kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Su praÅ¡ymu pateiktos pareiÅ¡kimo prokuratÅ«rai ir atsakymo kopijos.

26. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik iÅ¡imtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sÄ sajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis). Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos civilinėje byloje.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujantys asmenys, teikdami apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, nepagrindė Å¡ių įrodymų sÄ sajumo su nagrinėjama byla. Aplinkybės, kurias gali patvirtinti naujai teikiami įrodymai, nesudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko. Å iuo atveju sprendžiama dėl sutarties nuginčijimo, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės dėl trečiojo asmens veiksmų, siekiant nutraukti ginčijamÄ sutartį, nėra susiję su Å¡iai bylai reikÅ¡mingomis bylos aplinkybėmis. NeaiÅ¡ku, kokį ryšį su nagrinėjama byla turi kitoje civilinėje byloje priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Taip pat nesusiję su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, kokie veiksmai atsakovo Å¡iuo metu atliekami iÅ¡nuomotame žemės sklype, kadangi tai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos baigčiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pateiktų naujų įrodymų nepriima.

28. Tretieji asmenys I. S. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 200,00 Eur už hektarÄ Å¾emės už 2019 metus, tačiau toks jų reikalavimas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas, nes tai nėra apeliacijos dalykas. Teisė pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kus materialinius teisinius reikalavimus turi bÅ«ti realizuota pirmosios instancijos teisme, ji priklauso ieÅ¡kovams, o ne tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija Å¡io reikalavimo nepasisakys.

29. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 2 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį ir priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 160 Eur piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si jiems priklausančiu žemės sklypu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovų apeliacinio skundo esminiai argumentai, susiję su reikalavimu pripažinti negaliojančia žemės sklypo nuomos sutartį, yra teisėti ir pagrįsti, todėl sudaro faktinį ir teisinį pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

30. Nors tretieji asmenys I. S. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡reiÅ¡kia abejones dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos objektyvumo priimant ginčijamÄ sprendimÄ , pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, paneigiančiais teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijÄ . Å iuo atveju, kolegijos vertinimu, tretieji asmenys tik iÅ¡reiÅ¡kia savo abejonę dėl teisėjos galimo Å¡aliÅ¡kumo, nepagrindžiant fakto objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu bylÄ nagrinėjančiai teisėjai CPK nustatyta tvarka nuÅ¡alinimas nebuvo pareikÅ¡tas. Nesutikimas su teismo sprendimu savaime nereiÅ¡kia jį priėmusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 4 ha žemės sklypas, asmeninės nuosavybės teise priklauso: po 3/32 dalį ieÅ¡kovams P. S., N. S., 5/8 dalys trečiajam asmeniui I. S., 3/16 dalys trečiajam asmeniui D. S.. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovo V. S. iniciatyva buvo sudaryta raÅ¡ytinė žemės sklypo nuomos sutartis, kuria žemės sklypo savininkai iÅ¡nuomojo jį atsakovui 10 metų iki 2027 m. lapkričio 2 d., nuomos mokestis – 120 Eur už hektarÄ per metus. Atsakovo V. S. ir trečiojo asmens I. S. paaiÅ¡kinimų duomenys rodo, kad nuomos sutarties tekstÄ Ä¯ tuščias grafas įrašė atsakovas V. S., o sutarties paskutiniame lape grafoje „žemės nuomotojas“ savininkų vardus, pavardes, tekstÄ â€žUž P. S. ir N. S. pagal įgaliojimÄ I. S. 2015 m. sausio 7 dienÄ â€œ parašė ir pasirašė I. S., o D. S. sutartį pasirašė asmeniÅ¡kai.

32. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 6, 7 d. įgaliojimais ieÅ¡kovai P. S. ir N. S. įgaliojo trečiÄ jį asmenį I. S. (močiutę) priimti palikimÄ ir atstovauti juos vedant paveldėjimo bylÄ (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovų seneliui K. S. bei tvarkyti paveldėto turto nuosavybės bei registracijos dokumentus (el. b. 1 t., b. l. 15-18). Ginčijamos sutarties sudarymo metu 2017 m. lapkričio 2 d. I. S. įgaliojimo valdyti, naudoti, disponuoti ieÅ¡kovams priklausančiomis žemės sklypo dalimis neturėjo. Tokius įgaliojimus trečiajam asmeniui I. S. ieÅ¡kovas P. S. suteikė 2018 m. lapkričio 2 d., ieÅ¡kovė N. S. – 2019 m. sausio 2 d. (el. b. 1 t., b. l. 45-48).

33. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad trečiasis asmuo I. S. ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo nustatyta tvarka patvirtintų įgaliojimų savo anÅ«kų (ieÅ¡kovų) vardu sudaryti jiems priklausančių žemės sklypo dalių nuomos sutartį ir kad jai suteikti įgaliojimai buvo susiję tik su paveldėjimo bylos vedimu, kÄ patvirtino ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau atsakovas V. S. laikėsi pozicijos, kad jam nebuvo žinoma, jog trečiasis asmuo I.

S. įgaliojimų sudaryti žemės nuomos sutartį neturi, ir teigė, kad ji veikė tokiu bÅ«du, jog jis turėjo rimtÄ pagrindÄ protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu ir ieÅ¡kovų vardu sudaryti sandoriai yra jiems privalomi (CK 2.133 straipsnio 2, 9 dalys). Todėl byloje reikia nustatyti esminę aplinkybę, ar atsakovas sandorio sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) ir buvo informuotas apie ieÅ¡kovų trečiajam asmeniui I. S. suteiktų įgaliojimų apimtį.

34. Ä®galiojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.

CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant juos iÅ¡duodamame raÅ¡ytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali bÅ«ti numanomi, atsižvelgiant į Å¡alių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

35. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria Å¡iam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011).

Kai kita sandorio Å¡alis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, jog sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimÄ Ä¯rodinėdamas, kad kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012).

36. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas galėjo pagrįstai spręsti, jog I. S. ieÅ¡kovų buvo įgaliota sudaryti ginčo sutartį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė įvertinęs atstovaujamųjų veiksmus asmeniÅ¡kai nedalyvaujant žemės sklypo valdyme, naudojime ir disponuojant juo, o tai atliekant per artimÄ asmenį - močiutę I. S., jų veiksmus sužinojus apie sutarties sudarymÄ , I. S. veiksmus. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus, su kuo nesutinka apeliantai.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus, patikėjo melagingais atsakovo paaiškinimais, kad jis nematė ieškovų įgaliojimų, sutartyje asmens kodus nurašė nuo kadastro duomenų, nors ten jie nenurodyti, neatsižvelgė į ieškovų paaiškinimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, sutartį pasirašiusios šalys turi priešingus interesus, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimus, nesant kitų objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vertino kritiškai, objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis laikydamas jų santykius, veiksmus tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo.

Todėl negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė vadovaudamasis vien tik atsakovo paaiÅ¡kinimais. Taip pat teismas neturi pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti, kad sandorio sudarymo metu atsakovui pateiktuose VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentuose nebuvo nurodyti ieÅ¡kovų asmens kodai. Prie ieÅ¡kinio pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose nurodomi tik ieÅ¡kovų gimimo metai, VÄ® Registrų centre gauti jau po ginčo sutarties sudarymo.

Be to, byloje yra nekilnojamojo turto pažymėjimai, kuriuose ieškovų asmens kodai nurodomi.

38. Tačiau vertinant ginčijamo sandorio teisėtumÄ pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalies normos dispozicijÄ , yra aktualus atsakovo elgesys sandorių sudarymo metu: ar asmuo patikrino kitos Å¡alies atstovo įgalinimus, ar turėjo pagrindo abejoti deklaruojamų įgalinimų tikrumu ir ribomis, ar sandorių sudarymo metu kilo (turėjo kilti) abejonės dėl atstovo įgalinimų, kokių veiksmų asmuo ėmėsi Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-885-330/2016). Sutiktina su apeliantais, kad atsakovas, sudarydamas sandorį nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas.

39. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas V. S. teigė, jog pasirašant ginčo sutartį trečiasis asmuo I. S. įgaliojimų nepateikė, sakė juos kažkur padėjusi, jis ja pasitikėjęs, ieškovų asmens kodus įrašęs nuo registro dokumentų. Trečiasis asmuo I. S. teigė priešingai – jog įgaliojimus ji atsakovui pateikusi, jis ieškovų asmens kodus rašęs nuo įgaliojimų, ji nežinanti, ar jis skaitė jam pateiktų įgaliojimų turinį.

Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad sutarties tekstÄ Ä¯ tuščias grafas įrašė atsakovas, o sutarties paskutiniame lape grafoje „žemės nuomotojas“ savininkų vardus, pavardes, tekstÄ â€žUž P. S. ir N. S. pagal įgaliojimÄ I. S. 2015 m. sausio 7 dienÄ â€œ parašė ir pasirašė I. S.. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo I. S. turėjo savo žinioje ieÅ¡kovų raÅ¡ytinius įgaliojimus, apie kÄ ji pažymėjo pačioje sutartyje.

Todėl atsakovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad ji ieÅ¡kovų interesais sudarydama sutartį gali veikti tik tokia apimtimi, kokia nurodoma Å¡iuose įgaliojimuose. Pripažintina, kad žinodamas apie tokių įgaliojimų egzistavimÄ atsakovas turėjo realiÄ galimybę su įgaliojimų turiniu susipažinti arba jų pareikalauti iÅ¡ trečiojo asmens I. S., ir taip įsitikinti, ar atstovė turi teisę ieÅ¡kovų vardu sudaryti ginčijamÄ sutartį.

40. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad Å«kininkui, kaip verslininkui Å«kinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis taikomi didesni rÅ«pestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, kurie apima ir bendrÄ jÄ pareigÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi. Todėl pripažintina, kad atsakovas privalėjo pasidomėti, su kuo sudaro sutartį, ar trečiasis asmuo turi įgaliojimus sudaryti sutartį dėl žemės sklypo nuomos ieÅ¡kovų vardu. Jei verslininkas nebÅ«na pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika.

Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo dėl kokių nors priežasčių nepateikė turimų įgaliojimų, įvertinus verslininkui taikomus standartus, atsakovas turėjo galimybę reikalauti juos pateikti iki sutarties pasirašymo ir įsitikinti dėl trečiojo asmens turimų įgaliojimų apimties. Tuo tarpu atsakovas teisme pripažino, kad prie sutarties įgaliojimai nebuvo pridėti, jis jų iš trečiojo asmens nereikalavo, jam užteko trečiojo asmens paaiškinimų, įrašo sutartyje, į notarų biurus atsakovas dėl įgaliojimų išreikalavimo nesikreipė.

41. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad sutartis buvo sudaroma bÅ«tent atsakovo iniciatyva, nes pagal teisės aktų reikalavimus jam kaip Å«kininkui norint deklaruoti pasėlius buvo reikalinga turėti raÅ¡ytinę sutartį, jam buvo žinomos aplinkybės, kad ieÅ¡kovai yra paveldėję dalį žemės sklypo, jis atvažiavo į I. S. namus jau turėdamas sutarties blankÄ , kuriame tereikėjo užpildyti tuščias grafas dėl sutarties sudarymo datos, Å¡alių, žemės sklypo duomenų, nuomos termino, kainos bei pasiraÅ¡yti.

Ä®vertinus, kad jam buvo žinomas faktas ir apie ieÅ¡kovų I. S. iÅ¡duotus įgaliojimus, atsakovo, kaip verslininko ir sutarties sudarymo iniciatoriaus, pareiga buvo įsitikinti, kokie įgaliojimai trečiajam asmeniui buvo suteikti ir ar I. S. turėjo teisę ieÅ¡kovų vardu pasiraÅ¡yti sutartį dėl žemės sklypo nuomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo virÅ¡ija suteiktus įgaliojimus, kadangi jų apimtis nurodyta raÅ¡ytiniuose ieÅ¡kovų iÅ¡duotuose įgaliojimuose ir apie tų įgaliojimų egzistavimÄ atsakovui buvo žinoma.

Aplinkybė, kad galimai atsakovas nesusipažino su įgaliojimų turiniu, nepaneigia fakto, kad jis tokiÄ galimybę turėjo, o jeigu ja nepasinaudojo, tai kaip verslininkas veikė savo paties rizika. Dėl nurodyto pripažintina, kad atsakovas turėjo pareikalauti tinkamai pagrįsti sutartis pasiraÅ¡ančio asmens įgalinimų tikrumÄ bei ribas ir susilaikyti nuo ginčijamo sandorio sudarymo, kol įgaliojimų apimtis nepatikrinta.

42. Kadangi nustatyta, kad sandorį ieÅ¡kovų vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo, o ieÅ¡kovai, iÅ¡ įgaliotinės I. S. sužinoję apie ginčo sandorio sudarymÄ jų vadu, sandorio nepatvirtino ir iÅ¡ karto pareiÅ¡kė pretenzijas, atstovė I. S. ieÅ¡kovų pavedimu inicijavo sutarties nutraukimÄ , nusiuntė atsakovui įspėjimÄ apie sutarties nutraukimÄ ir sutartis buvo nutraukta, nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sandoris ieÅ¡kovams sukėlė teisines pasekmes ir kad jie jį patvirtino. Nors ginčo nuomos sutarties nutraukimas vėliau teismo sprendimu ir buvo pripažintas neteisėtu, tačiau tai vis tiek patvirtina, kad ieÅ¡kovai per savo įgaliotinę I. S. aktyviai veikė siekdami paÅ¡alinti pasekmes sandorio, kuris buvo sudarytas jų vardu be jų iÅ¡reikÅ¡tos valios. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija neturi pagrindo ginčijamo sandorio pripažinti ieÅ¡kovams privalomu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu.

43. Esant nustatytoms virÅ¡ iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti ir pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento (CK 1.92 straipsnis). Kadangi žemės sklypu buvo faktiÅ¡kai naudojamasi, trečiajam asmeniui buvo mokamos piniginės sumos už naudojimÄ si žeme, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), negaliojančiu pripažinto sandorio negaliojimo pasekmes netaikomos.

44. Nors ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo jiems po 80,00 Eur piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis dvejus metus, tačiau pažymėtina, kad jokiais įrodymais jie nepagrindė praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovai byloje neįrodinėjo, kokia buvo vidutinė žemės nuomos kaina Pasvalio rajone. Nors trečiasis asmuo I. S. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas kitiems žemės sklypų nuomotojams mokėdavo ir po 180,00 Eur už hektarÄ , tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta.

Byloje yra ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, 2018 m. kovo 13 d. sudaryta su Pasvalio rajono žemės Å«kio bendrove „VaÅ¡kai“, pagal kuriÄ už 2018 metus mokėtinas mokestis sudaro 200,00 Eur. Tačiau vien aplinkybė, kad bendrovė sutiko mokėti didesnę nuomos kainÄ , įvertinus tai, kad, pasak trečiojo asmens I. S., nuomos sutartis buvo reikalinga siekiant netolimoje ateityje sudaryti su bendrove žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nepatvirtina praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžio.

Dėl nurodyto teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo tenkinti nėra pagrindo.

45. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant į bylÄ pateiktus įrodymus, taikant ir aiÅ¡kinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymÄ per atstovus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieÅ¡kinį atmesti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, 2017 m. lapkričio 2 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o kita ieÅ¡kinio dalis atmetama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, sprendžiamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

47. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį apmokėjo 290,00 Eur žyminiu mokesčiu. Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteistina 150 Eur (po 75 Eur) žyminio mokesčio ir ieÅ¡kovams grÄ Å¾intina 87 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovė N. S. pirmosios instancijos teisme patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudarė 700,00 Eur (250,00 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 450,00 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose). Mokėjimai atlikti trečiojo asmens I. S. pagal 2018 m. spalio 26 d. sudarytÄ atstovavimo sutartį Nr. 0110. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad patyrė 1314,93 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pasirengimÄ bylai ir atstovavimÄ teisme.

48. Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įvertinus, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo sumažintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovei N. S. iÅ¡ atsakovo priteistina 70 procentų patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 490,00 Eur, o atsakovo naudai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų 30 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 197,24 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 39,90 Eur iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos tarp Å¡alių paskirstytinos atitinkamai iÅ¡ atsakovo priteisiant 27,93 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovų - po 6,03 Eur Å¡ių iÅ¡laidų.

49. IeÅ¡kovai apeliacinį skundÄ apmokėjo 165,00 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat ieÅ¡kovė patyrė 150,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 574,75 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priėmus naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies bei patenkinus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteistina 150,00 Eur (po 75 Eur kiekvienam) žyminio mokesčio, taip pat iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei 70 procentų patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 105,00 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui priteistina po 86,21 Eur jo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

50. Apibendrinus pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bei iÅ¡ Å¡alių priteistinas iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovo priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui, 745,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteistina po 283,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Taip pat valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 27,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Kadangi į žyminio mokesčio permokÄ Ä¯skaitytina iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis (12,06 Eur), ieÅ¡kovams grÄ Å¾inama 74,94 Eur žyminio mokesčio permoka (kiekvienam po 37,47 Eur).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 2 d. tarp I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui P. S., 745,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei N. S. bei 27,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. S. ir ieÅ¡kovės N. S. atsakovui V. S. po 283,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovams P. S. ir N. S. po 37,47 Eur kiekvienam žyminio mokesčio permokos, sumokėtos 2019 m. balandžio 25 d.

Perlo paslaugos, įmokos kodas 5660, mokėtojas I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjų kolegija Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė