A-858-2223-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2223/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro atstovėms advokatei D. F.-N. ir A. L.,

atsakovo Europos socialinio fondo agentūros atstovui A. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro skundą atsakovui Europos socialinio fondo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 1-6), patikslintu skundu (t. I, b. l. 62-67) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir ESFA) 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. ESF-11-SD-08997 „Dėl projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape” ir įpareigoti Europos socialinio fondo agentūrą iš naujo atlikti Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro paraiškos naudos ir kokybės vertinimo procedūrą;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (21.87-81 ) SD-5775 „Dėl paraiškos Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-098 naudos ir kokybės vertinimo;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis pateikė paraišką „Nedirbančiųjų moterų ir neįgaliųjų integracija į draudimo darbo rinką Alytuje ir Vilniuje”, SFMIS Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-098 ESFA pagal 2011 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-29 patvirtintą 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis” VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas gavo ESFA 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. ESF-1 l-SD-08997 „Dėl projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape”, kuriuo buvo informuotas apie jo pateiktos paraiškos vertinimo rezultatus. Su minėtu ESFA sprendimu pareiškėjas nesutiko ir, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 210 punktu, atsakovo sprendimą dėl naudos ir kokybės vertinimo rezultatų apskundė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir Ministerija). Ministerija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.87-81) SD-5775 „Dėl paraiškos Nr. VPM.3-SADM-02-K-03-098 naudos ir kokybės vertinimo” pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu.

Pareiškėjas su atsakovo sprendimu ir Ministerijos išnagrinėtu pareiškėjo skundu dėl atsakovo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nesutiko. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis, vadovaudamasis ESFA paskelbtu kvietimu teikti paraiškas Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03, kartu su jungtinės veiklos partneriais VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo institutu ir UAB „SEB gyvybės draudimas pateikė paraišką pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis” VP1-E3-SADM-02-K priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” projektui „Nedirbančiųjų moterų ir neįgaliųjų integracija į draudimo darbo rinką Alytuje ir Vilniuje” įgyvendinti.

ESFA atliko pagal minėtą kvietimą pateiktų paraiškų vertinimą. Pareiškėjo pateiktai paraiškai iš pradžių buvo atliktas naudos ir kokybės vertinimas, pasinaudojant Taisyklių 55 punkte numatyta galimybe iš pradžių įvertinti paraiškų naudą ir kokybę balais, o tinkamumo finansuoti vertinimas (kuriame patvirtinama, kad projektas atitinka priemonei taikytinus Stebėsenos komiteto patvirtintus projektų atrankos kriterijus, taip pat Ministerijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius, nustatytas projektų finansavimo sąlygas) šiame projektų konkurse buvo atliekamas, kol projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etape pateiktoms paraiškoms nustatytas didžiausias leistinas skirti projektams lėšų dydis sudarė galimybę paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas numatytą finansavimo sumą.

Kadangi paraiška ESFA atliktame naudos ir kokybės vertinimo etape surinko 45 balus iš 100 galimų balų, paraiška nebuvo vertinama tinkamumo finansuoti vertinimo etape, nes, kaip informavo atsakovas sprendime, projektai, kuriems naudos ir kokybės vertinimo etape buvo skirti 63 ir mažiau balų, nebuvo vertinami tinkamumo finansuoti vertinimo etape, todėl paraiškai negalėjo būti skirtas Europos Sąjungos fondų finansavimas. Pareiškėjo įsitikinimu, jo paraiška turėjo surinkti ne mažiau nei nuo 20 iki 28 papildomų naudos ir kokybės balų, dėl ko bendras paraiškai skirtų naudos ir kokybės balų skaičius turėjo būti nuo 65 iki 73 balų, kas užtikrintų pareiškėjo teisėtus lūkesčius bei realią galimybę gauti Europos Sąjungos fondų finansavimą projektui įgyvendinti.

Pabrėžė, jog pareiškėjas skundžia paraiškos naudos ir kokybės vertinimą pagal Aprašo 4 priede „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika” nustatyto specialiojo prioritetinio projektų atrankos 1 kriterijaus „įgyvendinto projekto poveikis Ž1PVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui „Stiprinti socialinę aprėptį 1.2 vertinimo aspekto „Projekto kompleksiškumas” vertinimo teiginį – „1.2.3 projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas” – 20 balų. ESFA už minėtą vertinimo teiginį naudos ir kokybės vertinimo balų pareiškėjui iš viso neskyrė ir, pareiškėjo vertinimu, toks ESFA vertinimas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Pažymėjo, jog atsakovo sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nebuvo pateikti jokie sprendimo priėmimo motyvai kaip reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis. Atsakovas tik informavo apie paraiškai skirtų naudos ir kokybės balų skaičių bei tai, jog surinktų balų nepakanka, kad paraiška galėtų būti vertinama tinkamumo finansuoti vertinimo etape. Prie atsakovo sprendimo buvo pridėta projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė, kurioje pagal metodikoje pateiktus specialiųjų prioritetinių projektų atrankos kriterijų paaiškinimus buvo pateiktas kiekvieno jų įvertinimas balais. Negavęs jokio objektyvaus paaiškinimo dėl paraiškos atitikimo aukščiau minėtiems kriterijams (vertinimo teiginiams), pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių 210 punktu, pareiškėjas apskundė atsakovo sprendimą Ministerijai. Ministerija sprendime išnagrinėjo pareiškėjo apskųstus trijų vertinimo teiginių rezultatus ir pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu dėl visų vertinimo teiginių rezultatų. Su vertinimo teiginio „1.1.1 atlikta ir pateikta tikslinių grupių problemų, poreikių analizė (tyrimas, apklausa, vertinimas)” vertinimo motyvais, gavęs Ministerijos, sprendimą pareiškėjas sutiko ir skundžia vertinimo teiginio („1.2.3 projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas”) įvertinimą.

Dėl vertinimo teiginio „1.2.3 projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas” įvertinimo pareiškėjas paaiškino, jog paraiškoje bei kartu su paraiška pateikiamuose dokumentuose (partnerystės su UAB „SEB gyvybės draudimas” sutartis) pareiškėjas pagrindė, kad projektas atitinka metodikoje nustatytus reikalavimus. Projekte numatytas aiškus projekto dalyvių įdarbinimo mechanizmas, tai pagrįsta paraiškos B dalyje pateiktais paaiškinimais, papildomai teiktais paaiškinimais. Projekte numatoma įdarbinti daugiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, įdarbinimo veikla numatytą paraiškos A dalies 6 lentelėje ir detalizuota paraiškos B dalyje. Paraiškoje numatytą tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumą ir realumą įrodo partnerio finansiniai rodikliai ir jungtinės veiklos sutartis. Pagal nustatytą įdarbinimo mechanizmą su projekto dalyviais (tiksline grupe) buvo numatyta sudaryti tarpininkavimo sutartis pagal projekto dalyvių gautus individualios veiklos pažymėjimus. Pastebėjo, jog įdarbinimo samprata yra atskleidžiama Aprašo 5 priede „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika, kuriame stebėsenos rezultato rodiklio „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie įsidarbino arba toliau mokosi per 6 mėnesius po projekto įgyvendinimo, dalis (iš visų šios tikslinės grupės projektų dalyvių)” nurodomi tokie informacijos šaltiniai – darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymių, įmonės steigimo dokumentų kopijos. Sodros duomenų bazė. mokymo (studijų) įstaigos pažymos kopija. Įdarbinimo samprata taip pat yra atskleidžiama ESFA tinklapyje dažnai užduodamų klausimų pagal priemonę Nr. VPI-1.3.-SADM-02-K rubrikoje (59 klausimas ir atsakymas). Pareikėjo nuomone, iš Aprašo 5 priede „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika” bei ESFA tinklapyje atsakyme pateiktos įsidarbinimo sampratos matyti, jog įsidarbinimas traktuojamas plačiau nei vien tik darbo santykiai pagal darbo sutartį. Be to, Apraše, įskaitant vertinimo kriterijų paaiškinimus, nėra pateikta jokios informacijos, jog darbo sutartis yra vienintelis būdas sudaryti sąlygas socialinę atskirtį patiriamiems asmenims dirbti, bet, priešingai, pateikiami informacijos šaltiniai išplečiantys įdarbinimo sampratą į įvairias galimas jos formas.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Aprašo 4 priedas „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika” nenustato jokių kitų griežtesnių reikalavimų nei yra aprašyta Aprašo 5 priede „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika”. Nurodė, jog, atsižvelgiant į gyvybės draudimo verslo specifiką, draudimo konsultantai gyvybės draudime dirba, kaip priklausomi tarpininkai individualios veiklos pažymėjimo bei tarpininkavimo sutarties su gyvybės draudiku pagrindu ir tai yra įprastinė pasaulyje ir Lietuvoje taikoma praktika gyvybės draudimo rinkoje. Vien tik vykdydami individualią veiklą, be tarpininkavimo sutarties su gyvybės draudiku, fiziniai asmenys negali užsiimti draudimo konsultantų veikla, todėl paraiškoje pateikti įrodymai, jog bus pasirašytos tarpininkavimo sutartys su projekto dalyviais, užtikrina, kad šie asmenys galės dirbti kaip priklausomi tarpininkai draudimo konsultantais. Ši informacija buvo pateikta paraiškoje ir skunde Ministerijai, tačiau į ją nepagrįstai nebuvo atsižvelgta. Manė, jog atsakovas ir Ministerija neįsigilino į Aprašo nuostatų turinį, vertinimą atliko neprofesionaliai ir neteisingai, tuo pažeisdami pareiškėjo teisinį tikrumą ir teisėtus lūkesčius į tinkamą paraiškos vertinimą.

Atsakovas Europos socialinio fondo agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 80-85) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas ginčija prioritetinio 1.2.3 kriterijaus projekte numatyto tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmo vertinimo pagrįstumą. Pažymėjo, jog Aprašo 4 priedo „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika” 1.2.3 kriterijaus detalizavime nustatyta, kad projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto įgyvendinimo metu numatytas ir pagrįstas tikslinių grupių asmenų įdarbinimas, t. y. numatytas ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų įdarbinimas; paraiškoje numatyta konkreti tikslinių grupių įdarbinimo veikla bei jos vykdytojas (pats pareiškėjas arba partneris, pavyzdžiui, įmonė, kurioje projekto įgyvendinimo eigoje bus įdarbinami tikslinės grupės asmenys); numatytas tikslinių grupių įdarbinimo laikotarpis yra ne trumpesnis nei 6 mėn.; pareiškėjas (partneris) yra pateikęs šio Aprašo 60.7 punkte nurodytą 7 priedą (t. y. paskutinių finansinių metų balansas ir pelno nuostolio ataskaita); 7 priede pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia vertinimo metu įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu. Pagal Aprašo 4 priedo formuluotę prioritetas suteikiamas ir skiriami balai tais atvejais, kai tenkinamos visos nurodytos sąlygos.

Nurodė, jog pareiškėjo pasirinkta įdarbinimo schema netenkino pagrįstumo ir realumo reikalavimų. Paraiškos B dalies 6.2 lentelėje pareiškėjas nurodė, kad „UAB „SEB gyvybės draudimas” yra darbdavio atstovas, atsakingas už darbinės praktikos atlikimą ir projekto dalyvių įdarbinimo mechanizmo realizavimą pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas. UAB „SEB gyvybės draudimas” pagal prie paraiškos pridėtą 2011 m. balandžio 22 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. GD-J-11-04-26-23 1.3.1, 1.3.2 punktus įsipareigojo kiekvienais projekto įgyvendinimo metais pasibaigus pareiškėjo mokymo programai pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ir pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartį su ne mažiau kaip 10 procentų projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – ir Draudimo įstatymas) ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams).

Taigi UAB „SEB gyvybės draudimas” besąlygiško įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvių neprisiėmė. Atsižvelgdama į tai, kad tikslinę grupę projekte sudaro socialinės rizikos ir atskirties asmenys bei į tai, kad paraiškoje pateikta prieštaringa informacija apie projektų dalyvių įdarbinimą (t. y. pačiame paraiškos tekste pareiškėjas nurodė, kad UAB „SEB gyvybės draudimas” įdarbins projekto dalyvius, o jungtinės veiklos sutartyje UAB „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojo sudaryti tarpininkavimo sutartis su dalyviais tik tuo atveju, jeigu jie tenkins reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus), siekdama įvertinti numatyto įdarbinimo pagrįstumą ir realumą bei vadovaudamasi Aprašo 72.3.5 punktu, ESFA 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. ESF-ll-SD-05242 prašė pareiškėjo patikslinti informaciją ir detaliai nurodė, kokia informacija turi būti pateikta, siekiant tinkamo įdarbinimo pagrindimo.

Pareiškėjas, nepaisydamas ESFA prašymo patikslinti informaciją, 2011 m. gegužės 20 d. patikslinimo raštu Nr. 27 įsipareigojimo, kuriame UAB „SEB gyvybės draudimas” be išlygų patvirtintų, jog įdarbins projekto dalyvius, nepateikė, ir tik nurodė, kad projekto partnerio UAB „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojimai yra nustatyti prie paraiškos pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje. Kaip 2011 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 27 priedas buvo pridėta 2011 m. gegužės 19 d. projekto partnerio VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto deklaracija dėl tarpininkavimo įdarbinant projekto dalyvius.

Deklaracijoje įtvirtintas VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto įsipareigojimas tarpininkauti įdarbinant projekto dalyvius bei įdarbinti 54 asmenis. Pažymėjo, kad VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto įsipareigojimas įdarbinti 54 asmenis visiškai neatitiko paraiškoje nurodytų duomenų, nes pagal pirminę pareiškėjo paraiškoje nurodytą informaciją įdarbinti projekto dalyvius turėjo UAB „SEB gyvybės draudimas”. Atsižvelgdama į tai, kad tiek paraiškoje, tiek paprašius patikslinti informaciją papildomai, pareiškėjas nepateikė UAB „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojimo be išlygų įdarbinti projekto dalyvius, o deklaracijoje nurodyti duomenys neturėjo priežastinio ryšio su paraiškoje nurodyta informacija, ESFA, remdamasi Taisyklių 60.1 punktu ir Aprašo 72.3.5 punktu, nusprendė, kad pareiškėjo pasirinkta įdarbinimo schema netenkino pagrįstumo ir realumo reikalavimų, bei sumažino naudos ir kokybės vertinimą 20 balų, t. y. 1.2.3 kriterijui numatyta balų suma.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo paraiškoje numatytas asmenų įdarbinimo mechanizmas, pagrįstas draudimo tarpininkavimo sutarčių sudarymu su asmenimis, tenkinančiais reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus. Rėmėsi Draudimo įstatymo 170 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog pareiškėjo pasirinktas įdarbinimo mechanizmas yra tik sąlygų sudarymas tikslinės grupės asmenims vykdyti individualią veiklą, todėl tokia schema netenkino Aprašo 4 priede nustatyto 1.2.3 kriterijaus, nes Aprašo 10 punkte yra numatyta, kad priemonės tikslas – padėti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patinantiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.

Šios priemonės tikslinės grupės yra nurodytos Aprašo 16 punkte. Jas sudaro socialiai pažeidžiami asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės tikslines grupes sudaro socialiai pažeidžiami asmenys, kuriems dažnai trūksta socialinių ir darbo įgūdžių bei pasitikėjimo savimi, Apraše numatyta prioritetinius balus suteikti tiems pareiškėjams ir partneriams, kurie įsipareigoja savo organizacijoje įdarbinti asmenis ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Tuo tarpu pareiškėjo projekte numatyta schema, kai tikslinės grupės asmenims sudaromos sąlygos užsiimti individualia veikla, neatitinka Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus tikslo, nes individuali veikla reikalauja iš asmens išlavintų socialinių ir darbo įgūdžių (asmuo pats organizuoja savo veiklą, planuoja darbo laiką, darbo krūvį ir pan.), taip pat individuali veikla neužtikrina nuolatinio pajamų gavimo (be to, kai fizinis asmuo negauna pajamų, jis vis tiek privalo mokėti įmokas Sodrai) ir nėra tokia efektyvi pradiniame socialinės rizikos ir atskirties asmenų integracijos į darbo rinką etape.

Be to, 1.2.3 kriterijus yra vienintelis Aprašo 4 priedo kriterijus, už kurio sąlygų atitikimą numatyta galimybė skirti didžiausią (palyginus su kitais kriterijais) prioritetinį įvertinimą – 20 balų. Pažymėjo, kad toks aukštas balas yra numatytas dėl tos priežasties, kad įdarbinus ne mažiau kaip 10 procentų tikslinės grupės narių ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, organizacija patirs dideles sąnaudas darbo užmokesčiui bei kitoms su darbo vietos išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti, be to darbdavys pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK) privalo organizuoti darbuotojų darbą ir rūpintis jų poreikiais (DK 229 str.), suteikti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą (DK 272 str.), užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi organizacijos vidaus darbo tvarkos (DK 230 str.) ir drausmės (DK 234 str.) reikalavimų, darbo pradžios ir pabaigos režimo (DK 144 str.) ir pan.

Pažymėjo, kad darbo santykių atveju asmeniui yra garantuojamos minimalios pajamos (DK 187 str.), o tai reikšmingas veiksnys, skatinantis socialinę atskirtį patiriančius asmenims lengviau integruotis į darbo rinką, adaptuotis joje bei ugdyti pasitikėjimą savimi. Pabrėžė, jog dėl tikslinės grupės specifikos įdarbinti asmenys ne visuomet užtikrins tinkamus darbo rezultatus, todėl partneris/pareiškėjas iš anksto prisiima riziką, kad įdarbintų asmenų efektyvumas ne visuomet bus patenkinamas. Būtent dėl to, viena iš 4 priedo 1.2.3 kriterijaus sąlygų reikalauja įvertinti finansinius pareiškėjo ir/arba partnerio rodiklius, kuo siekiama nustatyti, ar organizacija turi finansinių pajėgumų mokėti tikslinės grupės atstovams darbo užmokestį, padengti išlaidas, susijusias su darbuotojo darbo vietos išlaikymu bei prisiimti tam tikrą finansinę riziką.

Už pareiškėjo pasirinktą mechanizmą, kuriuo tikslinės grupės asmenims sudaromos sąlygos vykdyti individualią veiklą, prioritetiniai balai nėra suteikiami, nes pati įmonė, su kuria fizinį asmenį sieja civiliniai santykiai, nepatiria darbo vietos išlaikymo kaštų, mokesčius dėl individualios veiklos vykdymo sumoka pats fizinis asmuo, įmonė nekontroliuoja individualia veikla užsiimančio asmens kasdienės veiklos, t. y. nėra darbo dienos režimo, pavaldumo, vidaus tvarkos ir pan. Taigi asmenų individuali veikla pagal savo esmę ir turinį neatitinka 1.2.3 kriterijaus tikslo ir reikalavimų.

Pažymėjo, jog pareiškėjas neteisingai nurodo, kad įdarbinimo sąvoka naudojama Aprašo 4 priede yra atskleidžiama Aprašo 5 priede „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo ir skaičiavimo metodika”. Aprašo 4 priedas nustato specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus ir jų vertinimo metodiką. Aprašo 5 priedas nustato stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo pažeidžiami asmenys. Tai yra du savarankiški dokumentai, kurie skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose. Aprašo 4 priede numatytų kriterijų ir Aprašo 5 priede numatytų rodiklių atitikimas vertinamas pagal kiekviename iš šių dokumentų nustatytą metodiką, todėl Aprašo 4 priedo teiginiai negali būti aiškinami Aprašo 5 priedo paaiškinimais. Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus vertinamas atliekamas išskirtinai tik pagal nustatytas šio kriterijaus aprašomosios dalies sąlygas ir skirtas įvertinti, ar projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas/partneris įsipareigojo savo organizacijoje įdarbinti projekto dalyvius. Pagal Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus sąlygas įdarbinimo subjektas gali būti tik pareiškėjas arba partneris, todėl už fizinių asmenų individualią veiklą balai pagal šį kriterijų nesuteikiami. Aprašo 5 priede įtvirtinti rezultato rodikliai skirti įvertinti, kiek asmenų per 6 mėnesius po jiems skirtų veiklų įgyvendinimo pabaigos įsidarbino arba toliau mokosi (stulpelis „Stebėsenos rodiklio paaiškinimas”). Šie rodikliai skirti įvertinti projekto veiklų rezultatyvumą ir tęstinumą, t. y. ar po asmenims skirtų veiklų įvykdymo jie tęsia mokslus, ar bet kokia teisine forma integruojasi į darbo rinką. Būtent dėl šios priežasties Aprašo 5 priedo stulpelyje „Informacijos šaltinis” yra nurodyti šie pirminiai dokumentai: darbo sutartys, verslo liudijimai, individualios veiklos vykdymo pažymos, įmonės steigimo dokumentų kopijos, Sodros duomenų basė, mokymo (studijų) įstaigos pažymos kopija.

Nurodė, jog Ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (21.87-81)SD-5775 nurodyto teiginio „vertinant, ar paraiškoje numatytas ir tinkamai pagrįstas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas, taikomi kiti, griežtesni reikalavimai, apibrėžti Aprašo 4 priede” esmė yra paaiškinti pareiškėjui, kad specialiųjų prioritetinių kriterijų vertinimui Aprašo 4 priede yra nustatyti griežtesni reikalavimai lyginat su stebėsenos rodiklių vertinimu, nustatytu Aprašo 5 priede, todėl pareiškėjo teiginys, jog 1.2.3 kriterijaus vertinimas buvo atliekamas remiantis pareiškėjui nežinomais griežtesniais reikalavimais, yra klaidinantis.

ESFA pabrėžė, jog ji aiškiai nurodė, kad situacija, kai asmuo pats sau susikuria darbo vietą, yra užskaitoma kaip tinkamas projekto rezultatų rodiklis, tačiau ESFA nenurodė, kad darbo vietos sau susikūrimas yra tinkamas asmens įdarbinimo mechanizmas gauti prioritetinį balą naudos ir kokybės vertinimo etape pagal Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijų. Aprašo bei pagal jį paskelbto konkurso teikti paraiškas tikslas – atrinkti geriausius projektus, užtikrinančius kuo palankesnes sąlygas integruoti socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenis į darbo rinką, todėl pareiškėjo schema, pagal kurią asmenims sudaromos sąlygos vykdyti individualią veiklą, nėra prioritetinė (nes asmenys neįdarbinami pas pareiškėją ir partnerius) ir neatitinka tikslų, kurių siekė Ministerija, nustatydama Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijų. Nurodė, jog ESFA 2011 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. ESF-1 l-SD-08997 „Dėl Projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape” aiškiai aprašytos paraiškos naudos ir kokybės vertinimo aplinkybės, nurodytas paraiškai suteiktas balas, pridėta „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė”, kurioje detaliai nurodyti pagal kiekvieną kriterijų suteikti balai, taip pat nurodyta pareiškėjo teisė apskųsti ESFA vertinimą Ministerijai, nustatytas apskundimo terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 71-75) su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog jungtinės veiklos sutarties (Nr. GD-J-11-04-26-23) tarp pareiškėjo ir projekto partnerio (UAB „SEB gyvybės draudimas”) 1.3.2 punkte nurodyta, kad jų kiekvienu iš atrinktų asmenų numatoma pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartis dėl priklausomų draudimo tarpininkų veiklos vykdymo ne trumpesniam kaip 6 mėnesių periodui, o tai reiškia, kad atrinktieji asmenys nebus įdarbinti konkrečioje darbovietėje, kaip to reikalaujama vertinimo teiginio 1.2.3 projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas. Pažymėjo, kad nėra aišku, ar bus kas nors iš tikslinės grupės asmenų atrinktas, nes jungtinės veiklos sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, jog asmenys bus atrinkti, jeigu jie atitinka Draudimo įstatyme numatytus ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams). Pabrėžė, jog asmenys draudimo konsultantų (tarpininkų) veiklą gali vykdyti tik turėdami individualios veiklos pažymą. Įvertinus paraiškoje ir jungtinės veiklos sutartyje tarp pareiškėjo ir projekto partnerio (UAB „SEB gyvybės draudimas”) pateiktą informaciją, akivaizdu, kad nėra galimybės vertintojui įsitikinti tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmo pagrįstumu ir realumu.

Pažymėjo, jog Ministerija, kaip ir ESFA, nagrinėjo paraišką vadovaudamasi Aprašo 4 priede pateikta Specialiųjų prioritetinių projektų atrankos kriterijų vertinimo metodika, kaip numatyta Taisyklėse (83 p.). Pareiškėjo pateikti argumentai apie projekto atitikimą Aprašo 5 priede „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika” nustatytiems reikalavimams yra teisingi, tačiau tiesiogiai susiję su projekto tinkamumo finansuoti klausimais, bet nėra tinkami grindžiant projekto atitikimą specialiesiems prioritetiniams projektų atrankos kriterijams. Aprašo 30 punkte nustatyta, kad visi projektai privalo siekti produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių bei jų kiekybinių tikslų, vadovaudamiesi Aprašo 5 priede nurodyta stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika. Taigi projektai, atitinkantys tinkamumo finansuoti reikalavimus, nebūtinai gali atitikti specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus, nes projektams, pretenduojantiems gauti tam tikrą skaičių prioritetinių balų, keliami aukštesni reikalavimai, tokie projektai privalo turėti didesnę pridėtinę vertę ir paraiškos teikimo metu jų įsipareigojimai turi būti didesni.

Ministerija pažymi, jog projekte suplanuotas 360 tikslinės grupės asmenų Alytaus ir Vilniaus miestų bei šių rajonų gyventojų dalyvavimas projekto veiklose. Pareiškėjas visus šiuos asmenis planuoja apmokyti pagal projekto partnerio VšĮ „Draudimo rizikos ir valdymo instituto” parengtą draudimo konsultantų mokymo programą, kitų profesinių mokymų projekte nėra numatyta. Todėl darė prielaidą, kad, pareiškėjo nuomone, 360 tikslinės grupės asmenų Alytaus ir Vilniaus miestų bei šių rajonų gyventojų po jų dalyvavimo projekte turėtų atsiverti galimybės susirasti darbą draudimo rinkoje. Tačiau tokia projekto logika, Ministerijos nuomone, yra ne tik nepagrįsta, bet ir ydinga, nes labai abejotina, kad šiuose rajonuose yra toks didelis draudimo tarpininkų (konsultantų) poreikis. Tai patvirtina ir faktas, kad projektui nebuvo skirti prioritetiniai balai už jo atitikimą vertinimo teiginiui „1.1.1 atlikta ir pateikta tikslinių grupių problemų, poreikių analizė (tyrimas, apklausa, vertinimas)”.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu (t. II, b. l. 173-187) pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje pareiškėjas ginčija prioritetinio 1.2.3 kriterijaus – projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas – vertinimo pagrįstumą. Pareiškėjo nuomone paraiška atitiko šį prioritetinį kriterijų, todėl už šį kriterijų turėjo būti suteikti balai. Teismas nurodė, jog Aprašo 10 punkte nustatyta, kad priemonės tikslas – padėti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.

Remiamos veiklos: priemonių ir paslaugų, skatinančių socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis įsitraukti į darbo rinką, įgyvendinimas, socialinių darbuotojų, savanorių ir kitų darbuotojų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas (Aprašo 12 p.). Taisyklių 83 punkte nustatyta, kad projektų naudos ir kokybės vertinimo metu projektai vertinami pagal specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus. Pažymėjo, kad šiame vertinimo etape projektai vertinami balais, vadovaujantis Aprašo 4 priede pateikta Specialiųjų prioritetinių projektų atrankos kriterijų vertinimo metodika.

Teismas nurodė, jog Aprašo 4 priedo „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika” detalizuojamas Bendrojo projektų atitikties kriterijaus Nr. 1 „Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas“ vertinimo aspekto 1.1 „Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su ŽIPVP 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ tikslu ir bent vienu uždaviniu“ vertinimo teiginys 1.1.2 „Įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas“.

Papildomai, naudos ir kokybės vertinimo etape, prioritetas teikiamas ir balai skiriami projektui, kurio poveikis ŽIPVP tikslui bei uždaviniui „stiprinti socialinę aprėptį“ įgyvendinti yra reikšmingesnis, kuris labiau prisidės prie socialinės aprėpties stiprinimo bei priemonės tikslo – padėti socialinę rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką – pasiekimo. Šis kriterijus vertinamas šiais aspektais:

1. tikslinių grupių situacijos, problemų, poreikių analizė ir pasirinkimo pagrindimas;

2. projekto kompleksiškumas. Nustatyta, kad projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto įgyvendinimo metu numatytas ir pagrįstas tikslinių grupių asmenų įdarbinimas, t. y. numatytas ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų įdarbinimas; paraiškoje numatyta konkreti tikslinių grupių įdarbinimo veikla bei jos vykdytojas (pats pareiškėjas arba partneris, pavyzdžiui, įmonė, kurioje projekto įgyvendinimo eigoje bus įdarbinami tikslinės grupės asmenys); numatytas tikslinių grupių įdarbinimo laikotarpis yra ne trumpesnis nei 6 mėnesiai; pareiškėjas (partneris) yra pateikęs šio Aprašo 60.7 punkte nurodytą 7 priedą (t. y. paskutinių finansinių metų balansas ir pelno nuostolio ataskaita); 7 priede pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia vertinimo metu įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu (Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijai). Pažymėjo, kad prioritetas suteikiamas, skiriant balus, kai tenkinamos visos nurodytos sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas paraiškoje nurodė, kad UAB „SEB gyvybės draudimas” yra darbdavio atstovas, atsakingas už darbinės praktikos atlikimą ir projekto dalyvių įdarbinimo mechanizmo realizavimą pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Pateikta UAB „SEB gyvybės draudimas” 2011 m. balandžio 22 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. GD-J-11-04-26-23 patvirtina, kad „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojo kiekvienais projekto įgyvendinimo metais, pasibaigus pareiškėjo mokymo programai pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ir pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartį su ne mažiau kaip 10 proc. projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Draudimo įstatyme ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams).

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojo sudaryti tarpininkavimo sutartis su dalyviais tik tuo atveju, jeigu jie tenkins reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus besąlygiško įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvių neprisiėmė, pagrįstai atsakovas vertino, kad pareiškėjo pasirinkta įdarbinimo schema neužtikrino įdarbinimo realumo. Pažymėjo, kad atsakovui pateikus prašymą 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. ESF-ll-SD-05242 patikslinti informaciją, nurodant, kokius duomenis nagrinėjamu atveju turėtų pateikti pareiškėjas siekdamas pagrįsti įdarbinimo realumą, pareiškėjas be išlygų nepatvirtino, jog įdarbins projekto dalyvius, nurodė, kad projekto partnerio UAB „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojimai yra nustatyti prie paraiškos pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje bei pateikė 2011 m. gegužės 19 d. projekto partnerio VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto deklaraciją dėl tarpininkavimo įdarbinant projekto dalyvius.

Pažymėjo, kad VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto įsipareigojimas įdarbinti 54 asmenis neatitiko paraiškoje nurodytų duomenų. Pagal Aprašo 72.3.5 punkto nuostatas, jeigu atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą EFA kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma nustatytu terminu pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją; jeigu pareiškėjas nepateikia trūkstamos informacijos arba pareiškėjo trūkstama informacija yra nepakankama, atliekant vertinimą, mažinamas atitinkamo vertinimo kriterijaus balų skaičius.

Teismas pabrėžė, jog, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė UAB „SEB gyvybės draudimas” įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvius, atsakovas pagrįstai Taisyklių 60.1 punkto bei Aprašo 72.3.5 punkto pagrindu nusprendė, kad pasirinkta įdarbinimo schema neatitinka pagrįstumo ir realumo reikalavimų, kas nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą sumažinti naudos ir kokybės vertinimą 1.2.3 kriterijui numatyta balų suma.

Pažymėjo, kad priemonė „socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” skirta padėti socialinės rizikos asmenims, turintiems specifinių socialinių problemų, integruotis į darbo rinką. Projektai, atitinkantys teiginio „1.2.3 projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas” paaiškinime nustatytus reikalavimus, paraiškos teikimo metu turi numatyti aiškų ir įgyvendinamą tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmą, t. y. paraiškos vertinimo metu turi būti pagrįstas ir realus pareiškėjo ar jo partnerio įsipareigojimas 10 proc. tikslinės grupės asmenų įdarbinti ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju įvertinus paraiškoje ir jungtinės veiklos sutartyje tarp pareiškėjo ir projekto partnerio UAB „SEB gyvybės draudimas” nurodytą informaciją, atsakovui nebuvo galimybės įsitikinti tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmo pagrįstumu ir realumu. Teismo vertinimu, už pareiškėjo pasirinktą mechanizmą, kuriuo tikslinės grupės asmenims sudaromos sąlygos vykdyti individualią veiklą, prioritetiniai balai nėra suteikiami, nes asmenų individuali veikla pagal savo esmę ir turinį neatitinka 1.2.3 kriterijaus tikslo ir reikalavimų.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog įdarbinimo sąvoka naudojama Aprašo 4 priede yra atskleidžiama Aprašo 5 priede, pažymėjo, kad tai du savarankiški dokumentai, kurie skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose. Aprašo 5 priedo rodikliai neturi įtakos Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus sąlygų vertinimui ir yra skirti įvertinti tik stebėsenos rodiklius (produkto/ rezultato rodiklius).

Pabrėžė, jog atsakovo 2011 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. ESF-1 l-SD-08997 „Dėl Projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape” nurodytos paraiškos naudos ir kokybės vertinimo aplinkybės, suteiktas paraiškai balas bei pridėta „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė”, kurioje detaliai nurodyti pagal kiekvieną kriterijų suteikti balai, taip pat išaiškinta pareiškėjo teisė apskųsti ESFA vertinimą Ministerijai, nustatytas apskundimo terminas. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamas sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo, pažymėjo, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų. Nagrinėjamu atveju paraiškas dėl konkurso gali teikti visi subjektai, atitinkantys pareiškėjams nustatytus reikalavimus, todėl paraiškų vertinimo etape savaime nesukuriamas pagrindas teisėtiems lūkesčiams.

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė, kad byloje skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti.

III. Pareiškėjas viešoji įstaiga Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 1-7) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Europos socialinės fondo agentūros 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. ESF-ll-SD-08997 „Dėl projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (21.87-81)SD-5775 „Dėl paraiškos Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-098 naudos ir kokybės vertinimo“ bei įpareigoti Europos socialinės fondo agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos naudos ir kokybės vertinimo procedūrą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad atsakovas neigiamai įvertino paraišką pagal vienintelį kriterijų „prieduose pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu“, kitoje dalyje pareiškėjas reikalavimų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė bylos ribas.

Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Aprašo 4 ir 5 priedai yra du savarankiški dokumentai, kurie skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose. Pažymi, jog nei ESFA, nei teismas neįrodė, kokiam tikslui Aprašo 5 priede yra numatyti stebėsenos rezultato rodiklio „socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie įsidarbino arba toliau mokosi per 6 mėnesius po projekto įgyvendinimo, dalis (iš visų šios tikslinės grupės projektų dalyvių)“ pirminiai šaltiniai: verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų, įmonės steigimo dokumentų kopijos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog yra neprivaloma siekti „įsidarbinimo“ rezultato rodiklio, jeigu nesiekiama atitikti daugiau prioritetinių atrankos kriterijų, vietoje to pakanka siekti „tolesnio mokymosi“ rezultato rodiklio. Pareiškėjas pabrėžia, jog Aprašo 4 ir 5 priedai negali būti aiškinami kaip atskiri dokumentai, skirti atskiriems tikslams, nes Apraše nurodytos projekto rengimo bei vertinimo sąlygos sudaro vieningą sistemą, o projekto pagrindinis tikslas yra pasiekti tam tikrus rezultatus. Projekto veiklos nėra ir negali būti tikslas savaime. Tik įgyvendindamas numatytas veiklas projektas gali pasiekti numatytų rezultatų rodiklių ir taip pasiekti ilgalaikius tikslus, įtvirtintus Aprašo 10 punkte.

Pareiškėjas nurodo, jog neaišku, kokiais argumentais remiantis ESFA ir teismas nusprendė, kad pareiškėjo ir partnerių finansiniai rodikliai neleidžia įsitikinti įdarbinimo pagrįstumu ir realumu. Paaiškina, kad pareiškėjo ir partnerių finansiniai rodikliai teismo posėdyje nebuvo tiriami, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie jų pagrįstumą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovui buvo pateikta prieštaringa informacija apie projekto dalyvių įdarbinimą ir, kad nebuvo be išlygų patvirtinta, jog projekto dalyviai bus įdarbinti. Pažymi, kad paraiškoje buvo nurodyta, kad partneris UAB „SEB gyvybės draudimas“ įdarbins projekto dalyvius, prie paraiškos pridėtoje jungtinės veiklos sutartyje su UAB „SEB gyvybės draudimas“ numatytomis sąlygomis (sutarties 1.3.1 ir 1.3.2 p.). Paaiškino, jog paraiška buvo teikiama siekiant mokyti (sudaryti prielaidas integracijai į darbo rinką) tikslinės grupės asmenis dirbti gyvybės draudimo konsultantais.

Pagal paraišką yra įsipareigojama mokyti visus projekto dalyvius (tikslinės grupės asmenis) ir užtikrinti, kad ne mažiau nei 10 proc. baigusių mokymus asmenų po projekto pabaigos įsidarbintų. Paraiškoje yra numatytas tikslinės grupės asmenų atrinkimo į mokymus mechanizmas, pagal kurį tikslinės grupės asmenis atrinkinės psichologai, įvertindami jų asmenines, motyvacijos darbui bei kitas savybes, siekiant minimizuoti riziką, jog baigę apmokymus, tikslinės grupės asmenys negalės (nenorės) dirbti. Nurodo, jog pareiškėjo pasirinkto įdarbinimo mechanizmo teisinės garantijos yra įtvirtintos Draudimo įstatymo IV skirsnyje bei kituose šio įstatymo straipsniuose ir toks darbo mechanizmas yra įprasta bei nusistovėjusi praktika gyvybės draudimo rinkoje.

Pažymi, jog minimalus darbo užmokestis nesukuria prielaidų oriam pragyvenimui, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog darbo santykiuose galima sudaryti darbo sutartį ne visam darbo laikui (pusei darbo dienos ir pan.). Be to, su priklausomais draudimo tarpininkais sudaromose sutartyse yra įtvirtintos darbdavio (draudiko) pareigos, kurios garantuoja ne blogesnes darbo sąlygas (darbo priemones) nei jas privalo pagal įstatymus garantuoti darbdavys. Draudimo tarpininkavimo sutartyje yra nustatomos draudiko pareigos: organizuoti tarpininkui mokymus ir kvalifikacijos bei žinių reikalingų tinkamai aptarnauti klientus patikrinimą (3.1.3 p.); mokėti tarpininkui komisinį atlygį (3.1.4 p.); pateikti tarpininkui draudimo taisykles, prašymų draudimo sutarčiai sudaryti bei anketų ar klausimynų formas, reklaminę ir kitą medžiagą, reikalingą šios sutarties vykdymui (3.1.1 p.); visiškai atlyginti žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl tarpininko profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pagal šią sutartį (3.1.9 p.).

Mano, jog pareiškėjo aprašytas įdarbinimo mechanizmas yra aiškus, pagrįstas ir išsamus.

Atsakovas Europos socialinio fondo agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 28-33) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog pareiškėjo pozicija, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo numatyto įdarbinimo mechanizmo pagrįstumą ir realumą, peržengė skundo ribas, prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintai normai.

Atsakovas dėl Aprašo 4 ir 5 priedų vertinimo remiasi Aprašo 72.3.1, 30 punktais ir nurodo, jog tiek Aprašo 4 ir 5 priedų pavadinimai, tiek Aprašo nuostatos patvirtina, kad Aprašo 4 ir 5 priedai yra dokumentai, skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose. Aprašo 4 priedas skirtas nustatyti, ar projektas atitinka prioritetinius kriterijus, ir jeigu atitinka – vertinimo metu skirti projektui prioritetinį balą. Aprašo 5 priedo tikslas yra įvertinti veiklų rezultatyvumą ir tęstinumą, t. y. ar po projekto veiklų įvykdymo projekto tikslinės grupės nariai tęsia mokslus, ar bet kokia teisine forma integruojasi į darbo rinką. Atsakovas pabrėžia, kad, nepaisant paraiškoje nurodytų teiginių, pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „SEB gyvybės draudimas“ besąlygiško įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvių neprisiėmė.

Pabrėžia, jog Apraše numatyta prioritetinius balus suteikti tiems pareiškėjams ir partneriams, kurie įsipareigoja savo organizacijoje įdarbinti asmenis ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Pažymi, jog individuali veikla reikalauja iš asmens išlavintų socialinių ir darbo įgūdžių, taip pat individuali veikla neužtikrina nuolatinio pajamų gavimo (pagal aprašytą mechanizmą komisinis mokestis būtų išmokėtas asmeniui pardavus draudimo paslaugas) ir nėra tokia efektyvi pradiniame socialinės rizikos ir atskirties asmenų integracijos į darbo rinką etape. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad draudimo tarpininkai yra apmokomi, jiems išmokamas komisinis mokestis už parduotas draudimo paslaugas, išduodamos draudimo taisyklės, anketų bei klausimynų formos bei pateikiama reklaminė medžiaga, nepaneigia draudimo tarpininko veiklos, kaip individualios (savarankiškos) veiklos esmės.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas neištyrė pareiškėjo ir partnerių finansinių rodiklių, todėl nėra pagrindo daryti išvadų apie pareiškėjo numatyto įdarbinimo mechanizmo pagrįstumą ir realumą. Mano, jog tokia pozicija neatitinka prioritetinio 1.2.3 kriterijaus turinio ir esmės. Teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais bei pareiškėjo paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo įdarbinimo mechanizmą grindžia ne darbo santykių pagrindu, tačiau sąlygų, tikslinės grupės asmenims vykdyti individualią veiklą, sudarymu, o tokia schema netenkina Aprašo 4 priede nustatyto prioritetinio 1.2.3 kriterijaus. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjo nurodyta schema grindžiama ne darbo santykiais, iš esmės eliminuojamas ir poreikis įvertinti pareiškėjo ir partnerių finansinius rodiklius, nes įmonė, su kuria asmenį sieja civiliniai santykiai, nepatiria jo darbo vietos išlaikymo kaštų, mokesčius dėl individualios veiklos vykdymo sumoka pats fizinis asmuo, įmonė nekontroliuoja individualia veikla užsiimančio asmens kasdienės veiklos (t. y. nėra darbo dienos režimo, pavaldumo, vidaus tvarkos ir pan.) ir todėl įmonė nepatiria papildomų išlaidų.

Atsakovas nurodo, jog Aprašo 5 priedas skirtas įvertinti produkto ir rezultato stebėseną, todėl pareiškėjo teiginį, kad Aprašo 4 ir 5 priedai negali būti skirti atskiriems tikslams, paneigia tiek Aprašo nuostatos, tiek Aprašo rengėjo paaiškinimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 34-40) prašo atmesti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su teiginiu, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas netinkamai aiškino Aprašo turinį ir nepagrįstai konstatavo, jog Aprašo 4 ir 5 priedas yra du savarankiški dokumentai. Pabrėžia, jog Aprašo 4 priedas skirtas nustatyti, ar projektas atitinka prioritetinius kriterijus, ir jeigu atitinka – vertinimo metu skirti projektui prioritetinį balą. Aprašo 5 priedo tikslas yra įvertinti veiklų rezultatyvumą ir tęstinumą, t. y. ar po asmenims skirtų veiklų įvykdymo jie tęsia mokslus, ar bet kokia teisine forma integruojasi į darbo rinką.

Nurodo, jog projektui gali būti skirta 20 prioritetinių balų, jeigu pareiškėjas ar projekto partneris savo įmonėje ar organizacijoje projekto įgyvendinimo metu įsipareigoja įdarbinti ne mažiau kaip 10 proc. tikslinės grupės asmenų ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Toks įsipareigojimas paraiškos vertinimo metu, Ministerijos nuomone, gali būti laikomas pagrįstu ir realiu, jeigu tikslinės grupės asmenis numatoma įdarbinti pagal darbo sutartis. Kitos įdarbinimo formos paraiškos vertinimo metu nesudaro galimybės įsitikinti tikslinės grupės asmenų įdarbinimo pagrįstumu. Nurodo, jog, įvertinus paraiškoje ir jungtinės veiklos sutartyje tarp pareiškėjo ir projekto partnerio (UAB „SEB gyvybės draudimas“) pateiktą informaciją, akivaizdu, kad nėra galimybės vertintojui įsitikinti tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmo pagrįstumu ir realumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Europos socialinio fondo agentūros 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. ESF-11-SD-08997 „Dėl projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape”, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (21.87-81 ) SD-5775 „Dėl paraiškos Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-098 naudos ir kokybės vertinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Europos socialinio fondo agentūros pareigos iš naujo atlikti Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro paraiškos naudos ir kokybės vertinimo procedūrą. Byloje kilusio ginčo objektas – pareiškėjo pateiktos paraiškos Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-098 įvertinimo, kurį atliko atsakovas, pagrįstumas. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad jo pateikta paraiška atitinka Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijų, todėl ją vertinant turėjo būti suteikti prioritetiniai balai. Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio, ginčas iš esmės kyla dėl Aprašo nuostatų aiškinimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs paraišką pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo partneris neprisiėmė besąlygiško įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvius, todėl atsakovas pagrįstai vertino, jog įdarbinimo schema neatitinka įdarbinimo realumo. Teismas taip pat nusprendė, kad pareiškėjo pasirinktas tikslinės asmenų grupės įdarbinimo mechanizmas, pagal kurį tikslinės grupės asmenims yra sudaromos sąlygos vykdyti individualią veiklą, neatitinka Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus tikslo ir reikalavimų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino norminio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-29 patvirtinto „2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonė „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų apašo“ nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo, jog ginčijamas ESFA 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. ESF-11-SD-08997 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, su jais sutinka ir dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjo pateikto skundo ribas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertino paraiškos atitikties Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijui klausimą, t.y. bylą nagrinėjo tose ribose, kurias apibrėžė pareiškėjo skundas (t. I, b.l. 62-67). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas.

Kiek tai susiję su Aprašo, ypač jo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus turinio aiškinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 72.3.1 punkte nurodyta, jog atliekant naudos ir kokybės vertinimą, nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus, nurodytus šio Aprašo 4 priede. Iš Aprašo 4 priedo turinio matyti, kad jame detalizuojamas Bendrojo projektų atitikties kriterijaus Nr. 1 „Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas“ vertinimo aspekto 1.1 „Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su ŽIPVP 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (toliau vadinama – 1 prioritetas) tikslu ir bent vienu uždaviniu“ vertinimo teiginys 1.1.2 „Įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas“. Jame nurodyta, kad papildomai, naudos ir kokybės vertinimo etape, prioritetas teikiamas ir balai skiriami projektui, kurio poveikis ŽIPVP tikslui bei uždaviniui „Stiprinti socialinę aprėptį“ įgyvendinti yra reikšmingesnis, kuris labiau prisidės prie socialinės aprėpties stiprinimo bei Priemonės tikslo – padėti socialinę rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką – pasiekimo. Šis kriterijus vertinamas šiais aspektais: 1. Tikslinių grupių situacijos, problemų, poreikių analizė ir pasirinkimo pagrindimas; 2. Projekto kompleksiškumas.

Taip pat nustatyta, kad projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto įgyvendinimo metu numatytas ir pagrįstas tikslinių grupių asmenų įdarbinimas, t. y.:

- numatytas ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų įdarbinimas;

- paraiškoje numatyta konkreti tikslinių grupių įdarbinimo veikla bei jos vykdytojas (pats pareiškėjas arba partneris, pvz., įmonė, kurioje projekto įgyvendinimo eigoje bus įdarbinami tikslinės grupės asmenys);

- numatytas tikslinių grupių įdarbinimo laikotarpis yra ne trumpesnis nei 6 mėn.;

- pareiškėjas (partneris) yra pateikęs šio Aprašo 60.7 punkte nurodytą 7 priedą (t. y. paskutinių finansinių metų balansas ir pelno nuostolio ataskaita);

- 7 priede pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia vertinimo metu įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu (Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijus).

Įvertinusi pirmiau minėtas nuostatas teisėjų kolegija visų pirma sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektui prioritetiniai balai pagal Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijų gali būti skiriami tik tuomet, kai tenkinamos visos prieš tai nurodytos Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus sąlygos.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus turinį ir nepagrįstai konstatavo, kad jame vartojama „įdarbinimo“ sąvoka suvoktina kaip neapimanti atvejų, kuomet tikslinės grupės asmenims sudaromos sąlygos užsiimti individualia veikla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus nuostatos turinys turi būti atskleidžiamas įvertinant Aprašu nustatytos priemonės tikslus, taip pat Aprašo nuostatas aiškinant sistemiškai. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Aprašo 10 punkte nurodyta, jog priemonės tikslas – padėti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Aprašo 16 punkte nurodytos pagal jį remiamos tikslinės grupės (nedirbantys socialinės rizikos asmenys, patiriantys socialinę atskirtį:16.1. nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems iki išėjimo į laisvę liko ne daugiau kaip 24 mėn., ir asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų; 16.2. socialinės rizikos ir (ar) likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 metų); 16.3. esami ir buvę vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai (16–29 metų); 16.4. moterys, po ilgesnės pertraukos (nedarbo trukmė viršija 24 mėnesius) grįžtančios į darbo rinką; 16.5. daugiavaikės šeimos, motinos (tėvai), vienos (-i) auginančios (-ys) vaikus; 16.6. socialinės rizikos šeimos; 16.7. ilgalaikiai bedarbiai ar socialinės pašalpos gavėjai; 16.8. neįgalieji; 16.9. prekybos žmonėmis aukos; 16.10. benamiai, besinaudojantys nakvynės namų paslaugomis; 16.11. romai; 16.12. asmenys, užsikrėtę ŽIV ar sergantys AIDS; 16.13. asmenys, sergantys priklausomybės nuo alkoholio ligomis), o Aprašo 11 punkte įvardintos problemos, su kuriomis susiduria socialinę atskirtį patiriantys asmenys (socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įsitraukimą į darbo rinką apsunkina socialinės, psichologinės, ekonominės priežastys: gyvenamoji vieta (pvz., kaimo gyvenvietė), padėtis darbo rinkoje, galimybės gauti paslaugas, darbdavių požiūris į juos, jų pačių menkas savęs vertinimas, nenoras prarasti išmokas, neatitinkanti rinkos poreikiams kvalifikacija, darbo ir socialinių įgūdžių stoka).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nuostatas teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad priemonės tikslines grupes sudaro socialiai pažeidžiami asmenys, kuriems dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, socialinių ir darbo įgūdžių. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Aprašo 4 priedą skiriami būtent prioritetiniai balai, t. y. balai skiriami projektams, kurie labiau prisidės prie socialinės aprėpties stiprinimo bei Priemonės tikslo – padėti socialinę rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką – pasiekimo (Aprašo 4 priedas). Kaip minėta viena iš Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijuje nurodytų sąlygų - priede pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija vertinimo metu turi leisti įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad ši sąlyga, vertinant ją sistemiškai su pirmiau minėtomis Aprašo nuostatomis, rodo, jog Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus sąlyga „įdarbinti“ ne mažiau kaip 10 proc. visų tikslinės grupės asmenų aiškintina kaip reiškianti, jog ši sąlyga apima tik darbo santykius, o ne individualią veiklą, nes priėmus tikslinės grupės asmenis į darbą atitinkamas darbdavys patirtų pakankamai dideles finansinęs sąnaudas, todėl jo faktiniam gebėjimui įvykdyti tokį įsipareigojimą būtina įvertinti potencialaus darbdavio finansinius rodiklius, kas nėra itin reikšminga sudarant asmeniui sąlygas užsiimti individualia veikla.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Aprašo 4 priedo nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su Aprašo 5 priedo nuostatomis, teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, Aprašo 4 priedas skirtas atlikti paraiškos vertinimą jos naudos ir kokybės vertinimo etape (Aprašo 72.3.1 punktas), tuo tarpu Aprašo 5 priedo nuostatos reikšmingos vykdant projektų įgyvendinimo stebėseną (Aprašo 30 punktas). Kaip minėta, Aprašo 4 priedas įtvirtina nuostatas dėl prioritetinių balų skyrimo. Iš Aprašo nuostatų (Aprašo 72.3.3 punktas) matyti, kad projektui finansavimas gali būti skirtas ir tais atvejais, kuomet jis netenkina Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus. Taigi vertinant tokio projekto, kuris, nors ir netenkino Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus, bet gavo finansavimą, rezultatus pagal Aprašo 5 priedo nuostatas privalo būti įvertinami ir socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie įsidarbino po projekto įgyvendinmo, rezultatai. T. y., nors, tarkim, ne mažiau kaip 10 proc. tikslinės grupės asmenų nebuvo įdarbinti pagal darbo sutartis, kaip tai numatyta Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijuje, tokių įdarbintų asmenų gali būti mažiau nei 10 proc arba tokie asmenys tikslinės grupės asmenys gali užsiimti individualia veikla. Šiuo atveju Aprašo 5 priede vartojama platesnė „įdarbinimo“ sąvoka nereiškia, kad ji taip pat turi būti aiškinama Aprašo 4 priedo tikslais ir kontekste, nes Aprašo 4 ir 5 priedų nuostatos taikomos skirtinguose paraiškos (projekto) vertinimo etapuose ir skirtingais tikslais.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog asmenų individuali veikla pagal savo esmę ir turinį neatitinka Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus tikslo ir reikalavimų.

Vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog nėra ginčo, kad atsakovui pateiktoje paraiškoje (t. I, b.l. 25, 27, 28) buvo numatyta, jog UAB „SEB gyvybės draudimas“ yra darbdavio atstovas, atsakingas už darbinės praktikos atlikimą ir projekto dalyvių įdarbinimo mechanizmo realizavimą. Pagal 2001 m. balandžio 22 d. Jungtinės veiklos sutarties (t. I, b.l. 37-40) 1.3.1 punktą UAB „SEB gyvybės lizingas“ įsipareigojo kiekvienais projekto įgyvendinimo metais, pasibaigus Pareiškėjo mokymo programai pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ir pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartį su ne mažiau kaip 10 proc. projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams), o pagal 1.3.2 punktą UAB „SEB gyvybės lizingas“ įsipareigojo su kiekvienu iš atrinktų asmenų pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartis dėl priklausomų draudimo tarpininkų veiklos vykdymo ne trumpesniam kaip 6 mėn. periodui. Įvertinus šias ir kitas Sutarties nuostatas matyti, kad joje nėra besąlyginio įsipareigojimo įdarbinti tikslinės grupės asmenis Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijaus prasme, o įsipareigojama tik sudaryti jiems sąlygas užsiimti individualia veikla, t. y. sudaryti su jais draudimo tarpininkavimo sutartis.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovui 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. ESF-ll-SD-05242 (t. II, b.l. 155-157) paprašius patikslinti informaciją ir nurodžius, kokius duomenis turėtų pateikti pareiškėjas siekdamas pagrįsti įdarbinimo realumą, pareiškėjas 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 27 (t. II, b.l. 98-99) duomenų, kad UAB „SEB gyvybės draudimas‘‘ be išlygų patvirtina, jog įdarbins projekto dalyvius, nepateikė ir nurodė, kad projekto partnerio UAB „SEB gyvybės draudimas‘‘ įsipareigojimai yra nustatyti prie Paraiškos pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje.

Įvertinus pirmiau minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje vertinamu atveju atsakovas Aprašo 72.3.5 punkto pagrindu turėjo teisę ir pagrįstai sumažino naudos ir kokybės vertinimą Aprašo 4 priedo 1.2.3 kriterijui numatyta balų suma.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis