970b95ca-e11b-43f7-b815-0ba733649043 · Å ilalės rajono apylinkės teismas

Civ                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-91-220/2014Teismo proceso Nr.2-42-3-00024-2014-4Procesinio sprendimo kategorija Nr. 113.8.; 116.1.;128.2.                                                                                ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Šilalė Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant pareiškėjai R.

S., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus atstovui D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R. S. 2014-03-27 parengiamojo teismo posėdžio metu žodžiu patikslino savo reikalavimÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji Å ilalės kolÅ«kyje „Vienybė“ neiÅ¡dirbo nustatytÄ darbo dienų minimumÄ 1980, 1981 ir 1982 metais dėl pateisinamų priežasčių.

Ji pateikė teismui įrodymus ir paaiÅ¡kino, kad tuo metu sunkiai sirgo jos vaikas R. S., kuriam buvo iÅ¡operuota pusė inksto, todėl ji negalėjo tris metus iÅ¡ eilės iÅ¡dirbti kolÅ«kyje visas nustatytas minimalias darbo dienas, nes reikėjo prižiÅ«rėti sergantį vaikÄ . Ji nežino kodėl prie jos pavardės kolÅ«kiečių darbo ir uždarbio apskaitos knygoje prie 1980-1982 metų buvo padaryti taisymai, kurie sukėlė suinteresuotam asmeniui abejones dėl tų įrašų, jog ji neiÅ¡dirbo minimalų dienų skaičių dėl pateisinančių priežasčių.

Dabar ji gauna apie 360 Lt senatvės pensijÄ , o jeigu užskaitytų , kad ji neiÅ¡dirbo minimalų dienų skaičių dėl pateisinančių priežasčių, tai ji gautų apie 40 Lt didesnę senatvės pensijÄ .Suinteresuoto asmens atstovas paliekÄ klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo spręsti teismui.PraÅ¡ymas tenkintinas.PareiÅ¡kėja, teikdama teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (b.l. 3-5), netinkami suformulavo praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuo 1980-01-01 iki 1982-01-01 dirbo kolÅ«kyje „ Vienybė“ lauko darbininke, nes sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų, ginčo, kad ji Å¡iame kolÅ«kyje dirbo, nekyla.

Tačiau kyla ginčas ar ji iÅ¡dirbo Å¡iame kolÅ«kyje nustatytÄ minimalų dienų skaičių, ar Å¡io minimalaus dienų skaičiaus neiÅ¡dirbo dėl pateisinančių priežasčių. 2014-03-27 parengiamajame teismo posėdyje pareiÅ¡kėja patikslino savo reikalavimÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis Å¡iame kolÅ«kyje 1980-1982 metais neiÅ¡dirbo minimalų dienų skaičiaus dėl pateisinančių priežasčių. Toks jos reikalavimas atitinka pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes bei tikslus, kuriais siekiama, nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , perskaičiuoti gaunamos senatvės pensijos dydį, todėl teismas siekdamas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai, nagrinėja šį jos pateiktÄ reikalavimÄ ( CPK 443 str. 8p.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, joje pakankamai surinkta duomenų, kad pareiÅ¡kėja dirbo Å ilalės rajono kolÅ«kyje „ Vienybė“ nuo 1980 m. iki 1983m, o taip pat dirbo prieÅ¡ tai anksčiau ir vėliau. Pagal 2013-11-13 VSDFV Å ilalės skyriaus sprendimÄ Nr. PE-SP1-3063 , jai į darbo staÅ¾Ä nebuvo įskaičiuoti kolÅ«kyje „ Vienybė“ dirbti metai nuo 1980 iki 1983 metų sausio mėn. 1d. 2013-12-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡tu Nr. (6.5) 1-8476 ,atsakydama į pareiÅ¡kėjos skundÄ , informavo jÄ , kad pagal „Vienybės" kolÅ«kio jos asmeninėje sÄ skaitoje Nr. 0150410 esančius duomenis (sÄ skaitoje yra taisymų), 1980-1982 metais pareiÅ¡kėja neiÅ¡dirbo nustatyto darbadienių minimumo, todėl į staÅ¾Ä Ä¯skaitytos tik faktiÅ¡kai dirbtos dienos.

Taip pat nurodė, kad VSDFV valdybos Å ilalės skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 63 punktu, patikrino pirminius dokumentus ir nustatė, jog pareiÅ¡kėjos asmeninėje sÄ skaitoje 1980- 1982 metų duomenys taisyti remiantis „Vienybės" kolÅ«kio 1985-02-29 protokolu, tačiau Tauragės apskrities archyve Å¡io protokolo nėra. Be to, tuo pačiu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta dėl juridinę reikÅ¡me turinčio fakto (stažo 1980-1982m.) nustatymo kreiptis į teismÄ .Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinių draudimo fondo įstatymu( toliau Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994m. lapkričio 18 nutarimu 1156( toliau Nuostatai).

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991- 06-01) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolÅ«kio narių darbo kolÅ«kyje laikas. Nuostatų 16 p. nurodyta, kad kolÅ«kio narių darbo laikas iki 1966-01-01 į staÅ¾Ä Ä¯skaitomas neatsižvelgiant į tai, ar kolÅ«kietis iÅ¡dirbo darbo dienų ( darbadienių) minimumÄ , iÅ¡skyrus nesukakusius 16 m. kolÅ«kio narių vaikus, į kurių staÅ¾Ä Ä¯skaitomas dokumentais įrodytas faktiÅ¡kai dirbtas dienų skaičius. Į staÅ¾Ä dirbant po 1966- 01-01 įskaitomi tie kolÅ«kio narių darbo kolÅ«kiuose metai, kuriais iÅ¡dirbtas nustatytas darbadienių minimumas, ir metai, kurias darbadienių minimumas neiÅ¡dirbtas dėl pateisinamų priežasčių.

Nuostatų 24 p. nurodo, kad, jog tais atvejais, kai dokumentai, patvirtinantys staÅ¾Ä , neiÅ¡saugoti, darbo laikotarpis gali bÅ«ti nustatomas teismine tvarka. Byloje yra pateikti įrodymai( kolÅ«kiečių darbo stažo ir uždarbio knygos lapo kopija b.l.

18) kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡dirbo darbo dienų minimumo 1980-1982 metais. Ji 1980 m. iÅ¡dirbo 1, 1981m. 2 ir 1982m. 6 darbo dienas, o minimumas darbo dienų buvo nustatytas 50 dienų. Tačiau prie Å¡ių dienų iÅ¡dirbimo skaičiaus įraÅ¡yta atžyma“ Pat“. IÅ¡ Å¡io lapo matosi, ir tai sutinka bylos Å¡alys, kad ši atžyma yra taisyta ir anksčiau buvo paraÅ¡yta atžyma „Nep“ ir Å¡alia nurodyta data „ 85-11-29“. Teismo posėdžio metu liudytojas V. K., kuris tuo metu buvo kolÅ«kio „Vienybė“ pirmininkas, parodė, kad pirmiau galėjo bÅ«ti Å¡ioje knygoje įraÅ¡yta atžyma „ Nep“, tačiau įvertinus tai, kad visuotinis kolÅ«kiečių susirinkimas nusprendė užskaityti pareiÅ¡kėjos neiÅ¡dirbtÄ darbo dienų kolÅ«kyje minimumÄ dėl pateisinamų priežasčių, todėl Å¡is įraÅ¡as ir buvo iÅ¡taisytas į „Pat“.

Jis prisimena, kad tuo metu retai kada buvo neužskaitytas kolūkiečiams neišdirbtas dienų minimumas. Buvo neužskaitoma tik tada, kai žmogus tingėdavo dirbti. Tačiau žino, kad pareiškėjos vaikas tada sunkiai sirgo ir jai turėjo būti neišdirbtas darbo dienų minimumas užskaitytas, kaip neišdirbtas dėl pateisinamų priežasčių. Būdavo tokia tvarka , kad po kiekvienų darbo metų visuotinis kolūkiečių susirinkimas susirinkdavo ir spręsdavo klausimus dėl neišdirbtų darbo dienų minimo priežasčių.

Kadangi, kai jis atėjo vadovauti kolÅ«kiui, jame nebuvo tvarkos ir viskas buvo užleista, tai todėl viename kolÅ«kiečių susirinkime ir buvo svarstomi darbo dienų neiÅ¡dirbimo priežastys už visus ankstesnius metus. Taip pat liudytoja V. M. parodė, kad ji kÄ tik buvo atėjusi dirbti į kolÅ«kį sekretore ir jai buvo pavesta užsiimti kolÅ«kiečių darbo knygos pildymo ir minimalių iÅ¡dirbtų darbo dienų registravimu. Ji prisimena, kad dėl nepatyrimo, matydama knygoje koks yra nustatytas kolÅ«kiečiams iÅ¡dirbti minimalus darbo dienų skaičius ir kiek jie dienų yra iÅ¡dirbę, pati savarankiÅ¡kai, tais atvejais, kai nebuvo iÅ¡dirbtas nustatytas dienų minimumas, raÅ¡ydavo atžymÄ â€ž Nep“.

Tik vėliau, pasiklaususi ekonomistės, ji sužinojo, kad nuspręsti dėl minimumo daro laiko iÅ¡dirbimo turi ne ji, o visuotinis kolÅ«kiečių narių susirinkimas . Ji neprisimena ar iÅ¡taisymus darė prieÅ¡ visuotinį kolÅ«kiečių susirinkimÄ , ar po susirinkimo. Kadangi ji prie Å¡io pataisymo nurodė ir visuotino kolÅ«kiečių susirinkimo datÄ , tai mano, kad tada susirinkimas ir nusprendė laikyti, jog R. S. neiÅ¡dirbo minimumÄ darbo dienų dėl parteisinamų priežasčių. Vertinant Å¡ių liudytojų parodymus, pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus dėl sÅ«naus Rolando ligos bei kolÅ«kiečių darbo stažo ir uždarbino apskaitos knygoje esančius įrašų taisymus, teismas laiko, kad netikėti liudytojų V.

K. ir V. M. parodymais, kad pagrįstai buvo iÅ¡taisytas įraÅ¡as , jog ji dėl pateisinamų priežasčių neiÅ¡dirbo minimalų nustatytÄ 50 dienų darbo minimumÄ kolÅ«kyje „ Vienybė“ , nėra pagrindo, nes jie atitinka byloje esančioms aplinkybėms. Be to, iÅ¡ Tauragės apskrities archyvo pažymos( b.l.

16) matyti, kad pareiÅ¡kėjos pavardės tarp svarstytų susirinkime asmenų, kurie 1981 ir 1982 metais neiÅ¡dirbo nustatytÄ darbo dienų minimumÄ â€ž Vienybės kolÅ«kyje“, pavardės nėra. Tai, taip pat, parodo, kad ji neiÅ¡dirbo minimumÄ darbo dienų dėl pateisinamų priežasčių, todėl tuose susirinkimuose ir nebuvo svarstyta. Toje pačioje Tauragės apskrities archyvo archyvinėje pažymoje nurodyta, kad kolÅ«kiečių susirinkimo protokolo apie neiÅ¡dirbusių asmenų svarstymÄ 1980 metais nėra.

Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir esamus byloje įrodymus, teismas laiko, kad yra įrodyta, jog pareiÅ¡kėja ir 1980 metais neiÅ¡dirbo nustatytÄ darbo dienų minimumÄ dėl pateisinamų priežasčių. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytinumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, laikytina , kad pareiÅ¡kėja įrodė , jog ji nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 1983 m. sausio 1 d. dirbdama Å ilalės rajono „Vienybės“ kolÅ«kyje neiÅ¡dirbo nustatytÄ metuose minimumÄ darbo dienų skaičiaus dėl pateisinamų priežasčių. Šis juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui perskaičiuoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., 391 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbdama Å ilalės rajono „Vienybės“ kolÅ«kyje, neiÅ¡dirbo nustatytÄ darbo dienų minimumÄ 1980, 1981 ir 1982 metais dėl pateisinamų priežasčių. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio perskaičiavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                      Edmundas Žukauskas