2020-04-09 Nr. AB-7043-3-62-3-00378-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2598-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00378-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisų namų (toliau – ir Marijampolės PN) (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas žalą kildino iš to, jog Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) 2018 m. rugsėjo 4 d. vykusios kratos metu iš jo neteisėtai buvo paimti daiktai – 100 Eur vertės maisto produktai, 200 Eur vertės maisto papildai, plastikiniai indai, dėžutės, 2 maldaknygės. Be to, kratos metu buvo konfiskuotas ir sudaužytas jo greitpuodis, kurio vertė 170 Eur. Dėl daiktų paėmimo kreipėsi į Kybartų PN administraciją ir Kalėjimų departamentą, kurie skundų netenkino. Pareiškėjo teigimu, kratos metu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėtai buvo paimti ir sugadinti jam priklausantys daiktai, todėl jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Kybartų PN 2018 m. rugsėjo 4 d. planinė krata buvo atliekama, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Kratos tikslas buvo surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, patikrinti nuteistųjų turimų daiktų bendrą svorį. Planinė krata buvo atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Visi gyvenamosiose patalpose buvę nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų privalėjo pasiimti visus savo asmeninius daiktus ir išeiti į savo lokalinį sektorių ir nuteistiesiems išėjus būrių patalpose buvo atliekama krata ir apžiūra. Kratos atlikimo metu tvarką palaikė Viešojo saugumo tarnybos bei Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Apie kratos atlikimą buvo informuoti visi nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas. Nuteistiesiems nurodyta per 20 minučių susirinkti asmeninius daiktus, reikmenis bei maisto produktus, išskyrus greitai gendančius maisto produktus, kuriuos buvo nurodyta palikti šaldytuve. Likę daiktai, kurių priklausomybės nustatyti nepavyko, buvo paimti kaip bešeimininkiai ir utilizuoti.

3.2. Pareiškėjo greitpuodis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, dėl to kratos metu iš jo jis buvo paimtas. Greitpuodis niekada nebuvo išduotas asmeninėms pareiškėjo reikmėms, t. y. dėl jo sveikatos problemų. Pareiškėjui buvo suteikiamas tinkamas maitinimas, o kratos metu paimtas greitpuodis nėra gydymo priemonė. Pareigūnai, atlikdami planinę kratą bei paimdami iš pareiškėjo greitpuodį, elgėsi teisėtai.

4. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl atliktos kratos, pažeidimų nenustatė, nes krata atlikta vadovaujantis teisės aktais, o greitpuodis iš pareiškėjo paimtas, nes nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad Instrukcija nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką (1 p.). Teismas vadovavosi Instrukcijos 148–150, 159, 162, 165 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priedu Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu.

7. Teismas nustatė, kad Kybartų PN 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo atliekama bendroji planinė krata, kurios tikslas buvo surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, patikrinti nuteistųjų turimų daiktų bendrą svorį. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. Bendrosios kratos plane nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. bendrosios kratos pradžia (9.00 val.), pabaiga (15.00 val.), kratoje dalyvaujančių pareigūnų instruktažo vieta – pasitarimų salė, instruktažo laikas (8.40 val.), kratos etapai (1 etapas 9.00–12.00 val. – 3 ir 4 nuteistųjų būriai; 2 etapas 12.00–14.00 val. – 2 ir 5 nuteistųjų būriai), atsakingi už kiekvieno objekto bendrąją kratą vadovai, suimtųjų ir nuteistųjų asmens kratos vieta ir jų buvimo vieta po kratos (visi gyvenamosiose patalpose esantys nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų pasiima visus savo asmeninius daiktus ir išeina į savo lokalinį sektorių. Kai visi nuteistieji išeina į lokalinį sektorių, būrių patalpose atliekama krata ir apžiūra. Atliekant gyvenamųjų patalpų kratą ir apžiūrą gyvenamosiose patalpose nuteistieji nedalyvauja. Visi gyvenamosiose patalpose likę daiktai paimami kaip nereikalingi nuteistiesiems ar neturintys šeimininkų ir kt.). Bendrosios kratos plane nurodyta, kad atlikus kratas būrio patalpose, nuteistieji iš lokalinio sektoriaus (valgyklos) vedami į sporto salę, kur patikrinama jų turimų daiktų bendroji masė bei atliekama asmens krata ir daiktų patikrinimas. Nurodyta, jog kratos metu paimti daiktai ir reikmenys, kurių negalima turėti nuteistiesiems, pristatomi į Apsaugos ir priežiūros skyrių. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, jog Kybartų PN bendroji krata buvo atliekama nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, prieš jos atlikimą surašytas planas, kuris atitiko Instrukcijos 159 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog kratos metu jam neteisėtai buvo nurodoma eiti į įvairias patalpas, pasisverti daiktus ir pan., laikytini nepagrįstais.

8. Teismas pabrėžė, kad Taisyklių 18 priede sudarytame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nėra numatyta, jog nuteistiems leidžiama turėti maisto papildus ar elektrinį greitpuodį. Taisyklių 18 priede nurodyto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše numatyta, jog nuteistiesiems galima turėti tik ribotą kiekį maisto produktų. Pagal Taisyklių reikalavimus kratos metu pareiškėjui gyvenamosiose patalpose palikus maisto produktus arba jų turint daugiau nei leistinas svoris, jie galėjo būti paimami. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad kratos metu iš jo buvo paimtos maldaknygės ir plastikiniai indai, nurodė, kad iš atsakovo atstovų pateiktos informacijos matyti, jog kratos metu iš jo buvo paimtas tik greitpuodis, kurio jis pataisos namuose negalėjo turėti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių laisvės atėmimo įstaigos pateiktus įrodymus, nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė turtinę ar neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų.

9. Teismas priėjo prie išvados, jog nenustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento, veiksmų ar neveikimo Kybartų PN 2018 m. rugsėjo 4 d. atliekant kratą. Nenustačius institucijų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimo teismas plačiau nenagrinėjo.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilinęs į pareiškėjo padėtį, jo skunde išdėstytas aplinkybes, neteisingai konstatavo, kad byloje nenustatyta institucijų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas, gavęs pareigūnų patikinimą, kad visų daiktų pasiimti tikrai nėra būtinybės, manydamas, kad daiktai bus saugūs, paliko juos gyvenamojoje patalpoje. Pasiėmęs tik svarbiausius daiktus pareiškėjas paliko gyvenamąją patalpą ir išėjo į lauką, vėliau, gavęs nurodymą, nuėjo į sporto salę, kur buvo vykdoma jo asmens krata, daiktų svėrimas.

10.2. Teismas vadovavosi tik atsakovo atstovų pateiktais argumentais bei abejotinos reikšmės įrodymais. Bendrosios kratos planą teismas turėjo vertinti kritiškai ir juo nesivadovauti priimant sprendimą šioje byloje. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, kurie pagrindė jo pareigūnų veiksmų teisėtumą, be to, teismas neturėjo atmesti tokios galimybės, kad Bendrosios kratos planas galėjo būti sudarytas jau po 2018 m. rugsėjo 4 d. įvykių, o, konkrečiai, gavus pareiškėjo ar kitų nuteistųjų nusiskundimus dėl vykusios kratos teisėtumo. Šališka teismo pozicija atsispindi sprendime. Dvi pareiškėjo skunde minimos maldaknygės savo materialine išraiška yra nedidelės vertės, tačiau jos turi didelę moralinę reikšmę pareiškėjui, todėl meluoti dėl tokių aplinkybių jam nebuvo pagrindo, tačiau teismui iš esmės pakako atsakovo atstovo pateiktos informacijos, kad pareiškėjo minimų maldaknygių nebuvo, o konfiskuotas tik greitpuodis. Tokios pačios pozicijos teismas laikėsi ir dėl plastikinių indų, o dėl maisto pažymėjo, kad pagal Taisyklių reikalavimus kratos metu pareiškėjui gyvenamosiose patalpose paliktus maisto produktus arba jų turint daugiau nei leistinas svoris, jie galėjo būti paimami. Teismas vadovavosi teisės aktais, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

10.3. Pataisos namų administracijos ir pareigūnų pareiga yra išaiškinti nuteistiesiems jų teises ir pareigas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jei pareiškėjui būtų tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis nebūtų palikęs jam svarbių daiktų gyvenamojoje patalpoje ir šie jo palikti daiktai nebūtų buvę traktuojami kaip nereikalingi pareiškėjui ar bešeimininkiai.

10.4. Pareiškėjas dėl neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų pasijuto pažemintas, buvo sugadinti ir sunaikinti pareiškėjo asmeniniai jam brangūs daiktai, todėl jis patyrė ir neturtinę žalą, tačiau teismas nepagrįstai sprendime pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei. Teismas sprendime konstatuodamas, kad iš pareiškėjo buvo paimtas tik greitpuodis, neatsižvelgė į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu daiktas konfiskuojamas, kaip neleistinas turėti, tai turi būti daroma civilizuotai. Pati krata neturi būti vykdoma žalojant nuteistuosius, ar gadinant jų asmeninius daiktus, išmėtant religines knygas, tokiu būdu demonstruojant akivaizdžią nepagarbą nuteistajam, pažeidinėjant jo prigimtines žmogaus teises.

11. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Visi nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, buvo informuoti apie kratos atlikimą. Nuteistiesiems buvo nurodyta per 20 min. susirinkti asmeninius daiktus, reikmenis bei maisto produktus, išskyrus greitai gendančius maisto produktus, kuriuos buvo nurodyta palikti šaldytuve. Likę daiktai, kurių priklausomybės nustatyti nepavyko, buvo paimti kaip bešeimininkiai ir utilizuoti. Teismas teisingai įvertino, jog Kybartų sektoriuje bendroji krata buvo atliekama nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, prieš jos atlikimą surašytas planas, kuris atitiko Instrukcijos 159 punkto reikalavimus.

11.2. Teismas teisingai konstatavo, kad Taisyklių 18 priede sudarytame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nėra numatyta, jog nuteistiesiems leidžiama turėti maisto papildus ar elektrinį greitpuodį. Taisyklių 18 priede nurodyto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše numatyta, jog nuteistiesiems galima turėti tik ribotą kiekį maisto produktų. Pagal Taisyklių reikalavimus kratos metu gyvenamosiose patalpose pareiškėjui palikus maisto produktus arba jų turint daugiau nei leistinas svoris, jie galėjo būti paimami. Iš surinktų duomenų matyti, jog iš pareiškėjo kratos metu buvo paimtas tik greitpuodis. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių laisvės atėmimo įstaigos pateiktus įrodymus, nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė turtinę ar neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

12. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (pareiškėjui priklausančių daiktų paėmimo ir sugadinimo kratos atlikimo metu).

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ir nustatyta faktine aplinkybe, kad atsakovo atstovo pareigūnai, atlikdami kratą, neteisėtais veiksmais nepadarė turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui.

15. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-520/2019). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais (žr. Nutarties II dalį) ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas netenkintinas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nešališkai vertino aplinkybes, surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, nes išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus, aiškinosi teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias pareigūnų veiksmais atliekant kratą.

18. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-493 redakcija) (toliau – BVK) 113 straipsnyje yra numatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, tarp kurių paminėtos pataisos įstaigų apsauga, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas. Minėtų priemonių įvykdymui bausmės vykdymo įstaigose atliekamos kratos. Ginčo patalpų kratos pataisos namų teritorijoje skunde nurodytu laiku buvo atliekamos vadovaujantis tuo metu galiojančia Instrukcija, kuri reguliuoja, be kita ko, pataisos namuose laikomų asmenų priežiūrą ir krata yra vertinama kaip viena iš tokių priežiūros priemonių (Instrukcijos 7.5 p.). Instrukcijos 148 punktas numato, kad, siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (150 p.). Bendrosios kratos metu gali būti tikrinamas suimtajam ar nuteistajam leidžiamų turėti daiktų bendrasis svoris (160 p.).

19. Tikrinamu atveju Kybartų PN 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo atliekama bendroji planinė krata gyvenamosios zonos 2–5 būriuose, kurios tikslas buvo surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, patikrinti nuteistųjų turimų daiktų bendrą svorį. Byloje esančiame Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. Bendrosios kratos plane, kuris atitinka Instrukcijos 159 punkto reikalavimus, III dalyje (Kratos eiga) nurodyta, kad visi gyvenamosiose patalpose esantys nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų pasiima visus savo asmeninius daiktus ir išeina į savo lokalinį sektorių. Kai visi nuteistieji išeina į lokalinį sektorių, būrių patalpose atliekama krata ir apžiūra. Atliekant gyvenamųjų patalpų kratą ir apžiūrą gyvenamosiose patalpose nuteistieji nedalyvauja. Visi gyvenamosiose patalpose likę daiktai paimami kaip nereikalingi nuteistiesiems ar neturintys šeimininkų. Atlikus kratas būrio patalpose, nuteistieji iš lokalinio sektoriaus (valgyklos) vedami į sporto salę, kur patikrinama jų turimų daiktų bendroji masė bei atliekama asmens krata ir daiktų patikrinimas. Kratos metu paimti daiktai ir reikmenys, kurių negalima turėti nuteistiesiems, pristatomi į Apsaugos ir priežiūros skyrių. Įvertinęs šiuos duomenis, byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog Kybartų PN bendroji krata buvo atliekama nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

20. Pareiškėjas, paduodamas skundą Kalėjimui departamentui dėl Kybartų PN pareigūnų veiksmų atliekant kratą, neneigė, kad gavo nurodymą susirinkti savo daiktus ir išeiti iš patalpos, kol bus atliekama planinė krata ir turimų daiktų svėrimas, tačiau nurodė, kad grįžęs po kratos nerado savo išvardytų skunde paliktų daiktų. Pareiškėjo argumentai, susiję su netinkama krata, laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjas nepagrindė teisės aktų pažeidimų, jo teigimu, padarytų atsakovo. Kaip minėta, pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. Bendrosios kratos planą, pareiškėjas turėjo pasiimti visus savo asmeninius daiktus. Pagal Taisyklių 57 punkto nuostatas, maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše ir (ar) kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, paimami. Šie ribojimai nustatyti siekiant palaikyti tvarką nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje. Be to, pagal bylos duomenis, likę daiktai, kurių priklausomybės nustatyti nepavyko, buvo paimti kaip bešeimininkiai ir utilizuoti.

21. BVK 112 straipsnio, numatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami. Taisyklių 18 priedas (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2016, Nr. 2016-29450)) numato Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Greitpuodis į šį sąrašą nėra įtrauktas, todėl buvo išimtas, kaip neleistinas turėti daiktas. Pareiškėjo teiginiai, kad kratos metu buvo sudaužytas jo greitpuodis, yra grindžiami prielaidomis. Be to, pareiškėjas skunde Kalėjimui departamentui dėl Kybartų PN pareigūnų veiksmų atliekant kratą nenurodė, kad greitpuodis buvo sudaužytas, tik prašė jį grąžinti. Iš surinktų duomenų taip pat nenustatyta, jog iš pareiškėjo kratos metu be greitpuodžio buvo paimtos maldaknygės ir plastikiniai indai.

22. Taisyklių 18 priedo patvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo redakcijoje, galiojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d., kratos atlikimo metu, 1.15 punkte numatyta, jog nuteistieji gali įsigyti ir turėti maisto papildus. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad šiame sąraše nėra numatyta, jog nuteistiesiems leidžiama turėti maisto papildus, pripažįstami nepagrįstais, ir yra šalinami. Tačiau tai nekeičia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai. Pareiškėjas nenurodė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, atliekant kratą, iš pareiškėjo buvo paimti maisto papildai. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nedetalizuoja kokie konkretūs maisto papildai iš jo buvo paimti. Tokių abstrakčių pareiškėjo argumentų (aplinkybių), nenurodant konkrečių aplinkybių, susijusių su maisto papildų įsigijimu ir laikymu, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti padarytus pareiškėjui konkrečius institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliekant kratą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovų pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nenurodo įrodymų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę, teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Nenustačius atsakovo atstovų Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų bendrosios planinės kratos atlikimo metu, iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą žalą, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteista jo nurodyta turtinė ir neturtinė žala.

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė