2026-03-18 Nr. AB-5803-3-61-3-04834-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-78-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04834-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir LKT, Kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. N-7 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. IR 303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ (toliau – ir Nuostatai) 23.5 papunkčiu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. LV44688 „Dėl 2024-07-30 tarnybiniame pranešime Nr. LV-43539 nurodytų aplinkybių patikrinimo“ (toliau – ir Pažyma), nuspręsta panaikinti 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą. Skundžiamu Įsakymu Vilniaus kalėjimo viršininkas įpareigotas tinkamai įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 ir iš naujo išnagrinėti klausimus dėl skatinamųjų priemonių taikymo nuteistojo atžvilgiu ir nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, veikė viršydamas savo įgaliojimus. Priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

3. Pareiškėjas teigė, kad priimdamas Įsakymą Kalėjimų tarnybos direktorius piktnaudžiavo turimais įgaliojimais, nesilaikė procedūrinių taisyklių ir peržengė savo diskrecijos ribas. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 36 straipsnyje reglamentuojančiame nuteistojo perkėlimą iš vienos grupės į kitą, taip pat 77 ir 78 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamos paskatinimo priemonės ir jų skyrimo tvarka, Kalėjimų tarnybai nėra nustatyta galimybė savo iniciatyva, be atskiro skundo, pateikto BVK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, panaikinti laisvės atėmimo vietų įstaigos viršininko sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą ar sprendimą dėl skatinamųjų priemonių skyrimo nuteistojo atžvilgiu. BVK aiškiai įtvirtina procedūrines taisykles, kuriomis vadovaujantis nuteistieji gali būti grąžinami iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, t. y. kai jie atitinka bent vieną iš BVK 36 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Tuo tarpu, tokio sprendimo kaip nuteistajam paskirtos skatinamosios priemonės panaikinimas BVK apskritai nenumato. BVK nuostatos, numatančios nuteistųjų teisinės padėties laisvės atėmimo vietų įstaigoje sušvelninimo ar pabloginimo pagrindus, sąlygas ir apimtį, negali būti aiškinamos ar interpretuojamos plečiamai, tokios teisės nesuteikia ir skundžiamame Įsakyme nurodytos Nuostatos. Įstatyme nenumatytų apribojimų paskyrimas savaime reiškia neteisėtą (neturintį teisinio pagrindo) asmens teisių apribojimą, t. y. jo teisių pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Kalėjimų tarnyba neturėjo teisės panaikinti žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto sprendimų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog skundžiamu Įsakymu buvo paneigta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 esmė ir privalomumas. Nei Vilniaus kalėjimas (byloje dalyvavęs atsakovu), nei Kalėjimų tarnyba (byloje dalyvavusi kaip trečiasis suinteresuotas asmuo) nepasinaudojo galimybe apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą aukštesniajam teismui, kuris turėjo išimtinę teisę patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Teismo sprendimu Vilniaus kalėjimo administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti nuteistojo S. V. prašymą dėl jo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Pažymoje, kuria iš esmės buvo grindžiamas Įsakymas, išdėstyti motyvai apie tariamą sprendimų neteisėtumą yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Pažymoje nurodyti teiginiai apie tai, jog sprendimai neva buvo priimti nesilaikant teisės aktuose keliamų reikalavimų, jog tariamai nebuvo nustatyta nuteistojo S. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką paprasčiausiai neatitinka tikrovės. Pažymoje pateikta pozicija dėl tariamai nenustatytos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra prieštaringa – viena vertus pažymoje akcentuojama apie duomenų, patvirtinančių nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, kita vertus, nurodoma, jog Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-43977 pasikreipus į Vilniaus kalėjimo dėl dokumentinės medžiagos pateikimo, sekančią dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Kalėjimų tarnybai pateikė Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymą Nr. RV-25-1997 apie nuteistojo S. V. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas elgiasi nepriekaištingai ir daro pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Visa tai patvirtino faktą, jog dar iki skundžiamo Įsakymo priėmimo Kalėjimų tarnybos direktorius disponavo objektyviais duomenimis, patvirtinančiais nuteistojo S. V. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nepaisant to, priimant skundžiamą Įsakymą dėl nežinomų priežasčių buvo nuspręsta nesivadovauti pažymos Nr. RV-25-1997 duomenimis, tokiu būdu neabejotinai demonstruojant išankstinį nusistatymą nuteistojo atžvilgiu.

Pareiškėjo teigimu, faktas, jog pažyma Nr. RV-25-1997 buvo gauta jau po Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. NĮ-25-1029 ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. NJ-25-1061 priėmimo niekaip nekeitė situacijos vertinimo, kadangi paklausimas tokios pažymos gavimui taip pat buvo išsiųstas tik 2024 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo nesuprantama, kodėl pažymoje nuteistojo S. V. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo vertinamas tik už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., kai tuo tarpu priimant Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 nuteistojo elgesys buvo vertinamas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog priėmus minėtus sprendimus pareiškėjui buvo sukurtas teisėtas ir pagrįstas lūkestis dėl jo padėties laisvės atėmimo vietų įstaigoje pagerinimo, o Įsakymas priimtas iš esmės pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus esminius viešojo administravimo principus – atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, proporcingumo. Po Saugumo valdymo skyriaus viršininko 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimų priėmimo S. V. charakterizuojančioje medžiagoje neatsirado jokių ypatingų ar ekstraordinarinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti nuteistojo teisę būti perkeltam iš paprastosios į lengvąją grupę ir būti paskatintam už nepriekaištingą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistajam neabejotinai atitinkant visas BVK įtvirtintas sąlygas. Ir nors Pažymoje pateikti duomenys patvirtina, jog kituose baudžiamuosiuose procesuose S. V. buvo pateikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau liko nutylėta, jog šie baudžiamieji procesai buvo pradėti jau daugiau nei prieš penkis metus. Taigi, Pažymoje nurodytų dirbtinių sąlygų sprendimų panaikinimui sukūrimas, priverčia abejoti bausmių vykdymo sistemos patikimumu ir efektyvumu.

7. Pareiškėjo nuomone, jis nepagrįstai išskirtas iš vienodą teisinį statusą turinčių nuteistųjų ir šioje situacijoje jam yra suteikiama mažiau galimybių nei kitiems, tokiu pat rėžimu bausmę atliekantiems, asmenims, tokiu būdu neabejotinai pažeidžiant S. V. teisėtus lūkesčius ir nuteistajam lygiateisiškumo principo suteiktas garantijas. Pareiškėjas tvirtino, kad Įsakymu jo padėtis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo pabloginta nepagrįstai ir neteisėtai, o Įsakymo priėmimas sukėlė stiprias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatos būklei. Dėl Įsakymo priėmimo pareiškėjas patyrė didžiulį stresą ir dvasinius išgyvenimus, jis ne tik negalėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pašlijo, dėl to jis buvo priverstas kreiptis į Vilniaus kalėjimo administraciją dėl (duomenys neskelbtini) pagalbos suteikimo.

8. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Įsakymą, veikė viršydamas savo įgalinimus, o viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą.

9. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas, 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1029 pareiškėjui buvo skirta skatinimo priemonė, o 2024 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1061 nuteistasis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos (toliau – ir DBSIS) priemonėmis gautas Kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo L. N. 2024 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-43539 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, kad buvo gauta informacija apie tai, jog LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atliekantis Vilniaus kalėjimo viršininko pareigas, D.

Č. galimai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1029 „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“). Šiuo sprendimu pareiškėjui nutarta skirti skatinimo priemonę: maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Tarnybiniame pranešime taip buvo nurodoma, kad nei sprendime „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“, nei su juo susijusiame LKT Vilniaus kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2024 m. liepos 24 d. protokole Nr. RV-25-1919, nenurodoma ir nepagrindžiama, kuo remiantis nuspręsta, kad skatinamo nuteistojo (pareiškėjo) elgesys nepriekaištingas bei nustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Tarnybiniu pranešimu LKT direktoriui buvo siūloma atlikti tyrimą dėl sprendimo „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“ teisėtumo. LKT direktorius 2024 m. liepos 31 d. rezoliucija Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui pavedė patikslinti aplinkybes ir teikti siūlymus, todėl minėtas skyrius atliko tyrimą ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. surašė Pažymą. Pažymoje, surinkus visus įrodymus susijusius su sprendimu „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“, bei tikslinant šio sprendimo priėmimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 7 d. (kuomet nuteistajam buvo parengtas neigiamas atsakymas dėl skatinimo priemonės skyrimo) iki 2024 m. liepos 25 d. (kuomet buvo priimtas sprendimas skirti skatinimo priemonę) nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nuteistasis atitiko Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d.

įsakymu Nr. V-446, (toliau – ir Aprašas) 10 priede įtvirtintus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijus. Pažymėjo, kad tik Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniu prašymu Nr. LV-43977 kreipusis į Vilniaus kalėjimą dėl dokumentinės medžiagos pateikimo, kuria remiantis buvo įvertinta, kad pareiškėjo elgesys yra nepriekaištingas ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo parengta ir LKT pateikta pažyma Nr. RV-25-1997, kurioje jau atlikta nuteistojo S. V. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką analizė, todėl pažyma nėra aplinkybių patikslinimo dalis ir ja negalima remtis vertinant 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dėl skatinimo priemonės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatyta tik po šio sprendimo priėmimo.

Įvertinus rengiant Pažymą surinktus dokumentinius įrodymus, aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, buvo konstatuota, kad Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimas dėl skatinimo priemonės skyrimo Nr. NĮ-25-1029 galimai priimtas nesilaikant teisės aktuose keliamų reikalavimų. LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui toliau aiškinantis su Tarnybiniu pranešimu susijusias aplinkybes, taip pat buvo konstatuota, kad Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 31 d. „Sprendimas dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą“ Nr. NĮ-25-1061 galimai priimtas nesilaikant teisės aktuose keliamų reikalavimų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Pažymoje išsamiai ištirtos visos su Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1029 susijusios aplinkybės bei susiję dokumentiniai įrodymai, taip pat su 2024 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1061 susijusios aplinkybės bei dokumentiniai įrodymai, kurios neturi būti traktuojamos kaip klaidingai ar neišsamiai ištirtos vien tik todėl, kad netenkina pareiškėjo. LKT atkreipė dėmesį, kad Pažymoje nebuvo vertinamas pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, buvo vertinami Vilniaus kalėjimo specialistų rengti dokumentai, susiję su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu bei priimti sprendimai teisinės padėties pokyčių klausimais (pagrindžiantys nuteistojo skatinimo bei perkėlimo į lengvąją grupę atitiktį teisiniam reglamentavimui).

Laikotarpis nuo 2024 m. sausio 11 d. buvo vertinamas dėl to, kad 2024 m. sausio 11 d., Vilniaus kalėjimo pateiktuose2024 m. birželio 7 d. atsakymuose Nr. SN-25-27 ir Nr. SN-25-585, LKT 2024 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2S-562, buvo nurodyta, kad nebuvo nustatyta pakankama pažanga mažinant nuteistojo S. V. nusikalstamo elgesio riziką ir buvo priimti neigiami sprendimai dėl nuteistojo skatinimo ir perkėlimo į lengvąją grupę, todėl buvo vertinami dokumentai, kurie pagrįstų Vilniaus kalėjimo viršininko liepos mėnesį priimtus teigiamus sprendimus nuteistojo atžvilgiu.

Todėl Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1029 ir su juo susijęs kitas 2024 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1061 buvo priimti neteisėtai, neišsamiai ištyrus aplinkybes bei nesilaikant BVK 77 straipsnio, 36 straipsnio 1 dalies ir Apraše nustatytų procedūrų, skirtų nuteistojo daromai pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką įvertinti. Atsakovo teigimu, daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymas ir įvertinimas yra būtina sąlyga priimant sprendimus dėl nuteistųjų skatinimo ir jų perkėlimo į lengvąją grupę.

LKT direktorius įvertinęs visas aplinkybes, bei pasinaudodamas VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 23.5 punktu, jam suteikta diskrecijos teise, atsižvelgdamas į tai, kad imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 ir su juo susijusį 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1061 panaikino. Atsakovo vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ištyrus visas su pareiškėjo skatinimu bei perkėlimu susijusias aplinkybes.

12. Atsakovas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 LKT įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau ne jį tenkinti, todėl pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prašymą, jis galėjo būti ir netenkintas. Atsakovas akcentavo, kad LKT neturėjo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus kalėjimą ar LKT dėl jo sveikatos pabloginimo, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo sveikata pablogėjo.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus pataisos namų viršininkui pateikė prašymą (reg. Nr. NPS-25-6936) pervesti jį iš paprastosios grupės į lengvąją, kadangi atitinka visus kriterijus.

14.2. 2023 m. gruodžio 21 d. įvyko Vilniaus kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis (protokolas surašytas 2024 m. sausio 3 d. Nr. RV-25-4), kurio metu buvo svarstomas ir nuteistojo S. V. prašymas dėl jo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją. Komisija pateikė nuomonę: „Siūlyti Vilniaus kalėjimo viršininkui nuteistojo S. V. prašymo netenkinti“. Iš protokolo turinio buvo matyti, jog komisijos nariai motyvavo, be kita ko, tuo, kad nors nuteistasis šiuo metu demonstruoja tam tikro lygmens pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus ir priemones, tačiau jo ankstesnis gyvenimo stilius gali būti siejamas su jo nusikalstamu elgesiu ir siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos reikalauja aktyviau įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jis nebuvo pažangus, nuteistasis buvo 6 kartus skatintas (paskutinį kartą 2020 m. kovo 4 d.) ir 11 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2023 m. kovo 1 d.), nuobaudų ir paskatinimų santykis rodė, jog asmuo nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių. Komisija pažymėjo, kad pastaruoju metu nuteistasis aktyviau įsitraukia į savo resocializacijos procesą dalyvaudamas (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja savanorių vedamuose užsiėmimuose, tačiau vien dalyvavimas priemonėse nepagrindžia asmens pažangos nusikalstamo elgesio rizikos valdyme. Siekiant įvertinti elgesio, mąstymo bei nuostatų ypatumų pokyčius, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio pavojingumo visuomenei mąstą, reikalingas galimų naujų įgūdžių raiškos stebėjimas ilgalaikėje perspektyvoje.

14.3. Vilniaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 11 d. rašte N. SN-25-27, įvertinęs Komisijos posėdyje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad turimais duomenimis nustatyta, jog nuteistojo pozityvesnis elgesys būdingas tik paskutinių dešimties mėnesių laikotarpiu, todėl siekiant kurti sėkmingos resocializacijos proceso prielaidas, yra reikšmingi pareiškėjo gebėjimai išlaikyti stabilią teigiamo elgesio dinamiką, stiprinant atsparumo destabilizuojančios aplinkos poveikiui veiksnius. Vertinant dabartinį pareiškėjo elgesį pataisos įstaigose, nustatyta, kad pareiškėjo nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu gana dviprasmiškos: fiksuoti atvejai, kai jis tiesiogiai demonstravo priešiškumą įstaigos administracijos atžvilgiu, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu labiau orientavosi į savo poreikių patenkinimą, o ne nustatytų taisyklių laikymąsi (pvz. disponavo draudžiamais daiktais, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, už ką jam buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos, paskutinė iš jų 2023 m. kovo 1 d.). Nors ir yra stebimi tam tikro lygmens pozityvesni veiksmai bei pastangos, siekiant minimizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog pareiškėjo pastangos valdyti su nusikalstamumu susijusias kriminogenines sritis, jau yra pakankamos, dar nebuvo galima. Su pareiškėjo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, susiję su lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocine gerove, mąstymo ir elgesio nuostatų sritimis šiuo metu vis dar išlieka aktualūs, bei reikalaujantys tikslingų veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Komisija teikė siūlymą prašymo netenkinti, kadangi pareiškėjas neatitinka BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto, t. y. šiuo metu nenustatyta pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus kalėjimo viršininkas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo prašymas tenkinamas nebus.

14.4. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų tarnybai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde esančią informaciją ir pateiktą dokumentinę medžiagą, 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 2S-562 konstatavo, kad Vilniaus kalėjimo 2024 m. sausio 11 d. raštu pateiktas atsakymas į prašymą yra pagrįstas.

14.5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 pripažinta, kad Vilniaus kalėjimo priimtas individualus teisės aktas – 2024 m. sausio 11 d. raštas Nr. SN-25-27, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo S. V. perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę, neatitinka VAĮ nustatytų individualaus akto turiniui keliamų reikalavimų, todėl panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat buvo panaikintas ir Kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 2S-562. Teismo sprendimu Vilniaus kalėjimo administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti nuteistojo S. V. prašymą dėl jo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę.

14.6. Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė R. A. 2024 m. sausio 31 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. RV-25-329 „Dėl nuteistųjų skatinimo“, adresuotą Vilniaus kalėjimo viršininkui, kuriuo siūloma nuteistajam S. V. už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą skirti – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. 2024 m. sausio 31 d. tarnybinis pranešimas buvo svarstytas LKT Vilniaus kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2024 m. vasario 14 d. posėdžio metu (protokolo Nr. RV-25-543/2024-02-15). Komisija pateikė nuomonę (protokolo 7 punktas) „Siūlyti Vilniaus kalėjimo viršininkui nuteistojo S. V. neskatinti. V. A. pasisakė už. Nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus. Likę komisijos nariai pasisakė prieš“.

14.7. Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė R. A. 2024 m. balandžio 30 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. RV-25-1299 „Dėl nuteistųjų skatinimo“, adresuotą Vilniaus kalėjimo viršininkui, kuriuo siūloma nuteistajam S. V. už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą skirti – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. 2024 m. balandžio 30 d. tarnybinis pranešimas buvo svarstytas Komisijos 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio metu (protokolo Nr. RV-25-1349/2024-05-08). Komisija pateikė nuomonę (protokolo 6.6. papunktis) „Siūlyti Vilniaus kalėjimo viršininkui nuteistojo S. V. neskatinti. V. A. pasisakė už. (duomenys neskelbtini) Visi kiti Komisijos nariai prieš, kadangi nuteistasis dar tik pradėjo lankyti programą pas V.“.

14.8. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus kalėjimo administracijai pateikė prašymą nurodyti priežastis ir motyvus, dėl kurių 2024 m. vasario ir gegužės mėn. Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimais buvo atsisakyta jį paskatinti, taip pat nurodyti priežastis, kodėl kiti nuteistieji yra skatinami nors jie rečiau dalyvauja pozityvaus užimtumo bei intervencinėse priemonėse.

14.9. Vilniaus kalėjimo viršininkas 2024 m. birželio 7 d. pateikė sprendimą Nr. SN-25-585 į pareiškėjo prašymą, kuriuo atsisakė skatinti pareiškėją. Pareiškėjas 2024 m. birželio 25 d. dėl šio sprendimo pateikė skundą Kalėjimų tarnybos direktoriui. Kalėjimų tarnyba 2024 m. liepos 12 d. sprendime Nr. 2S-3468 konstatavo, jog Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 7 d. atsakyme Nr. SN-25-585 nėra aiškiai išdėstyti motyvai, kodėl nuteistasis nebuvo skatintas, nėra konstatuota, ar nustatyta / nesustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kokių konkrečiai pažangos kriterijų jis neatitiko, t. y. atsakymas neatitinka VAĮ įtvirtinto išsamumo ir įstatymo viršenybės principų. Tenkinus nuteistojo S. V. 2024 m. birželio 25 d. skundą, Vilniaus kalėjimo administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuteistojo S. V. paskatinimo.

14.10. Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis vyko 2024 m. liepos 17 d. Posėdžio 2024 m. liepos 24 d. protokole Nr. RV-25-1910 nurodyta, jog buvo svarstytas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. eI1-7768-394/2024 dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Komisija pateikė nuomonę siūlyti Vilniaus kalėjimo viršininkui nuteistąjį S. V. perkelti į lengvąją grupę. R. J. pasisakė prieš. Nuteistasis šiuo metu turi 3 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 2 yra perduoti teismui. Viena iš galimų nusikalstamų veikų yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai – (duomenys neskelbtini). Elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas yra ir baustas ir skatintas. Teiginiai, jog nuteistasis pastaruoju metu nėra baustas drausmine tvarka ir aktyviai dalyvauja savo resocializacijos procese, tik parodo, kad jis elgiasi taip kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Visgi, šiuo metu teisme esančios bylos dėl nusikaltimų padarytų bausmės atlikimo metu, leido manyti, kad nuteistasis nedaro pažangos ir nevaldo savo kriminogeninių sričių. Todėl manė, kad nuteistasis neatitinka BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto. Likę Komisijos nariai pasisakė už. Nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus dėl perkėlimo į lengvąją grupę. Protokole nurodyta, kad nuteistasis ir jo advokatas, kuris buvo prisijungęs nuotoliu, dalyvavo Komisijos posėdyje, atsakė į Komisijos klausimus.

14.11. Pakartotinai išnagrinėjus šį klausimą, Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atlikusio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, D. Č. 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1029 nuspręsta paskatinti nuteistąjį S. V., skiriant nuteistajam maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Sprendime konstatuota, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, taip pat konstatuota jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pripažinta, jog nuteistasis atitinka pažangos kriterijus (geba įvardinti kriminogenines sritis, savanoriškai moka turimus finansinius įsipareigojimus).

14.12. Taip pat Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atlikęs Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, D. Č. 2024 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. NĮ-25- 1061 nusprendė perkelti nuteistąjį S. V. iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Sprendime nurodyta, jog buvo atsižvelgta į 2024 m. liepos 24 d. Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais protokolą Nr. RV-25-1910, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. eI1-7768-394/2024 ir vadovautasi BVK 36 straipsnio 1 dalimi.

14.13. Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos priemonėmis gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo L. N. 2024 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo“ Nr. LV-43539, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 10 d. (galimai rašymo apsirikimas) buvo gauta informacija apie tai, jog LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atliekantis Vilniaus kalėjimo viršininko pareigas, D. Č. galimai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1029 „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“). Šiuo sprendimu pareiškėjui nutarta skirti skatinimo priemonę: maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Tarnybiniame pranešime taip buvo nurodoma, kad nei sprendime „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“, nei su juo susijusiame LKT Vilniaus kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2024 m. liepos 24 d. protokole Nr. RV-25-1919, nenurodoma ir nepagrindžiama, kuo remiantis nuspręsta, kad skatinamo nuteistojo (pareiškėjo) elgesys nepriekaištingas bei nustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tarnybiniu pranešimu LKT direktoriui siūloma atlikti tyrimą dėl sprendimo „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“ teisėtumo.

14.14. LKT direktorius 2024 m. liepos 31 d. rezoliucija Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui pavedė patikslinti aplinkybes ir teikti siūlymus. Buvo atliktas tyrimas ir surašyta 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. LV-44688 „Dėl 2024-07-30 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių patikrinimo“. Pažymoje nurodyta, kad surinkus visus įrodymus, susijusius su sprendimu „Dėl skatinimo priemonių skyrimo“, bei tikslinant šio sprendimo priėmimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 7 d. (kuomet nuteistajam buvo parengtas neigiamas atsakymas dėl skatinimo priemonės skyrimo) iki 2024 m. liepos 25 d. (kuomet buvo priimtas sprendimas skirti skatinimo priemonę) nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nuteistasis atitiko Aprašo 10 priede įtvirtintus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijus.

Pažymėta, kad tik Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniu prašymu Nr. LV-43977 kreipusis į Vilniaus kalėjimą dėl dokumentinės medžiagos pateikimo, kuria remiantis buvo įvertinta, kad pareiškėjo elgesys yra nepriekaištingas ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo parengta ir LKT pateikta pažyma Nr. RV-25-1997, kurioje jau atlikta nuteistojo S. V. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką analizė, todėl pažyma nėra aplinkybių patikslinimo dalis ir ja negalima remtis vertinant 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dėl skatinimo priemonės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatyta tik po šio sprendimo priėmimo.

Pažymoje Kalėjimų tarnybos direktoriui buvo siūloma: 1) 2024 m. liepos 30 d. tarnybiniame prašyme „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo“ Nr. LV-43539 nurodytų aplinkybių patikslinimą baigti;

2) Panaikinti Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. „Sprendimą dėl skatinimo priemonės skyrimo“ Nr. NĮ-25-1029 ir 2024 m. liepos 31 d. „Sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą“ Nr. NĮ-25-1061;

3) Panaikinus pirmiau nurodytus Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimus, Vilniaus kalėjimo administraciją įpareigoti iš naujo nagrinėti nuteistojo S. V. skatinimo ir perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę klausimus (LKT 2024 m. liepos 12 d. raštas Nr. 2S-3468 ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;

4) Inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūras dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ir procedūrinių pažeidimų;

5) Resocializacijos koordinavimo skyriui: 5.1) atliekant nuteistojo S. V. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymo procedūras, skirti Resocializacijos koordinavimo skyriaus atstovą; 5.2) spręsti klausimą dėl poreikio atlikti Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus veiklos patikrinimą (dokumentų rengimas ir jų atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nuteistųjų skatinimo ir perkėlimo į lengvąją grupę);

6) Vilniaus kalėjimo viršininkui užtikrinti, kad dokumentai dėl nuteistųjų teisinės padėties pokyčių būtų rengiami ir derinami teisės aktuose nustatyta tvarka;

7) Pažymą ir susijusius dokumentus saugoti dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“.

14.15. Resocializacijos koordinavimo skyriaus pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. LV-44180 „Apie nuteistojo S. V. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą“ (surašyta teikiant tarnybinę pagalbą) nurodyta: „Išnagrinėjus visą gautą dokumentinę medžiagą, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog laikotarpiu nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 2 d. nuteistasis S. V. atliko veiksmus, kurie lemtų pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, negalima vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis S. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką“.

14.16. Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. RV-25-1997 „Apie nuteistojo S. V. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą“ nurodyta, kad darytina išvada, jog nuteistasis S. V. daro pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

14.17. Kalėjimų tarnybos direktorius 2024 m. rugpjūčio 14 d. Įsakymu Nr. N-7, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Nuostatų 23.5 papunkčiu, taip pat atsižvelgiant į Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus Pažymą, nusprendė panaikinti Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atlikusio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, D. Č. 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą. Skundžiamu Įsakymu Vilniaus kalėjimo viršininkas įpareigotas tinkamai įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. ell-7768-394/2024 ir iš naujo išnagrinėti klausimus dėl skatinamųjų priemonių taikymo nuteistojo S. V. atžvilgiu ir nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.

14.18. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą teismui.

15. Teismas nurodė, kad ginčui išnagrinėti aktualios BVK, VAĮ, Aprašo nuostatos. Teismas apžvelgė BVK 36, 77 straipsnių, 78 straipsnio 1 dalies, Aprašo 22, 48 punktų, Aprašo 10 priedo, VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Nuostatų 23.5 papunkčio nuostatas, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

16. Teismas pažymėjo, kad kaip nustatyta, tik Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniu prašymu Nr. LV-43977 kreipusis į Vilniaus kalėjimą dėl dokumentinės medžiagos pateikimo, kuria remiantis buvo įvertinta, kad pareiškėjo elgesys yra nepriekaištingas ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo parengta ir LKT pateikta pažyma Nr. RV-25-1997, kurioje buvo atlikta nuteistojo S. V. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką analizė. Priimant Vilniaus kalėjimo viršininkui sprendimą dėl pareiškėjo skatinimo ir sprendimą dėl jo perkėlimo į lengvąją grupę, ši pažyma nebuvo priimta ir svarstyta, kaip tai nustato Aprašo 48.3 papunktis, taip pat neparengtas motyvuotas tarnybinis pranešimas, kuris turi būti pateikiamas derinti kalėjimo struktūrinių padalinių darbuotojams, atsakingiems už nuteistųjų saugumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, užimtumą, intervencinių priemonių taikymą, bei LKT KŽV atstovui kalėjime (48.4 papunktis).

Taip pat nebuvo gauta duomenų apie kitą surinktą dokumentinę medžiagą, kuria remiantis 2024 m. liepos 17 d. Komisijos posėdžio metu buvo teikta nuomonė Vilniaus kalėjimo viršininkui siūlyti nuteistąjį S. V. perkelti į lengvąją grupę, ar kokia dokumentine medžiaga remdamasis SVS viršininkas, atliekantis kalėjimo viršininko funkcijas, priėmė sprendimą perkelti nuteistąjį S. V. iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Pažyma nėra aplinkybių patikslinimo dalis ir ja negalima remtis vertinant 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dėl skatinimo priemonės skyrimo, teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatyta tik po šio sprendimo priėmimo – 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Taip pat Resocializacijos koordinavimo skyriaus pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. LV-44180 „Apie nuteistojo S. V. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą“ nurodoma: „Išnagrinėjus visą gautą dokumentinę medžiagą, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog laikotarpiu nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 2 d. nuteistasis S. V. atliko veiksmus, kurie lemtų pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, negalima vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis S. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką“.

Todėl, teismo vertinimu, Kalėjimų tarnyba pagrįstai sprendė dėl Vilniaus kalėjimo viršininko priimtų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu panaikinimo.

17. Teismas sprendė, kad LKT direktorius, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei pasinaudodamas VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 23.5 papunkčiu jam suteikta diskrecijos teise, nustatęs imperatyvių taisyklių pažeidimą, pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą. Tai negalėjo būti vertinama kaip įstaigos kompetencijos viršijimas ar piktnaudžiavimas turimais įgaliojimais. Tiek VAĮ, tiek ir Nuostatų 23.5 papunktis numato Kalėjimų tarnybos direktoriui diskrecijos teisę kompetencijos ribose leisti įsakymus, kontroliuoti žemesnės įstaigos sprendimus. Todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti skundo argumentai, kad be atskiro skundo panaikinti laisvės atėmimo vietų įstaigos viršininko sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą ar sprendimą dėl skatinamųjų priemonių skyrimo nuteistojo atžvilgiu, direktorius neturi teisės.

18. Teismas pažymėjo, kad Pažymoje išsamiai ištirtos visos su Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1029 susijusios aplinkybės bei susiję dokumentiniai įrodymai, taip pat su 2024 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1061 susijusios aplinkybės bei dokumentiniai įrodymai.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas. Teismas vertino, kad jis priimtas remiantis aktualiomis teisės aktų normomis, ištyrus visas aplinkybes, kurios išsamiai nurodytos Pažymoje. Pažymėjo, kad Pažymoje nebuvo vertinamas pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, buvo vertinami Vilniaus kalėjimo specialistų rengti dokumentai, susiję su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu bei priimti sprendimai teisinės padėties pokyčių klausimais (pagrindžiantys nuteistojo skatinimo bei perkėlimo į lengvąją grupę atitiktį teisiniam reglamentavimui). Todėl teismo atmesti, kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Pažymoje pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo vertinamas tik už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. liepos 31 d. Teismo vertinimu, Kalėjimų tarnybos direktorius pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1029 ir su juo susijęs kitas 2024 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1061, buvo priimti neteisėtai, neišsamiai ištyrus aplinkybes bei nesilaikant BVK 77 straipsnio, 36 straipsnio 1 dalies ir Apraše nustatytų procedūrų, skirtų nuteistojo daromai pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką įvertinti. Teismas akcentavo, kad daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymas ir įvertinimas yra būtina sąlyga priimant sprendimus dėl nuteistųjų skatinimo ir jų perkėlimo į lengvąją grupę. Šiuo atveju, kaip buvo nustatyta, pažyma dėl pareiškėjo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo parengta ir vertinta sprendimų priėmimo metu, ji parengta tik 2024 m. rugpjūčio 2 d. (Nr. RV-25-1997), t. y. po to, kai 2024 m. liepos 25 d. buvo priimtas sprendimas Nr. NĮ-25-1029 pareiškėją paskatinti ir 2024 m. liepos 31 d. priimtas sprendimas Nr. NJ-25-1061 pareiškėją perkelti į lengvąją grupę.

20. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad buvo paneigta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 esmė ir privalomumas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino skundžiamus sprendimus ne dėl to, kad sprendė, jog jie savo turinio esme nepagrįsti, o todėl, kad neatitinka VAĮ nustatytų individualaus akto turiniui keliamų reikalavimų.

21. Teismas pažymėjo ir tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendime yra nurodyta, kad vertinant Vilniaus Kalėjimo 2024 m. sausio 11 d. raštą jo atitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nustatyta, kad Vilniaus kalėjimas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvąją, vadovavosi Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais nuomone. Nei šios komisijos 2024 m. sausio 3 d. protokole, nei Vilniaus kalėjimo 2024 m. sausio 11 d. rašte, nei atsiliepime nebuvo nurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja tokios komisijos veiklą, kokiu principu ji sudaroma, kiek yra privaloma šios komisijos nuomonė kalėjimo viršininkui priimant konkretų sprendimą, kai tuo tarpu nei BVK, nei Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tokių komisijų veiklos nenumato. Vertinant nusikalstamo elgesio riziką paprastai naudojama OASys metodika, tačiau skundžiamame rašte nepasisakyta dėl balų dinamikos ir nevertintas jų mažėjimas, nevertinti veiksmai, kurių pareiškėjas ėmėsi mažindamas riziką pakartotinai nusikalsti. Nėra išanalizuota, kaip nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą.

22. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus kalėjimo viršininkas priimdamas sprendimus rėmėsi taip pat Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais nuomone. Nėra pateiktų jokių įrodymų, kad nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama, kaip tai nustato teisės aktai pagal OASys metodiką. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendime dėl skatinimo priemonės skyrimo Nr. NĮ-25-1029 pateikiami tik bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai, apibūdinantys nuteistojo S. V. atitiktį BVK 77 straipsnio reikalavimams: „nepriekaištingai elgiasi bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis atitinka pažangos kriterijus (geba įvardinti kriminogenines sritis, savanoriškai moka turimus finansinius įsipareigojimus).“ Taigi, teismo vertinimu, Vilniaus kalėjimo viršininko priimti sprendimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl Kalėjimų tarnybos direktorius pagrįstai priėmė Įsakymą.

23. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad atsakovas savo kompetencijos ribose atliko jam teisės aktų nustatytas pareigas ir veiksmus, bei priėmė atitinkamą pagrįstą ir teisėtą Įsakymą. Įsakymas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas bei atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti Įsakymo nei pareiškėjo skunde, nei kitais argumentais.

24. Teismas įvertino, jog proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeitė šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kalėjimų tarnybos Įsakymą.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo turinys neatitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas formaliai atsisakė nagrinėti dalį esminių pareiškėjo skundo argumentų, netyrė bei nevertino su jais susijusių įrodymų, deklaratyviai nurodydamas, jog pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jie detaliau sprendime nebuvo dėstyti ir analizuoti. Pareiškėjo vertinimu, teismo skundžiamo sprendimo turinys iš esmės apsiriboja atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyto teksto perrašymu, kas akivaizdžiai parodo, kad šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, kadangi vertindamas įrodymus šališkai, pirmenybę suteikė atsakovo paaiškinimams, visiškai ignoruojant pareiškėjo skunde pateiktus argumentus bei teismų praktikos išaiškinimus dėl nagrinėjamo klausimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas dėl viešojo administravimo subjekto teisės pripažinti netekusiu galios žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, ko pasekoje sprendime padarė nepagrįstą ir nustatyto teisinio reguliavimo neatitinkančią išvada, jog „Kalėjimų tarnyba pagrįstai sprendė dėl Vilniaus kalėjimo viršininko priimtų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu panaikinimo.“

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmiausiai, Regionų administraciniam teismui pateiktu skundu, buvo ginčijama Kalėjimų tarnybos direktoriaus diskrecija panaikinti žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto – Saugumo valdymo skyriaus viršininko, byloje aktualiu laikotarpiu atlikusio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, D. Č. – 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą. Pareiškėjo nuomone, neatsižvelgdamas į pateikto skundo argumentus ir nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų išaiškinimų dėl viešojo administravimo subjekto teisės pripažinti netekusiu galios žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo klaidingam teisės normų interpretavimui, kuris nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino Nuostatų 23.5 papunktį plečiamai, kadangi iš tiesų Nuostatų 23.5 papunktis numato, jog „Tarnybos direktorius: spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus“. Nuostatų 23.5 papunktyje yra kalbama apie Kalėjimų tarnybos direktoriaus savo priimtų įsakymų ir (ar) kitų teisės aktų kontrolę, o ne apie žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių sprendimų kontrolę, kuri suteiktų jam pagrindą, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio nuostatomis, panaikinti jų sprendimus.

28. Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės ignoravo tai, jog bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja BVK. Šiame įstatyme ir konkrečiai 36 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistojo perkėlimą iš vienos grupės į kitą, taip pat 77 ir 78 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamos paskatinimo priemonės ir jų skyrimo tvarka, Kalėjimų tarnybai nėra nustatyta galimybė savo iniciatyva, be atskiro skundo, pateikto BVK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, panaikinti laisvės atėmimo vietų įstaigos viršininko sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą ar sprendimą dėl skatinamųjų priemonių skyrimo nuteistojo atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimas savaime reiškia neteisėtą (neturintį teisinio pagrindo) asmens teisių apribojimą, t. y. jo teisių pažeidimą, kadangi Kalėjimų tarnybos direktorius nagrinėjamu atveju neturėjo teisės panaikinti žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų. Tokios procedūros, kokia vadovaujantis buvo priimtas atsakovo Įsakymas nereglamentuoja nei BVK, nei jokių kitų teisės aktų nuostatos, todėl pareiškėjas konstatuoja, jog priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Įsakymo pagrįstumą.

29. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su Įsakymo pagrįstumu ir teisėtumu, įvertino itin formalizuotai ir atsietai nuo BVK numatytų sąlygų, kurioms egzistuojant yra pagrindas sprendimams dėl nuteistųjų teisinės padėties laisvės atėmimo vietų įstaigoje pagerinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir susiklosčiusią faktinę situaciją – net nebandė susipažinti su nuteistojo S. V. asmens bylos duomenimis, vietoje to besąlygiškai vadovaudamasis atsakovo Įsakyme nurodytų dokumentų turiniu, priėmė formalų sprendimą, kuris negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis Konstitucinį teisinės valstybės principą, kadangi formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį gina ir saugo Konstitucija.

30. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei akcentuojama teismo, nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, esminį įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudaro ne tai, ar priimant Įsakymu panaikintus administracijos sprendimus buvo atlikti visi Apraše nustatyti veiksmai, o tai, ar Įsakymo priėmimo metu Kalėjimų tarnybos direktorius disponavo duomenimis apie tai, kad pareiškėjas atitiko visas BVK 36, 77 straipsnyje numatytas sąlygas jo paskatinimui ir jo perkėlimui iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, kas patvirtintų faktą, jog Aprašo 48.3 ir 48.4 papunkčiuose nustatytų veiksmų neatlikimas, yra mažareikšmis procedūrinis neatitikimas, neturėjęs esminės materialinės įtakos aptariamų sprendimų priėmimui. Pareiškėjas savo veiksmais neturi jokių galimybių įtakoti ir užtikrinti, kad priimant administracinius sprendimus nebūtų padaryta jokių procedūrinių neatitikimų, todėl priešingas situacijos vertinimas esmingai pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

31. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo tendencingumas pasireiškė ne tik šališkai vertinant bylos įrodymus, bet ir sprendžiant proceso eigoje pateiktus prašymus dėl papildomų įrodymų išsireikalavimo. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 18 d. buvo pateiktas prašymas išsireikalauti iš atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadą ir prijungti ją prie bylos medžiagos, nes ši tarnybinio patikrinimo tyrimo išvada būtų reikšminga sprendžiant klausimą dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi konstatavimas, jog priimdamas 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą D. Č. nepadarė jokių pažeidimų, tačiau šis prašymas be jokių motyvų buvo atmestas pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. priimta rezoliucija.

32. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik į sprendimą perkėlė prieštaringas ir nepagrįstas atsakovo atsiliepimo formuluotes, bet ir atsisakė nagrinėti esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, nurodydamas, kad jie laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

33. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34. Kalėjimų tarnyba nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, o dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurios buvo nurodytos pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino priimtame sprendime. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą išsamiai išnagrinėjęs ir objektyviai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis formuojama teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 14 d. Įsakymo Nr. N-7, kuriuo panaikinti Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atlikusio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą, pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Kalėjimų tarnyba savo kompetencijos ribose atliko jai teisės aktų nustatytas pareigas ir veiksmus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kuris yra motyvuotas, aiškus, suprantamas bei atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Įsakymo nei pareiškėjo skunde, nei kitais argumentais.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo priimtas Įsakymas yra nepagrįstas, jo turinys neatitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimų, todėl jis yra neteisėtas iš esmės, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nenustatė visų šiai bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, netinkamai įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bet ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo nepagrįstai patvirtino viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumą.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021 ir kt.). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir (ar) nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas arba netinkamai atskleidė bylos esmę, todėl pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo formalumo, deklaratyvumo, šališkumo, palaikant tik atsakovo poziciją ir pareiškėjo skunde nurodytų argumentų neįvertinimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimo turinys neatitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimų. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą šiuo aspektu, nenustatė įstatyme teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius klausimus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno esminio pareiškėjo skundo argumento ir aiškiai įvardijo, kuo remiantis buvo prieita vienos ar kitos išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis, priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr.34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Nuostatų 23.5 papunktį, bei neatsižvelgdamas į pateikto skundo argumentus ir nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų išaiškinimų dėl viešojo administravimo subjekto teisės pripažinti netekusiu galios žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, klaidingai įvertino aplinkybę, kad Kalėjimų tarnybos direktorius, vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio nuostatomis, galėjo panaikinti pavaldaus viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus.

43. Kalėjimų tarnybos direktoriaus Įsakymas priimtas vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies nuostatomis, Nuostatų 23.5 papunkčiu, bei atsižvelgiant į Pažymoje nurodytas aplinkybes ir pateiktus motyvus dėl netinkamo teisės aktų, reglamentuojančių bausmių vykdymą, taikymo.

44. VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio). VAĮ nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Nuostatų 23.5 p. numatyta, kad Tarnybos direktorius spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus. Ginčo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 23.5 papunktį atsakovas vykdė viešo administravimo funkcijas ir turėjo teisę panaikinti žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto – Vilniaus kalėjimo viršininko, neteisėtą sprendimą.

45. Byloje nustatyta, kad Pažymoje išsamiai ištirtos visos su Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1029 susijusios aplinkybės bei susiję dokumentiniai įrodymai, taip pat su 2024 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1061 susijusios aplinkybės bei dokumentiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino, jog Pažymoje nebuvo vertinamas pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, buvo vertinami Vilniaus kalėjimo specialistų rengti dokumentai, susiję su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu bei priimti sprendimai teisinės padėties pokyčių klausimais (pagrindžiantys nuteistojo skatinimo bei perkėlimo į lengvąją grupę atitiktį teisiniam reglamentavimui). Taigi, Kalėjimų tarnybos direktorius pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1029 ir su juo susijęs kitas 2024 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1061, buvo priimti neteisėtai, neišsamiai ištyrus aplinkybes bei nesilaikant BVK 77 straipsnio, 36 straipsnio 1 dalies ir Apraše nustatytų procedūrų, skirtų nuteistojo daromai pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką įvertinti. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymas ir įvertinimas yra būtina sąlyga priimant sprendimus dėl nuteistųjų skatinimo ir jų perkėlimo į lengvąją grupę. Šiuo atveju, pažyma dėl pareiškėjo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo parengta ir vertinta sprendimų priėmimo metu, ji parengta tik 2024 m. rugpjūčio 2 d. (Nr. RV-25-1997), t. y. po to, kai 2024 m. liepos 25 d. buvo priimtas sprendimas Nr. NĮ-25-1029 pareiškėją paskatinti ir 2024 m. liepos 31 d. priimtas sprendimas Nr. NJ-25-1061 pareiškėją perkelti į lengvąją grupę. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nustatytų veiksmų neatlikimas, yra mažareikšmis procedūrinis neatitikimas, neturėjęs esminės materialinės įtakos aptariamų sprendimų priėmimui, atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

46. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendime yra nurodyta, kad vertinant nusikalstamo elgesio riziką paprastai naudojama OASys metodika, tačiau skundžiamame rašte nepasisakyta dėl balų dinamikos ir nevertintas jų mažėjimas, nevertinti veiksmai, kurių pareiškėjas ėmėsi mažindamas riziką pakartotinai nusikalsti. Nėra išanalizuota, kaip nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad Vilniaus kalėjimo viršininkas priimdamas sprendimus rėmėsi taip pat Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais nuomone, tačiau nėra pateiktų jokių įrodymų, kad nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama, kaip tai nustato teisės aktai pagal OASys metodiką. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendime dėl skatinimo priemonės skyrimo Nr. NĮ-25-1029 pateikiami tik bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai, apibūdinantys nuteistojo S. V. atitiktį BVK 77 straipsnio reikalavimams: „nepriekaištingai elgiasi bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis atitinka pažangos kriterijus (geba įvardinti kriminogenines sritis, savanoriškai moka turimus finansinius įsipareigojimus).“ Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai sprendė, kad Vilniaus kalėjimo viršininko priimti sprendimai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Kalėjimų tarnybos direktorius pagrįstai priėmė Įsakymą.

47. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Kalėjimų tarnybos Įsakymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Įsakymas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas bei atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti Įsakymo nei pareiškėjo skunde, nei kitais argumentais.

49. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

50. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė