2022-05-25 Nr. AB-13377-4-40-3-00008-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2760-381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00008-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui D. M., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjams Ingridai Nasvytei, Sanjeev Arunprakash Srilekha,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo užsieniečio D. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės Šakių rūmų teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio D. M. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63958 dalies dėl laikino apgyvendinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. M. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) prašė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63958 dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nėra padaręs jokių pažeidimų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo. Dėl to jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes taip būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvoje, kartu sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 22S4023 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

4. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., dar nėra priimtas dėl jo galutinis sprendimas. Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitokių įrodymų dėl patirto persekiojimo, pareiškėjo pateikta informacija prieštaravo pareiškėjo kilmės valstybės informacijai). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis nėra sulaikytas.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 22S63958 įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės.

8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Jo prašyme suteikti prieglobstį įvardijama grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai spėlionėmis; prašyme nenurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad užsieniečio įvardijama grėsmė būtų siejama su jo rase, tautybe, religija, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Be to, yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

9. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietis nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Dėl to teismas sprendė, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63958 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

III. 10. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Toks pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas, ribojant jo teisę judėti, prilygsta sulaikymui.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo).

14. Apeliantas prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus naudotis asmens laisvėmis.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį jeigu Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, tai jis kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S4023 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo.

18. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą (tokie pareiškėjo veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai), jo prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitokių įrodymų dėl patirto persekiojimo, pareiškėjo pateikta informacija prieštaravo pareiškėjo kilmės valstybės informacijai), taigi buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Dėl to Migracijos departamentas pagrįstai priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymime, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs tiek faktines jo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

19. Ginčijamu teismo sprendimu nebuvo pratęstas pareiškėjo apgyvendinimo terminas, taip pat nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Šiuo atveju teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas neteikė pagalbos Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną). Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Dėl to pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

20. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje A20.-123-443/2022, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63958 dalį, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

23. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

25. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

26. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

27. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis).

28. Jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, paprašė prieglobsčio, kai buvo sulaikytas pareigūnų.

30. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 22S4023 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė, šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs.

31. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 22S63958 įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, taip pat apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

32. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

34. Migracijos departamento pritaikytas apelianto apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina priemonė, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

35. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, būtent nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.

36. Migracijos departamentas skundžiamą 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalį pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytais rizikos veiksniais (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad pareiškėjas, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), nepaisant apelianto ankstesnio elgesio jo apgyvendinimo vietoje, kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų, nes apeliantas gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos teritorijos ir į ją nebegrįžti.

38. Tokios pareiškėjo apgyvendinimo priemonės (ribojant judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad apelianto pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra neužbaigta, apelianto teisinė padėtis nuo Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63958, skundžiamo nagrinėjamoje byloje, priėmimo nepasikeitė. Taip pat atsižvelgiama į individualias šiai situacijai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas neteisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi pragyvenimo šaltinio, jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuvos Respublika.

39. Įvertinama taip pat aplinkybė, kad apeliantas nėra pažeidžiamas asmuo (Įstatymo 2 straipsnio 182 dalis).

40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad asmens laisvė yra viena labiausiai saugotinų vertybių ir jos ribojimas galimas tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir neišvengiama bei griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, apeliantui pritaikytas tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų tiek dėl apgyvendinimo pagrindo ir rūšies, tiek ir dėl šios priemonės taikymo trukmės, taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2667-1047/2022 ir kt.). Dėl to nepripažįstamas pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pritaikius jo atžvilgiu apgyvendinimą su judėjimo laisvės apribojimu yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į laisvę ir saugumą.

41. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pratęstas pareiškėjo apgyvendinimo terminas, taip pat nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

42. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, pareiškėjui dabartinėje apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar apgyvendinimo vietoje negaunamų tam tikrų paslaugų.

43. Nors teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad jam prasidėjo depresija, tačiau byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kad apeliantas turi rimtų sveikatos problemų ir (arba) apgyvendinimo vietoje jam nėra užtikrintas kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Užsieniečiui byloje atstovauja profesionalus patarėjas teisės srityje – advokatas, todėl nurodyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai galėjo būti pateikti tiek apeliaciniame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu.

44. Be to, pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, jeigu prieglobsčio prašytojams jų laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos būtinos paslaugos, prieglobsčio prašytojams apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų atitinkamoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Taigi jeigu yra būtina, užsienietis gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti būtinoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė